Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, October 12, 1950, Image 8

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, October 12, 1950, Image 8',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-10-12/ed-1/seq-8.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-10-12/ed-1/seq-8.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-10-12/ed-1/seq-8/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-10-12/ed-1/seq-8/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], October 12, 1950, Image 8
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 8.

Page All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.9 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 12 Oct. 1950. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1950-10-12/ed-1/seq-8/>

Newspaper Page Text

Stassenas ir Stalinas
Į3EREIT0S SAVAITES pabaigoj paskli
do žina, kad vienas iš žymesniųjų
respublikonų partijos asmenų, Harold E.
Stasen, parašė laišką tiesiai Stalinui. To
laiško turinys yra trumpai atpasakotas pir
majame Dirvos puslapyje.
Pats Stasenas tame laiške primena,
kad jis yra tik privatus asmuo, rašo tą
laišką be valdžios žinios. Prideda ir tai,
kad net ir partija, kuriai jis priklauso, nė
ra valdžioje. Tad kokia to laiško reikšmė?
Valstybės Departamentas pareiškė,
kad, jeigu Stasseną Stalinas kvies, pasas
tai kelionei Stassenui arba ir jo palydo
vams bus duotas, bet jokių valdžios įgalio
jimų jam toms "deryboms" duoti nenu
matoma.
Juokdariai sako, jog vienintelis pama
tas tikėtis, kad iš to laiško ir. gal būt, pasi
matymo kas nors galėtų išeiti, esąs tik
tas, kad Stasseno ir Stalino pavardės pa
našios ... Bet ir tai užmirštama, kad Sta
lino pavardė nėra tikra...
TOKIOSE APLINKYBĖSE neapsimo
kėtų daug ir dėmesio kreikti i tą laišką,
nes jis ištiesų turi ne daugiau reikšmės,
kaip ir Henry Wallace laiškas Kinijos Mao
cetungui, kurį Wallace neseniai parašė,
kaip "ūkininkas ūkininkui".
savo partijos žymesnių asmenų tiesa,
ne oficialių partijos vadų, bet vis dėlto
reikšmingų vyrų. Jei Stassenas mano, kad,
gavęs Stalino kvietimą, keliautų ne vienas,
tas kiek keistokas derybas būtų linkę va- feiSu
žiuoti. Vadinasi, jo laiškais bent dalyje
Kalbėdami apie Trumano pareiškimus,
jau nurodėme, kad tuose pareiškimuose
Ožiui sako, gali sau būti darže, tik tu
ne visus kopūstus sugraužk ... Bet ar kas
nors girdėjo, kad ožys tokį pasiūlymą su
prastų ir jo atsižvelgtų, kol ii daržo vi
siškai neišvarytas?
TAI REIŠKIA, kad dar ne laikas džiti-
DIRVA
Redakcijos ir administracijos adresas DIRVA, 6820 Superior Avenue, Cleveland 3, Ohio. .Telefonas: ENdicott 1-4486
Redaktorius Vincas RASTENIS (buto telefonas: UTah 1-6747) Redaktorius Balys GA1D21UNAS (buto telefonas: GArfield 1-7406)*.
Bet Stasseno. laiškas yra kitu atžvil
giu kiek reikšmingas. Neginčijama, kad
Stassenas, jei ir nesitarė su Valstybės De
partamentu prieš ta laišką rašydamas, tai, .. ...
matyt, yra apie tai* kafeėjes. sii eile kitu
vlena c,a
oot'11311
nano i Lro
sąrašų nepatieks.
o su dar keliais žymiais respublikonais, tai reiškinys. O Iš to ir susidaro visuomeni
tas rodo, jog yra tokiu asmenų, kurie
srovės.
kas
sl'ovii
respublikonu partijos sluoksnių turi pi-i- visiškai nesidomi visuomeninio gyvenimo
tarimo. Del to verta kiek giliau žvilgte- reiškiniais.
reti tą laišką.
LAIŠKE pasakyta daug teisybės. Ja*' laikraščiuose trumpus atsiliepimus, tam
me pabrėžiamas Amerikos pasiryžimas ne
siduoti nuolat lipamai ant kulnų. Bet ja
me matyti ir daugeliui Amerikoje dar bū
dinga pažiūra laisvės problemą pasaulyje.
kyšo tam tikras nenuoseklumas. Iš vienos ką ten svarstė ir ką nutarė, tas matys, ką
pusės kalba, kad laisvė turi būti
įgyven-jdaro
ir ko siekia ši srovė. Panašiai ne
dinta ir apsaugota visur, kad, esą, jeigu sunku susipažinti ir su kitomis.
laisvė paniekinta bent vienoj pasaulio vie
toj, tai yra pavojus laisvei ir čia, o iš kitos
pusės vis dėlto nuolatos išlenda ta mintis, i beisbolo pirmenybių lentelė tam,-, kas ne
jog jei tik Stalinas toliau nežygiuos, tai
viskas tvarkoj ir susitaikysim. Vadinasi,
ką turi, tai turėk sau, tik jau būk paten
kintas ir daugiau nebeimk...
Stasseno laiške ta mintis dar ryškės- sužinojęs bei pažinęs, apsiriks. Juk net
ne. Jis įtikinėja Staliną, kad, esą, jei tik
Amerikos neliesi, tai Amerika niekad prieš
tave nekariaus. Tik, esą, pakeisk savo po
litiką pasaulinės taikos ir žmonių laisvės
atžvilgiu, nustok persekioti bažnyčias Bal
kanuose (kodėl tik Balkanuose?), leisk nu
važiuoti pas tave turistams, pirkliams, stu
dentams, padidink savo valdomų tautų
laisvę...
gauti, jog Amerika jau suprato, kas de-į kurio turima nieko neveikiant.
dasi pasaulyje, suprato, kur yra pavojus
ir ką reikia daryti, kad jis viso pasaulio
neparfclokštų.
Dar tik dalis suprato ir tai neturi
visiško pasiryžimo pikta rauti iš'šaknų. O
daugeliui, labai dar daugeliui ilgai reiks
aiškinti, jog visiškai nėra prasmės įtikinė
ti vilką, kad jis nenorėtų avienos ...
Tarp trijq beržų
^YNISNAS SKAITYTOJAS prisimena jau
nimo skyriuje pastebėtą nusiskundi
mą, esą. jaunimas paklydęs tarp partijų ...
Jis tą pateisina, turėdamas mintyje kai
kurias europines partiškas painiavas. Bet
kurie skundėsi, tie kalbėjo apie Ameriką,
ir tuo paklydimu teisino savo susilaikymą
nuo veiklumo čia.
Mes nebūtumėm linkę tokį paklydimą
pripažinti savaime suprantamu*. Ameri
koje lietuviai, tiesa, yra susiskirstę sro
vėmis, kurių, tačiau, vos keturios reiškia
si organizuotai. Tad paklydimas tarp jų
kiek primena paklydimą tarp trijų beržų ...
LIETUVIŠKŲ PARTIJŲ tikra to žo
džio prasme Amerikoje nėra ir būti negali.
Čia veikiančios lietuvių organizacijos, nors
kiek ir skiriasi vienos nuo kitų savo pa
žiūromis dalykus, bet jos čia neturi pro
gramų valstybei tvarkyti ir nesiekia val
džios. O jei jos katros turi nuomonę, kaip
Lietuvai reiktų tvarkytis, tai yra tik nuo
monė Lietuvos valdžios rinkimuose nei
velklfntl ""S*»izacija
4
PASAULĖŽIŪRŲ bei mtemonių įvai
rumas nėra nuodėmė. Tai visai natūralus
tarP
keturių visuomeninių
paklysta, tai tik todėl, kad, matyt,
Neseniai buvo Katalikų Federacijos
Seimas. Kas paskaitys tos srovės laikraš
čiuose plačius aprašymus ar ben kituose
jau nereiks skųstis, kad jis neturi supra
timo, kas tai yra Lietuvių Katalikų Fede
racija Amerikoje.
Šį savaitgalį įvyksta New Yorke Ame
rikos Lietuvių Tautinės Sąjungos svarbūs
posėdžiai. Kas vėliau pažvelgs spaudą,
O susipažinus paaiškės, kad visa tai
yra toli ne taip painu, negu, pavyzdžiui,
sidomi beisbolu.
ŽINOMA, jei kas norės kartą kurį
laikraštį žvilgterėjęs jau ir jaustis viką
savo giminių iš pirmo susitikimo didesniam
būry negali iš karto visų gerai atskirti...
Norint pažinti visuomeninį gyvenimą,
reikia jį sekti, ir sekti nevienašališkai, o
taip pat pradėti jame ir dalyvauti.
Negeras dalykas yra visuomenėje par
tijų ar srovių rietenos dėl tuščių ar menkos
reikšmės dalykų, bet argi tai priežastis, jei
taip ir yra, užsidaryti savam kiaute ir sau
goti kaž kokią įsivaizduotą "nekaltybę",
nieko neveikti, nieko nesistengti ir tuo dar
didžiuotis, kad, štai aš galėčiau kalnus nu
versti, bet nenoriu rankų teptis "su tomis
partijomis"! Reiktų dar gerai perkratyti
sąžinę ar toks pasiteisinimas atsiranda
dėl tos "nekaltybės", ar dėl... malonumą,
Nelogiška
kandidatų
New York Times radijo stotis
WQXR transliavo čiurlioniečių
koncertą milionams niujorkiečių,
pridėdami savo puikius ir reikš
mingus paaiškinimus apie Lietu
vą.
,Kaip žinme, Voice of America
daro visus pasiruošimus trans
liuoti pranešimus Lietuvą, ši
radio stotis užsirašė juostas
visą ansamblio koncertą iš Car
negie Hall ir tikisi savo pirmoje
lietuviškoje transliacijoje per
duoti Lietuvą Čiurlioniu an
samblio koncertą.
NUOMONES
Draugo 216 nr. buvo straips
nis, kurio autorius nurodo ke
letą pavyzdžių, kaip smerkia
mas "garsusis" Wyrwa, lenkas
DP, už atsisakymą stoti JAV
kariuomenę. Viena ukrainietė,
esą, smerkianti ne tik Wyrwą,
bet ir visą. lenkų tautą bei Len
kiją. Tūlas karo veteranas smer
kiąs dėl to visus DP, siūlydamas
imtis įvairių sankcijų prieš juos.
Nenorėčiau nei smerkti, nei
ginti Wyrwos, nes jo nepažįstu.
O veikti DP vardu jis nebuvo
įgaliotas. Taigi jo pasielgimas
yra grynai jo asmeninis reika
las.
Bet, visokių iuiomonlt| mai
šatyje, turi būti išaiškintas vie
nas klausimas:
ar Wyrwa nusikalto JAV [sta
tymams?
Kai aš vykau iš Grohn stovyk
los JAV, prieš sėdant laivą
mums buvo išdalintos knygutės,
spausdintos vokiečių kalba, bet
pavadintos angliškai: "Guide
for New Americans".
Tarp daugelio kitų patarimų,
kaip elgtis atvykus JAV. yra
skyrelis ir apie registravimąsi
bei stojimą i JAV kariuomenę.
Ten yra pasakyta (išverčiu lie
tuviškai)
"Jeigu tu
mi
kilo krašto pi
lietis, tai turi teise prašyti at
leidimo nuo karinės prievoles.
Čiurlionio ansamblis dešim
taisiais savo gyvavimo metais
įkopė pasaulio meno žvaigž
džių estradą Carnegie Hall.
Juliau Seaman, ilgametis New
York Timę^, Herald Tribune ir
kitų didžiųjų dienraščių muzi
kos ekspertas, kapitalinio vei
kalo "Great Orchestral Music"
autorius, nedvejodamas pareiš
kė, kad čiurilonio ansamblio dai
nos, muzika ir šokiai buvo at
likti be priekaištų, jie yra verti
pasirodyti didžiųjų menininkų
scenoje.
Koncerte atsilankęs Edward
Corsi, New Yorko valstybės DP
komisijos pirmininkas, užėjo i
sceną ir viešai karštais žodžiais
pasveikino lietuvius.
New Yorko ir Philadelphijoš
meno mėgėjai amerikiečiai, su
siradę čiurlioniečius užkulisiuo
se, reiškė savo susižavėjimą.
Čia jau netenka kalbėti apie
tuos tūkstančius tremtinių ir
amerikiečių lietuvių, kurie mi
niomis stovėjo apsupę Carnęgie
Hall ir Academy of Music rū
mus, belaukdami išeinančių čiur.
lioniečių, kad galėtų išreikšti
savo džiaugsmą ir pasigėrėjimą.
Taigi, čiurlioniečiai, lygiai
prieš 10 metų pradėję savo dar
bą Vilniuje, vėliau išėjo trem
ties keliu ir atkakliai kovojo
dėl lietuviškos dainos gyvybės
ir garso Europos padangėje
Vienoje, Berlyne, Miunchene,
Štutgarte, Hamburge, Bayreu
the. Tremtis juos atvijo JAV.
Ir čia, vos vienerius metus pa
buvoję, kupini gyvastingumo,
suspėjo surengti koncertus Cle
velande, Pittsburge, Chicagoje,
Toronte, Philadelphijoje ir New
Yorke. Ir tai ne eilinėse'salėse,
NUO VILNIAUS MIESTO TEATRO
UGI NEW YORKO CARNEGIE HALL!
Bet tu turi aiškiai žinoti, kad
toks pareiškimas tau visiems
laikams atima teisę tapti Ame
rikos piliečiu. Jeigu tu, tokį pa
reiškimą padavęs, norėtum lai
kinai iš šio krašto išvykti, tau
gali būti uždrausta grįžti' at
gal."
Iš to aišku, jog yra įstatymas,
kuris duoda teisę ne piliečiams
kariuomenę nestoti. Tai argi
gali būti žmogus smerkiamas už
tai, kad jis pasinaudoja įsta
tymo jam duota teise?
Gal galima kritikuoti Wyrwos
pareiškimo formą, bet smerkti
visus DP už tai, kad vienas iš
jų pasinaudojo Amerikos įsta
tymu (nustodamas teisės tapti
piliečiu), nėra jokio pamato ir
tiesiog neprotinga.
Neužmirškime ir dar vieno
dalyko. Nuo pareigos atsisakė
tik vienas, ir tas pats teisėtai,
dėl to, kad nepilietis. Bet dar
bus, kur darbininkų tikrai trūks
ta, tūkstančiai negali patekti
tik dėl to, kad ne piliečiai. Aš
nežinau, ar šitam reikalui įsta
tymas yra, ar ne. Gal ne piliečių
nepriima, bijodami šnipų ar sa
botažininkų. Sako, kad dabar la
biausiai saugojamasi komunis
tų. Bet... pilietis komunistas
gali tuos darbus patekti, o
aiškūs komunistų priešai, jei tik
ne piliečiai negali.
Kur logika?
J. D., Binghampton, N.
Y.
bet įžymiausiuose tų miestų te
atruose.
Todėl Philadelphijos ir New
Y*rko koncertai, tarytum kokia
meno šventė, sutraukė daugiau
klausytojų ,]beį delegatų, negu
kuris nors lietuviškasis kongre
sas. Ir jeigu kongresas savo
programą išsiaiškina per tris
dienas, tai čiurlioniečiai per dvi
valandas sugeba apskelbti visai
Amerikai tiesiogiai, radiio
bangomis ir per spaudą ne
tik savo programą, bet drauge
ir visos kovojančios Lietuvos
programą tokiu jaudinančiu pa
veikslu ir stebuklingu garsu.
Ir štai lietuviškasis Genijus
yra gyvas, apšviestas didžiųjų
estradų šviesa, o savo audringoj
tremties kūrybos kovoj jis te
bedainuoja mums ir svetimie
siems apie mylimą Lietuvą.
SENIESIEMS
PRENUMERATORIAMS
Daugelis seniau Dirvą užsipre
numeravusių, klausia, ar dabar,
pakilus Dirvos kainai, jie netu
ri primokėti. Pakartojame, kad
prieš spalio 1 dieną mokėję už
Dirvą, net jeigu tai buvo. ir jau
paskelbus naują kainą, jų prenu
merata skaitoma apmokėta se
nuoju tarifu ir jos laikas nebus
sutrumpintas. Taigi, kas prieš
spalio 1 diena už koki laiką bu
vo užsimokėjęs sena kaina, ta*
visa ta laiką Dirva ir gaus. Nau
ja kaina jiems teks mokėti tik
tada. kai ateis prenumeratos at
naujinimo laikas.
Iš kitos pusės yra skaityto
jų, kurie nepastebėjo kainos pa
sikeitimo ir siunčia 3 dolerius,
prašydami prenumeratą pratęsti
metams. Pavyzdžiui, kurių pre
numerata baigėsi apie spalio pra
džią arba ir anksčiau, prane
šimas jiems buvo išsiųstas dar
rugsėjo mėnesį arba anksčiau,
nurodant seną kainą. Jeigu jie
būtų atnaujinę savo prenume
rata prieš spalio pradžia, tai bū
tu buvusi sena kaina, bet kurie
delsė ir atnau tinimą išsiuntė tik
no
snaljo 1 dienos, tiems u* 3
wafepiant nr«niimar^^
ne metams, o tik 39-ioms sa
vaitėms.
Kai kurie mūsų "gyvenimo pagrindai".
O. Sirvydo Biografijos Ko
misijos pirmininkui Juozui Sa
giui pasidarbavus, 1941 metais
Amerikoje buvo išleista stora,
beveik 500 puslapių knyga, kurią
suredagavo ir, kaip atrodo, di
džia dalimi parašė velionies sū
nus Vytautas Sirvydas. Istorinės
metologijos bei literatūriniu po
žiūriu knygai daug ko dar stin
ga, bet vienas dalykas joje yra
neginčijamai labai geras:
tas veikalas Sirvydo biografijos
ir veiklos bruožų fone pateikia
itin daug ir vertingos medžiagos
apie Amerikos lietuvių veiklą ir
žmones šio šimtmečio pradžioje,
o ir iš viso duoda gana aiškų lie
tuvių imigracijos Amerikoje pa
veikslą. Jei senieji lietuviai, šią
knygą vartydami, čia ras dau
gybę jiems artimų ir įdomių
atsiminimų, tai dar daugiau ji
tiktų atidžiai paskaityti visiems
naujiesiems ateiviams, kurie no
ri tiksliai orientuotis ir suprasti
pačios Amerikos lietuvių visuo
menės susidarymo pagrindus.
Be tos istorijos pažinimo dau
gelis mūsų sprendimų apie da
bartį būtų ne tik paviršutiniški,
bet dažnai net klaidingi ir gal
žalingi.
štai dr. J., šliupo nuomonė
apie 19-jo amžiaus pabaigos
lietuvius Amerikoje: "Neturime
žmonių, kurie pasišvenčia aukš
tesnei idėjai ar kultūriniam dar
bui." O štai kaip vienas iš
Sirvydo biografijos straipsnių
trumpai sutraukia penkis Ame
rikos lietuvių "gyvenimo pagrin
dus", kurie jau buvo susidarę ir
ant kurių turėjo atsistoti kone
kiekvienas čia atsiradęs naujas
imigrantas:
"1) tūkstantinės minios lietu
vių valstiečių kiekvieną metą
pro imigracijos duris Ameriką
įleidžiamos
2) tų minių žemas apšvietos
laipsnis, didelis neraštingumas
ir palinkimas girtuokliauti
3) Lietuvos valstiečiui ne
įprastos ir sunkios, mažai ap
mokamos darbo sąlygos
4) aštri, kai kada visai ribas
pereinanti, pirštais suskaitomų
inteligentų būrelio tarpusavinė
kova
5) karštas ir jokių smūgių
nebojąs saujelės lietuvių prisi
rišimas Tėvynės reikalams.
Tokio pagrindo visuomenėje
buvo sunku, be galo sunku skel
ti vidurio kelią, nudaigstytą nuo
saikumu, kultūriniais siekiais,
liberalizmu ir mokslo principais.
Bet kelias vistiek buvo skelia
mas. Vienu skėlėju buvo Juozas
O. Sirvydas".
Tas pats Sirvydas po kelioli
kos metų, 1914 metais, šalto ir
šilto išragavęs, su liūdesiu tebe
tvirtino: "Sunku laikrašti vesti
nepartinio pažangumo keliu ...
Išmintingam liberalui dar nėra
pas mus Amerikos lietuvių
visuomenėj# ganėtinai me
džiagos."
Naujieji Amerikos lietuvia1'
dažnai pakaltina senuosius arb?
rodo jais didelį nusivylimą. Tai
dažniausia dėl to, kad, išaugę
nepriklausomoje ir moderninėje
Lietuvoje, jie apie Amerikos
lietuvius turėjo gana skirtingi)
vaizdą, ir daug idealistiškesnį,
negu čionykštės lietuvių masės
gyvenimo pagrindai iš tikrųjų
buvo sudarę.
Man buvo įdomu šiuos pa
41 1950 m. spalio 12 d.
"Nr. r=~r,T,
RAŠALO ASAROS
Bronys Raila
I V A i i e i n a k i e k v i e n k e v i a i e n i e v e a n e e i i a O i o i e u v i
Leidybos B-vė. Prenumeratos kaina metams, mokant iš anksto: Jungtinėse
Amerikos Valstybėse $.4.00, Kanadoje $4.50, (5.00 kanadiški doleriai),
kitur $5.50. Galima mokėti ir dalimis, pradedant bet kuriuo metų laiku.
1
:OBOI
OI
čius penkis "pagrindus" pa
žvelgti šių dienų akimifu Yrą
daug dar ir panašumų.
dar ir daug panašumų.
1) Per keletą metų atvyksta
gal kokie 25,000 naujų, nepri
klausomoj Lietuvoj išaugusių lie
tuvių. Tai tik vienkartinis ant
plūdis, bet jis smarkiai sujudina
ir pamažu keičia senosios ateivi
jos likučių veikimą bei galvo
jimą.
2) Tos minios apšvietos laips
nis nebėra žemas, bet visai ly
gus bet kurio civilizuoto krašto
kultūrinei visuomenei. Išskyrus
kūdikius, nėra nei vieno beraš
čio, daugelis turr High School
ir neretas universitetinį išmoks
linimą. Palinkimas girtuokliauti
ne pasibaisėtinas, bet, deja, dar
ne visai mažas...
3) Naujieji ateiviai randa po*
kankamai apmokamas darbo są
lygas, orientuojasi ir susitvarko
greičiau, nei senieji per dešimt
metį galėdavo. Darbo sąlygos ne
lengvos, bet tik labai nedaugeliui
neįprastos. Modernų lietuvį Ame
rikoje mažai kas bestebina, jog
senieji lietuviai tuo net piktina
si, laikydami naujakurius išdi
džiais ir pasipūtėliais. Tai yra
gausybės labai komiškų nesu
sipratimų priežastis, kįri ne
trukus turės išnykti.
4) Inteligentų būrelis ne tik
ne pirštais suskaitomas, bet
stačiai kur tik pirštu pamosi,
atsidursi inteligentą. Ne vie
nam labai nepatinka, kad tų in
teligentų stačiai perdaug...
Daugeliui pikta, kad ateivio ne
begalima "pamokyti". Bet su
tuo pamažu apsiprantama. Rie
tenos tarp politikuojančių dar
gana aštrios, bet negalima sa
kyti, kad jos visas ribas pereitų.
Kai kurios parapijos ir keli kle
bonai savo tamsumu dar prime
na šliupo laikus, bet dėl to jau
niekas daug nebesi jaudina. Dau
giau rūpesčio kelia sumaterialė
jimas ir per mažas noras daly
vauti politiniame ar kultūrinią
me veikime.
5) Didžiausias ir liūdniausias
panašumas tarp seniau ir dabar,
tai tas "karštas ir jokių smūgių
nebojąs saujelės lietuvių prisi
rišimas Tėvynės reikalams". Ir
senoji išeivija ir naujoji ateivi
ja šiuo atžvilgiu beveik lygios.
Tik saujelė senųjų lietuvių su
nepaprastu pasiaukojimu sva
joja ir tebedirba Lietuvos laisvei.
Tik saujelė temokėjo ir tenorėjo
savo vaikus išlaikyti lietuviais.
Tik saujelė teturi tautinės gar
bės jausmą ir vertina Lietuvos
valstybės idėją. Tik saujelė, na,
gal ir sauja, naujųjų ateivių,
vos kojas sušilę svetimoje že
mėje, atiduoda visą savo laisvą
laiką ir kuklias lėšas skiria ko
vai už Lietuvos išlaisvinimą. Di
džiuma "ilsisi", nebesidomi ar
laukia, kad kiti jiems Lietuvos
laisvę, kaip ant lėkštės, atneštų,
o jie jau tada paskubės namo
grįžti. O dabar taupo dolerį,
kad grįžę geriau galėtų įsi
kurti ...
Kaip' seniau, taip ir dabar,
anot Sirvydo, išimtinam libera
lui dar nėra pas mus ganėtinai
medžiagos. Bet matyti prošvais
čių, kad jos kiek atsiranda. O tai
tik gali sudaryti politinį ir dva
sinį kraitį, su kuriuo nebūtų
gėda grįžti nepriklausomą Lie
tuvą. \n\n THE FIELD
I V A i u a n i a n W e e k y published by Ohio Lithuanian Publishing
Company, 6820 Superior Ave., Cleveland 3, Ohio. Phone: ENdicott 1-4486.
Issued in Cleveland every Thursday. Editor Vincas RASTENIS. Assistant
Editor Balys C.A1D2IL'NAS. Entered at Second-Class matter December 6th,
1915, at i.he Cleveland Postoffice under the act of March 3, 1879.
Subsbscription per year in advance: in the United States $4.00,
in Canada $4.50 (5:00 Canadian dollars), elsewhere $5:50.

Dirva = Field. [volume], October 12, 1950, Image 8
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], October 12, 1950, Image 8 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], October 12, 1950, Image 8
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current