Newspaper Page Text
1950 m. birželio 22 d. ''.JS Ujf i .* ». Vokietijoje yra apie 1,000 lie tuvių, kurie dėl repatriacijos Vokietiją ir kitų panašių veiks mų yra sulaikyti ir negali emi gruoti. Tikimasi, kad kai vo kiečiams bus leista emigruoti JAV, šie lietuviai pirmieji gaus leidimus emigruoti. Austrijoje gyvenantieji DP nuo liepos 1 d. pereina Austri jos valdžios globą. Jie visą ap rūpinimą gaus tiesiogiai iš Aus trijos vyriausybės. Austrijoje gyvenančius DP artimiausiu laiku numatoma su kelti vieną vietą, Salzburgo rajone. čia bus sukelti DP iš anglų ir prancūzų valdomų zo nų. Salzburgo rajonas yra val domas amerikiečių. Amerikiečių, anglų ir pran cūzų zonose yra sunkiai sergan čių 251 lietuvis džiovininkas. Vi si jie reikalingi nuolatines pa ramos. Vokietijoje dar veikia 6 lie tuviškos gimnazijfos. Jos yra gausesnėse lietuvių stovyklose: Muenchene, Memmingene, Augs burge, Schw. Gmuende, Wehnen ir Diepholze. Iš jų keturios yra amerikiečių valdomoje zonoje ir dvi anglų. Prancūzų zonoje lie tuviškos gimnazijos jau nebevei kia. Kelių knygelių autorius Kle mensas Jūra, daibar gyvenąs Brazilijoje, pradėjo leisti mėne sinį juokų laikraštį GARNYS. Iki šiol pasirodė tik vienas to laikraščio numeris. Komunistų laikraštis "Vilnis" skundžiasi, kad neseniai redak ciją įsibrovę vagys išplėšė seifą ir išsinešė ten buvusius pinigus. Pasielgta taip, kaip savo laiku Stalinas elgėsi Kaukaze* Kan F. Kapočius, iš Vokieti jas nuvykęs Romą, kalbėjo lie tuviams per Vatikano radiją. Vienuoliai tėvai pranciškonai perima leisti So. Bostone išei nantį lietuviu laikraštį DARBI NINKĄ. Švedijoje gyvena keli šimtai lietuvių. Lietuvių Draugijai pri klauso 260 narių. Naująją Švedijos Lietuvių Draugijos valdybą sudaro: V. Staneika, K. Kraujalis, J. Pa jaujis, J. Lingis, Iz. Mališka, J. Plačas ir G. Būga. Montrealyje, Kanadoje, atida rytas lietuvių teatras. Atidary mo proga vaidintas Jg. fekėmos veikalas "Živilė". Birželio,10 d., anksti rytą, va gys įsiveržė Lietuvos ministe rio prie šv. Sosto, Romoje, dr. St. Girdvainio darbo kabinetą. Iš seifo išnešė 750 dolerių. Estų literatūros žurnalas Šve dijoje spausdina naujus Aleksio Rannito eilėraščius, iš kurių vie nas turi temą apie lietuvių poe tą Joną Aistį, o kitas skirtas mūsų žurnalistui Broniui Railai. Belgų meno žurnalas "Les Arts plastiques" š. m. 2 nr. iš spausdino A. Rannito jau DIR VOJE minėtą straipsnį-paskaitą Unesco meno kritikų kongrese apie dailininką M. K. Čiurlionį, kaip abstraktinio meno pionie rių pasaulinėje tapyboje. Straip sniui pailiustruoti kreidiniame popieriuje atspaustos septynios Čiurlionio kūrinių reprodukcijos. Architektas Feliksas Vizba rus, penkeris metus išgyvenęs Austrijoje, gavo leidimą persi kelti Vokietiją. Nepriklauso moje Lietuvoje jis yj» pastatęs daug gražių namų. Abisinija paprašė is IRO, kad jai būtų duota 10 ūkininkų šei mų ir gyvulių augintojų, agro nomų bei veterinorių. Abesinie čiai pageidauja ukrainiečių, bal tų ir lenkų. 1 KAS ir KUR -M 40 Prancūzijos Vargdienių Se selių vienuolynai sutiko savo prieglaudas priimti 980 DP, ku rie dėl nesveikatos niekur ne gali emigruoti iš Vokietijos ir Austrijos. Jau atvyko speciali vienuolyno komisija tokių trem tinių' prieglaudas parinkti. Iš Vokietijos pranešama^ kad tremtiniams gerai pažįstama Schw. Gmuendo lietuvių stovyk la, kurioje ir dabar dar gyvena apie 900 tremtinių, paskirta lik vidacijai. Dalis bus perkelta Heilbronną, o dalis kitas Schw. Gmuende esančias apleistas ka reivines. Kanadoje išeinančio LAISVO SIOS LIETUVOS laikraščio re daktoriais pasirašo Steponas Ja kubickas ir Jonas Mašiotas. Vie nas iš jų gyvena Kanadoje, o antrasis Jungtinėse Valstybėse. Dr. V. J. Bieliauskas, dirbęs Wilkes- Barre, Pa., King's kole gijoje, gavo kvietimą mokyto jauti William and Mary kolegi jos Richmondo skyriuje, Virgi nijoje. Montrealio, Kanadoje, radijo stotis, minint birželio mėnesio liūdnuosius įvykius, lietuviams paskyrė pusvalandį. Tame pus valandyje buvo paskaita ir me ninė programa. Australijje apsigyvenusių 6 lietuvių tremtinių turtas, esąs palapinėse prie geležinkelio Port Augusta Alice Springs, nese niai sudegė. Gaisrą sukėlė ki birkštys iš praeinančio trau kinio. Kiekvienas turėjo nema žiau kaip po 200 svarų nuosto lių. Birželio 6 -9 dienomis Pary žiuje įvyko Pasaulio Motinų Są jūdžio kongresas. Lietuves mo tinas atstovavo: Karvelienė, Gal dikienė ir Bačkienė. Laikraštininkas Stepas Vy kintas, gyvenąs Vokietijoje, šiuo metu laikosi Anglijoje. Laikraštis LIETUVIŲ KE LIAS, išeinąs Brooklyne, jau trečia savaitė nepasirodo dėl persikėlimo Devenių ūkį. Dr. V. Paprocko šeimą nese niai aplankė laimė. Jų įgytas bažnytinės loterijos bilietas lai mėjo automobilį. Laimingieji jį tuoj pardavė ir, gavę 1,750 dolerių, padengė savo įsikūri mo skolas. Chicago je pradėti statyti šv. Kazimiero Akademijos rūmai. Iškilmėse dalyvavo miesto ma joras Kennally ir eilė žymių pa reigūnų. Prof. Zenonas Ivinskis, da bar dirbąs Vatikano biblioteko se, baigia rašyti studiją apie vyskupą Merkelį Giedraitį. Vokietijoje, Freiburgo mieste, birželio 3 d. atidaryta grafiko A. Krivicko paroda. Paroda susi laukė gražaus įvertinimo. Prancūzijoje gyvena apie 250 lietuvių, kurie turi affidavitus iškeliauti JAV. Kadangi Lietu vos kvota labai maža, reikės ke lerius metus laukti, kol ateis eilė. New Yorko apylinkės lietu viai liepos 2 d. Dexter parke rengia lietuvių dieną. Amerikos lietuvis Feliksas Stungevičius yra Uragvajuje JAV vicekonsulas. Anksčiau jis gyveno Chicagoje. Miškininkas A. Rukuiža, prieš metus atvykęs iš Vokietijos, dir įba Chicagos priemiestyje Vi netkoje, prižiūrėdamas didelį fso dą ir mędelyną. Dr. Končius, Balfo pirminin kąs, pabuvęs kelias dienas Pran cūzijoje, nuvyko Vokietiją. Pancūzijoje jis lankėsi esančiose šalpos įstaigose ir tarėsi su Lie tuviu ftwlTww "KnmifrAt.li ,"/'T Nuo raudonojo teroro Vaka rus spėjo pasitraukti 74,000 lie tuvių. Jie laikinę prieglaudą bu vo radę Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Italijo je ir labai nedaugelis kituose kraštuose. Vokietijoje gyveno didžiausias tremtinių skaičius 68,000. Jie, turėdami nemažai politinių, vi suomeninių ir kultūrinių jėgų, buvo geriausiai susiorganizavę. Vokietijoje gyvenančių tremti nių pavyzdžiu organizavosi ir ki tuose kraštuose gyvenantieji tremtiniai. Visi bendrai veikda mi, pamažu išsikovojo sau pride ramas teises ir pajėgė įsijung ti aktyvią Lietuvos laisvės ko vą. Dažnais atvejais tremtiniai stovėjo laisvės kovos priešakyje. Šiuo metu tremtinių skirsty masis iš čia paminėtų kraštų jau baigiasi. Tiesa, Vokietijoje dar yra kiek didesnis tremtinių skaičius, bet ir jis diena iš die nos mažėja. Neišvengiamai, kad ir dideles pastangas dedant, tam tikras skaičius tremtinių, kuris IRO sįtaigos pramintas "kietuo ju branduoliu", Vokietijoj# tu rės pasilikti Vieni tą kietojo branduolio skaičių įskaito 3,000 tremtinių, kiti 5,000. Visokiais atvejais, šis skaičius tikrai nebus ma žesnis, kaip 3,000 ir jais rei kės pasirūpinti. Tai mūsų tautos katos, sejhesnio amžiaus. Bet taip pat mieli ir savi, kaip ir kiti mūsų kraujo vaikai. Teisybės vardan reikia pasa kyti, kad šio krašto valdžia tremtinių problemą pažiūrėjo pa lankiausiai. Kad ir įvairiai ap sunkinti įstatymai, kad ir nema žai rėikalaujantieji patvarkymai, bet leido jau šį kraštą pasiekti beveik 22,000 tremtinių, čia su sidaryti pragyvenimo minimumą, gyventi laisvai, nevaržomiems dirbti savojo krašto laisvei, o drauge padėti ir tiems, kurie li kosi dar Vokietijoje, Austrijo je ar kuriam kitam Europos krašte. nelaimingieji palaužtos svei- kai sutartas ir įpareigotas laikas Dar tik karo šūviams aptilus, patys tremtiniai žinodami, kad sugriautoj Vokietijoj vietos nė ra, pradėjo rūpintis irsikelti kurį nors netolimą žemės kampą. Planai išsikelti vieną vietą vi siems nerado galingųjų tarpe iš viso jokio pritarimo. Bema tant atsirado darbo jėgos pirk liai ir pradėjo tremtiniais "tur gavoti". Visi rinkosi raumenis, ir niekas nenorėjo girdėti apie pasiruoštas specialybes. Dėtos pastangos apsigyventi visiems tremtiniams viename krašte pasiliko visai be pasek nių. Taip pat didžiausias visiems tremtiniams patarimas, kad dau giau veržtųsi Ameriką, Kanadą Buvęs Lietuvoj namų savinin| kas Jonas Ubagas, bepinigių sto yykloj gyvendamas, įprato gau ti kas reikalingiausia be pini gų. Grūsdavosi jis minioj prie dėvėtų liemenių ar senų batų, paskui juos keisdavo pas vokie čių ūkininkus obuplius, sūrį ar sviestą ir taip papildydavo kalorijų trūkumą. Per keletą me tų pas jį atsirado šuniškas in stinktas iš anksto užuosti, kur ką galima dovanai gauti. Laikui bėgant Jonas Ubagas jau nebepaisė, ar jam daiktas reikalingas ar ne. Imdavo viską, kas tik būdavo galima iškaulyti. Kai atėjo laikas važiuoti Ameriką, jis pamatė, kad turi tonas visokio šlamšto, bet skir tis su jais jam jau buvo gaila. Viską sukrovė dėžes, užkalė ir rašė brolio adresą Amerikoje. Muitininkai tik pradare dė žes, pamato piūklą, kirvį, seną kubilą, prikištą senų batų tuoj užtrenkia dėžę ir pasigailė jimo kupinu žvilgsuiu pažiūri 'c•VI*-# 5 i v a Baigiant skirstytis ir Angliją irgi nevisiškai pasi sekė. Daug tremtinių, nuolat te rorizuojamų UNRRA, sovietų, net atskirais atsitikimais vaka rų sąjungininkų, numojo ranka tuos pasiūlymus, "neteko kan trybės ir iškeliavo ten, kur pir moji proga pasitaikė. Po JAV, daugiausia tremti nių iškelavo Ąustraliją. šį to limą kraštą pasiekė 8,725. Ly ginant su Amerika, tai labai di delis skaičius..Ir deja, optimisti nio-džiaugsmo iš ten nukeliavu sių tremtinių neateina. Ypač vargsta gausesnės šeimos. Dideli nusiskundimai ir dėl australų valdžios pastangų greičiausiu tempu naujus ateivius nutau tinti. Ir taip maži tenykščiai lietuvių laikraščiai priversti vie ną trečdalį vietos spausdint an glų kalba. Atsiranda jau ir bėg lių iš Australijos, kurie, atlikę priverstinį darbo laiką ir užsi dirbę pinigų, keliauja JAV. Bet dabar šį kraštą žymiai sun kiau ir brangiau pasiekti, negu tai buvo galimi padaryti iš Vo kietijos. Trečioje vietoje stovi Kanada. šį kraštą nukeliavo sveikiau sias ir gražausias mūsų jauni mas. Kanados raumenų pirkliai greit ir apsukriai rinko mūsų jaunus vyrus ir merginas ir ve žė, įpareigodami parinktose vie tose atidirbti po 9 mėnesius. O baigėsi, naujieji Kanados lietu viai pradėjo telktis Toronte, Ha miltone, Montrealyje. Ir tos vie tos lietuviškai iš naujo atgimė. Bet Kanadoje atsirado tiems jauniems vyrams nauja proble ma. Vyrų daug, o merginų labai maža. Tautiniu atžvilgiu tai ne sveikas reiškinys, nes atsiranda didelis pavojus kurtis mišrioms šeimoms. Iki šio laiko naujieji kanadiečiai mišrių vedybų at žvilgiu egzaminus laikė gerai. Linkėtina, kad ir toliau kanadie čiai pajėgtų atsilaikyti. MARGUTIS Įsteigė kompozitorius A. VANAGAITIS Seniausias ir gražiausiai ilius truotas lietuviškos minties žur nalas. Kaina metams $2.00 Susipažinti siunčiamai dovanai. JONAS UBAGAS buvus| namų savininką, kuris susijaudinęs, kad muitininkas neatimtų jo turto, šluostosi nuo kaktos prakaitą. Kai šitoj pusėj ež#ro jo bro lis atvažiavo gražiu automobiliu uostą pasitikti, o paskiau nusi vežė pas save Ubagas pagal vojo, ka jam nepritinka išpokuo ti savo turtą prie brolienės ži bančio šaldytuvo, ir, kol ateis sunkusis bagažas, ėmė ieškoti sau buto. Visiškai atpratęs nuo pirkinė jimo čia irgi nieko, neskai tant maisto, neperka. Jam net galvą neateina mintis, kad ga lima nueiti krautuvę ir už ni kelį nuspirkti stiklinę arbatai gerti. Jis tuoj galvoja pas ką galima stiklinę gauti? Ir imdamas iš žmonių, kas jam reikia ir ko nereikia, neša namo kiekvieną pasiūlytą daik tą. Kaimynų rūsiai jau seniai tušti, nes viską išsinešė Ubagas. Jis jau turi keletą aišbaksių, perdegusių radijo setų, skardi mi Ketvirtoje vietoje stovi Ang lija. šį kraštą jau iškeliavo 3,361 lietuvis, šiuo metu prak- pasibaigusi"8''^ Žemaičių loldo išdaigos Dažnas klausia, ar tremtiniai Anglijoje rado pakenčiamas įsi- kūrimo sąlygas? Atsakyti negali nė patys Anglijoje apsigyvenę.'. Viena aišku, kad ten sąlygos blogesnės, negu JAV, bet jie beveik kvėpuoja, kaip vienas iš- sireiškė, iš tėvynės ateinančiu oru. Kitaip sakant, jie yra ar čiausiai tėvynės, jie likę Europo je ir, laisvės valandoms priartė jus, pirmiausia pasieks namus. Kiek man žinoma, Anglijos pasi rinkimą daugeliui šis argumen tas nulėmė. Iš vienos stovyklos išvykstantieji Angliją pasilie kantiems rašė: "Kanalą perplau kę, mes galėsim ir pėsti namo grįžti!" Ir tai teisybė. Žymiai mažesni tremtinių kie kiai pasiekė kitus kraštus. Bel gijoje vargsta 700 mūsų tautie čių, gerokai apgauti Belgijos vyriausybės pažadų. Nors jau eilė kartų, kai tenykščių lietuvių vargus kėlė IRO konferencijose Ženevoje, bet belgai daro savo ir išnaudoja nukeliavusius, kiek įmano. Venecuelą, Argentiną ir Bra ziliją pasiekė beveik vienodas tremtinių skaičius, tarp 500 ir 700. Jų įsikūrimo sąlygos pana šios, daug džiaugsmo nežadan čios. Bet žmonės nenusimena, ko voja su kliūtimis. žymiai mažesni tremtinių skaičiai pasiekė Kolumbiją, Či lę, N. Zelandiją, Pietų Afriką ir kitus kraštus. Visi tremtiniai, kai skirstėsi iš Vokietijos, dažnas nešėsi dar iš tėvynės atsivežtos žemės sau ją, žadėjosi būti pirmieji atgal tėvynę. Bet dabar, metams Rašantis niekada nebuvo op timistas, kad visi tuos pažadus ir ištesės. Tokiais atvejais pasi taiko nubirėjimų, bet politiniams emigrantams tokios kalbos ir to kie norai perdaug ankstyvi, ža lingi. Negi vakarykščios dienos pažadai taip greit užmiršti, negi namų židinio šiluma jau bus mus apleidusi Dabartinėj padėty, kada trem tiniai baigia skirstytis iš Euro pos, mums tenka atidžiai pa svarstyti du klausimus: 1) Kaip geriau padėti Vokietijoje pasi liekantiems? ir 2) Ką daryti, kad mes laisvei atėjus galėtume didžiausią procentą grąžintis tėvynę Abu klausimai svarbūs ir prie jų dar grįšime. B. G. nių tacų su užrašu "Shlitzbeer'*, gausybę senų skudurų, vaikams kaldriukių, senų skrybėlių, ne tarkuojančių tarkų, nerašančių parkerių, supimosi kėdžių, stal tiesių su "Straton Hotel" įra šais ir didelę puodynę su iš piešta nuoga gražuole ir raidėm "Milwaukee beer". Priedui dar parsinešė matra cą, padėtą ant šaligatvio prie są šlavų dėžės ir skirtą sunkve žimiui "Keep Brooklyn clean Kai iki ausų apsikrovė šitomis gėrybėmis, tai parašė vietos laikraštį padėką visiems geriems žmonėms, iš kurių ''pajutau nuo širdų rūplestingumą, padedant įsikurti ir žengti pirmuosius ne drąsius žingsnius taip pasiilgtos laisvės šalyje. Jonas Ubagas." Nešdamas šitą padėką pašto dėžutę, jis visų sutiktų klausi nėjo, ar kas nežino, kur galima gauti rudų batams šniūrelių? Jei kas iš skaitytojų žinotų, prašau pranešti Jonui Ubagui tiesiogiav & Skinka v©stuyii| siren&ė slenkant ir naujuose kraštuose §ialp kitataučius ta Mėrimėe statant pirmas tvirtesnes pėdas, novele visuomet stebindavo ir pasigirsta jau iš vieno kito lūpų atrodydavo paslaptinga. Novelė balsai, kad ir čia galima gyventi, galima ir pasilikti. T-' i.I iii-i Prieš kokį šimtą su viršum metų Žemaitijoje, Medintilčių dvarei gvveno grafas Jls vede RAŠALO ASAROS Brony* Raila gemeta. dai1'* paniĮ' lr ,tuo' p° jaunieji su svečiais iš- mišką medžioti. Jau- no i grafienė miške kažkaip nuo kompanijos atsiskyrė ir buvo užklupta lokio. Tada Žemaitijos miškų lokiai buvo narsūs, o kai kurie net ir moteris mėgdavo. Lokys gražiąją grafienę kaip reikiant aplamdė, išglamonėjo ir pabėgo, palikęs leisgyvę. Labai išgąsdinta grafienė susirgo, vi sam amžiui neteko proto, bet tas nesukliudė jai lygiai po de vynių mėnesių pagimdyti ber niuką. Jaunasis grafiukas šeme ta išaugo dailų vyrą, išsimoks lino, buvo geras lietuvių patrio tas, tačiau visą laiką rodė keis tų charakterio žymių: kartais be jokio reikalo laipiodavo po medžius, visi šunes jo bijodavo. Grafaitis įsimylėjo kaipiyno ba joro Daugėlos dukterį, pagaliau gavo ją vesti, iškėlė be galo šau nią puotą, bet... pirmą vestu vių naktį lovoje perkando jai gerklę ir taip palikęs nužudytą pačią pabėgo miškus ... Tai sena lietuviška bajorų Lie tuvos legenda, kurią žymus 19 amžiaus prancūzų rašytojas Prosper Mėrimėe panaudojo sa vo paskutinei ir gal pačiai įdo miausiai novelei, pavadindamas ją lietuvišku žodžiu LOKYS, čia atpasakojau tik pačius tos keistos apysakos griaučius. Ra šytojo duota fabula yra sudė tingesnė ir įdomesnė. Pažymėtina, kad prancūzus ir savo laiku buvo išversta kelias kalbas, 1915 metais yra iš ėjęs ir lietuviškas L. Juro ver timas ... taipgi buvo pri taikinta teatrui, apie ją daug yra rašę literatūros kritikai, o po ano karo sovietai tuo vardu buvo pagaminę labai gerą filmą. Tą filmą man pačiam vaikystėje Kaune yra tekę matyti. Dabar prancūzai vii išleido naują LOKIO laidą, paruoštą prof. Raymond Schmittleino Knygoje įdėta visa "lietuviško ji novelė", platūs teksto paaiški nimai ir už pačią novelę ilgesnė prof. Schmittleino studija apie LOKĮ, jojo kilmę ir literatūrinę reikšmę, apie prancūzų rašytojo santykius su Lietuva ir jo kū rybą aplamai. Schmittleino studija paruošta taip gyvai, išsamiai, intriguo jančiai ir atskleidžia tiek inty mių to veikalo sukūrimo, me d^iagos surinkimo paslapčių, jog gali būti skaitoma nė kiek su nemažesniu įdomumu už pačią novelę. Tuo atžvilgiu prancūzų profesorius atliko ne tik vertin gą darbą literatūros mokslui, bet lygiai gražiai patarnavo Lietu vos vardo pagarsinimui. O Lie tuvą jis pažįsta, moka lietuvių kalbą, yra prieš karą profeso riavęs Kauno universitete, to dėl ir Mėrimė lietuviškąją novelę geriau suprato ir sugebėjo išaiš kinti daugybę jos keistumų bei mažų kalbos klaidų, apie ką kiti kritikai nieko nenusivokdavo. Geriausia* LIETUVIU Paveiksluotas 32-jų puslapių Už $1.00 lankys Tamstas kožna mėnesi per 1 meta. Insfeigfos Gegužio 15, 1938. LIETUVIŲ NAUJIENOS -,' rW WT- Savo studijoje Vilnių jis pava dina "Lietuvos sostine, dvasiniu Lietuvos centru, kur diduomenS turėdavo savo palocius ir laikas nuo laiko vykdavo apsilanky ti ..." (72 psl.). Beveik juokin ga, kai dėl tų kelių objektyvių žodžių dabartiniai lenkų emi grantai Londone, kaip esu paty ręs, savo spaudoje pareiškė pasi piktinimą! Tarsi Vilnius kada nors būtų buvęs Lenkijos, o ne Lietuvos sostinė ir ne dvasinis lietuvių centras ... Tikrai nepraras veltui laikoj o turės didelį dvasinį malonuntf ir mokslinę naudą tas, kas, mo kėdamas prancūziškai, paskai tys LOKĮ ir studiją apie garsaus ir gero rašytojo "lietuviškąją novelę''. Praėjusių metų pabaigoje vie nas iš mano bičiulių, pranešda mas apie ką tik pasirodžiusį LO KĮ, rašė: "Jei kada gausi tą leidinį, sutiksi, jog tai turbūt yra gražiausia knyga, prie ku rios išleidimo bet kada yra prisi dėjusi lietuvio ranka..." Praėjo keli mėnesiai, kol var gais negalais knygą gavau, kaip dovaną. Siuntėjui už ją atsily ginimas pakietėliu būtų per men kas, nes tai... tikrai gražiausia knyga, prabanginis leidinys, prie kurio išpuošimo užsienyje yra prisidėjusi lietuvio ranka. Toji ranka priklauso mūsų dailininkui grafikui Vytautui K. Jonynui. Jo nupieštos kelio lika iliustracijų ne tik be galo dailiai puošia pačią knygą, bet tarsi dar labiau įprasmina lietuvišką turinį. Palyginimas, be abejo, būtų ne vietoje, bet lietuvio dailininko skonis ir li nijos švarumas man atrodo net tyresnis už prancūzų rašytojo stiliaus grakštumą. Ir daugelį kartų, anot Jeroni mo Cicėno saldžios paguodos žo džių, "toli nuo tėvynės vienišą valandą|" besklaidydamas šios dailios knygos puslapius, sau pagalvoju: Nagi, kaip gera, kad tie senieji mūsų Žemaitijos lokiai kartais mokėdavo iškrėsti tokias galantiškas išdaigas ... Paglamžė miške jauną grafienę, ir atsirado legenda apie lokio vaiką... Vėliau vienas lietuvių bajoras emigrantas Pranas še meta tą savo šeimos legendą papasakojo prancūzų rašytojui* o šis sukūrė istoriją ano meto prancūzų imperatorienei Euge nijai bei jos dvaro damoms pa gąsdinti. Nuo to laiko praėjo kone šim tas metų. O apie žemaičių lo kio išdaigas vis dar pasirodo užsieniuose storos knygos, mok slininkai aiškina tos "lietuviškos legendos" prasmę ir grožį, lietu vių dailininkas iliustruoja tą p(& saką... Beveik norėtųsi tikėti, kad ir mes dar kartą daugcu* trokštame apie tą grafienių mė gėją paskaityti, kai turėsime naują lietuvišką novelės vertimo laidą... Žurnalas NAUJIENOS '•Ąt -ji ij V" •w-y v n [Q Beje, po šio karo, jau prancūzų armijos generolas, R. Schmifcfc* Įeinąs parodė daug simpatiją lietuviams tremtiniams Vokieti oje, kur jis ėjo ir tebeeina aukš tas pareigas prancūzų okupaci nėje valdžioje. \n\n Chicago 36,111. 6755 So. Western Ave. 332 N. 6th Street Philadelphia 6, Pa.