Newspaper Page Text
Ir t& 5 41& i". *.. 1950 m. birželio 29 d. ALT Vykdomasis Komitetas sudarė specialią komisijąPasau lio Lietuvių Bendruomenės klau simui studijuoti. Lietuviai skautai dalyvauja antroje tautinėje JAV skautų stovykloje. Lietuvius atstovaus viena skautų skiltis, sudaryta iš Baltimorės, Bostono, Hartfor do ir Rochesterio lietuvių skau tų. Skilčiai vadovaus skautinin kas M. Jurkšas. Sovietinėje spaudoje via dau giau ir daugiau pasirodo straip snių, raginančių kurti daug di desnius kolektyvinius ūkius, ne gu iki šiol kad būdavo. Esą, pri eita išvada, kad maži kolekty viniai ūkiai nuostolingi. Kanadoje gyvenąs Balys Ruk ša išleido savo eilėraščių rinkinį ŽEMĖS RANKOSE. Rinkinys sukirstytas tris skyrius: Ugnies šokis, Šaulely džio giesmė ir Išsilaisvinimas. Viršelis ir skyrių užsklandos dail. Juozo Bakio. Rinkinys 78 psl. Nenurodyta nei kaina, nei kur galima gauti. Sovietai, aktyvindami Lietu voje komunistinę propagandą, įkalbėjo 19 filmų. Mano, kad lie tuviai neidavo komunistines filmas dėl to, kad jos buvo gar sinamos rusų kalba. Juozas Karpavičius -Karpius Brooklyne turi plokštelių įgro jimo studiją, Tikisi įmonę pra plėsti ir darbą, pradėti platesniu mastu. Balfo pirmininkas dr. Kon čius, nuvykęs Vokietiją, Miun chene laikraštininkams pareiš kė: "Vokietijoje išbūsiu apie sa vaitę. Po to vyksiu Romą, Je ruzalę, Izraelį, gal ir Egiptą pa sieksiu." Komunistini spauda skelbia, kad Vilniaus konservatorijoje mokosi 250 studentų. Be rusų, profesoriauja šie lietuviai: B. Dvarionas, J. švedas, K. Pet rauskas, A. Sodeika, J. Bendo rius, K. Galkauskas, J. Karna vičius ir A. Račiūnas. Baltimorės meras D'Alesan dro nuo birželio 26 iki birželio 30 d. paskelbė SLA savaitę. Tuo laiku Baltimore je įvyksta SLA seimas. Architektas Mošinskas dabar gyvena Brazilijoje. Dirba savo specialybėje ir jau baigia vyk dyti kelias statybas. Kanadoje, Toronte, liepos 1-2 d. įvyksta pirmas Kanados lie tuvių katalikų suvažiavimas. Dail. Adomas Varnas su žmo na, J. Bačiūno pakviesti, išvyks ta atostogų jo vasarvietes. Bail. Varnas gyvena Chicagoje. Kaune pagarsėjusi moterų rū bų' siuvėja Trejienė nuvyko Kolumbiją. Bagotos mieste ji jau turi didelę siuvyklą. Darbo turi daug. Liepos mėn. išleidžiamas pa didintas NEMUNO žurnalo nu meris apie mirusį buv. Lietuvos prezidentą dr. K. Grinių. Me džiagą siųsti: 2140 Brick Ave., „Sranton, Pa. Anglijoje išleistą H. Spalio humoristinę knygą "Trylika ne laimių" galima gauti šiuo adre su užsisakant: K. Barauskas, 12 Mayfield Rd., Eccles, Manches ter, England. Liudas Šmulkštys, gyvenąs Chicagoje, mirus dr. K. Griniui, suorganizavo dr. K. Griniaus vardo fondą. PiradžiaSi sudėta 400 dolerių. Tai dar vienas fon das. v-.v KAS ir KUR Italijoje, Romoje, liūdnieji Vaclovas Sidzikauskas, buvęs birželio įvykiai buvo paminėti Vykdomosios Tarybos pirminin Šv. Kazimiero kolegijoje, čia kas, ruošiasi liepos 3 d. išvykti kalbėjo min. St. Lozoraitis ir iš Vokietijos JAV. žada laiki Vliko delegacijos nariai: Kru pavičius, Brazaitis ir Sidzikaus kas. nai apsistoti Waterbury, Conn. Dr. D. Jasaitis, buvęs Lietu vos Raudonojo Kryžiaus pirmi ninkas Vokietijoje, JAV ruo .šiasi išvykti liepos 15 d. Lietuvos konsulas New Yor ke, J. Budrys, jau antri metai yra New Yorke esančių konsulų dekanas (vyresnysis). Pažymė ina, kad New Yorke yra 66 įvai rių kraštų konsulai. Dail. A. Valeška gavo darbą bažnyčių. dekoravimo firmoj Po tente, kurios būstine yra Keno shoje, Wise. Bronius Purvėnas, apie 10 metų buvęs lauko teniso trene riu Karališkojoje teniso halėje, Švedijoje, šiuo metu teniso tre nerio darbą dirbą Hollywoode. Ten jis treniruoja turtinguosius Hollywoodo teniso žaidėjus. Lietuvis šachmatininikas Po vilas Tautvaišas, kuris šiuo me tu gyvena Bostone ir yra to miesto šachmatų meisteris, da lyvaus JAV šachmatininkų pir menybėse. Pirmenybes įvyks De troite, Mich. Prancūzijoje ir jos kolonijose yra 1,121 lietuvis. Pačioje Pran cūzijoje gyvena du trečdaliai čia paminėto skaičiaus, o visi kiti yra išsiblaškę po tolimas koloni jas. Komunistų laikraštis "Lais vė", kuris išeina New Yorke, pa skelbė vajų to laikraščio reika lams surinkti 10,000 dolerių. Gi riasi, kad jau surinko 2,000. Rei kia manyti, kad gerą dalį gaus iš Maskvos, nes tik jai JIS te tarnauja. LIETUVIŲ KELIAS, po trijų savaičių pertraukos, išėjo, kaip praneša, jau nuosavoje spaustu vėje. Antraštės dar neturi lietu viškų ženklų. Chicagą iš Australijos atvy ko smuikininkas Gabriolavičius su savo žmona Danute Nasvyty te ir šeima. šįmet suėjo 10 metų nuo žino mo visuomenininko ir laikrašti ninko Mato šalčiaus mirties. Jis mirė maliarija 1940 m. gegužės 27 d. Bolivijos karo ligoninėje. Gauta patikimų žinių, kad š. m. birželio 20 d. Marijampolė je mirė kun. P. Andziulis ALT Informacijos Centro se kretorė Marijona. Kižytė buvo susižeidusi koją ir apie mėnesį laiko sirgo. Dr. Ant. Jasevičius ir dr. Ire na Jasevičienė apsigyveno Co lumbus, Ohio. Dr. Irena Jasevi čienė dirba pas ausų -nosies gerklės ligų specialistą dr. Dan G. Sanorjo. Pranešama, kad neseniai mi rė Kaune žinoma aktorė Ona Ry maitė. Smuikininkas Iz. Vasyliūnas, daugiau kaip metus išvargęs emigracinėse stovyklose Vokie tijoje ir nebetekęs vilties išvyk ti Jungtines Amerikos Valsty bes, stengiasi su savo šeima emi gruoti bent Kolumbiją. Chicagoje įvykstančios dailės parodos reikalais tarėsi adv. A. Olis ir dailininkai Adomas Varnas, Petras Kiaulėnas, Pau lius Augius, Vladas Vi eikis ir Matas Šileikis. Daiilės parodą Chicagoje, Historical Society mu ziejuje, tikimasi atidaryti rug piūčio 15 d. v. ":i"-L S1 ,"' Po ilgesnės pertraukos pasi rodė lauktas EGLUTĖS Nr. 5. Numeris skirtas motinos dienai paminėti. Prancūzijoje, Paryžiuje gy venantieji lietuviai Masiulis ir Turauskas yra Les Jouets de Gaillard žaislų fabr. savininkai. i' •'-t- Gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje, mes esame padarę gana didelę pažangą visose gy venimo srityse: turėjome įsikū rę nemaža modernių mokyklų, esame išleidę apsčiai rimtų mok slo bei grožinės literatūros kū rinių, prisiauginę didoką būrį įvairių specialistų, gerokai pakė lę žemės ūkį, sukūrę net apy stambių prekybos bei pramonės centrų. Bet drauge su šitais dideliais pasiekimais mes trumpu nepri klausomybės metu dar daug ko ir nesuspėjome padaryti. Visų pirma, kurdami nemaža medžia ginių gėrybių, mes nesukūrėme bendro tolimesnio idealo, kuris mus visus ne tik jungtų vieną solidarią tautinę bendruomenę, bet ir dvasiškai palaikytų, net nepriklausomybės netekus. Mes permažai esame kreipę dėmesio dvasinės kultūros vertybes, kurios yra geriausias laidas lie tuvybei išsilaikyti net sunkiau siais tautos bandymo laikais. Čia kaip tik dabar pasigendame bendro Lietuvių Kultūros Fondo, kuris tik vienas galėtų pridera mai remti mūsų žymesnių kul tūrinių vertybių palaikymą ir ugdymą. Šiandien, nemažam lietuvių skaičiui atsidūrus įvairiuose pa saulio kraštuose, yra pasidaręs gana aktualus ir būtinas reika las išleisti bent pačių svarbiau sių lituanistinių veikalų ar mo komųjų priemonių, aktyviau ko voti su svetimosios įtakos brovi musi mūsų dvasinio gyvenimo sritis, palaikyti ir skatinti lie tuvybės židinius visaii mums svetimoje aplinkoje ir kt. Bet, daugiausia rūpindamiesi savo asmeniniais bei sroviniais reika lais reikalėliais ir būdami gero kai susiskaldę, mes pavieniui arba bent su kurios ar kurių organizacijų pagalba dažnai ne įstengiame net dalies savo su manymų ar užsimojimų įvyk dyti. Pvz. dabartinėj mūsų žūt būtinėj likimo bei laisvės kovoj mums būtų labai pravartu leis Redaktoriai niekad nepavargs bemokydami laikraščio bendra darbius, ką ir kaip rašyti. Jie nori, kad būtų aišku, gra žu, stambu, rašalu nesulaistyta, kad krintančios ašaros rašalą nebūtų vandenėlį pavertusios, kad popierius negerftų rašalo ir rašė jas džino, kad kur tik gal lima rašyti daugiau pavardžių, mašinėle ir taip toliau. Kaip aš galiu rašyti mašinė le, jei ir ranka sunkiai įkertu? Jeigu trūksta laikraščiui pa vardžių, tai kodėl netalpino tų šimto septyniolikos pavardžių mano atsiųstame sąraše asmenų, dalyvavusių mūsų klubo pikni ke? Ypač, esą, reikia labai aiškiai rašyti vardus. O kodėl prieš pusę metų ne talpinote su aiškiausiais vaidais šito mano straipsnio, kurio ko piją atsitiktinai turiu pasilikęs ir pakartoju dar kartą: "Pasižymėjęs lietuvių tarpe savo ramiu būdu ir kuklumu Vytautas Skinka turėjo šaunią party pagerbti savo dukteriai Stelai Skinka, perėjusiai tre čią skyrių su pasižymėjimu. Įdo miausia yra tai, kad toje pat Longfellow School mokosi ir ki ti Vytauto Skinkos ir Onos Skin kienės vaikai, būtent: Jonas Skinka ir Uršulė Skinka. Sveiki name juos visus, o ypač mūsų nenuilstamą korespondentą Vy tautą Skinką. V. Skinka." A .t O I A Lietuviu Kultūros Fondo tikslas ir orpnmzaiija ti kuria nors plačiau pasauly vartojama svetima (sakysime, anglų) kalba bent vieną infor macinį leidinį, kuriame būtų ga lima daugiau rasti svarbesnių žinių ne tik apie viso pasaulio laisvųjų lietuvių pastangas tau tos laisvei atgauti, bet ir apie jų kultūrinius, socialinius, eko nominius ir kt. laimėjimus tiek dabartiniais laikais, tiek praei tyje. Kitas gana svarbus ir aktua lus reikalas yra turėti pastovų ir nuolatinį bertdrinės kalbos kultūros organą, iš kurio viso pasaulio sąmoningieji lietuviai galėtų gauti pačių reikalingiau sių žinių savo kasdieninei kal bos praktikai tvarkyti. Toliau būtų gana naudingas dalykas turėti bendrą pačių rei kalingiausių lituanistinių šalti nių centrą, kuriuo galėtų pasi naudoti ne tik mūsų tyrinėtojai, bet ir visi kiti lietuviškos kul tūros skleidėjai bei populiarin tojai. Pagaliau yra dar visa eilė ir kitų, taip pat didžiai svarbių ir neatidėliotinų dalykų, kuriais pa skirai beveik niekas iš mūsų da bar nesirūpina, nes arba praktiš kai tai neapsimoka, arba nėra išteklių tam vykdyti pvz. to kie dalykai yra visapasaulinės meno galerijos organizavimas, aktyvesnis Čiurlionio ansamblio rėmimas, rimtas lietuviško te tro sutelkimas, liaudies kūrybos gelbėjimas ir kultivavimas, mū sų žymesnių skurstančių moks lininkų arba menininkų įgalini mas dirbti savo specialybinį dar bą bei svarbesnių jų veikalų lei dimas ir tt. Savaime suprantama, visais šitais ir kitais panašiais visiems lietuviams bendrais dalykais ga li rūpintis tik nepartinė, antsro vinė organizacija, kurios tiks las būtų vien žymiausių mūsų kultūrinių vertybių (bendrinės lietuvių kalbos, liaudies meno, lietuviškos muzikos, lituanisti nės kūrybos ir kt.) palaikymas ir ugdymas ne vienoje kurioje KAIP GI RAŠYTI? Tai kur gi užkišote šitą var dinį straipsnį? Prašyčiau jį atrasti ir neati dėliojant patalpinti artimiau sią numerį, nes daug kas iš mano šeimos narių įdomaujasi. Panašūs neteisybės faktai jau baigia mums, korespondentams, išėsti akis. Dar noriu iškelti aikštėn pa našią neteisybę su korespon dentu Dunduliu. Jis buvo parašęs laikraštį šitaip: ''Kas Link Parašymo 87 Nu mery Po Parašu 'Susirūpinęs' Aš Noriu Pabrėžti Teisybę Kaip Buvo Tame Posėdy O Buvo Ši taip Aš Čia Noriu Gerbiamiem Skaitytojam Viską Iš Eilės Iš aiškinti Pradėsiu Iš Pradžios Kaip Buvo Viskas Įvykę Kad Atremti Visus Tvirtinimus Ir Viskas Buvo Neteip Kaip Para šyta Tai Noriu Paaiškinti Pa gal Raštininko Surašytą Proto kolą Iš Knygos O Buvo šitaip Ant Kiek Atsimenu Buvo Raš tininko Parašyta Pakvietimai Visiems Bordo Direktoriams At vyktie Posėdį Bet Niekas Ne atvyko Tik Aš Vienas Atvykau" ir toliau Dundulis per 8 puslapius išaiškino viską, kaip ten toliau buvo išvystyta smar ki veikla, pasibaigusi nepasise kimu dėl vienybės stokos. O Dundulis parašė stamiai, aiškiai, nesuliejo rašalo ir jo popierius negėrė ir viską atli- šalyje, bet visuose pasaulio kraš tuose, kur tik bent kiek yra su sispietusių laisvų, sąmoninigų lietuvių, šitokia kultūrinė insti tucija, mano nuomone, gali būti tik ęlačia prasme suprantamas bendras Lietuvių Kultūros Fon das, visai panašios rūšies, kaip Latvių Kultūros Fondas, kuris yra rėmęs ir dabar teberemia visas žymesniąsias latvių moks lo, meno ir kultūros pasiekas. Toks fondas turėtų būti orga nizuojamas ir remiamas ne vie nos kurios nors draugijos ar są jungos, bet visų mūsų kultūrinių organizacijų, be pažiūrų ir įsi tikinimų skirtumo. Tam tikslui turėtų būti šalį atidėti kokie nors siauri specifiniai pasaulė žiūriniai siekimai, tuo tesi rūpina srovinės organizacijos, ir pirmoj vietoj sielojamasi mū sų tautine kultūra, kuri suda ro žymiausią lietuvybės pagrin dą ir stiprų mūsų tautybės lai dą. Tad kuriuo keliu gali būti ge riausiai to siekiama? Tėvynės Mylėtojų Draugijos pirmininkas Walter M. Chase (Čekanauskas DIRVOS 20 ir 22 numeriuose mano, kad geriausia esą kurti Kultūros Fondą (kultūriniam darbui remti) ir Kultūrinę Kole giją (kultū'riniam darbui pla nuoti) prie TMD centro, kurios centro komitetas turėtu būti administraciniu visų kultūrinių darbų organu. Jei toks planas TMD seimo būtų priimtas, tai, 10 įsitikinimu, už metų kitų mes ar visų pažiūrų ir srovių kultū rininkai sutartinai ateis šią Perkelta 6-tą pusi. ko pagal įprastas taisykles, o ką redaktoriai patalpino Iš aštuonių paduotų puslapių įdėjo tik tumpą žinutę: "Mūsų korespondentas Dun dulis grįžo iš Floridos pailsė jęs, nudegęs saule ir savimi pa tenkintas sveikina visus pažįs tamus." Paskaitęs laikrašty sudarky tą savo straipsnį, Dundulis kaip viesulas išlėkė iš storo, sėdo karą ir atsidūrė prieš redak torių. Mosikuodamas kumščiu griež tais žodžiais pasveikino redak torių Tu čia atvažiavęs mums nori įvesti smetonišką cenzūrą! Aš tau parodysiu' trumpinti! Redaktorius, išsigandęs savo korespondento, išbėgo iš ofiso spaustuvę ir susinervinęs pra dėjo rieškutėmis berti raides sau ant galvos, o dabar jau ža da atsisakyti iš vietos, neva Dundulis kliudo jam pagerinti laikraštį. O kaip gi jis gali pa gerinti nežinodamas, kam rei kia gerintis Aišku, toks Dundulis tai ga lėjo taip drąsiai viską iš didžio sios raidės ir taškų nestatyti, nes jis yra jau senas, patyręs korespondentas ir turi savo sto rą, o ką gi mes, kaip sakoma, biednos moteriškės su mažais vaikais, galime šokinėti? Tik tylėk ir dabok, kad ne pamirštum gale sakinio pasta tyti ,y. Skinka OI [OC susilauktume kalbos vakariniu tų pranašų, kurie pareiškia, kad mokyklėlių (kursu) iaunimui komunizmą nugalėsime pas'save tas socialines reformas, kuriate skelbia komunizmas, tik, ži noma, jas geriau vykdydami... mokyti, sutelktume dabar vei kiančius r*horu«. dramos ratelius boi tautiniu šokiu errunes ir tt. T'ik svarbu, rašo iis toliau, kad "m"su kultūrininkai. il?am ne-,komunizmo heretikų ir bedievių q,ITrl5|indarni. ateitu i TMD THE GOD THAT FAI LED, six studies in Communism (272 psl., išleista Londone 1950 metais. Ta pati knyga yra išleis- nadSti ta. talka vykdyti" fTVPVA Nr. 90 Y. Tie visi tikėjimai turi savo pi ligrimus, išrinktuosius, ištiki muosius, pagarbintuosius ir kan kinius, o taip pat atskalūnus, heretikus ir bedievius. Gana ge rai pažįstame ištikimųjų ir ti kinčiųjų mokslą, tad ypač įdo mu būna pasekti heretikų ir be dievių samprotavimus. Tat nau dinga beieškant kiek galint be šališkesnio sprendimo. Tačiau gal įdomiausia susi pažinti su pačios naujausios ti kybos Kremliaus tikybos at kalūnais ir bedieviais, ši tikyba, dabar paėmusi jau trečdalį žmo nijos savo kontrolėn, yra rimtas dalykas, ir šiandien kiekvienam turėtų būti aišku, kad jos "ke purėmis neužmėtysi". Iš tų visų tikybų ji jau gali panaudoti di džiausią fizinę jėgą, ir man juo kas ima iš tų naivių idealistų, kurie mano, kad vien idėjomis būtų galima ją nugalėti, arba iš Bet Čia tuojau kyla klausimas: *a Įr Amerikoje. Rimtesnėj spau do.i teko matyti nemaža jos įver tinimų ir jai parodyto dėmesio. Tie šeši komunizmo bedieviai yra pe eiliniai heretikai, o gana žymūs asmenys kiekvienas savo srityje. Jų tarpe yra trys buvę partiečiai, kiti trys karšti maldi ninkai, iš jų vienas irgi buvo partiją įsirašęs, bet tuoj nutolo ir net nario mokesčio nė karto nesumokėjo. Susipažinkime bent keliais- žodžiais.. Arthur IKostler vengrų žy das, geras rašytojas ir žurnalis tas, savo knygose jau demaska vęs bolševizmo barbarybę ir be protybę ... Ignazio Silone sti pru^ italų rašytojas, senas anti fašistinis kovotojas, dabar at stovaująs humanistinį, "krikš čioniškąjį socializmą" ,.. Ri chard Wright žymiausias da barties Amerikos negrų rašy tojas, galvojęs, kad komunizmas esąs didžiausias negrų išlaisvin tojas ... Andrė Gide vienas iš pačių žymiausių dabarties prancūzų rašytojų, atkakalus nuogos tiesos ieškotojas, daug kartų keitęs savo filosofines pa žiūras ir politines simpatijas, Rusija ir komunizmu nusivylęs smarkiau, nei prieš tai jį gar binęs ... Louis Fisher Ame rikos žydas, žurnalistas ir pla čiai skaitomas politinis rašyto jas, šiandien graudenantis apie Kremliaus nacionalizmą, impe rializmą ir barbarizmą ... Ste phen Spender švelnus anglų poetas, dar švelnesnis humanis tas, nepartinis socialistas, nemo kėjęs komunistams nario mo kesčio ir persergįs kitu# to ne daryti.. .. Kiekvienam giliau civilizuo tam žmogui tie šeši autoriai ži nomi, jie garsūs pasaulyje, ir žodis sveria. Aš nemanau, kad jie pasieks kompartijos narius ir (bent vieną iš jų vėl atvers i k/emlišką bedievybę ar pa kurstys prie herezijų. Bet dauge liui kitų vadinamuose Vakaruose jų knyga padės kiek sutvarkyti •i RAŠALO ASAROS SSI Bronys Bailį ESSE Komunizmo maldininkų išpažintys Kaip atrodo, dabar pasaulyje yra trys vietos, kurias būriais traukia tam tikrų tikėjimų mal dininkų minios. Tai Roma, se niausioji maldavietė, kur jau daugiau nei pusantro tūkstančio inetų tikintieji keliauja nusilenk ti šy. Petro karstui ir gauti po piežiaus palaiminimą. Tai Meka, kur pamaldieji mahometonys kiek mažiau nei pusantro tūks tančio metų per dykumas trau kia karavanais pagarbinti vie nintelį Alacho pranašą ir pabu čiuoti šventąjį Akabos akmenį. Tai pagaliau Maskva, kur jau nuo trisdešimt metų "geriausi" viso pasaulio tautų liaudies sū nūs ir dukros su pasais ir be pasų skuba Kremlių pradefi liuoti pro Lenino mauzolejų ir sugulę ant žemės pagarbinti jo vietininką šventąjį tėvą Džuga švilį Staliną... Ką tik baigiau skaityti šešių Angliškai mokąs lietuvis, kuris mano, kad kova prieš komuniz mą yra viena iš pirmųjų jo tau tinių prievolių, turėtų nuostolio tos knygos neperskaitęs). 1 »Fįįt,*ę,kn& miglotas pažiūras apie komuniz mo metodus ir rojų, kuris ruo šiamas mūsų žmonijai. Būtų nemandagu juokauti iš tų šešių geros valios vyrų, kurie šgyveno tiek daug dvasinio skausmo, kol atsipalaidavo nuo komunizmo. Bet vis dėlto didele išmintimi man skamba Ignaco Silonės nesenas pasakymas Ita lijos komunistų vadui Togliatti: "Paskutinė kova pasaulyje bus ne tarp kapitalistų ir komunis tų, bet tarp komunistų ir buvu sių komunistų ..." Tai juokais padaryta prielaida, kad kapita lizmas ir demokratijos yra per kvailos ir todėl pralaimės komu nizmui, tačiau vėliau patys ko munistai, pamatę savo sukurtos vergijos rojų, pakels maištą ir ją nugriaus ... Jei dalykai nesikeis, tai gali būti pati didžiausia tiesos gali įybė. šešių autorių mąstymo bū das tokią prielaidą manyje tik sutvirtina. Mums, mačiusiems komunizmą praktikoje ar jo tor tūras išgyvenusiems, šeši auto riai nieko naujo neatskleidžia. Jie yra atstovai tų inteligentų, kurie priėjo prie komunizmo su šilkinėmis pirštinaitėmis ir da bar panašiai apie jį tebesičiupi ja, o Kremliaus komisarai elgė si su jais, kaip su dideliais po nais. Man būtų be galo įdomu, ką ir kaip jie būtų prašnekėję, jei Kremliaus valdžią jie būtų patekę, kaip okupuotų kraštų gyventojai, ir kai jie Romą, Paryžių, Londoną ar Ameri ką negalėtų grįžti su užsienio pasais, o nebent pro žalios sie nos kokią skylutę praspruktų atgal. Tie šeši vyrai dar nežino, kokią vergiją tautoms ir koki skausmą žmonių masėms atneša bolševizmas, kai su juo susidu-' riama ne ieškant "socialinio tei singumo", bet praktiškai. Ir tie šeši vyrai, išskyrus gal Koest lerį, kuris, atrodo, nuvokia, kas yra tautų išnaikinimas, ir Wrightą, kuris atjaučia niekina mo negro padėtį, tie šeši vy rai^ vargiai turi supratimą, ką reiškia Kremliaus naudojami ge nocido metodai ištisoms tautoms ne tik valstybiškai, dvasiškai ir ūkiškai, bet ir fiziškai sunaikin ti. Jeigu tą praktiką jie žinotų, suprastų ir išjaustų,' tai ne taip jie kalbėtų, ne taip jie privalėtų prakalbėti, jei yra tokie huma nistai, teisybės, teisingumo ir laisvės gynėjai, kaip jie apie sa ve rašo... Kremliaus tikybos vykdytojai naikina ne tik* laisvę žmonėms, bet pačius žmones, jie naikina mūsų tautas. Mes, Baltijos tautų vaikai, galime ir turime pasaky ti, kad Maskva šiandien yra pa ti žmogžudybė, banditas, užsimo jęs niekšiškiausiai triuškinti pa jungtas tautas. Kalbėti apie tą banditą su visokiomis "morali nėmis filosofijomis", apie jo ge rų tikslų ir priemonių nesuderi namumą, apie tai, kiek bolševiz mo santvarka atneša pavojų me no ir mokslo raidai, yra jau nebe tik naivu, o stačiai kvaila, absurdiška ir Vakarų pasauliui beviltiška. Tokius inteligentiškus filosofus bolševizmas lengvai su* ryja vienus per pusrytį, kitus per pietus. Todėl jei niekas Va* karuose nesikeis, tai aš drauge su Silone patikėsiu, kad kada nors per vakarienę bus dar vie nas ir paskutinis rijimasis tarp komunistų ir buvusių komunistų. MARGUTIS Įsteigė kompozitorius A. VANAGAITIS Seniausias ir gražiausiai truotas lietuviškos minties žur nalas. Kaina metams $2.00 Susipažinti siunčiamas dovanai. &&}• i 4 •r/f?? ,,'r-1 -v? S i i. \n\n Chicago 36, UI 6755 So. Western Avt. i «.