Newspaper Page Text
KAINO ŽENKLAS Jičs visi, su kuo tik jis susitikdavęs, iš tolo jo šalindavęsi, kadangi iš jc veido būdavę aiškiai matyti, kad tai brolžudys. Ir dabar, kada žmonės šalinasi nuo sunkiai nusikaltu sio ir savo nusikaltime užkietėjusio žmo gaus, sakoma, kad tas žmogus yra paženk lintas Kaino ženklu- Šiais laikais pasaulyje yra begalybė įvairių brolžudžiu, bet niekas negali to nusi kaltimo dydžiu susilyginti su komunistiniu režimu, įsigalėjusiu Rusijoje ir savo nusikal stamą veikimą išplėtusiu daugelį Rusijos kaimyninių tautų bei siekiančiu išplėsti ji visame pasaulyje. To masinio nusikaltimo vadai ir vyk dytojai yra toli nuo čia, už plataus vandeny no, bet jų talkininkų netrūksta ir čia. Net ir iš lietuvių išeivijos tarpo atsirado tokių, kurie uoliai talkininkauja tai masinei brol žudystei. Visoks talkininkavimas nusikaltimui irgi yra nusikaltimas. Ir todėl daugelis jau brolžudystės nusikaltimą. Ir kad tie, kurie I principą, bet tik prieš kai kurias griežtes nes jo vietas. Tačiau Atstovų Rūmai ir Se natas dar kartą, daug daugiau kaip dviem trečdaliais balsų įstatymą prėmė ir tuo būdu nugalėjo Prezidento pasipriešinimą. Kai kas bando juos tokiais ir vadinti, o kai kas bando priešingai aiškinti: esą, Prezidentas, vetuodamas šį įstatymą dar DIRVA J^UŽUDĘS BROLĮ Abelį, Kainas, sako, kaklesnieji jų bendrakeleiviai išnaudos vi visą gyvenimą negalej^s rasti ramybės,, sas Amerikos santvarkos duodamas gali gali- mybes priešintis to įstatymo prietaikymui. seniai šalinasi nuo tų talkininkų, kaip nuo mas ar keičiamas, vienas dalykas nepasi XX amžiaus Kainų, nes iš jų žodžių, iš jų keis: Aukščiausias Amerikos autoritetas, siekimų daugumas iš karto mato, jog tai yra pats Amerikos Kongresas, komunistams brolžudžių bendrininkai- ir jų bendrakeleiviams uždėjo Kaino ženklą. Bet dabar ir Amerikos Kongresas pri- Joks lojolus šio krašto pilietis ar gyven ime įstatymą, kuriuo jau ir oficialiai deda- tojas negali nedaryti iš to atitinkamų iš mas Kaino ženklas ant kaktos čionykščiams vadų. komunistams ir jų bendrakeleiviams bei rėmėjams. Kad ir neprimatantiems būtų aišku, kas čia stengiasi paremti ir plėsti TAI per savo aklumą prie to darbo yra prikišę /^IURLIONIEČIAI šį šeštadienį išskrenda pirštą, toliau nebegalėtų teisintis, esą, jie I koncertuoti New Yorką ir Philadel nežinoję, ką darą: kad jie arba tą pirštą phiją- Lietuviška daina ir šokiai pasirodys nedelsdami atitrauktų, arba skaitytųsi su! geriausiose Amerikos salėse, kurių vardai visomis Kaino ženklo pasekmėmis. muzikos mėgėjų tarpe yra žinomi ne tik čia, bet net visame pasaulyje. (STATYMO PRIĖMIMAS buvo ganai čiurlioniečiams tuo tarpu nėra galimy triukšmingas. Nors Atstovų Rūmai ir Sena- bės rengti tiek koncertų, kiek jie surengda tas priėmė jį labai didele balsų dauguma, vo jų Vokietijoje, bet užtat vien vietų var Prezidentas nesutiko jį pasirašyti. Tiesa, dai, kuriose jiems tenka pasirodyti, ir klau prezidentas nepasisakė prieš patį įstatymo sytojų skaičiai jose daug ką atsveria. Žino- Senate kova buvo ypatingai aštri. Aš- nori pamatyti, kokių gi čia naujų gyventojų tuoni senatoriai griebėsi net garsiosios fili-' Ameriką atsivežta. busterio priemonės ir apie 21 valandą vargi- parodyti. no senatorius, kol pagaliau pačiais pa^y- Jau kelinti metai čiuilionies ansam čiais, visą naktį nemigę senatoriai galėjo blis "eina per pasaulį", garsindamas, kelda pareikšti galutinę savo valią. Vienas sena-1 mas lietuvių tautos vardą, šluodamas šalin torius, respublikonas iš N. Dakotos, kalbėjo visokias priešų sukeltas lietuviams nepalan daugiau kaip penkias vadandas, kol apalpo kias opinijas. Ir dabar jie neša vieną iš ge ir turėjo būti nuvežtas ligoninę ... riaušių atsakymų tiems, kurie dar iš pakam- Ką reškia tas Prezidento ir kelių se- pių bando skleisti pasakėles, esą naujai at natorių toks atkaklus priešinimasis prieš vykusieji lietuviai yra nacių auklėtiniai, antikomunstinį įstatymą? Ar jie yra kg munistų užtarytojai? vieną kartą stojęs laisvės gynimo čempio-: mėnulį, kadangi visi žino, kokiais tikslais nų eiles. Prezidentas pats savo tą žingsnį jie smailina liežuvius, neva užsistodami už taip aiškina: įstatymas komunistams efek- meną, kultūrą ir net krikščionybę(!). Bet tyviai nepakenksiąs, gal jiems net padėsiąs, lietuvių tautinio meno ir lietuvių gero vardo o iš kitos pusės jis galįs sudaryti progos varžyti laisvę ir ten, kur nereikia. ARTĖJANTIEJI RINKIMAI šiame per Amerikos Balso radijo sistemą tie gar klausime, atrodo, irgi turėjo nemaža sai, galbūt, net pačią Lietuvą pasieks, reikšmės- Atstovai ir senatoriai jaučia kraš-|* Ar bereikia įrodinėti, kokį didelį patar to nuotaikas ir todėl stengėsi šį įstatymą! navimą čiurlioniečiai atlieka mūsų tautai ir išleisti ir gana griežtą, ir nebeatidėliojant. tėvynei Mūsų dėkingumas ir pagarba pri Tie, kurie tam priešinosi/"lošia kita korta", klauso jiems ir visiems, kurie jiems padeda jai tikisi gauti daugiau simpatijos iš tų,1 tai daryti. Ne mažiau, turbūt, priklausytų kuriems griežtos priemonės prieš komunis-' ne tik tai, bet ir kiek galima apčiuopiamesnė tus nepatinka. Kuri "korta" šiuo atveju parama, kad tas darbas jiems būtų lengviau geresnė, neapsimoka spėlioti. pakeliamas. Pagalvokim ir apie tai! 1 1 Nereikia tikėtis, kad komunizmo užsi- mojimai šiuo įstatymu, kaip šluota bus iš šluoti. Visų pirma, patys komunistai ir at- Jie eis teismus, ginčys įstatymo konstitu cingumą ir tt. Teismo galutinį sprendimą tuo klausimu būtų dar per anksti numatyti, nors kitais atvejais teismas jau yra pasakęs savo aiškią nuomonę, kas tai yra komuniz mas ir yra pasmerkęs jį, kaip šio krašto at žvilgiu išdavikišką veikimą. Administracija iš savo pusės gali ir ne panaudoti visų tų priemonių, kurias įstaty mas numato. Prezidento pasipriešinimas tam įstatymui duoda pamato manyti, kad administracija nebus perdaug uoli tą įstaty mą vykdant. Kitam kongresui susirinkus, be abejo, bus dedama pastangų šį įstatymą, jeigu ne visai panaikinti, tai bent kaip nors pakeisti, nes kai kurie atstovai bus tą savo rinkikams pažadėję. Kiek tas turės įtakos įstatymo vykdymui, parodys ateitis ir gal žymia dalimi pareis nuo to, kas dėsis viso pasaulio politikoje. Bet kaip tas įstatymas bebūtų vykdo- TARNYRO I ^AXA1 1 ma, ne materialiai, bet lietuvių tautos var do išgarsinimo prasme. Girdėti, kad New Yorko koncertą yra užsisakiusi visa DP komisija ir visa ei-, lė kitų įžymių asmenų iš Washingtono. Mat, karo metu buvę Amerikos priešai ir nekal tų žmonių žudikai... Žinoma, šiandien tų "kultūrininkų" ir "literatūrininKų" pakampinis šnypštimas mažiau beturi reikšmės, kaip šuns lojimas pasaulyje garsinimo dar toli nėra perdaug. Girdėti, kad čiurlioniečių koncertas bus per radiją perduodamas ne tik čia, bet Aš nežinau, ką bendra $u tuo įnešimu turi Įstatu komisija. v Dvi dovanos? v* NUOMONES \įa:aa&£ffjp" s.t a iy,iy,jjfsaajaaB.ąją.s Garsinti, ar negarsinti? SLA probfeMob' JfiS ^t, kad kažinkas buvo tik užsiminęs apie skolininkų pavardes. Ne vi sai tiesa. Nes seimui iš anksto buvo J. K. Urbaičio iš Donorą, Pa., įnešimas, kad tą reikia pa daryti. Jis nurodė, kad jo sūnūs tuoj atsilygino, kai tik baigė mokslą, o kiti to nedaro. Tas įnešimas išspausdintas ir sei mo knygoj. Bet įstatų komisija prirašė: "įnešimas nesvarstyti nas, nes skolininkų skelbti nega lima". PRAŠOM TALKON K U I N E S I A I i o tą spalis, lapkritis, gruodis ir ateinančių metų sausis, skelbiami DIRVOS PLATINIMO TALKOS LAIKŲ. Talkoje dalyvauti kviečiami visi skaitytojai ir kiti tautiečiai, kurie linki, kad Dirva būtų plačiau skaitoma ir stiprėtų savo turiniu. Vietoj vaišių, kurios pagal lietuvių papročius paprastai talkininkams rengiamos, bet kurių šiuo atveju jokiu būdu nebūtų galima surengti, Dirva nu mato eilę dovanų tiems, kurie per šituos keturis mėnesius pradės prenumeruoti Dirvą, ir platintojams, kurie per tą laiką pripirš Dirvai naujų skaitytojų. Penkiolika dovanų: Amerikoje gaunamų lietuviškų knygų, pas% rinktų paties dovanų gavėjo, kiekvienam už $10 vertes (arba $10 grynais pinigais), Didžioji dovana $150 K ijuusbsj. Čia gi ne SLA įstatų pakeitimo, o moksleivių fondo administra vimo klausimas. Tai čia turėjo savo nuomonę pasakyti to fon do komisija ir kontrolės komisi ja, kuri turi atrasti, per kieno ap sileidimą skolų kuku nereikalau jama. Visai sutinku, kad nereikia skubėti skelbti, pirma reikia dar kartą aiškiai pareikalauti, gal teisinga bus kai kam skolą ir do vanoti, bet jau kam bus nutarta nedovanoti, ir spirsis nemokėti, tai tų slėpti bent nuo SLA narių nėra jokio reikalo. Kokios čia gali būti ceremonijos! 1 1 ftięs dovanos skiriamos skaitytojams ir platintojam! If Atiteks laim imio būdu. Jos bus skiriamos, jei per talkos laiką bus išleista ne mažiau kaip 250 skaitytojų ir 250 platintojų taškų, tai yra, jei per tą laiką bus gauta ne mažiau kaip 250 naujų metinių prenumeratorių, arba atitinkamas skaičius dalinių prenumeratorių. kiekviena P° ^50 P*n'£a*s# -v Sios ovalios skiriamos skaitytojams ir platintojams Ir atiteks lain būdu. Jos bus skiriamos, jei per talkos laiką bus išleista ne mažiau kaip po 400 abejų taškų. DVi dovanos: kiekviena po $100pinigais- Šios dovanos skiriamos skaitytojams ir platintojam* §r atiteks laimėjimo būdu. Jos bus skiriamos, jei per talkos laiką bus išleista ne mažiau kaip po 750 abejų tašlm. Ši dovana bus paskirta daugiausiai taškų surinkusiam platin tojui, tačiau tik tokiam, kuris bus surinkęs ne mažiau kaip 30 taškų, ir jei per talkos laiką bus išleista bent 1000 platintojų taškų. Jei du ar daugiau platintojų turėtų po lygiai taškų, tai ši dovana telflp vienam iš jų laimėjimo keliu. Kiekvienas naujas prenumeratorius, kuris už sisakys Dirvą jos platinimo talkos metu, tai yra, nuo 1950 metų spalių men. 1 d. iki 1951 m. sausio m. 31 d., gaus po DU TAŠKUS dovanoms laimėti: vieną skaity tojo, kitą platintojo. Kiekvienas taškas bus paliudytas tam tikru ženklu su numeriu. Kas Dirvą užsisakys per platintoją, tas gaus tik skaitytojo tašką, o platintojo tašką gaus platin tojas. Bet platintoju gali būti kiekvienas senas ir. naujas skaitytojas, jeigu tik jis prikalbins ką kitą užsiprenumeruoti Dirvą ir atsiųs Dirvai jo prenu meratoj mokestį. NORS IR VIENĄ NAUJĄ PRE NUMERATORIŲ GAVĘS PLATINTOJAS GALI LAIMĖTI $10, $50, arba ir $100 VERTĖS DOVANĄ! Kas talkos metu užsisakys Dirvą ne visiems metams, o tik daliai, tas gaus ir taškų tik atitinkamą dalį: jei mokės tik $1 (už 13 savaičių), tai gaus tik po ketvirtadalj skaitytojo ir platintojo taško. Jei mokės $2, gaus po pusę abiejų taškų, o mokėdamas $3, gaus po tris ketvirtadalius taškų. Jei tam taško numeriui teks dovana, tai ji bus padalinta tarp t\įt kurie, turis te taško atskiras dalis. Dovanos bus skirstomas 1951 m. vasario men* Smulkiau apie tai bus paskelbta atskirai. i- i a v 'h' \\T2HWiT. ?i r?rr*t?* tiMTS??'' v s -'.': •'"'•^uts" Lietuvio rašytojo tikėjimas Visi pripratę rūsčiais žodžiais atsi liepti apie Lietuvos bajorą. Iš tikrųjų, labai daug mūsų bajori jos tokių atsiliepimų buvo nusi pelnę. Patys sulenkėjo ir per po rą šimtmečių padėjo toliau'len kinti lietuvių tautą. Tautinio at gimimo gadynėje "litvomanus" niekino, jiems kenkė ir atgimimą stabdė. Nepriklausomybės kovų metu jų daugelis dėjosi prie mū sų priešų, Lietuvos kūrybinį gyvenimą ne tik nemokėdami, bet ir labai nenorėdami įsijungti. Taip ta atskilusi tautos medžio šaka ir nudžiūvo. Bergždžiai, be prasmiškai, blogų atsiminimų palydėta... Bet mes, ir Lietuvių rašytojų tarpe, sun kiausios priespaudos laikais, sta čiai bededant mūsų literatūri nius pagrindus, stipriausių kūrė jų ir patriotų tarpe matome ne vieną bajorą. Visuomenės ar po litikos veikloje bajorus sutinkam taip pat ir ne kartą socialistų bei kitų kairiųjų grupėseį ne tik tarp vadinamų "reakcionierių". Juk bajorai buvo dramaturgas Žemkalnis, rašytojos moterys Žemaitė, Bitė, Lazdynų Pelėda, jos sesuo Lastauskienė, Šatrijos Ragana, Vaidilutė, trys broliai Biržiškos, prof. M. Raemeris, Šaulių Sąjungos kūrėjas Vladas Putvinskis jei čia paminėti tik žymesniuosius. Taip. didelė didžiuma bajorų nuėjo išdavikų ar liūdno išgamiš kumo keliais. Bet mes neturime teisės pamiršti, kad tam tikra jų dalis»išliko geriausiais lietuviais ir pavyzdingai pasidarbavo sa vo tikrajai tėvynei. Taip pagalvojau įžangoje, už simojęs čia parašyti kiek apie žymų "jaunosios lietuvių kartos" rašytoją Fabioną Neveravičių. Pagalvojau, žinodamas ir jį esant tikrą žemaičių bajorą, nors ta savo kilme niekados nesigarsi nusį ir nesididžiavusį. Jis gynė lietuvių tautą pradžioje ne su plunksna ir ne kaip koks politi kas ar seimų dalyvis, bet vos tik nepilną 19 metų pasiekęs stojo jos gįnti su ginklu rankoje. Jau 1919 metų pavasarį jį matome mūsų kariuomenėje, dalyvaujan tį Lietuvos nepriklausomybės ko vose. ^Vėliau išėjusį Karo Mokyk lą, tapusį karininku ir tes mo kyklos mokytoju, Klaipėdos kra što atvadavimo dalyvį ir kitose karinėse pareigose ligi 1934 me tų. Tik po to, kai pasitraukė iš kariuomenės ir pasiryžo atsidė tu literatūrinei kūrybai, lietuvių visuomenė pradėjo dažniau iš girsti Fabiono, Neveravičiaus vardą. Nuo to laiko jo, kaip rašytojo, kūrybingumas ir darbštumas ne daug teturi panašių pavyzdžių. Iper keletą metų ligi karo jis pa I V A N -v Brony6 Raila per daugelį metų esame jau nebeteisingai, veik nuolat pamirštame, kad to kie buvo ne visi Lietuvos bajo rai. Ne vienas iš jų labai nuošir džiai ir aktyviai tarnavo lietuvių tautai. Mūsų kultūros istorijoje jų nuopelnai milžiniški, žemai čių bajorų literatų romantizmo laikotarpis 19-jame amžiuje juk sudaro tikrąjį mūsų tautinio at gimimo priešaušrį. Ne vienas ir ne du bajorai buvo labai veik liais jo dalyviais. Ir Lietuvos Ne priklausomybės aktą pasirašiu sių tarpe rasime, keturis tikrus bajorus: Biržišką, Narutavičių, Malinauską, Smilgevičių ... i*." »^p -.,—•.g.ru rašė tiek kūrinių, Šioje vietoje ,$Ą ar iŠ* svetimij kalbų išvertė tiek knygų, f:iek ki ti per visą gyvenimą padaro. Vė lai atėjęs lietuvių literatūrą ir todėl daugelio tebelaikomas jau nosios kartos rašytoju, Nevera vičius parodė nepaprasto darb štumo. Jis tapo labai originalus lietuvių romanistas savo kūri nių temas daugiausiai ėmęs iš to lietuvių tautos istorinio laikotar pio, kuris buvo lig tol pamiršta mas ir klaidingai daugelio laiko mas mažiausiai įdomiu tai 17, 18 iš dalies dar 19-sis šimt metis, "unijos" sų l.enkais laiko tarpis. Kiekvienas tos srities jb romanų yra ilgų ir labai įdomių studijų vaisius. įmanoma' sužy mėti vos F. Neveravičiaus vei kalų pavadinimus. Dienos ir nak tys psichologinis ir visuome ninis romanas, kuriuo rašytojas pirmą kartą viešai pasirodė 1935 m. Po to sekė: Blaškomos liepsnos dviejų tomų 18 am žiaus pabaigos lietuvių Jouities romanas Erškėčiai dviejų to mų istorinis romanas iš 1831 me tų sukilimo laikų Palaimintas Juokas novelių ir apysakų rin kinys vokiečių okupacijos metu parašytos kitos apysakos, bet per karą žuvus rankraščiams, trem tyje iš naujo atkūrtos ir išleis tos vardu Dienovidžio Sutemos. Pagaliau, Gulbių Sala -—dide lis 16 amžiaus istorinis romanas apie Barborą Radvilaitę ir kara lių Žygimantą Augustą, bet neį spėtas išspausdinti ir rankraš tis nežinomam likimui pasilikęs Lietuvoje. T]''K -'•l» Be šių originalių kūrfrrių, He* veravičius yra vienas iš žymiau sių kitų kraštų, daugiausia len kų ir rusų klasikų vertėjas lie tuvių kalbą. Per neilgą laiką jis yra išvertęs bene 17 tomų L. Tol stojaus, S. žeromskio, J. Kreko, W. S. Reymonto, Wallace roma nų. Ir visa tai vos kelerių metų laikotarpyje! -.T/f-' Praėjusią vasarą F. JNevers- vičiui sukako 50 metų amžiaus. Rašytojas dabar gyvena Angli joje, dirba fabrike, o visą kitą laiką atiduoda naujo romano ra šymui. Aš nežinau, kaip jis tai daro, kaip jo trapi sveikata išne ša, nes ne kartą gaunu skaityti, kad jis vadovauja lietuvių rašy tojų skyriui Anglijoje, suorga nizavo lietuvių sekciją prie tarp tautinės žurnalistų sąjungos, ra šo straipsnių .Britanijos V to šventojo tikėjimo? kiekvieną ketvirtadieni Qevelande. Leidžia Ohio LietutU) Leidybos B-vl. Prenumeratom kaina metama, mokant i! ankatd: JtfnftlniM Amerikos Valstybėse $.4.00, Kanadoje $4.50, (5.00 kanadillci dfttartal). kitur $5.50. Calima mokėti ir dalimis, pradedant bet kuriuo metų laiku. Lietu viui ir tt. v Viename iš savo laiškų praėju sį pavasarį jis man taip rašė: .. .šventai tikiu Lietuvių Tau tos Genijum, kuris išves nors ir labai sumažėjusią mūsų Tautą laisvę, kuris nuo jos nuplaus visą prikibusį purvą ir parodys ją pa saulio šviesai tokią, kokia ji iš tikrųjų yra: nedidelė, bet dvasiš kai stipri, iš prigimties humaniš ka ir skaidri, didi istorinių tradi cijų palikuonė, gilių dvasinės kultūros turtų nešiotoja ver tingas žmonijos šeimos narys... Ir nors kasdien susitikdamas su mūsų mielais tautiečiais, sunkiai beįžiūrau jų asmenyse mūsų Tautos Genijaus pėdsakus, šven tai tikiu, kad jis yra, ir matau* kaip jis pasireiškia dabartinėje mūsų Laisvės kovoje ir kraujo aukose". -v .1 Kas iš mūsų nebūtume įkvgpti ,Aj Ai j* i \n\n Uedakcijos ir administracijos adresas DIRVA, 6820 Superior Aver.ue, Cleveland 3, Ohio. Telefonas: ENdicott 1-4486 Redaktorius Vincas RASTENIS (buto telefonas: UTah 1-6747) Peduktonus Balya GAID21UNAS (buto telefonas: GArfield 1-7406)*. THE FIELD S. A. Detroit, Mich. I V A i u a n i a n W e e k y A A O A S A O S Company, 6820 Superior Ave., Cleveland 3, Ohio. Phone: ENdicott 1 -4486. Issued in Cleveland every Thursday. Editor Vincas RASTENIS. Assistant Editor Balys GAJD21UNAS. Entered at Second-Class matter December 6lb, 1915, at v.he Cleveland Poitoffice under th^ act of M|rch 3, 1879. Subsbscription per year In advpncis: in the United States $4.00, in Canada $4.50 (5:00 Canadian dollars), elsewhere $5:50.!. published by Ohio Lithuanian Ptfelithing