Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, June 22, 1950, Image 3

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, June 22, 1950, Image 3',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-06-22/ed-1/seq-3.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-06-22/ed-1/seq-3.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-06-22/ed-1/seq-3/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-06-22/ed-1/seq-3/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], June 22, 1950, Image 3
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 8.

Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.8 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 22 June 1950. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1950-06-22/ed-1/seq-3/>

Newspaper Page Text

1950 m. birželio 22 d.
''.JS
Ujf
i
.* ».
Vokietijoje yra apie 1,000 lie
tuvių, kurie dėl repatriacijos
Vokietiją ir kitų panašių veiks
mų yra sulaikyti ir negali emi
gruoti. Tikimasi, kad kai vo
kiečiams bus leista emigruoti
JAV, šie lietuviai pirmieji gaus
leidimus emigruoti.
Austrijoje gyvenantieji DP
nuo liepos 1 d. pereina Austri
jos valdžios globą. Jie visą ap
rūpinimą gaus tiesiogiai iš Aus
trijos vyriausybės.
Austrijoje gyvenančius DP
artimiausiu laiku numatoma su
kelti vieną vietą, Salzburgo
rajone. čia bus sukelti DP iš
anglų ir prancūzų valdomų zo
nų. Salzburgo rajonas yra val
domas amerikiečių.
Amerikiečių, anglų ir pran
cūzų zonose yra sunkiai sergan
čių 251 lietuvis džiovininkas. Vi
si jie reikalingi nuolatines pa
ramos.
Vokietijoje dar veikia 6 lie
tuviškos gimnazijfos. Jos yra
gausesnėse lietuvių stovyklose:
Muenchene, Memmingene, Augs
burge, Schw. Gmuende, Wehnen
ir Diepholze. Iš jų keturios yra
amerikiečių valdomoje zonoje ir
dvi anglų. Prancūzų zonoje lie
tuviškos gimnazijos jau nebevei
kia.
Kelių knygelių autorius Kle
mensas Jūra, daibar gyvenąs
Brazilijoje, pradėjo leisti mėne
sinį juokų laikraštį GARNYS.
Iki šiol pasirodė tik vienas to
laikraščio numeris.
Komunistų laikraštis "Vilnis"
skundžiasi, kad neseniai redak
ciją įsibrovę vagys išplėšė seifą
ir išsinešė ten buvusius pinigus.
Pasielgta taip, kaip savo laiku
Stalinas elgėsi Kaukaze*
Kan F. Kapočius, iš Vokieti
jas nuvykęs Romą, kalbėjo lie
tuviams per Vatikano radiją.
Vienuoliai tėvai pranciškonai
perima leisti So. Bostone išei
nantį lietuviu laikraštį DARBI
NINKĄ.
Švedijoje gyvena keli šimtai
lietuvių. Lietuvių Draugijai pri
klauso 260 narių.
Naująją Švedijos Lietuvių
Draugijos valdybą sudaro: V.
Staneika, K. Kraujalis, J. Pa
jaujis, J. Lingis, Iz. Mališka, J.
Plačas ir G. Būga.
Montrealyje, Kanadoje, atida
rytas lietuvių teatras. Atidary
mo proga vaidintas Jg. fekėmos
veikalas "Živilė".
Birželio,10 d., anksti rytą, va
gys įsiveržė Lietuvos ministe
rio prie šv. Sosto, Romoje, dr.
St. Girdvainio darbo kabinetą.
Iš seifo išnešė 750 dolerių.
Estų literatūros žurnalas Šve
dijoje spausdina naujus Aleksio
Rannito eilėraščius, iš kurių vie
nas turi temą apie lietuvių poe
tą Joną Aistį, o kitas skirtas
mūsų žurnalistui Broniui Railai.
Belgų meno žurnalas "Les
Arts plastiques" š. m. 2 nr. iš
spausdino A. Rannito jau DIR
VOJE minėtą straipsnį-paskaitą
Unesco meno kritikų kongrese
apie dailininką M. K. Čiurlionį,
kaip abstraktinio meno pionie
rių pasaulinėje tapyboje. Straip
sniui pailiustruoti kreidiniame
popieriuje atspaustos septynios
Čiurlionio kūrinių reprodukcijos.
Architektas Feliksas Vizba
rus, penkeris metus išgyvenęs
Austrijoje, gavo leidimą persi
kelti Vokietiją. Nepriklauso
moje Lietuvoje jis yj» pastatęs
daug gražių namų.
Abisinija paprašė is IRO, kad
jai būtų duota 10 ūkininkų šei
mų ir gyvulių augintojų, agro
nomų bei veterinorių. Abesinie
čiai pageidauja ukrainiečių, bal
tų ir lenkų.
1
KAS ir KUR
-M
40
Prancūzijos Vargdienių Se
selių vienuolynai sutiko savo
prieglaudas priimti 980 DP, ku
rie dėl nesveikatos niekur ne
gali emigruoti iš Vokietijos ir
Austrijos. Jau atvyko speciali
vienuolyno komisija tokių trem
tinių' prieglaudas parinkti.
Iš Vokietijos pranešama^ kad
tremtiniams gerai pažįstama
Schw. Gmuendo lietuvių stovyk
la, kurioje ir dabar dar gyvena
apie 900 tremtinių, paskirta lik
vidacijai. Dalis bus perkelta
Heilbronną, o dalis kitas Schw.
Gmuende esančias apleistas ka
reivines.
Kanadoje išeinančio LAISVO
SIOS LIETUVOS laikraščio re
daktoriais pasirašo Steponas Ja
kubickas ir Jonas Mašiotas. Vie
nas iš jų gyvena Kanadoje, o
antrasis Jungtinėse Valstybėse.
Dr. V. J. Bieliauskas, dirbęs
Wilkes- Barre, Pa., King's kole
gijoje, gavo kvietimą mokyto
jauti William and Mary kolegi
jos Richmondo skyriuje, Virgi
nijoje.
Montrealio, Kanadoje, radijo
stotis, minint birželio mėnesio
liūdnuosius įvykius, lietuviams
paskyrė pusvalandį. Tame pus
valandyje buvo paskaita ir me
ninė programa.
Australijje apsigyvenusių 6
lietuvių tremtinių turtas, esąs
palapinėse prie geležinkelio Port
Augusta Alice Springs, nese
niai sudegė. Gaisrą sukėlė ki
birkštys iš praeinančio trau
kinio. Kiekvienas turėjo nema
žiau kaip po 200 svarų nuosto
lių.
Birželio 6 -9 dienomis Pary
žiuje įvyko Pasaulio Motinų Są
jūdžio kongresas. Lietuves mo
tinas atstovavo: Karvelienė, Gal
dikienė ir Bačkienė.
Laikraštininkas Stepas Vy
kintas, gyvenąs Vokietijoje, šiuo
metu laikosi Anglijoje.
Laikraštis LIETUVIŲ KE
LIAS, išeinąs Brooklyne, jau
trečia savaitė nepasirodo dėl
persikėlimo Devenių ūkį.
Dr. V. Paprocko šeimą nese
niai aplankė laimė. Jų įgytas
bažnytinės loterijos bilietas lai
mėjo automobilį. Laimingieji
jį tuoj pardavė ir, gavę 1,750
dolerių, padengė savo įsikūri
mo skolas.
Chicago je pradėti statyti šv.
Kazimiero Akademijos rūmai.
Iškilmėse dalyvavo miesto ma
joras Kennally ir eilė žymių pa
reigūnų.
Prof. Zenonas Ivinskis, da
bar dirbąs Vatikano biblioteko
se, baigia rašyti studiją apie
vyskupą Merkelį Giedraitį.
Vokietijoje, Freiburgo mieste,
birželio 3 d. atidaryta grafiko
A. Krivicko paroda. Paroda susi
laukė gražaus įvertinimo.
Prancūzijoje gyvena apie 250
lietuvių, kurie turi affidavitus
iškeliauti JAV. Kadangi Lietu
vos kvota labai maža, reikės ke
lerius metus laukti, kol ateis
eilė.
New Yorko apylinkės lietu
viai liepos 2 d. Dexter parke
rengia lietuvių dieną.
Amerikos lietuvis Feliksas
Stungevičius yra Uragvajuje
JAV vicekonsulas. Anksčiau jis
gyveno Chicagoje.
Miškininkas A. Rukuiža, prieš
metus atvykęs iš Vokietijos, dir
įba Chicagos priemiestyje Vi
netkoje, prižiūrėdamas didelį fso
dą ir mędelyną.
Dr. Končius, Balfo pirminin
kąs, pabuvęs kelias dienas Pran
cūzijoje, nuvyko Vokietiją.
Pancūzijoje jis lankėsi esančiose
šalpos įstaigose ir tarėsi su Lie
tuviu ftwlTww "KnmifrAt.li
,"/'T
Nuo raudonojo teroro Vaka
rus spėjo pasitraukti 74,000 lie
tuvių. Jie laikinę prieglaudą bu
vo radę Vokietijoje, Austrijoje,
Danijoje, Prancūzijoje, Italijo
je ir labai nedaugelis kituose
kraštuose.
Vokietijoje gyveno didžiausias
tremtinių skaičius 68,000. Jie,
turėdami nemažai politinių, vi
suomeninių ir kultūrinių jėgų,
buvo geriausiai susiorganizavę.
Vokietijoje gyvenančių tremti
nių pavyzdžiu organizavosi ir ki
tuose kraštuose gyvenantieji
tremtiniai. Visi bendrai veikda
mi, pamažu išsikovojo sau pride
ramas teises ir pajėgė įsijung
ti aktyvią Lietuvos laisvės ko
vą. Dažnais atvejais tremtiniai
stovėjo laisvės kovos priešakyje.
Šiuo metu tremtinių skirsty
masis iš čia paminėtų kraštų
jau baigiasi. Tiesa, Vokietijoje
dar yra kiek didesnis tremtinių
skaičius, bet ir jis diena iš die
nos mažėja. Neišvengiamai, kad
ir dideles pastangas dedant, tam
tikras skaičius tremtinių, kuris
IRO sįtaigos pramintas "kietuo
ju branduoliu", Vokietijoj# tu
rės pasilikti
Vieni tą kietojo branduolio
skaičių įskaito 3,000 tremtinių,
kiti 5,000. Visokiais atvejais,
šis skaičius tikrai nebus ma
žesnis, kaip 3,000 ir jais rei
kės pasirūpinti. Tai mūsų tautos
katos, sejhesnio amžiaus. Bet
taip pat mieli ir savi, kaip ir
kiti mūsų kraujo vaikai.
Teisybės vardan reikia pasa
kyti, kad šio krašto valdžia
tremtinių problemą pažiūrėjo pa
lankiausiai. Kad ir įvairiai ap
sunkinti įstatymai, kad ir nema
žai rėikalaujantieji patvarkymai,
bet leido jau šį kraštą pasiekti
beveik 22,000 tremtinių, čia su
sidaryti pragyvenimo minimumą,
gyventi laisvai, nevaržomiems
dirbti savojo krašto laisvei, o
drauge padėti ir tiems, kurie li
kosi dar Vokietijoje, Austrijo
je ar kuriam kitam Europos
krašte.
nelaimingieji palaužtos svei- kai sutartas ir įpareigotas laikas
Dar tik karo šūviams aptilus,
patys tremtiniai žinodami, kad
sugriautoj Vokietijoj vietos nė
ra, pradėjo rūpintis irsikelti
kurį nors netolimą žemės kampą.
Planai išsikelti vieną vietą vi
siems nerado galingųjų tarpe
iš viso jokio pritarimo. Bema
tant atsirado darbo jėgos pirk
liai ir pradėjo tremtiniais "tur
gavoti". Visi rinkosi raumenis,
ir niekas nenorėjo girdėti apie
pasiruoštas specialybes.
Dėtos pastangos apsigyventi
visiems tremtiniams viename
krašte pasiliko visai be pasek
nių. Taip pat didžiausias visiems
tremtiniams patarimas, kad dau
giau veržtųsi Ameriką, Kanadą
Buvęs Lietuvoj namų savinin|
kas Jonas Ubagas, bepinigių sto
yykloj gyvendamas, įprato gau
ti kas reikalingiausia be pini
gų. Grūsdavosi jis minioj prie
dėvėtų liemenių ar senų batų,
paskui juos keisdavo pas vokie
čių ūkininkus obuplius, sūrį
ar sviestą ir taip papildydavo
kalorijų trūkumą. Per keletą me
tų pas jį atsirado šuniškas in
stinktas iš anksto užuosti, kur
ką galima dovanai gauti.
Laikui bėgant Jonas Ubagas
jau nebepaisė, ar jam daiktas
reikalingas ar ne. Imdavo viską,
kas tik būdavo galima iškaulyti.
Kai atėjo laikas važiuoti
Ameriką, jis pamatė, kad turi
tonas visokio šlamšto, bet skir
tis su jais jam jau buvo gaila.
Viską sukrovė dėžes, užkalė
ir rašė brolio adresą Amerikoje.
Muitininkai tik pradare dė
žes, pamato piūklą, kirvį, seną
kubilą, prikištą senų batų
tuoj užtrenkia dėžę ir pasigailė
jimo kupinu žvilgsuiu pažiūri
'c•VI*-#
5
i v a
Baigiant skirstytis
ir Angliją irgi nevisiškai pasi
sekė. Daug tremtinių, nuolat te
rorizuojamų UNRRA, sovietų,
net atskirais atsitikimais vaka
rų sąjungininkų, numojo ranka
tuos pasiūlymus, "neteko kan
trybės ir iškeliavo ten, kur pir
moji proga pasitaikė.
Po JAV, daugiausia tremti
nių iškelavo Ąustraliją. šį to
limą kraštą pasiekė 8,725. Ly
ginant su Amerika, tai labai di
delis skaičius..Ir deja, optimisti
nio-džiaugsmo iš ten nukeliavu
sių tremtinių neateina. Ypač
vargsta gausesnės šeimos. Dideli
nusiskundimai ir dėl australų
valdžios pastangų greičiausiu
tempu naujus ateivius nutau
tinti. Ir taip maži tenykščiai
lietuvių laikraščiai priversti vie
ną trečdalį vietos spausdint an
glų kalba. Atsiranda jau ir bėg
lių iš Australijos, kurie, atlikę
priverstinį darbo laiką ir užsi
dirbę pinigų, keliauja JAV.
Bet dabar šį kraštą žymiai sun
kiau ir brangiau pasiekti, negu
tai buvo galimi padaryti iš Vo
kietijos.
Trečioje vietoje stovi Kanada.
šį kraštą nukeliavo sveikiau
sias ir gražausias mūsų jauni
mas. Kanados raumenų pirkliai
greit ir apsukriai rinko mūsų
jaunus vyrus ir merginas ir ve
žė, įpareigodami parinktose vie
tose atidirbti po 9 mėnesius. O
baigėsi, naujieji Kanados lietu
viai pradėjo telktis Toronte, Ha
miltone, Montrealyje. Ir tos vie
tos lietuviškai iš naujo atgimė.
Bet Kanadoje atsirado tiems
jauniems vyrams nauja proble
ma. Vyrų daug, o merginų labai
maža. Tautiniu atžvilgiu tai ne
sveikas reiškinys, nes atsiranda
didelis pavojus kurtis mišrioms
šeimoms. Iki šio laiko naujieji
kanadiečiai mišrių vedybų at
žvilgiu egzaminus laikė gerai.
Linkėtina, kad ir toliau kanadie
čiai pajėgtų atsilaikyti.
MARGUTIS
Įsteigė kompozitorius
A. VANAGAITIS
Seniausias ir gražiausiai ilius
truotas lietuviškos minties žur
nalas.
Kaina metams $2.00
Susipažinti siunčiamai
dovanai.
JONAS UBAGAS
buvus| namų savininką, kuris
susijaudinęs, kad muitininkas
neatimtų jo turto, šluostosi nuo
kaktos prakaitą.
Kai šitoj pusėj ež#ro jo bro
lis atvažiavo gražiu automobiliu
uostą pasitikti, o paskiau nusi
vežė pas save Ubagas pagal
vojo, ka jam nepritinka išpokuo
ti savo turtą prie brolienės ži
bančio šaldytuvo, ir, kol ateis
sunkusis bagažas, ėmė ieškoti
sau buto.
Visiškai atpratęs nuo pirkinė
jimo čia irgi nieko, neskai
tant maisto, neperka. Jam net
galvą neateina mintis, kad ga
lima nueiti krautuvę ir už ni
kelį nuspirkti stiklinę arbatai
gerti. Jis tuoj galvoja pas
ką galima stiklinę gauti?
Ir imdamas iš žmonių, kas
jam reikia ir ko nereikia, neša
namo kiekvieną pasiūlytą daik
tą. Kaimynų rūsiai jau seniai
tušti, nes viską išsinešė Ubagas.
Jis jau turi keletą aišbaksių,
perdegusių radijo setų, skardi
mi
Ketvirtoje vietoje stovi Ang
lija. šį kraštą jau iškeliavo
3,361 lietuvis, šiuo metu prak-
pasibaigusi"8''^ Žemaičių loldo išdaigos
Dažnas klausia, ar tremtiniai
Anglijoje rado pakenčiamas įsi-
kūrimo sąlygas? Atsakyti negali
nė patys Anglijoje apsigyvenę.'.
Viena aišku, kad ten sąlygos
blogesnės, negu JAV, bet jie
beveik kvėpuoja, kaip vienas iš-
sireiškė, iš tėvynės ateinančiu
oru. Kitaip sakant, jie yra ar
čiausiai tėvynės, jie likę Europo
je ir, laisvės valandoms priartė
jus, pirmiausia pasieks namus.
Kiek man žinoma, Anglijos pasi
rinkimą daugeliui šis argumen
tas nulėmė. Iš vienos stovyklos
išvykstantieji Angliją pasilie
kantiems rašė: "Kanalą perplau
kę, mes galėsim ir pėsti namo
grįžti!" Ir tai teisybė.
Žymiai mažesni tremtinių kie
kiai pasiekė kitus kraštus. Bel
gijoje vargsta 700 mūsų tautie
čių, gerokai apgauti Belgijos
vyriausybės pažadų. Nors jau
eilė kartų, kai tenykščių lietuvių
vargus kėlė IRO konferencijose
Ženevoje, bet belgai daro savo
ir išnaudoja nukeliavusius, kiek
įmano.
Venecuelą, Argentiną ir Bra
ziliją pasiekė beveik vienodas
tremtinių skaičius, tarp 500 ir
700. Jų įsikūrimo sąlygos pana
šios, daug džiaugsmo nežadan
čios. Bet žmonės nenusimena, ko
voja su kliūtimis.
žymiai mažesni tremtinių
skaičiai pasiekė Kolumbiją, Či
lę, N. Zelandiją, Pietų Afriką ir
kitus kraštus.
Visi tremtiniai, kai skirstėsi
iš Vokietijos, dažnas nešėsi dar
iš tėvynės atsivežtos žemės sau
ją, žadėjosi būti pirmieji atgal
tėvynę. Bet dabar, metams
Rašantis niekada nebuvo op
timistas, kad visi tuos pažadus
ir ištesės. Tokiais atvejais pasi
taiko nubirėjimų, bet politiniams
emigrantams tokios kalbos ir to
kie norai perdaug ankstyvi, ža
lingi. Negi vakarykščios dienos
pažadai taip greit užmiršti, negi
namų židinio šiluma jau bus mus
apleidusi
Dabartinėj padėty, kada trem
tiniai baigia skirstytis iš Euro
pos, mums tenka atidžiai pa
svarstyti du klausimus: 1) Kaip
geriau padėti Vokietijoje pasi
liekantiems? ir 2) Ką daryti,
kad mes laisvei atėjus galėtume
didžiausią procentą grąžintis
tėvynę
Abu klausimai svarbūs ir prie
jų dar grįšime. B. G.
nių tacų su užrašu "Shlitzbeer'*,
gausybę senų skudurų, vaikams
kaldriukių, senų skrybėlių, ne
tarkuojančių tarkų, nerašančių
parkerių, supimosi kėdžių, stal
tiesių su "Straton Hotel" įra
šais ir didelę puodynę su iš
piešta nuoga gražuole ir raidėm
"Milwaukee beer".
Priedui dar parsinešė matra
cą, padėtą ant šaligatvio prie są
šlavų dėžės ir skirtą sunkve
žimiui "Keep Brooklyn clean
Kai iki ausų apsikrovė šitomis
gėrybėmis, tai parašė vietos
laikraštį padėką visiems geriems
žmonėms, iš kurių ''pajutau nuo
širdų rūplestingumą, padedant
įsikurti ir žengti pirmuosius ne
drąsius žingsnius taip pasiilgtos
laisvės šalyje. Jonas Ubagas."
Nešdamas šitą padėką pašto
dėžutę, jis visų sutiktų klausi
nėjo, ar kas nežino, kur galima
gauti rudų batams šniūrelių?
Jei kas iš skaitytojų žinotų,
prašau pranešti Jonui Ubagui
tiesiogiav & Skinka
v©stuyii|
siren&ė
slenkant ir naujuose kraštuose §ialp kitataučius ta Mėrimėe
statant pirmas tvirtesnes pėdas, novele visuomet stebindavo ir
pasigirsta jau iš vieno kito lūpų atrodydavo paslaptinga. Novelė
balsai, kad ir čia galima gyventi,
galima ir pasilikti.
T-'
i.I
iii-i
Prieš kokį šimtą su viršum
metų Žemaitijoje, Medintilčių
dvarei gvveno grafas
Jls vede
RAŠALO ASAROS
Brony* Raila
gemeta.
dai1'* paniĮ'
lr
,tuo'
p°
jaunieji su svečiais iš-
mišką medžioti. Jau-
no i grafienė miške kažkaip nuo
kompanijos atsiskyrė ir buvo
užklupta lokio. Tada Žemaitijos
miškų lokiai buvo narsūs, o kai
kurie net ir moteris mėgdavo.
Lokys gražiąją grafienę kaip
reikiant aplamdė, išglamonėjo ir
pabėgo, palikęs leisgyvę. Labai
išgąsdinta grafienė susirgo, vi
sam amžiui neteko proto, bet
tas nesukliudė jai lygiai po de
vynių mėnesių pagimdyti ber
niuką. Jaunasis grafiukas šeme
ta išaugo dailų vyrą, išsimoks
lino, buvo geras lietuvių patrio
tas, tačiau visą laiką rodė keis
tų charakterio žymių: kartais
be jokio reikalo laipiodavo po
medžius, visi šunes jo bijodavo.
Grafaitis įsimylėjo kaipiyno ba
joro Daugėlos dukterį, pagaliau
gavo ją vesti, iškėlė be galo šau
nią puotą, bet... pirmą vestu
vių naktį lovoje perkando jai
gerklę ir taip palikęs nužudytą
pačią pabėgo miškus ...
Tai sena lietuviška bajorų Lie
tuvos legenda, kurią žymus 19
amžiaus prancūzų rašytojas
Prosper Mėrimėe panaudojo sa
vo paskutinei ir gal pačiai įdo
miausiai novelei, pavadindamas
ją lietuvišku žodžiu LOKYS,
čia atpasakojau tik pačius tos
keistos apysakos griaučius. Ra
šytojo duota fabula yra sudė
tingesnė ir įdomesnė.
Pažymėtina, kad prancūzus ir
savo laiku buvo išversta kelias
kalbas, 1915 metais yra iš
ėjęs ir lietuviškas L. Juro ver
timas ... taipgi buvo pri
taikinta teatrui, apie ją daug
yra rašę literatūros kritikai, o
po ano karo sovietai tuo vardu
buvo pagaminę labai gerą filmą.
Tą filmą man pačiam vaikystėje
Kaune yra tekę matyti.
Dabar prancūzai vii išleido
naują LOKIO laidą, paruoštą
prof. Raymond Schmittleino
Knygoje įdėta visa "lietuviško
ji novelė", platūs teksto paaiški
nimai ir už pačią novelę ilgesnė
prof. Schmittleino studija apie
LOKĮ, jojo kilmę ir literatūrinę
reikšmę, apie prancūzų rašytojo
santykius su Lietuva ir jo kū
rybą aplamai.
Schmittleino studija paruošta
taip gyvai, išsamiai, intriguo
jančiai ir atskleidžia tiek inty
mių to veikalo sukūrimo, me
d^iagos surinkimo paslapčių, jog
gali būti skaitoma nė kiek su
nemažesniu įdomumu už pačią
novelę. Tuo atžvilgiu prancūzų
profesorius atliko ne tik vertin
gą darbą literatūros mokslui, bet
lygiai gražiai patarnavo Lietu
vos vardo pagarsinimui. O Lie
tuvą jis pažįsta, moka lietuvių
kalbą, yra prieš karą profeso
riavęs Kauno universitete, to
dėl ir Mėrimė lietuviškąją novelę
geriau suprato ir sugebėjo išaiš
kinti daugybę jos keistumų bei
mažų kalbos klaidų, apie ką kiti
kritikai nieko nenusivokdavo.
Geriausia*
LIETUVIU
Paveiksluotas 32-jų puslapių
Už $1.00 lankys Tamstas kožna mėnesi per 1 meta.
Insfeigfos Gegužio 15, 1938.
LIETUVIŲ NAUJIENOS
-,' rW WT-
Savo studijoje Vilnių jis pava
dina "Lietuvos sostine, dvasiniu
Lietuvos centru, kur diduomenS
turėdavo savo palocius ir laikas
nuo laiko vykdavo apsilanky
ti ..." (72 psl.). Beveik juokin
ga, kai dėl tų kelių objektyvių
žodžių dabartiniai lenkų emi
grantai Londone, kaip esu paty
ręs, savo spaudoje pareiškė pasi
piktinimą! Tarsi Vilnius kada
nors būtų buvęs Lenkijos, o ne
Lietuvos sostinė ir ne dvasinis
lietuvių centras ...
Tikrai nepraras veltui laikoj
o turės didelį dvasinį malonuntf
ir mokslinę naudą tas, kas, mo
kėdamas prancūziškai, paskai
tys LOKĮ ir studiją apie garsaus
ir gero rašytojo "lietuviškąją
novelę''.
Praėjusių metų pabaigoje vie
nas iš mano bičiulių, pranešda
mas apie ką tik pasirodžiusį LO
KĮ, rašė: "Jei kada gausi tą
leidinį, sutiksi, jog tai turbūt
yra gražiausia knyga, prie ku
rios išleidimo bet kada yra prisi
dėjusi lietuvio ranka..."
Praėjo keli mėnesiai, kol var
gais negalais knygą gavau, kaip
dovaną. Siuntėjui už ją atsily
ginimas pakietėliu būtų per men
kas, nes tai... tikrai gražiausia
knyga, prabanginis leidinys, prie
kurio išpuošimo užsienyje yra
prisidėjusi lietuvio ranka.
Toji ranka priklauso mūsų
dailininkui grafikui Vytautui
K. Jonynui. Jo nupieštos kelio
lika iliustracijų ne tik be galo
dailiai puošia pačią knygą, bet
tarsi dar labiau įprasmina
lietuvišką turinį. Palyginimas,
be abejo, būtų ne vietoje, bet
lietuvio dailininko skonis ir li
nijos švarumas man atrodo net
tyresnis už prancūzų rašytojo
stiliaus grakštumą.
Ir daugelį kartų, anot Jeroni
mo Cicėno saldžios paguodos žo
džių, "toli nuo tėvynės vienišą
valandą|" besklaidydamas šios
dailios knygos puslapius, sau
pagalvoju: Nagi, kaip gera,
kad tie senieji mūsų Žemaitijos
lokiai kartais mokėdavo iškrėsti
tokias galantiškas išdaigas ...
Paglamžė miške jauną grafienę,
ir atsirado legenda apie lokio
vaiką... Vėliau vienas lietuvių
bajoras emigrantas Pranas še
meta tą savo šeimos legendą
papasakojo prancūzų rašytojui*
o šis sukūrė istoriją ano meto
prancūzų imperatorienei Euge
nijai bei jos dvaro damoms pa
gąsdinti.
Nuo to laiko praėjo kone šim
tas metų. O apie žemaičių lo
kio išdaigas vis dar pasirodo
užsieniuose storos knygos, mok
slininkai aiškina tos "lietuviškos
legendos" prasmę ir grožį, lietu
vių dailininkas iliustruoja tą p(&
saką... Beveik norėtųsi tikėti,
kad ir mes dar kartą daugcu*
trokštame apie tą grafienių mė
gėją paskaityti, kai turėsime
naują lietuvišką novelės vertimo
laidą...
Žurnalas
NAUJIENOS
'•Ąt
-ji
ij
V"
•w-y
v
n
[Q
Beje, po šio karo, jau prancūzų
armijos generolas, R. Schmifcfc*
Įeinąs parodė daug simpatiją
lietuviams tremtiniams Vokieti
oje, kur jis ėjo ir tebeeina aukš
tas pareigas prancūzų okupaci
nėje valdžioje. \n\n Chicago 36,111.
6755 So. Western Ave.
332 N. 6th Street Philadelphia 6, Pa.

Dirva = Field. [volume], June 22, 1950, Image 3
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], June 22, 1950, Image 3 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], June 22, 1950, Image 3
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current