Dirva = Field. [volume], October 05, 1950, Image 5

About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

                
'». ..(.-ir:.':, jį
k
i i
Nr. 40 1950 m. spalio 5 d.
Ryšium su šitokiu pasisaky
mu turiu tuojau štai ką paste
bėti: objektyvus kalbos dalykų
aiškinimas ir man pirmiausia
rūpi pašalinei nuotaikai ir ta
riamai autoritetinei įtaigai sten
giuosi lengvai nepasiduoti. Man
svarbiausias dalykas yra kalbi
niai duomenys, ne "kas kita"
pašalinius dalykus iškeliu aikš
tėn tik tada, kai juos kas pa
liečia ryšium su, svarstomuoju
dalyku, tiesiogiai arba aplinki
niu būdu, kad ir pavardžių ne
minėdamas, vien tik užuomi
nomis.
Toliau P. Jonikas minėtame
mano straipsnyje yra linkę?
įžiūrėti tam tikrą mano prieš
taravimą sau pačiam ir Drauge
"Mūsų kalbos" skyriaus vado
vybei: tame straipsnyje jis ra
šo, aš atsisakąs ginti S. B., kurie
siūlęs nebepalikti jokių išimčių
rašyti visur be joto. Visų pir
ma man nėra nuo" ko atsisakyti
nes aš niekur nesu užsiangaža
vęs būti besąlyginiu S. B. gynė
ju. Tiesa, Draugo "Mūsų kal
bos" skyrius yra dviese, tvar
komas, bet straipsniai yra kiek
vieno autoriaus skyrium pasi
rašomi: čia kiekvienas iš ji
imasi atsakomybę už savo argu
mentaciją ir tvirtinimus. Taigi
aš nesu koks nors neribota?
lituanisto S. B. straipsnių cen
zorius, o tai P. Jonikas, Naujie
nų "Kalbos dalykų" skyriaus
redaktorius, turi juo labiau ži
noti, nes ir jo redaguojamame
skyriuje pasitaiko straipsnių,
kurių autoriai savo išvadas kiek
kitaip įrodinėja ir paremia, negu
tai darytų pats redaktorius.
Pagaliau trečias dalykas. P.
Jonikas iš asmeninių lituanisto
S. B. laiškų mėgina spręsti apie
mano nuomonės sąryšį su jo
tvirtinimu dėl Mariampolčs ra
šymo. čia aš norėčiau didesnio
aiškumo ir tikslumo:
Marijampolė yra tikrai susiju
si su Marija to aš ir dabar ne
ginčiju, bet negirdėjau S. B.
ar ką kitą tvirtinant, kad Mari
jampolė būtų tiesiogiai iš Ma
rijos išvesta. Taigi Marijampo
lės kilmė ir rašymas yra du įvai
rūs dalykai, kurių P. Jonikas,
apie tai rašydamas, neturėjo
sumaišyti.
Dabar pati P. Joniko atsa
kymo esmė. Jis pripažįsta, kad
ligšiolinė svetimybių rašyba tu
rinti išimčių, bet ir naujai siū
lomoji taip at esanti išimtinė.
*|feigu lig šiol pakako nujausti,
rašo jis, kad kuris žodis
čia plačiau liaudyje paplitęs (ži
noma, aiškios visiems ribos ne
turint), tai dabar reikės atsi
minti daug akademiškesnę ir
mažiau prieinamą kalbos nela
vintam taisyklę: ar tarptautinė
svetimybė yra susiejama su sen.
graikų ar lotynų kalbomis, o
taip pat, ar ji iš tikrųjų varto
jama svarbiausiose Vak. Euro
pos kalbose. O jei tokio aiškaus
palengvinimo nepaliekiama. tai
jau pats naujovės įvedimas, bent
Senąją rašybą mokantiems, tė
f$i apsunkinimas".
Tai yra daugiau teoriškas, ne
praktika paremtas bylojimas.
Visų pirma eiliniam vartotojui
nei lig šiol užteko, nei dabar
užtenka paprasto nujautimo:
.#
MUSŲ KALBA
IR DAR DĖL MIUONO
3. m. Dirvos Nr. 34 aš esu
trumpai pasisakęs dėl P. Joniko
straipsnio, išspausdinto šių me
tų Naujienų 125 ir 127 nume
riuose. Dėl to pasisakymo nesu
tikdamas, jis vėl Naujienų 215
ir 218 Nr. parašė ilgą, bent ke
turių ištisų skilčių straipsnį, kur
mėgina atremti kai kurias mano
išvadas ir dar daugiau paremti
savo samprotavimą, šį savo
straipsnį baigia kiek išdidoku
tonu: "Aš čia teliečiu dalykinę
Pr. Skardžiaus straipsnio pusę,
bet ne nuotaikinę bei stilistinę,
nes man terūpi paties dalyko
objektyvinis aiškinimas, o ne
kas kita."
-Mi, 'i
,r
vartodamas kurią svetimybę,
jis dažniausiai visai negalvoja,
ar ji yra siauriau ar plačiau var
tojama, tai nėra reikalo kiek
vienam žinoti, —. jis tik žiūri,
kaip tai yra kitų vartojama
vadovėlių autorių, numaninges
nių žmonių ir kt. O kadangi lig
šiol joto vartojimas svetimybė
se niekur nebuvo griežčiau ap
rašytas, J. Jablonskio gramati
koje nėra apie tai nė žodžio pa
sakyta, tai ir eiliniai jo (to joto)
vartotojai buvo ir tebėra labai
nepastovūs: vieni pvz. rašo ali
jantas, klijentas, dijakonas, ba
talijonas, milijonas, o kiti ali
antas, klientas, koeficientas, di
akonas, bilionas, periodus, bi
ologija, biblioteka ir t.t. Jeigu
mes lig šiol būtume turėję bent
kokį rašomosios kalbos žodyną
ar bent pastovesnį rašybos va
dovą, pvz. tokį, kaip kad vo
kiečiai turi savo Dudeną, tai to
kios maišaties dabar visai ne
būtų, ir jo^o vąrtojimas mums
nesudarytų jokios problemos.
Antra vertus, P. Jonikas visai
be reikalo išpūstai baugina var
totojus tariamomis svetimybių
rašybos sunkenybėmis ir akade
miškumu: kaip lig šiol eiliniam
vartotojui nereikėjo (ir jis to
daugiausia nei nenorėjo) žinoti,
ar kuri svetimybė yra siauriau
ar plačiau vartojama, ar ji yra
liaudiška ar inteligentiška, to
kios ar kitokios kilmės, taip ir
toliau jam nereikės tokiais da
lykais rūpintis, jam visai už
teks to, kad visų svetimybių ra
šymas bus sužymėtas atsakin
game rašybos vadovėlyje arba
rašybos žodyne. Bet tokio va
dovėlio arba žodyno autoriai,
norėdami sistemingiau apdoroti
tarptautinių svetimybių rašy
mą, būtinai^ turės laikytis ko
kios nors aiškesnės sistemos, o
ne padrikai blaškytis, kaip kad
lig šiol daugelio \atotojų buvo
daroma juo mažiau jie galės
remtis- tokiu trapiu pagrindu,
kurį prisispyręs gina P. Jonikas.
Vadinamosios suliaudėjusios,
plačiau žmonių kalboje vartoja
mos, iš inteligentinės, daugiau
šviesuomenės pažįstamos tarp
tautinės svetimybės šiuo kultū
ros tempo metu negali būti įno
ringai visados vienodai ir pasto
viai skiriamos. Daugelis tarp
tautinių svetimybių dabar be
matant patenka platesnėn var
tosenon ir tuo būdu pasidaro
bendru visuomenės lobiu. Bet
pagal tai mes negalime ir nega
lėsime nuolat kaitalioti tarptau
tinių svetimybių rašymo,
vienas iš jų rašyti pagal liau
diškumą, o kitas pagal inteli
gentiškumą. Pvz. jei anksčiau
buvo pradėtas vartoti amonia
kas, o vėliau salmiakas, arba
maniakas, tai ar mes pirmąjį
iš jų rašysime su jotu, o antruo
sius be joto? Ar gi vadinama
sis inteligentinis biliardas, ku
ris platesnės visuomenės ligi šiol
nebuvo pažįstamas, jau turės
būti skiriamas nuo tariamai su
liaudėjusio milijardo? Argi dia
konas negali būti rašomas be
joto visai panašiai, kaip kad da
bar rašome diadema, diafragma,
dialektas, dialogas, diametras ir
kt.?
P. Jonikas, norėdamas iš šių
sunkenybių išsikapanoti, kiek
galėdamas stengiasi įrodyti, kad
tarptautinės svetimybės esan
čios labai sumišusios su liaudi
nėmis svetimybėmis ir todėl ra
šymu nevisados galinčios būti
skiriamos. Pvz. jis pakartotinai
mini slavišką skolinį dijokas, ku
ris savo kilme yra susijęs su
diakonu, todėl juodu ir savo ra
šyba neturėtų Skirtis, t. y. šalia
dijoko turėtų būti/ rašomas ir
dijakonas. Tam savo sampro
tavimui paremti jis dar prime
na, kad slavišku skolinių studi
joje ir aš rašęs dijakonas, ne dia
konąs. Bet tai yra visai skirtin
ga#. dalykas sava studijoj
Redaguoja
l*ranas Skardžius
turėjau reikalą tik su slaviškais
skoliniais senovinėje lietuvių
kalboje, todėl ir atitinkamą jų
rašybą vartojau. Bet dabartinėj
bendrinėj kalboj mes visai kitaip
elgiamės: daug kur slaviškų
skolinių vietoje vartojame tie
siogiai iš dabartinių Vak. Euro
pos arba senovinių (antikinių
kalbų paimtus atitikmenis.
Pvz. seniau daugelio buvo
vartojami tiesiogiai slaviški sko
liniai advakotas, begemotas, eli
nas, gusaras, jumoras, klounas,
kontragentas, kotlietas, pralo
tas ir kt., bet dabartinėj bendri
nėj kalboj jau vartojama arba
patariama vartoti advokatas,
advokatūra (plg. lot. advocatus),
behemotas, (plg. anglų behe
moth, vok. Behemoth ir kt.),
helenas, husaras, humoras, (plg.
lot. hūmor "drėgmė"), klaunas
(plg. anglų clown, tr. klaun),
kontrahentas (panašiai kaip bu
halteris, himnas, higiena ir kt.),
kotletas (su ta pačia priesaga
kaip kvartetas, sonetas ir kt.),
prelatas (plg. lot. praelatus) ir
tt. Taigi visai panašiai kaip di
alektikas, materialas (ne liau
dinis materijolas), socialistas ir
kt. galime ir turime rašyti dia
konas (iš lot. diaconus, graikų
diakonos, ne dijakonas. Sla
viškas dijokas pagal rašybą yra
tos pat rūšies, kaip ir pijokas,
fijolka iš dijak (djak), pijak,
fijalka, bet nei vienas jų dabar
bendrinėj kalboj nevartojamas.
Vaizduojamojoje būties kalboje
rašytojai norėdami gali vartoti
tiek djjoką, tiek Pijoką ir net
džiakoną arba žėką, kuris galų
gale taip pat yra išriedėjęs iš
diakono. Jeigu statistikos sume
timais kas nors iš jų savo raš
tuose vartotų alijošius (atsimin
kime tik K. Binkio Alijošių Be
kepurį!), Elijošius, mesijošius
ir kt., tai irgi nedaug ką būtų
galima priešais pasakyti. Bet
bendrinėje kalboje vis dėlto jų
neteiksime pirmoje vietoje var
toti Elijosių su mesijošiumi
pakeisime Eliju ir mesiju (šalia
mesiada, visai panašiai kaip Je
remijas šalia jeremiada ir kt.),
o alijošiaus iš lenkų elijasz)
vietoje galėtų būti teiktinas gra
žus savo žodis gajus (su šakni
niu kirčiu).
Taigi visų šitų ir panašių da
lykų negalima suversti vieną
puodą ir paskui lengvai tvirtinti,
kad tarptautinės svetimybės ne
galinčios būti skiriamos nuo
liaudinių skolinių. Taip gali kal
bėti tik tie, kurie su skolinių
mokslu nedaug arba visai nėra
turėję reikalo.
Ir dar daugiau: P. Jonikui at
rodo, kad mes iš garsų, su jotu,
bendrinėje kalboje tariame vi
sas svetimybes, tiek tarptauti
nes, tiek iš slavų kalbų pasko
lintąsias, būtent patrijotas,
bijologija, milijonas, milijardas,
amonijakas, salmijakas, grubi
jonas ir kt. Bet čia tuojau kylą
klausimas: iš kur P. Jonikas ži-*
no, kad taip iš tikrųjų yra? Ma
no žiniomis, daugelis dabar, vei
kiausiai dėl rašybos įtakos, ta
ria jau ne bijologija, bet bi-olo
gija (be joto), visai panašiai
kaip paėmė, apsi-ėmė (ne tar
miškai pajėmė, apsijėmė). Da
bar bendrinei kalboj yra sako
ma tri-anguliacija "matavimas
trikampiais" (ne trianguliaci
ja!) visai panašiai kaip tri-ausė
"tam tikra kepurė" (ne trijausė
arba tr'ause). Įr tt.
Be to, P. Jonikas, ieškodamas
tiesesnės linijos ir rūpindama
sis didesniu objektyvumu, nats
dažnai iškrypsta iš kelio ir klai
džioja šuntakiais. Pvz. iš vie
nos pusės jis būtų linkęs ra
šyti manijakas, salmiiakas ir
kt. su jotu, kad ir aiškias neliau.
dines svetimybes, bet iš kitos
pusės čia pat tuojau siūlo var
toti Adrianapolis, Indiana, In
dianapolis ir kt. Tad kam rei
kalingas toks nenuoseklumas
Ar čia jau mes bendrinėje kal
boje joto tikrai nebetariame ar-
i
-i:
i i, i i
Dvi dovanos:
Dvi dovanos:
i
i 4
I V A
PRAŠOM TALKON
K E U I N E S I A I i e o
spalis, lapkritis, gruodis ir ateinančių metų sausi!
skelbiami
DIRVOS PLATINIMO TALKOS LABOJ.
Talkoje dalyvauti kviečiami visi skaitytojai
ir kiti tautiečiai, kurie linki, kad Dirva būtų plačiau
skaitoma ir stiprėtų savo turiniu.
Vietoj vaišių, kurios pagal lietuvių papfoHus
paprastai talkininkams rengiamos, bet kurių šiuo
atveju jokiu būdu nebūtų galima surengti, Dirva nu
mato eilę dovanų tiems, kurie per šituos keturis
mėnesius pradės prenumeruoti Dirvą, ir platintoj ams»
kurie per tą laiką pripirš Dirvai naujų skaitytojų.
Penkiolika dovanų:
Amerikoje gaunamų lietuviškų knygų, pasi
rinktų paties dovanų gavėjo, kiekvienam už $10 vertes
(arba $10 grynais pinigais).
šios dovanos skiriamos skaitytojams ir platintojams Ir atiteks
laimėjimo būdu.
Jos bus skiriamos, jei per talkos laiką bus išleista ne mažiau
kaip 250 skaitytojų ir 250 platintojų taškų, tai yra, jei per tą laiką
bus gauta ne mažiau kaip 250 naujų metiniu prenumeratorių, erba
atitinkamas skaičius dalinių prenumeratorių.
kiekviena po
šios dovanos skiriamos skaitytojams ir platintojams ir atiteks
laimėjimo būdu.
Jos bus skiriamos, jei per talkos laiką bus išleista ne mažiau
kaip po 400 abejų taškų.
kiekviena po JK"Į QQ pinigais.
šios dovanos skiriamos skaitytojams ir platintojams ir atiteks
laimėjimo būdu.
Jos bus skiriamos, jei per talkos laiką bus išleista ne mažiau
kaip po 750 abejų taškų.
Didžioji dovana $150
Ši dovana bus paskirta daugiausiai taškų surinkusiam platin
tojui, tačiau tik tokiam, kuris bus surinkęs ne mažiau kaip 30 taško*
Ir jei per talkos laiką bus išleista bent 1000 platintojų taškų.
Jei du ar daugiau platintojų turėtų po lygiai taškų, tai ši dovafM
teks vienam iš jų laimėjimo keliu.
Kiekvienas naujas prenumeratorius, kuris už
sisakys Dirvą jos platininio talkos metu, tai yra, nuo
1950 metų spalių men. 1 d. iki 1951 m. sausio m. 31 d.,
gaus po DU TAŠKUS dovanoms laimėti: vieną skaity
tojo, kitą platintojo. Kiekvienas taškas bus paliudytas
tam tikru ženklu su numeriu.
Kas Dirvą užsisakys per platintoją, tas gaus
tik skaitytojo tašką, o platintojo tašką gaus platin
tojas. Bet platintoju gali būti kiekvienas senas
naujas skaitytojas, jeigu tik jis prikalbins ką kitą
užsiprenumeruoti Dirvą ir atsiųs Dirvai jo prenu
meratos mokestį. NORS IR VIENĄ NAUJĄ PRE
NUMERATORIŲ GAVĘS PLATINTOJAS GAU
LAIMĖTI $10, $50, arba ir $100 VERTĖS DOVANĄ!
Kas talkos metu užsisakys Dirvą ne visients
metams, o tik daliai, tas gaus ir taškų tik atitinkamą
dalį: jei mokės tik $1 (už 13 savaičių), tai gaus tik po
ketvirtadalį skaitytojo ir platintojo taško. Jei mokės
$2, gaus po pusę abiejų taškų, o mokėdamas $3, gaus
po tris ketvirtadalius taškų* Jei tam taško numeriui
teks dovana, tai ji bus padalinta tarp tų, kurie, turės
to taško atskiras dalis.
Dovanos bus skirstomas 951 m. vasaino tnSii*
Smulkiau apie tai bus paskelbta atskirai.
IJXfT«»TgTTTtg»»»»TTTTTTTTTTTT»TTTTT»TTT»TyXXXXXZXXZT:
ba nebegalime tarti Ar čia
sambalsio (hiato) reikalas yra
jau kitoks, negu žodžiuose ma
niakas, biologija ir kt.? Ne,
čia nieko panašaus nėra, tai
tėra tik painaus galvojimo par
sėkmė.
Tai tarp ko kito rodo dar ir
šis faktas. Pvz. P. Jonikas tokias
senovines tikrines svetimybes
kaip Diokletianas ir kt. siūlo
rašyti be joto, o visas bendrines
su jotu. Būdamas nuoseklus, jis
turėtų šalia Diogenas, Dionisas
rašyti ir Dioskuras ("Dzeuso
sūnus"). Bet šis pastarasis var
das yra dar vartojamas ir bend
drine reikšme dioskuras "ne
perskiriamas draugas". Tad ne
jaugi tikrinį vardą P. Joniko
samprotavimu turėtume rašyti
be joto, o dioskuras jau su jo
tu? Ne, šitoks rašymas, kurį
jis gina savo sieksniniuose
ir
konservatyviai
ar.
*r*r*9W"W
ir
siausiasi pries mėginimą pasa
linti niekuo nepateisinamas prie
šybes, yra ne kas kita, kaip ne
išbrendama bala. Lig šiol P. Jo
nikas dar nesugebėjo įrodyti,
kaip iš tos balos reikėtų sausam
iąbriąti, o kol jis to nepadarė,
tol ir jo ilgoki išvedžiojimai ne
daug naudos teturi.
Tiek šiuo tarpu. Apie princi
pinį rašybos keitimą teks vėliau
pasisakyti, kai P. Jonikas arba
kas kitas, kaip man iš Europos
praneša, daugiau atskleis savo
atveikų, arba atstangų, nusista
tymą dėl vadinamųjų rašybos
naujienų.
•PAKELIUI MIRTĮ
B. Gaidžiūno aprašymai
vo
apie pergyvenimus
kiečių kalėjimuose. 231
pusi. Kaina $1.00
i i V 'i i i* i
Kaip įvertins šį pasirodymą
meno žinovai, man sunku pasa
kyti. čia noriu papasakoti, kokį
įspūdį koncertas darė eiliniams,
bet inteligentiškiems, svetimos
kilmės, amerikonams.
Visi žavisi gražiais tautiniais
moterų rūbais. Ir kai girdi juos
giriant, nenorom prisimena tos
nelaimingos pereitų metų "mai
šininkės" ir ima gėda ir kartu
gailestis dėl tų vargšių, "viską
išmanančių", moterėlių.
Mano pakviestieji koncertą
amerikiečiai lietuvišką dainą
girdėjo pirmą kartą. Jiems dai
navimo būdas nepaprastai pati
ko, bet linksmesnes dainas jie
labiau mėgsta. Ir gaila, kad ne
buvo "Apynėlis bijo vėjo". Ti
kiu, kad jis būtų labai žavėjęs.
Tautiniai šokiai, kurių aš as
meniškai ne taip jau labai mėgs
tu, amerikiečiams patiko. Jie
dalinosi įspūdžiais, kad kombi
nuotasis dainavimas su muziki
niais instrumentais, ypač kan
klėmis, žavėjo. Beje, ilgosios
dūdos dar reikalingos tobulini
mo. Jos kartais šauna pro šalį.
Mano svečiai žavėjosi ir be
sišypsančiais mūsų dainininkais.
O tai prie užkariavimo publikos
taip pat nemažai prisideda.
Ipolito Nauragio balsas kam
gi gali nepatikti? Tačiau gaila,
kad jis pasirinko visas liūdnes
niojo pobūdžio dainas.
Norint patalkinti čiurlionie
čių misijai, tokius koncertus
reikia kviesti galimai daugiau
amerikiečių ir jiems įteikti bi
lietus. Reikia nepagailėti vien
kartinės dešimkės. Tokie kon
certai labai daug gero padaro
mūsų brangiai tėvynei. Gaila,
kad tos progos Philadelphijoje
mūsų tautiečiai neišnaudojo ir
tas mums garbės nesudaro.
(Autorius privaęiame laiške
redakcijai rašo: "Koncertan bu
vau pasikvietęs 9 amerikiečius,
žinau, kad 5 iš jų yra akademi­
ijoje praėjus
Kuriamas Lietuvių Kalbos
Djaugijos skyrius Cleveland
Norint sėkmingiau kovoti su
užsienio lietuvių kalbos negero
vėmis, dabar nebeužtenka vieno
atskiro žmogaus pastangų
būtinai reikia tą kovą vesti or
ganizuotai, suderintomis pajė
gomis, kad būtų galima pasiekti
apčiuopiamesnių vaisių. Tai ge
rai suprasdama senoji LKD val
dyba pasiryžo draugijos veiklą
atgaivinti visų pirma JA Vals
tybėse ir kitur. Tam tikslui bu
vo paskelbtas atsišaukimas, pa
ruoštas įstatų projektas ir kvie
čiama tuojau pradėti kurti tos
draugijos skyrius. Pirmieji tą
kvietimą atsiliepė čikagiečiai:
rugsėjo 16 d. jie įkūrė pirmą
LKD skyrių JA Valstybėse. Tą
pat yra pasiryžę padaryti ir
klyvlendiečia. Pradininkų būre
lis, apsvarstęs kūrimo reikalą,
norėjo tuojau pat šaukti ir stei
giamąjį susirinkimą. Bet staiga
susirgus A. Augustinavičienei,
kuriai buvo pavesta sušaukti tą
susirinkimą, teko kelias savai
tes dėl to sugaišti. Dabar, kiek
pagerėjus aplinkybėms, norima
kalbamąjį susirinkimą šaukti
kiek galima greičiau š. m.
spalio mėn. likd. 11:30 vai. Lie
tuvių salėje. Kviečiami tą su
sirinkimą visi, kuriems gyvai
rūpi lietuvių kalbos likimas ir
jos ateitis, būtent mokyto
jai, dvasininkai, artistai, rašy
tojai, laikraštininkai, šiaip vi
suomenininkai ir visi kiti nuo
širdūs lietuvių kalbos brangin
to jai. Ypač būtų malonu, kad
šį susirinkimą atsilankytų ir
ankstyvesnių, lietuvių ateivių,
nio mokslo. Dabar gailiuosi pa
sigailėjęs pinigo ir nepakvietęs
dar bent penkių. Bet ar tai pa
daryti netiktų visiems? Daug
kas skuba greičiau automobilius
įsigyti. Tačiau aš abejoju, ar
jais toli jau nuvažiuosime ...")
Baigiant jums rašyti buvo
užėjęs vienas amerikietis, va
kar buvęs koncerte. Jis didelis
muzikos mėgėjas, o jo brolis mu
zikos mokytojas New Yorke. La
bai džiaugėsi girdėjęs lietuviš
kas dainas, bet pastebėjo, kad
be reikalo koncerte buvo viena
amerikietiška daina ir arija iš
Don Carlos. Girdi, verčiau jų vie
toje būtų buvusios dar dvi lie
tuviškos dainos, kurių mes
greit neišgirsime.
kurie jau nuo seniau jrra kovoję
dėl lietuvybės ir dar dabar te
besisieloja gyvybiniais savo
tautos reikalais.
Pradininkų vardu
A. Augustinavičienė ir
Pr. Skardžias
Atkelta iš 3-čio pusi
pai ir aiškiai: neieškok
durnių! Aš toks žmogus,
kad galiu daug ką pakęsti,
bet kantrybė mano jau bai
gėsi ir prašau tamstą mane
laikyti lygiu su kitais, o ne
grūsti prie sunkiausio k*
purviniausio darbo! Būk
žmogus!
Jo draugas tuoj įsikišo:
Gerai, o kaip gi tu jam
tą pasakei? Jis gi airis, o tu
angliškai nemoki nė gatvės
pasiklausti!
-•m
5'^-:
S
Juozas Mockaitis
Ačiū Rėmėjams!
Prenumeratos pratęsimo pro
ga DIRVOS spausdinimo prie
monėms pagerinti aukojo šie
skaitytojai:
Ė, brolau, nebijok, ga­
liu nė žodžio kalbos nemo
kėti, bet man tik reikia su
pykti, tai taip išdėstau, kad
viską supranta!
Tikrai, gal tai ir bus ge
riausias būdas: pirma gerai
supykti ir tik tada svetima
kalba prabilti.
V. Skinka
i i
$ I
i' \n\n K A I N I N K A I
Gramba B., May view, Pa. $2.00
Abramaitis M., Canada 1.00
Lukšys A., Amsterd. N.Y. 1.00
J. Lubick, Cleveland, Ohio 1.00
Yotpolis Jm. Corry, Pa. 1.00
Gailiušis A.» Cleveland, O. 2.00
šadeika č., Brooklyn, N.Y. 2.00
Krokienė, Baltimore, Md. 2.00
Nasvytis Step., Cleveland, 2.00
Masevičius Ant., Chicago, 1.00
Rėklaitis M., Chicago, 111. 2.00
Petruševičius R., Cleveland, 2.50
Banys AĮ., Cleveland, 3.00
Jftnulevičius L., Paterson, 1.00
Braziulis VI., Cleveland, 1.00
^Nasvytis J., Cleveland, 2.00
Liauba Alb., So. Boston, 2.00