OCR Interpretation


Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, May 18, 1950, Image 3

Image and text provided by Ohio History Connection, Columbus, OH

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1950-05-18/ed-1/seq-3/

What is OCR?


Thumbnail for

XIfOU
n? seicuze? i a a.
Vokiečių vandens policija tu
ri žinių, kad rusai pradėjo už
minuoti kai kurias Baltijos jū
ros sritis, kurios supa Pabalti
jo valstybes.
Lietuvių rašytojų suvažiavi
mas įvyko So. Bostone gegužės
6 d. Del didelių keliones atstu
mų suvažiavimas buvo negausus.
Valdybon išrinkti: J. Aistis, B.
Brazdžionis, F. Kirša, S. Sant
varas ir J. Tysliava. Revizijos
komisijon išrinkti: L. Dovydė
nas, K. Karpius ir J. švaistas.
garbės teismą išrinkti: Au
gustaitytė-Vaičiūnienė, V. Krė
ve i£ F. Kirša.
jai. Devyni lietuviai rašytojai
nanus"
firi*QPlUn
jsteigė metinę premiją už ge
riausią grožinės literatūros vei
kalą. Prernijos dydis 500 dolerių.
Papildomai mums pranešė,
kad Vokietijoj gyvenančiam tei
sininkui Martynui Kavoliui DP
teisės buvo atimtos ne kaip re
patriantui, bet kaip nuo bolševi
kų siaubo iš Lietuvos pabėgu
siam. Dabar jam DP teisės vėl
grąžintos.
Kanadoje žada pasirodyti ir
dar vienas lietuvių laikraštis
LAISVOJI LIETUVA, šį laik
raštį žada leisti LAS. Redaguoti
kviečiamas rašytojas J. Nevar
dauskas.
Karolė Pažėraitė, kuri dabar
gyvena San Paulo, Brazilijoje,
rašo naują romaną "Svetimi vė
jai".
Rašytojas V. Ramonas, pas
kutiniu laiku gyvenęs Australi
joje, birželiu 3 d. išplaukia iš
Sydnejaus uosto Boston, Mass.
šiuo metu Austrijoje dar gy
vena 9 lietuviai kunigai ir ar
kivyskupas J. Skvireckas. Penki
iš jų žada pasilikti Austrijoje,
o kiti emigruoti.
Dr. Juozas Gintyla, pagarsė
jęs išijo, reumato ir kitų pana
šių ligų gydytojas Kaune, gyve
na Argentinoje. Jau turi visas
gydytojui reikalingas teises ir
verčiasi plačia praktika.
Lietuviai, gyvenantieji Ar
gentinoje,' Buenos Aires mieste,
kuria savo lietuvišką koloniją
San Francisco Solono dvare. Ten
sudaryta 500 sklypų. Visus šiuos
sklypus lietuviai nori nusipirk
ti. Panašias kolonijas organizuo
ja ir kitų tautų ateiviai.
Muzikas Andrius Kuprevičius
balandžio mėn. Buenos Aires
mieste, vienoje iš geriausių sa
lių, surengg koncertą. koncer
tą prisirinko pilna salė argenti
niečių. Visi buvo sužavėti atlie
kamais Bacho, Liszto, Schumano
ir kitų kūriniais.
žinomas Kauno advokatas ir
universiteto profesorius P. V.
Raulinaitis dabar gyvena Aus
tralijoje. Tenai nuvyko prieš me
tus. Dartą gavo lengvą biu
re.
Argentinoje lietuviai suorga
nizavo Tautinį Ansamblį. An
samblis pradėjo veikti prieš me
tus. Jo vadovu ir režisieriumi
yra A. Petravičius, chorų vedė
ju A. Stasiulis, šokių vedėju V.
Namikas. Ansamblis turėjo jau
du didesnius pastatymui: G.
Veličkos "šienapiūtė" ir dainų
bei šokių pynė "Tėviške brąngi,
Tau mes dainuojam".
Vokietijoje, Augsburge, mirė
inž. Povilas Litas. Jis tarnavo
besirūpinantiems emigraciniais
reikalais. Palaidotas Augsburge
ir
šiuo fnetu JAV gyvena 53 iš
tremties atvykę lietuviai rašyto-
DIDŽIOSIOS BRITANIJOS
LIETUVIS, norėdamas pagerin
ti savo finansinę būklę, skelbia
12,000 bilietų po 6 penus lote
riją Loterijoje bus duodami
vertingi daiktai ir knygos. Bilie
tų platinimas baigiamas birže
lio 15 d.
Didžiosios Britanijos lietuviai
aktyviai platina savo namų ak
cijas. Atsiranda ir kitaip tą rei
kalą paremiančių aukojančių
namams būtinai reikalingų įren
gimui.
Vokietijoje, emigracijai dar
sparčiau einant, esamų lietuviš
kų mokyklų tinklas dar labiau
siaurinamas. Paskutiniuoju lai
ku nustojo veikusi ir
ne buvusi
JAV gyveno iš anksčiau. Todėl Prancūzų zonoje, Vokietijo
dabar naujoji Lietuvių Rašyto- e, visi lietuviai tremtiniai suke
jų Draugija Amerikoje turi 62 liami tris stovyklas. Kurie atsi-
Liėtuvių Rašytojų Draugija
Memminge-
lietHviJ
gimnazija.
sako stovyklas eiti, tie nustoja
IR0.1"aterialin®s. globos- Emi"
rvalial/nmA
gracinė globa paliekama.
Dalis lietuvių, nuvykusių
Venecuelą, pradėjo ūkininkauti.
Ūkininkauti lietuviai pradeda,
išsinuomodami ūkius iš vietinių
turtuolių. Tokių išsinuomotinų
ūkių Venecueloje yra gana daug.
Vytautas Gruodis, gyvenąs
Argentinoje, pasirašė sutartį su
viena filmų bendrove ir vaidins
filmoje "Native Son" (čiagimis
sūnus).
Prof. Juozas Zubkus, ilgesnį
laiką sunkiai sirgęs, pagijo ir
artimiausiu laiku vėl ruošiasi
pradėti dirbti ligoninėje. Prof.
J. Zubkus gyvena Chicagoje.
Dailininkas ir fotografijos
specialistas Borjeras, neseniai
nuvykęs Australiją, apsigyve
no Adelaidėje. Tenai jisai su ki
tu talkininku atidarė foto stu
diją.
Dail. Antano Rūkštelės paro
dos proga, Australijoje, Curson
meno galerijoje, meno kritikas
H. E. Fuller Pietų Australijos
dienraštyje "The Advertiser"
rašo: "Nors dar nė metų Anta
nas Rūkštelė negyvena šičia,
bet jau per tą trumpą laiką su
skubo įsigyventi Australijos
atmosferą, žadėdamas tapti va
dovaujančiu menininku."
Eilė lietuvių, apsigyvenusių
Australijoje ir atlikusių darbo
sutartis, pradėjo organizuoti
įvairias įmones: plytines, cemen
to plokščių gamyklas ir kt. Pa
našios rūšies įmonėms kurti te
nai lengvai gauna nemažus kre
ditus.
Visoj amerikiečių zonoj, Vo-
kieti jo j, balandžio 1 d. IRO sto- gerai gyvenau ir buvau gerai ap
vyklose gyvenol07,573 DP. Vo-1 sirėdžiusi Galiu fotografiją pa
kiečių ūkyje tą dieną buvo 73,162 rodyti! Vien paltas man kaina
DP ir darbo bei sargybų kuopose
9,836 DP.
Prieš keletą metų Vokietijo
je, gyvendamas tremtyje, mirė
Mažosios Lietuvos veikėjas prof.
V. Gaigalaitis. Jis paliko parašy
tus labai įdomius prisiminimus
iš lietuvių veiklos Prūsų Lietu
voje. Rankraštis yra vėlionies
našlės žinioje.
Mažosios Lietuvos veikėjas
dr. Anysas paruošė knygą apie
Mažosios Lietuvos veikėjus: Gai
galaitį, Stikliorių, Martyną Jan
kų, šterkį ir kitus. Nesant gali
mybės knygai greit išleisti, ji
bus padauginta hektografu.
Iš Vokietijos pranešama, kad
Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvini
mo Komiteto pirmininkas M.
Krupavičius atsigulė ligoninę
savo sveikatos ištirti.
Amerikos konsulate ir labai moms. Jos busiančios grąžintos
daug padėjo lietuviams, ypač atgal. Ir, žinoma, jei tai bus pa
daryta, šios šeimos susilauks
i. baisaus likimo.
Vokiečių spauda praneša, kad
egzilio teisė neduodama neseniai
iš sovietinės Vokietijos atbėgu
sioms dviems lietuviškoms šei-
Vieną kartą esu nugirdęs lie
vius tarpusavyje besikalbančius,
kad mes esame labai gabūs įvai
riems sumanymams kelti, bet
taip pat ir gabūs... jų neįgy
vendinti.
Panašiai išėjo ir su tais mūsų
sumanymais, kuriuose buvo ke
liama mintjs susirūpinti mūsų
tautos veteranais, čia atvyks
tančiais ir jau nebepajėgiančiais
sau duoną užsidirbti sunkiu fi
ziniu darbu. Tais reikalais buvo
rašinių beveik visuose lietuvių
laikraščiuose. Buvo čia, JAV
lietuvių spaudoje, bet buvo ir ki
tuose kraštuose išeinančiuose. O
ar kas ėmėsi realios akcijos tuo
reikalu ką ndrs gera padaryti?
Ar mes esame tame reikale pa
žengę nors kiek toliau, negu bu
vo dėstyta laikraščiuose? Ne,
nieko nedarėm ir nieko nepada
rėm.
O reikalas degantis. Reikalas
ir mums patiems gėdą darantis,
jei jo kaip pridera nesutvarky
sime. O sutvarkyti galima.
Asmenų, kuriais reikėtų rū
pintis mūsų tautinei bendruome
nei, nėra tiek daug, kaip kas
mano. Reikalas sukasi apie 20, o
gal ir dar mažiau šeimų. šį
skaičių įtraukta tokie asmenys,
kuriais jau dabar, tuoj, reikia
pradėti rūpintis.. Rūpintis ne to
dėl, kad mes norime užsiimti
kažin kokia labdarybe, bet todėl,
kad mes mokame gerbti savo
tautos veteranus, kad žinome,
jog jie, turėdami minimalias gy
venimo ir veiklos sąlygas, gali
mūsų tautai dar labai daug gera
padaryti.
Garbingo amžiaus sulaukę as
menys, reti vienos ar kitos ša
kos specialistai, šiandien pri
versti skersti kiaules, skaičiuoti
kiaušinius, vežioti miesto sąšla­
i
Privažiavo mūsų miestelį vi
sokių buvusių daktarų, valdinin- liauskienė yra viena iš tų po
kų, inžinierių, mokytojų. Viskas
ramu, sponsoriai patenkinti, vy
rai plauna indus restorane ar
šluoja fabriką, kaip ir mes prieš
40 metų pradėjome, o gabesnie
ji iš mūsų sugebėjo tą darbą net
iki šiandien išlaikyti.
Nesmerkime jų net ir už tai,
kad dažnas nemoka polkos šok
ti arba kad be aulinių čebatų
išlipo iš laivo. Tiek to.
Bet viskas čia prasidėjo nuo
tos dienos, kai atvyko Agota
Dumbliauskienė, Europos trem
tinių stovyklos iškepta ponia.
Ji tuoj pradėjo didžiuotis prieš
savo sponsorių:
Gal netikit, kad Lietuvoj
vo 120 litų!
Jos vyras Dumbliauskas, Lie
tuvoj buvęs garbingu akmen
skaldžiu, nuolat susikivirčija su
darbovietės bosu ir pirmąja pro
ga nuolat atleidžiamas iš darbo,
žmona jį ramina:
Ach, sakau tau, čia tenka
priprasti ir prie sunkaus darbo.
Reikia jiems gi -nusileisti. Už
miršk,' kad Lietuvoje buvai po
nu. Toks jau mūsų, tremtinių,
likimas...
Ir tol vaidina, kol pas tetą ne
pasirodo akyse ašaros ir susi
graudinus eina iki spintos ieš
koti poniai senos suknelės.
Tą savaitę, kai Dumbliauskas
nedirba, šeštadienį sponsorienė
atneša 15 dolerių. Kadangi tas
dažnokai atsitinka, tai kaimynės
Dumbliauskienei už aučia:
Jau gal apie 100 dolerių ji
tau atnešė. Sunkoką bus grą
žinti ...
O Dumbliauskienė tat pa
reiškia:
Užsiminiau kartą apie at
silyginimą, tai ji sako, kad gal
Dievulis atlygins. Tai tegul jau
Dievas ir atsiskaito, aš jdu ne
isimaišysiu.,
A
i
Rūpinsimės ar ne?
vas, neturėdami nė laisvo sek
madienio plauti lėkštes ir p. Per
dienų dienas dirbdami tokį dar
bą, jie neturi laiko atsidėti savo
gerai išmoktam darbui. O daž
nas iš jų ir tų darbų nebepajė
gia atlikti. Ir kaip liūdna, kad
niekas nesiryžta juos iš tų dar
bų ištraukti, tarsi mes nebegal
votume apie Lietuvą ir jos atei
tį. Tarsi mes būtume persiėmę
piktų vaikų nedorais papročiais
greičiau atsikratyti tėvais,
Jcurie mums patiems ir gyveni
mą davė ir pamokė.
Keliaudamas po JAV lietuvių
kolonijas, aš girdėjau pasako
jant, kad viena moteriškė įsi
tikinusi, kad ji kalba su vienu
iš žymiausių lietuvių rašytoju,
pasakė: "Pas mus čia visi dirba,
reikės ir jums dirbti." Atseit,
tos moteriškės samprotavimu,
rašytojas, kada jis rašo knygas,
tai jau nedirba.
šis rašinys neturi tikslo įti
kinti tokias ir panašias moteriš
kes, nes jų šiuo atveju ir nerei
kia įtikinti, šio rašinio tikslas
yra dar kartą apeliuoti tuos,
kurie sėdi kokiose nors garbin
gose įstaigose ar organizacijose,
turi ne tik pareigą, bet ir teisę
ką nors gera padaryti. Tokiomis
įstaigomis ir organizacijomis aš
šiuo atveju laikau Lietuvos Pa
siuntinybę, Lietuvos Konsulatus,
ALT ir BALF. Pirmosios turi
reikalo neužmiršti ir rasti, kas
jį praktiškai įgyvendintų, o pas
kutinioji turi visas galimybes
tai padaryti.
Jei šios įstaigos ir organiza
cijos susirūpins ir darbą pradės
organizuoti, aš nė kiek neabejo
ju, kad ir ta moteriškė, kuri pa
sakė, kad "čia visi dirba ..
tam reikalui duos savąjį, taip
Kokie ponai mums reikalingi?
Reikia pasakyti, kad Dumb-
nių, kurių gausiai prigamino Eu
ropos tremtinių stovyklos.
Kai iš Lietuvos ėjo ar važia
vo vežimais, tai minioje ponų
buvo nežymu arba jie nesimetė
akis. O tremtinių stovyklose,
atsitvėrę spintom ar skudurais,
vienam kambary dešimt šeimų
bemiegodami, žymi dalis trem
tinių pasijuto ponais jau tre
čius metus. Ir kur tau nepasi
jusi, demokratijos pagrindų ne
suprasdamas, jei matai, kaip
neprosytas ir apibrizgęs, buvęs
ministeris rytą atsineša katilėlį
nebaltintos ir netikros kavos,
juoda duona užsikąsdamas treč
dalį jos išgeria, antrą trečdalį
jos suvartoja nusiskutimui, o
su likusia nusiprausia ir dar
dantis išsivalo. Kadangi visi val
gė ir gėrė iš to paties katilo, gy
veno viename arba vienodame
barake, dieną-naktį gulėjo ant
tų pačių kariškų lovų ir be pa
liovos dabojo, ką daro retas
paukštis buvusis ponas mi
nisteris ir pamatė, kad jis
ypatingo neparodo. Jei išalkęs,
tai jis valgo čiaupsėdamas, kaip
kiekvienas nekantrus žmogus, o
naktį užmigęs ir kosi ir per mie
gus kalba ir dar kai ką, jei buvo
skani vakarienė, žodžiu mie
ga nesivaržydamas, kaip ir vi
si mirtingieji.
Tada aiškiai kiekvienas pama
tė iš arti, kad dievų žemėje nė
ra, o visi elgiasi panašiai.
Atsimenu, kartą mačiau trem
tinių spaudoje straipsnį, kur,
aštriai išpeikęs buvusias ponias
ministerienes, profesorienes ir
kitokias, autorius, tarp kita ko,
rašė:
"O paklausk tokio apšepusio
generolo, kada gi prasidės karas,
tai jis tik numykia kažką sau
po nosim ir nieko aiškaus tau
nepasako. Ir pagalvoti tik: ši
tokie žmonės mus valdė!!!"
Reikia žinoti, kad tuoj po ka­
pat sunkiai uždirbtą dolerį, o
gal net ir penkinę. Tik tai mote
riškei reikia išaiškinti, kas čia
per reikalas, kokia iš to duoda
mo dolerio nauda bus visai lie
tuvių tautai.,
Būtų labai miela, kad tais
reikalais nebereikėtų rašyti, ir
taip nuoširdžiai norėtųsi, kad
jais jau pradėtų realiai rūpin
tis. Juk jei mums rūpi Lietuvos
laisvė, tai argi mums nerūpi iš
gelbėti Lietuvos reikalams ir
garbei tuos žmones, kurie šian
dien priversti taip nykti. Manau,
kad sąmoningas lietuvis tegalės
atsakyti, kad tai būtinai reikia
padaryti ir nebegalima delsti.
Nusipelnę Ir Lietuvai reto
vertingumo asmenys, gyvenda
mi kad ir lietuvių bendruomenės
išlaikomuose namuose (tam rei
kalui ūkių organizavimas, mano
nuomone, nėra geriausias spren
dimas), gali labai daug lietuvių
tautai patarnauti. Dabar gi tie
žmonės, sulaukę senatvės ir pri
kabinti prie visiškai pašalinių
darbų tik toidėl, kad kitaip ne
gali sau duonos užsidirbti, ne
gali duoti to, ką pakenčiamose
sąlygose jie dar galėtų padaryti.
O jei šio reikalo negali imtis
tvarkyti mano paminėtos įstai
gos ir organizacijos, tad tegul
jos ir tai praneša. Tada reikės
ieškoti kitų, kurios sutiks. Rei
kia gi pagaliau išeiti iš apmiru
sios tvenkinio padėties: visi ra
šo, kad reikia, daugumas žino,
kad tų reikalų nesutvarkius la
bai skauda, bet niekas darbo
nesiima.
Nors šiuo rimtu atveju įrody
kime, kad ne tik mokame gra
žius sumanymus kelti, bet ir su
gebame juos įgyvendinti. .& G.
ro, įsigalėjus juodajai rinkai,
naujieji stovyklų ponai ir ponios
jau ir apsirėdę buvo geriau, ir
pavalgę, ir barakų patys neplo
vė, o samdė vokietes dėl to
jie buvo ir energingesni už bu
sius senus ponus, nemokančius
spekuliuoti ir gyvenančius, po
senovei, pusbadžiu.
Naujieji ponai, kupini energi
jos atvažiavę Ameriką, labai
nugąsdino savo dėdes ir tetas
sponsorius.
Vis ponai ir ponai atvažiuo
ja. Įsivaizduoja, viską matę ir
viską žino.
Nespės teta tokiam tipui pa
rodyti, kaip reikia, patraukus
šniūrelį, uždegti palubėj elektrą,
o jis jau šaukia: "žinau, nero
dyk, moku pats!"
Nespės parodyti, kaip reikia
taisyklingai vadaklazo sytą nau
doti, o tas jau atšauna: "Ne
aiškink, žinau, kad tai ne indas
prausimuisi, nebijok!"
Nespės mandagiai priminti,
kad nepradėtų čiaudyti ant li
noleumo ir tuo nepadarytų sar
matos jos mokytam boisui prieš
draugus, o tas tipelis atkerta:
"Namie aš ąžuolinį parketą tu
rėjau, savo popieriniu auzu ma
nęs nenustebinsi."
žodžiu, vaidina labai mokytą
ir viską žinantį poną.
O tiems stovyklų ponams tek
tų įsidėmėti štai ką:
Kas kantriai patraukinėja
elektros šniūrelį, kas atidžiai,
su atsidėjimu viską gilindama
sis pereina parodomąjį seansą
vadaklaze, o po to padėkoja, kas
pagiria išblizgintą linoleumą ir
niekad nepamiršta, kad saulė
kambary gadina fornyčių,
šitas ir yra tikrai mokytas. Juo
ir teta patenkinta ir jisai pats
laimingu jaučiasi gavęs iš jos
kvoterį jau pirmą savo atvyki
mo dieną. Savo poniškumu jis
nieko neglušina, nais vyras ir
tokių daugiau čia mums reikia
kultūrinei veiklai palaikyti.
V. Skinka
Jis pasirodė AIDŲ žurnalo
2-me numeryje ir vadinasi "Tau
tinės moralės pagrindų beieš
kant". Straipsnis paliečia visą
dešimtj politinei lietuvių emi
gracijai svarbių klausimų ir siū
lo atsakymus, dėl kurių tikrumo
blaiviai galvojančiam žmogui ne
tektų diskutuoti.
Straipsnis beveik vfflaf nesi
derina su AIDŲ žurnalo bendra
laikysena, kurią neseniai 'Kana
dos NEPRIKLAUSOMOJI LIE
TUVA pavadino vis daugiau
vienašališka ir apsiribojusia. Aš
Čia nematyčiau keitimosi, nes
tiek Europoje, tiek Amerikoje
AIDAI visuomet buvo vienaša
liški ir apsiriboję mūsų vienos
idėjos ir vienos politinės srovės
interesais. Jau nebe pirmi metai
jie daugelį stebina ir liūdina sa
vo tam tikra propaganda, kuri,
man rodos, kenkia katalikybei.
Skaitydamas AIDUS, pradedi
pajusti, kad mes jau visi pasi
darėm ano mažučio "manifesto"
bestijomis ir kad, išskyrus A.
Maceiną ir io šalininkų grupę,
mūsų tarpe jau nebėra daugiau
katalikų ir net padoresnių krikš
čionių ...
J. Girnius gi aiškiai peršvie
čia mūsų politinių emigrantų
dvasinį tvaiką, kurį jis vadina
psichozu, ir sako:
RAŠALO ASAROS
Bronys Raila
Skaudi, bet šventa žurnalisto pareiga
Prieš kurį laiką man teko nu
sistebėti keistu Juozo Girniaus
filosofišku pareiškimu marijonų
laikraštyje, kur jis ne tik socia
lizmą, bet ir nacionalizmą pa
vadiųp netikėjimo, taigi, bedie
vybės skleidėjais. Tai atskira
ema, kurią būtų verta giliau pa
nagrinėti, bet šiandien norėčiau
sustoti ties kitu klausimu.
Juozo Girniaus nepažįstu, tik
esu skaitęs kai kuriuos jo straip
snius. Jo filosofavimams toli
gražu negaliu pritarti, nors iš
rašytojo nuoširdaus stiliaus ga
lima justi, kad ir jis pats ken
čia dėl varžtų, kuriuos jam vie
nu ar kitu būdu uždeda pastarų
jų metų tam tikras lietuviškojo
klerikalizmo tvaikas. Bet dabar
buvau maloniai nustebintas, kad
J. Girnius pasireiškė ir kaip žur
nalistas, sugebėjęs nors ir gra
mozdiškai "filosofiniu" stiliumi
parašyti labai aktualų, nuoširdų,
skaudžiai jautrų ir, jeigu leis
tumėt dar vieną komplimentą,
be galo atvirą ir teisingą straip
snį.
k a a k e i u a s prieš politi­
nį "realizmą", tai iš tiesų pasisakau
ne prieš politikus ar apskritai poli
tinę akciją, o tik prieš tą psichoziš
kai nerealią nuotaiką, kuri pagauna
visus politinius emigrantus.. Ti
kėdamiesi visa greit susitvarkysiant
ir bijodami nepateisinti savo anks
tesnių pozicijų, žmonės šoka "veikti"
ir "organizuotis". Todėl ir matome,
kaip iš pradžių politiniai emigrantai
laikosi visiškai taip, lyg jie dar te
beturėtų po kojomis savosios tėvy
nės žemę. Nors visos partijos nebe
tenka prasmės, bet laikomasi jų vi
sų su sektantišku fanatizmu. Ncfrs
vienas dalykas tebūtų reikalingas
tautinė vienybė, bet atkakliai dras
komasi savo tarpe dėl "pirmosios
vietos". Nors tektų visų pirma rū
pintis tuo, ko reikalauja dabartis,
bet uoliai kuriami planai ateičiai.
Todėl ir užsukamas milžiniškas or
ganizacinis aparatas: organizuojami
kabinetai, komitetai, centrai šaukia
mi kongresai, suvažiavimai, posė
džiai leidžiami atsišaukimai, lape
liai, laikraštėliai. Ir tačiau: tuščiai
paleista organizacinė mašina nega
li ilgai suktis noromis nenoromis
vieną dieną turi būti pastebėtas vi
sas jos beprasmiškumas. O kokia
prasmė sukti visą tą partinės akci
jos organizacinį aparatą, kuris sa
vo prasmę turi tik valstybės rėmuo
se?! Visa tai tėra oro pilių kūrimas,
o ne tikrovės organizavimas. Užtat
ir nenuostabu, kad pirmasai karšt
ligiškas organizavimosi entuziazmas
netrukus atslūgsta, ir pamažu, bet
vis labiau ima visą politinių emi
grantų gyvenimą siaubti ir kausty
ti beviltiško abejingumo paralyžius."
Blaivas žmogus pagaliau pa
matė paralyžių. Reikia jį pasvei
kinti, kaip ir tą nekaltą vaikutį,
kuris Anderseno pasakos proce
ijoj sukvailėjusių pataikūnų mi
nioje sušuko: Bet, mamyte,
karalius juk nuogas I...
p^f"?
W
Iš visų propagandinių šūkių,
tur būt, dažniausiai dabar var
tojamas "tautinės vienybės" šū
kis. Toks sveikas ir protingas,
bet kartu tapęs vienas iš pačių
melagingiausių šūkių. Jau ir kū
dikiai supranta, kad mūsų tau
tos politiniams ir kultūriniams
tikslams siekti tautinė vienybė
dabar yra būtinai- reikalinga.
Bet labai netolimos praeities pa
tyrimai rodo, kad kaip tik S,
Griniui artimiausios idėjinės ir
politinės grupės, aš spėčiau, be
ne bus labiausiai nepatenkintos
jo straipsnio idėjomis.
Dėl to jis taip smarkiai atsi
prašinėja. Kone pusę viso savo
rašinio paskiria atsiprašymams,
kad tik neužgautų, kad tik ne
įžeistų kokio karaliaus, ar pre
zidento, ar ministerio, ar kokios
mūsų vyriausybės ar seimo. La
bai pagirtinas mandagumas, ta
čiau ...
Bet kartu
mm
labai už
lietuvį žurnalistą, kad išaugin
tasis tremties tvaikas jį priver
tė būti tokiu kinietiškai manda
giu ir taip jau užguitu visuome
nės opinijos reiškėju.
Aš pasigendu lietuvių žurna
listų, kurie garbingai atliktų
jiems dabar atitenkančią skau
džią ir sunkią, bet reikalingą ir
šventą pareigą kalbėti ir ra
šyti tiesą, nuogą, tragišką ar
didvyrišką gryną tiesą. Aš pasi
gendu, ir jų tarpe laikau ir sa
ve... Mes bijomės to tvaiko dū
mų, mums trūksta drąsos, mes
perdaug pataikau jam stebuklin
gais ir nematomais rūbais pasi
puošusiems ''karaliams", mes ne
sykį migdom savo brolius skai
tytojus naiviausio optimizmo
kvepaliukais, mąfs neišdrįstam
ir dar ne visada mokam pasaky
ti tautos skeveldroms užsieny
je, jog su tuo savo ''milžinišku
organizaciniu aparatu" mes visi
darom tik milžinišką nusikalti
mą prieš lietuvių tautos' atei
tį...
Šitas partijų, komitetų, val
džių lenktyniavimas, ta tikrai
jau humoristinė politikavimo
prabanga man rodo,"— o su tuo
gal ir A. Maceina sutiks...
kad Viešpats Dievas ar tik ne
bus per mažai nubaudęs lietu
vių tautą. Matyt, Jo planuose
esama punktų, numatančių ne
tik Tėvynės brolius, bet dar
daugiau pakankinti ir gal net
užkankinti mūsų emigrantus,
kurie vis geriau išmoksta tik
to, ką per pastarąjį dešimtmetį
turėjo pamiršti...
Ir todėl aš kaip tas kūdikis
džiaugiuosi, išgirsdamas vieną
kitą tiesesnį ir drąsesnį mūsų
žurnalistikos balsą. Ir todėl aft
apeliuoju savo kolegas:
Tiesos ir drąsos! Pakilkite,
prakalbėkite su skausmu, su va
lia ir su temperamentu. Prakal
bėkite nebeatsiprašinėdami, kai
jaučiate saką gyvenimo tiesą.
Sušukite, kad akmenys išgirstų,
kad tie mūsų "išvietintieji pun
tukai" pagaliau suspogtų!...
1
MARGUTIS
Jsteigė kompozitorius
A. .VANAGAITIS
Seniausias ir gražiausiai ilius
truotas lietuviškos minties žur
nalas.
Kaina metams $2.00
Susipažinti siunčiamas
dovanai.

§755 So. Weston Ave.
Chicago 36, ffi.

xml | txt