OCR Interpretation


Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, July 06, 1950, Image 4

Image and text provided by Ohio Historical Society, Columbus, OH

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1950-07-06/ed-1/seq-4/

What is OCR?


Thumbnail for

•'/V
,V-^
Nei
w

KARAS, AR NE KARAS?
PENKERIŲ METŲ nuo Jungtinių Tautų Organizaci
jos įsteigimo sukakties išvakarėse, jubiliejų švęsti
besirengiančiai pasaulinei organizacijai buvo pakišta
tokia "dovanėlė", kad apie sukaktuves visi beveik ir pa
miršo ... Jeigu dovana turi nustebinti, tai šį kartą pa
sisekė: po penkerių metų "taikos stiprinimo" Korėjoj
prabilo sunkieji tankai ir visas pasaulis staiga susirū
pino: Ar tai jau trečiasis pasaulinis karas prasideda?
Tiesa, antrajam pasauliniam karui neva pasibaigus,
pier šiuos penkerius metus įvairiose pasaulio vietose jau
buvo mažiausiai penki karai: Graikijoj, Palestinoj, In
donezijoj, Indokinijoj ir Kinijoj, neskaitant dar In
dijos Pakistano susirėmimo dėl Kašmiro. Bet nei
vienu iš tų atvejų dar nebuvo taip rimtai kilęs klausi
mas, ar tai jau karas, ar dar tik "kariukas".
•eikia aiškinti, jog šitaip klausiame ne todėl kad
viena Korėjos dalis užpuolė kitą Korėjos dalį, o to
dėl, kad čia susirėmė dviejų didžiausių pasaulio galiū
nų interesai ir garbė.
Jungtinės Valstybės stojo tokį kelią, kur intere
sai ir garbė gali būti apginti tik einant priekį. Mas
kva priešingai, tebelaiko savo rankas laisvas. Ji, mat,
prieš tai per penkerius metus nesnaudė. Savo statyti
nius ji taip prirengė ir aprūpino, kad jie patys gali tuo
tarpu už ją veikti, o jai gana yra palaukti ir pasižiūrė
ti, kas iš to išeis.
Pirmoji savaitė Itfaskvos statytiniams buvo gan?
sėkminga. Tačiau niekas neabejoja, kad amerikiečių
ir kitų pajėgų užteks įsibrovėliams sustabdyti ir nuvary
ti atgal, iš kur jie atėjo. Jeigu... Jeigu Maskva nestos
jiems irgi taip pat veikliai bei stipriai padėti.
Čia ir slepiasi atsakymas klausimą ar tai jau
pasaulinio karo pradžia, ar dar ne. Ligi šiol atrodo, kad
Maskva čia vietoj taikos balandžio paleido bandomąjį
karo vanagėlį ir žiūri, kaip Amerika ir kiti jį pasitiks.
Pasitiko kietai. Toliau viskas pareina nuo to, ar Maskva
Jaučiasi jau dabar pakankamai stipri susiremti su tuo
kietu apsisprendirvu, ar dar ne.
Arba ir nuo to, kiek Maskvoje bus apskaičiavimo,
Ir kiek apsvaigimo.* Nekantrybės ženklų jau pasirodo.
Naujos priekabės BefHyne, propagandiniai mitingai vi
sose dirbtuvėse ir kolchozuos prieš Ameriką yra ženklai,
kad Maskvos nagai niežti ir ji sunkiai teprisiverčia
tęsti dabartinį savo vaidinimą. Bet tie ženklai dar per
menki, kad iš jų tikrai galėtum matyti, kaip Maskva
pasielgs. O kol to dar visiškai tikrai negalima įspėti, tol
nėra ir tikro atsakymo, ar Korėjoj prasidėjo didelis ka
ras, ar tik "kariukas".
O S A S E I O
JUSIVIENIJIMO SEIMAS Baltimorėje užtruko išti
sas penkias dienas, kasdien po du gana ilgus posė
džius. Susivienijimo nariai, tur būt, laukia dabar susi
rinkimų, kada delegatai praneš apie daugelį svarbių
nutarimų... Taip, lauks daugelio ir svarbių nutarimų,
nes kaip gi kitaip, kada taip ilgai posėdžiauta!
Tačiau delegatai turės pranešti tik apie vieną tikrai
didelį, deja, nelinksmu nutarimą: apie ligonių pašalpos
smarkų sutrumpinimą .. Kiti seimo nutarimai dau
giausiai skamba vienodai: "palikti, kaip buvo"...
ge reikalo kai kas jaudinasi, kad girdi, naujieji nariai
nespėję sulaukti nei pilnų teisių, jau maždaug griau
na susivienijimo pamatus, pareikšdami, jog susivienijimo
kidžamoji TĖVYNĖ nėra kultūrinė pažiba. Nes tą patį
seime sakė ir daugelis labai senų, nusipelniusių ir jau
net garbės ženklais apdovanotų narių. Tą patį sakė ir
vadinamoji apšvietos komisija. Nesididžiavo susivieni
jimo laikraščiu nei pati susivienijimo vadovybė. Ji net
siūlė apdėti narius nauju mokesčiu po 10 centų kas
mėnuo, kad būtų iš ko padengti laikraščio nuostolius ir
bandyti
pagerinti.
Delegatai nusigando, padejavo ir nutarė... palik
ti, kaip buvo.
Taip dalykams esant, susivienijimo organe ir toliau
stigs vietos susivienijimo problemoms pasvarstyti, nuo
monėmis apie tas problemas pasidalinti. Todėl nieko
kita nelieka, kaip tais, plačiai lietuviškos visuomenės da
liai rūpimais klausimais pasikalbėti kitų laikraščių skil
tyse. Tam tikslui DIRVA nuo šiol nuolatos skirs kiek
vietos susivienijimo problemoms. Tad kviečiame susivie
nijimo narius, ypač veikėjus, dalyvauti tame svarstyme,
atsiunčiant redakcijai savo nuomonių, kurios galės būti
naudojamos ne tuštiems priekaištavimams, o visų pirma
išsiaiškinimams, kadėl kas taip, o ne kitaip yra ir ką
bei kaip vertėtų pasistengti pagerinti.
DIENOS KLAUSIMAIS
Redaktorius VINCAS RASTENIS, 6820 Snp«rlar At«^ Clcrdaii, Ohio. Tel: EN 1-4486, ar HE 1-2447
^sus
INTERNACIONALAI
Waterburfo pakraščius per
sikėlusio LIETUVIŲ KELIO re
daktorius "h. b." jau visai at
virai parodė, kurlink jis suka
to "nepartinio, visiems lietur
viams skirto" laikraščio vairą.
Jis įsileido vertinti Amerikoje
esančias lietuvių politines- pa
saulėžiūrines sroves. Tos srovės
galinčios būti geros, jeigu jos
priklausytų prie kokio nors in
ernacionalo ir per jį siektų įta
kos Lietuvos naudai. Jeigu kuri
srovė to priklausymo prie inter
nacionalo Lietuvos labui neiš
naudoja arba iš viso su jokiu
internacionalu nesusideda, tai
tokia srovė Lietuvos reikalams
esanti ne tik nenaudinga, bet
net kenksminga, kadangi ji dir
banti tik sau, o ne Lietuvai...
Paėmęs pagrindan šitokį mas
tą, tas mūsų visuomeninio vei
kimo "didysis autoritetas" guldo
iš eilės visas sroves savo
"Prokrusto lovą" ir kerta gal
vas ar kojas toms, kurios ne
visiškai atitinka paskirtą ilgį.
Ir, žinoma, vien tik liaudininkai
(europiniai, ne Amerikos lietu
viai) išeina iš tos lovos visiškai
sveiki. Amerikiečių Sandarai ža
da pasigailėjimą, bet tik ta są
lyga, kad ji visomis išgalėmis
remtų liaudininkų veikimą (ko
sandariečiai paskutiniame seime
labai energingai kratėsi...).
Iš katalikų srovės europie
čiams krikščionims demokratam
pripažįstama šiek tiek kredito,
nes jie priklausą internaciona
linę katalikų organizaciją, bet
Amerikos lietuviai katalikai esą
niekam tikę, kadangi jie neiš
einą iš savo parapijos ribų.
Socialdemokratai irgi tik
europiečiai šio to verti, nes jie
priklauso Antrąjį Inetrenacio
nalą, o amerikiečiai... niekai,
jie, tiesiogiai nedalyvaudami in
ternacionale, 4'nieko gera negalį
padaryti, nors ir gyvendami pir
mą smuiką tarptautinėse organi
zacijose grojančiame krašte(?).
Tautininkai? Na, ką apie juos
ir bekalbėti! Juk jie net neturi
jokio internacionalo, kurį galė
tų įeiti!
Kas kita liaudininkai: jie da
lyvavo "žaliojo internacionalo"
konferencijoj Washingtone, ga
vo galimybę prabilti per Ameri
kos Balsą Lietuvą, davė pro
gos Amerikos spaudai apie Lie
tuvą prisiminti!
mUZ.
Šeiminės pramogos
Atkelta iš 2-ro pusi.)
niu, o šiaip sau atsitiktinumu.
Kompozitoriai čia apimti nuo
žemaitaičio iki Mussorgskio, nuo
Zdanavičiaus iki Verdi, Offen
bacho barkarolė iš "Hoffmano
pasakų" priskirta pačiam pasa
kų didvyriui Hoffmanui... Kaip
minėta, muzikinių priemonių mi
šinys irgi nemažesnis: chorai,
įvairūs solistai, duetai, smuikas
ir net klarnetas, žodžiu sakant,
kad tik daugiau, kad tik mar
giau. Didysis labai įvairaus ver
tingumo dalykų šiupinys ...
L~
"Dainos" veikimas, pasiryži
mas palaikyti lietuviškas muzi
kos programas yra puikus, ver
tas didžiausio pagyrimo. T.ik,
regis, būtų nebloga, jeigu būtų
nusisukta nuo kiekybės prie ko
kybės.
SEIMO BANKIETAS
SLA seimo bankietas išėjo
kiek savotiškas. Tiesa, jame da
lyvavo beveik vieni seni ameri
kiečiai lietuviai, bet ir tie nebu
vo sužavėti ta aplinkybe, kad jo
metu nepasigirdo nei vieno lie
tuviško žodžio, išskyrus dvi so
listo Andreikaus padainuotas lie
tuviška# ktu?i*s ne­
I A
Žinoma, Lietuvos reikaluose
visiems lietuviams tinka laikytis
tos pačios taisyklės: "garbinkim
Viešpatį vargonais ir cimbolais,
garbinkim visais instrumentais".
Taigi, jei ką galima padaryti
per internacionalus daryki
me.
Bet kad internacionalai būtų
vięnintelis ir svarbiausias ke
lias Lietuvai padėti to joks
patyrimas dar nepatvirtino, ir
nemanome, kad patvirtins.
Internacionalai turi savo spe
cialius tikslus. Katalikų inter-
nacionalui pirmoj eilėj rūpi ka-
talikybės reikalai, socialistų
socializmo, "žaliajam"... tai iš
viso dar mažai pasaulyje te-
pažįstamas internacionalas (bent
palyginus su pirmaisiais dviem)
ir dabartinėse sąlygose jo įtaka
vargiai ar gali būti reikšminges
nė, kaip, pavyzdžiui, "Interma
riumo" ar kitų panašių organi
zacijų, kurias bando jungtis
bolševizmo pavergtųjų tautų, .o
ne paskirų partijėlių atstovai.
Juo labiau toki internacionalai
negali lygintis su Europos Są
junga, kurioj, nors ir kuklų
kampelį, betgi rado mūsų at
stovai, kaip tautos, o ne kurios
nors srovelės partijėlės atsto
vai.
Pats "h. b." mini, kad dabar
"Jungtinės Ameriko* Valstybės
griežia pirmąjį smuiką". Bet
jis sako, kad tas smuikas vado
vauja "tarptautinėse organiza
cijose".
Taip, tokiose, kaip Jungtinių
Tautų Organizacija, kaip Atlan
to Sąjunga, bet ne katalikų ir
ne socialistų internacionaluose,
kuriuose šis kraštas piliečių
dauguma ir vyriausybė ne
1 ik nedalyvauja, bet kurių net
ir nemėgsta. Nedalyvauja ši ša
lis ir liaudininkų internacionale,
nes jis čia žinomas tik tam tik
roms įstaigoms, kaip svetimšalių
organizacija.
Jei nori, kad šios šalies smui
kas ir lietuvišką melodiją kai
kada pagrotų, to pasieksi ne
per juodus, raudonus ar žalius
internacionalus, o per šio kraš
to visuomenę, per šio krašto
politikoje įtakingus asmenis bei
politinius junginius.
Kas ir kiek šiuo keliu yra
bandęs eiti ir ko tuo keliu ei
nant pasiekta yra gana ge
rai žinoma. Kelias internacio
nalus gal kartais ir gali būti
vienu ar kitu atžvilgiu panaudo
tinas šuolis, bet tai nėčė pa
grindinis lietuvių kelias.
Redaktorius, dedąs viso ko pa
grindan internacionalus, ir savo
laikraščio vardą turėtų pakeisti,
pavadindamas ji INTERNACIO
NALISTŲ KELIU...
tikslaus atlikimo irgi ne visai
buvo lengva atpažinti...
Bankiete dalyvavo iš viso per
200 asmenų, žymesnių svečių,
galinčių turėti įtakos SLA ar
lietuvių reikaluose, nebuvo.
Vakarienės metu, muzikantų
paraginta, apie pusė salės daina
vo populiarias amerikietiškas
dainas, o paskui prasidėjo kal
bos. SLA pirmininkas perskaitė
angliškai pareiškimą dėl Lietu
vos padėties (argi reikia lietu
viams angliškai įrodinėti, kad ji
neteisėtai pavergta?), paskum
prasidėjo perstatinėjimai ir kal
bos, nieko bendra neturinčios
nei su bendrais lietuviškais rei
kalais, nei su SLA, užtruku
sios tačiau iki 11 valandos.
Kai kurie senieji SLA veiki*
.jai įtikinėjo: "Tik nepamany
kit, kad SLA seimuose visada
šitaip!"
Atrodo, kad pirmininkas šito
kiu bankieto sutvarkymu bus
gerokai pakirtęs savo poziciją
ateinančiuose SLA rinkimuose.
Daug buvo nepatenkintų ir cle
velandiečiams paskui kiti sakė:
"Na, žiūrėkit, kai pas jus bus
seimas, neužmirškit, kad jį
dar
lietumi susirinko!"
riiUHrf
Beveik visi išeiviai žino dainą, kurif
kartais vadina "emigrantų himnu". Ji pra
sideda: "Užaugau Pasvaly, pas savo tėve*
lį, išėjau vandravot, sau laimės paieškot."
Jos autorius esąs kaimo poetas Jonas Bur
kus iš Vaškų parapijos, gimęs 1839 ir miręs
1919 metais. Jis pats Amerikoje nėra buvęs,
tačiau atrodo, kad iš kitų daug apie ją gir-
clėjo, tad ir sudėjo dainą apie kelionę Ame-
riką, kuri daugeliui patiko.
Tokių emigrantų dainų yra ir daugiau*
Aš čia parinkau jų keliolika. Jose paprastai
jautriai prisimenama savo tėvynė Lietuva,
gailimasi ją apleisti, jos ilgimasi ir liūdima
dėl jos nelaimių. Kai kurios tų dainų turi
nemaža poetinio grožio ir vertės, kitos yra
daugiau laikraštinės, dar kitos humoris
tinės (juokaunos). Amerikos gyvenimas nė
ra piešiamas labai šviesiomis spalvomis.?
Gal būt, taip yra todėl, kad lietuvis daugiau
mėgsta dainuoti ne tada, kai jis linksmas,
bet kai liūdi. Man teko kalbėtis su keliais
šimtais senų lietuvių ir beveik visi jie
tą patį: "Pirmus dvejis trejis metus tai
vis galvodavau: kad tik kaip nors užsidirbti!
pinigų kelionei ir greičiau grįžti namo. Da
bar tai jokia Lietuva nebus geresnė, kaip
Amerika." Keista, kad daugelis jau pamir
šo savo pirmas sunkias dienas Amerikoj
ir dabar dažnai pyksta, kai naujakuriai ne
siskubina girti Amerikos gyvenimo ir daug
ką papeikia. Aišku, daugelis naujakurių
laisvoj Lietuvoj turėjo geresnį gyvenimą
ir niekados nebūtų jokių Amerikų ieškoję.
Tuo tarpu seniau paprastai čia atvažiuo
davo tie, kuriems namie buvo bloga gy
venti.
Šitos dainos nėra senos, tačiau įdomios
visuomeniniu požiūriu. Daugelio jų auto
riai dar tebėra gyvi. Kai kurios paplito at
spausdinus jas laikraščiuose ar laiškiniam
popieriuj, ar chorams dainuojant. Aš pra
šau atsiliepti ir parašyti man, jeigu kas ką
žino apie visų šių dainų, kurios bus spaus
dinamos per kelis numerius, autorius, t.y.
asmenis, kurie tas dainas sudėjo. Jeigu kam
teko girdėti tokias ar panašias dainas, bet
kiek kitaip dainuojamas, turinčias daugiau
posmų, tai prašau jas užrašyti, pažymėti,
kur yra taip dainuojama, ir man atsiųsti
tokiu adresu: Dr. J. Balys, Indiana Univer
sity, Bloomington Ind. Būsiu labai dėkin
gas. Aš žinau kad yra daugiau emigran
tinių dainų, negu aš čia jų paduosiu. Tad
reikia jas visas surinkti.
1. Man reiks išeitie in svetimą šalį
1
1. Vai tu sakai, sakalėli,
Tu augštai lakioji.
Išlėkdamas, parlėkdamas
Navynas nešioji.
2. Tu parnešei navynal^
Man nelabai gerą:
Girdžiu, kad man reiks išeitie
In svetimą šalį.
3. Oi aš jaunas bernužėlis,
In kelionę eidams,
Susiprašiau giminėlę,
Labai gailiai verkdams.
4. Sudie tėvas, motinėlė,
Prigimta šalelė
Dievas žino, ar kalbėsiu
Čia kada žodelį.
5. Sudie broliai, seserėlės,
Ir mano draugeliai.
Dievas žino, ar dainuosiu
Čia kada daineles.
6. Sudie kalnam, pakalnėlėm
Ir žaliom lankelėm.
Dievas žino, ar pustysiu
Čia plieno dalgelę.
7. Sudie ir tu, mergužėle,
Paskutinį kartą.
Man su tavim begyvenant
Širdelei pakartok
8. Kaip išeisiu, išvandruosiu
In vakarų kraštą,
Tada gausi, mergužėle,
Tu mę mani raštą.
n
fmąifKR
ip
Surinko Dr. J. Balys
i
sakė
emigrantų dainos
9. Atrašysiu gromatėl^
Meilingus žodelius. ""•/.
Tu šluostysi ašarėles.
Nuo skaisčių veidelių..
10. Nuvažiavau vidur marhfc
Susuko galvelę*
Vai tik misliu, kad sugrįšeia
In savo šalelę. v
11. Vai tu aukse, tu sidabre,
Susukai galvelę.
Aš už tave privažiavau
Svetimą šalelę.
12* Atvažiavau Amerike,
2.J Užmarins traukia
i
1. Kožnas vienas vaikinukas
Vis tik čėso laukia,
Kas tik biskį kiek štarkesnis
Užmarius traukia.
2. O mes jaunos mergužėlės
Ilgai nekentėsim,
tą šalį kur vaikinai
Iškeliaut turėsim.
3. O kai tenai mes nueisim,
Žinom ir ką dirbsimi,
Daugiau nieko, tik prie kuknios
Gardžius valgius virsim.
4. Daugiau nieko,, tik prie kuknios
Gardžius valgius virsim,
Lietuvos savo šalelę
Mes greitai pamiršim.
5. Parėj' vyras užsigėręs,
Ėmė mane mušti.
Ta mergelė dūsaudama
Žiūri per langelį.
6. Pasiėmus popierelę
7.
Jau rašo laiškelį,
Skundžias savo motinėlei
Ji savo vargelius.
"Jau norėčiau namo grįžti,
Kad tiktai galėčiau,
Amerike pašlovytoj
Būti nenorėčiau."
=====aaa
Čionai apsistojau.
Kai pamačiau Aušros žvaigždę
Linksmai uliavojau.
13. Būtų linksma bernužėliui
Svetimoj šalelėj,
Tik negirdžiu dainuojančių
Lietuvos panelių.
14. Amerike starkūs vyrai,
Auksu pažaboti.
Betgi nėra toki gražūs,
Kad nepentinuoit
15. Amerike skaisčios mergos,
Auksu lenciūguotos.
Betgi nėra tokios gražiu
Kad nevainikuotos.
"Dar Lietuvoj išmokau."
Dain.: Ona Vildienė, 61 m. a.
Gimt.: Veiverių par. Atv.: 1908 m.
Gyv.: 1323 E. 65th St., Cleveland, Ohio.
tjžr. 1»49.VIII.16. Arch.: 19/30.
Dain.: Petronelė Baltrušaitienė, 57 m.
Gimt.: Bažnytgirio k. Griškabūdžio par.
Atv.: 1910. Gyv.: 1105 N. Main St.,
Scranton, Pa. Užr.: 1949.VIII. 28.
Arch.: 36/20, 111/10.
RAUDONOJI ŽVAIGŽDE
I
52 autentiškos fotografijos bolševikų
darbų Lietuvoje 1941 birželio mėnesį liu
dininkės. Trumpi ir tikslūs paaiškinimai
lietuvių ir anglų kalbomis.
Patyrimas rodo, kad nelietuviai ameri
kiečiai labai domisi šia knygele. Dirbtuvė
se, susirinkimuose ji eina iš rankų ran-/
kas. Įsigykite ją ir duokite paskaityti tiems,
kurie dar nežiloj ką bolševikai Įietuvo
je padarė.
Gaunama DIRVOJE. Itaina 75 e.
•Hm* w .* v
v

xml | txt