Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, September 07, 1950, Image 5

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, September 07, 1950, Image 5',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-09-07/ed-1/seq-5.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-09-07/ed-1/seq-5.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-09-07/ed-1/seq-5/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-09-07/ed-1/seq-5/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], September 07, 1950, Image 5
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 8.

Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.8 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 07 Sept. 1950. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1950-09-07/ed-1/seq-5/>

Newspaper Page Text

w
.n'
..
lttvM*1950 itt. rtfe&fof &
Leonard j. Schweizer, šiauri
nes Amerikos laikraščių Sąjun
gos atstovas, apklausinėjo eilę
bolševikų pavergtų tautų politi
kų, esančių laisvajame pašau
lyje: Lenkijos Mikolaicziką, Kro
atijos Mačeką, Bulgarijos Dimit
rovą, Rusijos Kerenskį, taip pat
ir Lietuvos Vliko pirmininką
M. Krupavičių.
Atsakymai pirmus keturis
klausimus apie Vliko sudėtį
bei tikslus, apie bolševikų veiks
mus, apie katalikų padėtį ir apie
tai, kas dabar daugiausiai uži
ma administracines vietas Lie
tuvoje yra mums jau gerai
žinomi iš įvairių ankstesnių pra
nešimų. Tie atsakymai svarbūs
dar nieko apie tai negirdėju
siems amerikiečiams skaityto
jams.
žinoma, Vliko pirmininko kar
tojimas, kad Vlikas "eina funk
cijas, kurios normaliais laikais
priklauso parlamentui", šiek tiek
kenkia viso pareiškimo rimtu
mui, nes, tur būt, ne vien mums,
bfct ir kitiems yra labai aišku,
kad Vlikas jokių parlamento
funkcijų neatlieka ir negali at
likti. Toks pareiškimas jį pri
imantiems bei skaitantiems gali
sukelti tik šypseną, ir būtų labai
gaila, jei tai neigiamai atsilieptų
viso pareiškimo vertinimui. O
visose kitose dalyse tą pareiški
mą galėtumėm drąsiai pavadinti
ne tik Vliko pirmininko, ne tik
Vliko, bet ir apskritai viatf lie
tuvių nuomone.
Ypač pažymėtini paskutiniai
keturi atsakymai, kurie kaip tik
paliečia klausimus, kuriais pas
kutiniu laiku pasisakė ir Ame
rikos prezidentas.
Vliko pirmininkas ir visi pa
dėtį žinantieji lietuviai turi pa
mato kiek kitaip galvqtįv negu
Amerikos prezidentas viešoje
kalboje pasisako. Ta nuomonė
Vliko pirmininko atsakymuose
yra pagrįsta nenuginčijamais
motyvais. Ir mums atrodo, kad
net Amerikos prezidentas daug
kur širdyje galėtų su tuo su
tikti, tik gal dar nėra atėjęs
laikas garsiai tą pasakyti...
štai tie klausimai ir atsa
kymai:
Lietuviu nuomonė
Ar jums atrodo, kad
Lietuva gali atgauti savo
laisvę JTO pagalba?
Atlanto Charta, Jungtinių
Tautų Charta, viena pažadėda
ma atstatyti nepriklausomybes
tų kraštų, kurie jas turėjo prieš
karą, kita deklaruodama žmo
gaus teises, pažadino pavergtųjų
viltis ir jomis pakurstė rezisten
ciją. Bet savo veikla JTO skau
džiai pavergtuosius apgavo, sa
vo žodžių nepaversdama darbais,
dažnai net nesiteikdama išklau
syti pavergtųjų balso.
Jungtinėse Tautose buvo ke
liamas balsas prieš kelių dešim
čių moterų negrąžinimą iš So
vietų Sąjungos jų tikriesiems
vyrams Britanijoj ir Jungtinėse
Valstybėse. (Bet kada beveik
kiekvienai Jungtinių Tautų se
sijai įteikiamas skundas dėl mi
lioninio skaičiaus deportuotųjų,
nužudytųjų, suardytų šeimų iš
Baltijos kraštų, tam balsui ne
duodama jokios eigos.
Kol Jungtinių Tautų eilėse yra
jos narys, kuris grobia tautoms
laisvę ir vykdo genocido nuodė
mę, kol jie turi veto teisę ir kol
kiti nariai pirmuoju savo rūpes
čiu stato ne savo deklaracijų re
alizavimą, o modus vivendi su
genocidą vykdančiu savo kolega,
tol pavergtosioms tautoms ne
tenka daug ko tikėtis. Bet reikia
viltis, kad pasikeis JTO sudėtis
ir narių tarpusavio santykiai.
Tada ir JTO įgytų praktinės
reikšmės grąžinti laisvę tautoms
ir žmonėms.
Gal būt, Jūs priside-
dat prie Mikolajčiko, Di
mitravo ir Mačeko nuo
mones, kurie sako, kad
tolesnėje perspektyvoje
tiktai pergalingas karas
prieš Sovietų Sąjungą ga
li užtikrinti jų tautoms
laisvę?
Kas yffc pagyvenęs sovie
tiniams rėžime, kitokios išvados
nepadarys. Tikėtis, kad propa
ganda iš viso paveiks sovietų
režime esančiuosius, suorgaini
zuos "titoizmo" sąjūdžius ir iš
vidaus susprogdins sovietinį re-
A N I S O O N
Congresman
A S E A K
Z tf\ i
žimą, nėra mažiausio pagrindo.
Taip, karas yra baisus žodis,
nes jis atimtų milionams gyvy
bę ir turtus, sunaikintų kultūri
nes vertybes. Bet pavergtie
siems jis yra vienintelė išsiva
davimo galimybė. Taikos žodis
bolševizmo neragavusiems ir te
begyvenantiems laisvėje yra ta
bu, kuris leidžia jiems patiems
tuo tarpu išvengti to sunaiki
nimo. Ką dabartinė taika prak
tiškai reiškia tai irgi dau
geliui milionų gyvybių atėmi
mą ir iš visų kraštų turtų su
naikinimą tyliu, lėtu naikinimo
būdu ir tas naikinimas apima
vis didesnį valstybių skaičių te
besantiems laisvėje šita taika
reiškia nuolatinį drebėjimą, nuo
latinį ginklavimąsi kuris bent
tam tikram laikui atidėtų tokį
naikinimą, jau vykstantį pa
vergtuose ir pavergiam u o s e
kraštuose. Ir vistiek tas sunaiki
nimas nėra išvengiamas, jeigu
nuo jo neišgelbės laiku įvykęs
karas. Baisus parodoksas: da
bartinė "taika" neša neišvengia
mą sunaikinimą, pergalingas ka
ras išsigelbėjimą ne tik paverg
tiesiems, bet ir laisvėje esančių
apsaugojimą, šiandien dar yra
pavergtieji ir laisvieji. Bet ne
tolimoj ateity likimas bus visų
tas pats: arba visi pavergti ar
ba visi laisvi, šita žiauri tiesa,
žinoma, sunku prisiimti laisvėje
tebegyvenančio žmogaus psicho
logijai nes jis nori būti "opti
mistas", t. y. svaiginamas ap
gaulingu taikos šydu.
Kerenslds siūlo fede-
ralfstinę Rusiją. Ar Lie
tuva norėtų prisijungti
prie tokios federalinės
valstybes?
Ar Rusija raudona ar balta
ji Lietuvai svetima. Jei Ru
sija turėtų apimti slaviškąsias
tautas, tai lietuvių tauta ir savo
calba, ir savo kilimu ir savo is
torija slavams yra visai sveti
ma. Jei Rusija turėtų apimti
prieš pirmąjį pasaulinį karą jos
nurėtas teritorijas, tai reikštų
pripažinti imperialistinę Rusiją,
turi Lietuvos valstybę buvo už
grobusi 1795 metais ir ją pasi
dalinusi su Prūsija tokiu pat bū
du, kaip paskiau 1939 m. rugsėjo
28 dieną tokį pat pasidalinimą
slaptai sutarė Ribbentropas su
VIolotovu. Kovojant su nacizmo
ir bolševizmo imperialistinėmis
agresijomis vardan tautų ir in
divido laisvės pripažinti būsi
mą ai Rusijai Bibbentropo -Mo
otovo susitarimą būtų didžiulis
apsurdas, niekaip nesuderina
mas su £moilijos siekiamais tiks
ais. .V
Kas mėgintų Lietuvą įjungti
Rusiją, turėtų sulaužyti visas
lietuvių tautos tradicijas ir kiek
vieno gyventojo prigimtį. Tai
darė caristinė Rusija, laužyda
ma jas per 120 metų. Bet lie
tuvių tauta Jšliko gyva ir 1918
metais atstatė savo valstybę.
Taip daro dabar bolševikai.
Bet lietuvių tauta išplėtojo re
zistenciją, kaip retai kur. Taip
daryti norėtų ir kai kurie baltie
ji rusai, planuodami tokią pat
imperialistinę Rusiją, kaip da
bar Stalinas tik ją nudažyti bal
ta spalva. Lietuvių tautai jų
užsimojimai nepriimtini. Nepri
imtini, nes savo dvasios kultū
ra, savo kultūriniais ir ūkiniais
ryšiais ji yra sutapus su Vakarų
Europos pasauliu, čia jinai jau
čiasi savas ir naudingas Vakarų
Europos bendruomenės narys
jos ūkiniam ir dvasiniam bend
radarbiavimui. Tik šiame Va
karų Europos valstybių junginy
je Lietuva nori pozityviai reikš
tis kaip lais-va ir nepriklausoma
valstybė^,,,
Ar sutinkate su Ma?
čeko mintimi) kad tada,
kai Stalinui pasiseks su
naikinti laisvąjį ūkininką
Rytų Europoje ir ji pa
h~". #-|¥r:'V įf
versti žemės ūkio prole
taru, bus per vėlu pasuk
ti laikrodį atgal ir neįma
noma atstatyti demokra
tinį režimą?
Negalima nesutikti. Jūs ži
note, kaip vienas sovietų karys,
kuris buvo pabėgęs Jungtines
Valstybes, grįžo Sovietų Są
jungą ne dėl to, kad jis būtų
buvęs sovietinis šnipas, bet kad
jis negalėjęs pakelti Vakarų lais
vės. Tai reiškia, kad tas žmogus
jau yra tipingas sovietinio au
klėjimo produktas, visa savo
psichologija priderintas sovieti
nio kolektyvinio, masinio, diri
guojamo gyvenimo sąlygom, jau
visai svetimas laisvam demokra
tiniam Vakarų pasauliui. Toks
žmogus negali išaugti ūkininkų
luome, kuris yra tradicijų, ry
šio su žeme, individualybės sau
gotojas. Naikindami ūkininkų
luomą, sovietai siekia ne tik
ūkinę sistemą pakeisti, bet ir
pašalinti aplinką, nepalankią, ma
sinio marksistinio žmogaus ro
boto. auklėjimui. Sunaikinus ūki
ninkų luomą, nors ir būtų panai
kinta sovietinė sistema, bet liks
tos sistemos išaugintas naujas
žmogus. O jį pritaikinti naujam
demokratiniam gyvenimui, kaip
minėto ruso pavyzdys rodo, nė
ra lengva. Juo ilgiau režimas
truks, juo giliau paveiks žmo
gaus sąmonę, juo sunkiau jį bus
atit*ea&
GENOCIDE! GENOCIDE!
lį^rs neseniai išleistą, bet sa
vo aktualumu jau spėjusią pa
garsėti K. Pelėkio knygą (anglų
kalba) GENOCIDE galima gauti
tiesiog išsirašant iš leidyklos'
"Venta", J. Rimeikis, Bismarck
str. 1, (14a) SchW. Ghtiend, Ger
many.
Knygos kaina ^2 -dol.
Amerikoje ji gaunama ar^a
iš MARGUČIO redakcijos, 6755
S. Western Ave., Chicago 29,111.
arba 2 dol. pasiuntus šiuo adre
su Mr.. Eug. Viljamą, 11600 S.
Lafayette Ave., Chicago 28, I1L
4Ti
'.'v
Iv
Mes duodame ir iškeičiama Eagle Stamps
S A O E O S
Atkelta iš 4-to pusi.
išimti, nes ji priklauso mokėti
tiesiai iš lėšų fondo.
Pagaliau kaip gi čia yra su
ta nuoma? SLA centras ir Tėvy
nė yra nuosavame SLA name.
Apyskaitose centras parodo išlai
dų nuomai 2,122.28. Vadinasi,
SLA tiek pats sau sumokėjo nuo
mos už savo namo naudojimą.
Tas namas iš viso yra kiek
mistiškas. Jis pernai davė paja
mų, o išlaidų jam padaryta
4,678.70 (942.45 nuostolių). Ko
dėl tas namas toks nuostolingas
Ar tas namo pajamas įskaityta
susivienijimo sau sumokėta nuo
ma? Kokiu pagrindu sekretorius
apskaičiuoja Tėvynei užkrauna
mą to namo išlakymo dalį? Ar
kartais nėra taip, kad centras iš
Tėvynės pasidaro per gerą nuo
mininką? Jei taip būtų, tai reik
tų sakyti, kad Tėvynė ne apsun
kina, o remia kitus SLA fondus...
Iš šitos apyskaitoje esamų ne
aiškumų eilės pamatuotai kyla
abejonė, ar nusiskundimas, kad
Tėvynė labai apsunkina lėšų fon
dą, yra visai teisingas. Nes at
rodo, kad, jei už Tėvynės spaus
dinimą būtų mokama normales
nė 'kaina, jeigu jai nebūtų už
krauta ne jai dirbančio spaustu
vės darbininko alga ir jeigu jai
nebūtų priskaičiuojama padi
dinta nuoma, tai ji beveik ir su
fcavo dabartinėmis lėšomis (arti
3.1,0000 dolerių) išsiverstų, būda
ma, bent tokia, kakia dabar yra.
Visai griežtai tvirtinti, ar tai
tikrai taip yra, negalima, nes
reikia išsiaiškinti čia paminėtus
apyskaitos neaiškumus. Galima
tik pageidauti ir rekomenduoti,
kad Tėvynės išlaidų apyskaita
ateityje būtų aiškiai išskirta iš
"bendro katilo", ir kad iždo glo
bėjai ateityje tuo klausimu (ir
kitais) nesitenkintų vien tik aklu
Sekretoriaus pranešimo pakarto
"-'jimu, o patys ištirtų, kaip gi iš
tikrųjų yra su Tėvynės leidimo
išlaidomis. V. R.
•PAKELIUI MIRTĮ
G. Gaidžiūno aprašymai
apie pergyvenimus vo
kiečių kalėjimuose. 231
pusi. Kaina $1.00
u
Griaužiškių vienk., Skapiškio
vai.
Vaičiūnienė šalinskaitė Ona,
iš Tauragės ap.
Vaitiškis (Rainiškis) Antanas,
iš Pradės vl., Ilukštos apylin
kės, Latvijoje.
Vališkis Jonas, iš Voniškių km.,
Šakių ap., Plokščių vai.
2,000 jardu reguleriai 59c
36 colių platumo, geraitšbal tinta
Vaikiškais piešiniais ir gėlėta šilta, minkštos kokybės medvilnės
flanelė. Kiekvienas gabalas visai išbaltintas. Pamatysit, kad
Ji yra ideali šaltesniam laikui marškiniams ir pižamoms.
Reguliriai 1.19
Rayono palo*
gQc yį
•i-colių dirbtinio infco rak
ndimi palos 16-os dailių
tpalvvt rudens siuviniams
49c skalbimas
spausd. medvln
33cyd
Qviesaus ir tamsaus duff
no. Gčlėti ir dryžuoti raš
tai. Galima skalbti
$9
V4*Q
MIRIMAI
MIRĘ IŠEIVIAI AMERIKOS LIETUVIAI
Smulkesnių žinių apie šiuos mirusius Redakcija neturi
Tiško- Povilaitytė Adėlė.
Tokarskienė Kriuklytė* Marija,
iš Panevėžio a|., ir jos bro
liai Adomas, Stasys ir Vac
lovas, vaikai Adomo.
Tumonaitė Kilkus Marijona, iš
MILIAUSKIENĖ Ieva mirė ko
vo 22 d. Wilkes Barre, Pa.
LUKOŠEVIČIUS Juozas, 67 me
tų, mirė kovo 22 d. Luzerne,
Pa.
MILIAUSKAS Jonas itfff# ko
vo 26 d. Wilkes Barre, Pa.
STANKEVIČIENĖ Katrė mų€
kovo 24 d. Pittston, Pa.
VAIŠNORAS Petras mirė kovo
29 d. Nantioche, Pa.
PADRIEŽAS Antanas mirė ko
vo 27 d. Sebastopol, Pa.
E S W I S E S
V Elect
A S U O W S
'••it '**•.
AUDITOR
i
49cy*
kvadratais, dryžėm
nodas. Daug spalvų
n^'"%
Pi
^.WT.
*&*•*1
.i.^,
i
&•
4a*
S3 \n\n GREETINGS m* ££$T WISHES
22nd DISTRICT
GREETINGS and BEST WISHES
To My Many Friends
Cbunty Commissioner
LAKE COUNTY
THE MAY CO.'S BASEMENT
To AU the Lithuanian People
Candidate for
.. Mahoning County
Reg. 89c rūsies
39"Spun Rayon

Dirva = Field. [volume], September 07, 1950, Image 5
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], September 07, 1950, Image 5 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], September 07, 1950, Image 5
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current