OCR Interpretation


Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, November 09, 1950, Image 4

Image and text provided by Ohio History Connection, Columbus, OH

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1950-11-09/ed-1/seq-4/

What is OCR?


Thumbnail for

LIETUVIU ARCHYVAS
Lietuvos Istorijos Metraštis
BOLŠEVIZMO, NACIONALSOCIALIZMO, TREMTIES METAI
Redaguoja: Jonas LEONAS
19)
KĄ PALIETĖ BOLŠEVIKINĖ AMNESTIJA
LIETUVOJE
VL Minvydas
1940 m. birželio 18 d. 21 vai. 30 min. per Lietuvos radiją
kalbėjo Lietuvos Vyriausybės galva ministras pirmininkas
Justas Paleckis, tuo laiku kartu ėjęs ir Respublikos prezidento
pareigas. Tarp kita ko, savo kalboje jis šitaip tada pareiškė:
"Vienu pirmųjų naujosios vyriausybės žingsniu bus ilgai
visų laukto reikalavimo gražinti laisvę kaliniams, kovojusiems už
liaudies laisvę ir jos teises, patenkinimas privilegijuotų partijų
ir sąjungų uždarymas. Bus atkreiptas dėmesys tautybių ly
gybės principo įgyvendinimą ir griežtą šovinizmo pašalinimą tau
tybių tarpe." (žiūr. Rytinis "Lietuvos Aidas" Nr. 286/5495)
J940/VL19).
Niekas neabejojo, kad naujoji vyriausybė, sudaryta pagal
Maskvos patiektą jai patikimų asmenų sąrašą, pasirūpins ir bu
busiais politiniais kaliniais. Tačiau visus nustebino tų kalinių
paleidimo politinės demonstracijos ir tas visas pompastiškumas,
su kuriuo kalinių išlaisvinimas buvo atliktas. Nežinančiam galėjo
atrodyti, kad iš Lietuvos kalėjimų paleidžiami tūkstančiai žmo
nių, kovojusių "už liaudies laisvę ir jos teises". O tikrumoje iš
kalėjimų, kaip vėliau pamatysime, buvo paleista tik saujelė va
dinamų "pelitinių nusikaltėlių" ir... labai daug kriminalinių
nusikaltėlių, tarp kurių pirmą vietą užėmė žmogžudžiai, vagys ir
plėšikai.
Radijo bangomis keistai nuskambėjo J. Paleckio užakcen
tavimas, kad vyriausybė rūpinasi "ilgai visų laukto reikalavimo
patenkinimu". Pati vyriausybė buvo susidariusi tik prieš 24 va
landas, o politinių kalinių Lietuvoje tikrai buvo tiek maža, kad
jų išlaisvinimas nesudarė jokios problemos ir jokių sunkumų.
Tie "ilgai laukti reikalavimai" tikriausiai buvo formuluojami pa
gal Maskvos receptą sovietų pasiuntinybėje Kaune ir tik todėl
naujoji bolševikinė vyriausybė ir stengėsi juos pirmiausia pa
tenkinti.
Tikruosius tų politinių kalinių išlaisvinimo tikslus atvirai
atskleidė dar nesuskubtos legalizuoti Lietuvos komunistų par
tijos išleistas laikraštukas "Liaudies Balsas", kuris 1940.VI.18 d.
savo pirmarile numeryje apie "visos tautos" griežtus reikalavi
mus paleisti kalinius išspausdino niekieno nepasirašytą šitokį
straipsnelį:
"Dabartiniu istoriniu momentu, kada Raudonosios Ka
riuomenės daliniai žygiuoja Lietuvos keliais, nešdami mūsų kraš
tui saugumą ir taiką kruviname imperialistinio karo sukuryje,
visos liaudies rūpesčiai yra skiriami tiems geriausiems mūsų
krašto sūnums ir dukroms, kurie kankinasi kalėjimuose, fortuose
ir koncentracijos stovyklose.
Paleisti politinius kalinius, kovojusius dėl mūsų krašto
laisvės ir gerovės tai yra dabar griežčiausias ir kategoriš
kiausias visos Lietuvos liaudies reikalavimas. Plačiai atida
ryti kalėjimus ir koncentracijos stovyklas ir išleisti geriausius
mūsų krašto žmones to trokšta ir reikalauja šiandieną visi
Lietuvos krašto piliečiai, kurie žino, jog negalimas nuoširdus
pakto su SSSR vykdymas, kol ištikimiausieji to pakto gynėjai
kankinami kalėjimuose. Laisvė politiniams kaliniams, kovoju
siems dėl Lietuvos nepriklausomybės!
jų vietas kalėjimuose ir koncentracijos stovyklose turi
eiti tie, kurie išdavimu ir provokacijomis, niekšišku veidmainia
vimu sabotavo Lietuvos SSSR paktą ir visokiomis progomis
stengėsi parduoti mūsų krašto nepriklausomybę."
Sugretinę šitą komunistų laikraštuko reikalavimą su tais
užtikrinimais, kuriuos pareiškė einąs Respublikos prezidento pa
reigas Justas Paleckis per savo pirmąją kalbą radijo bangomis,
galėsime lengvai suprasti, kad tiek pats "griežčiausias ir kate
goriškiausias visos Lietuvos liaudies reikalavimas", tiek ir pats
pirmasis naujosios vyriausybės žingsnis patenkinti tuos "ilgai
visų lauktus reikalavimus" tikrai buvo suredaguoti SSSR pa
siuntinybėje Kaune. Jų stilius nuostabiai vienodas. Tik "Liau
dies Balsas" atvirai pasakė, kodėl tie politiniai kaliniai, tie "ge
riausi mūsų krašto žmonės" turi būti nedelsiant paleisti. O tai
todėl, kad be jų "negalimas nuoširdus pakto su SSSR vykdymas."
šia proga įsidėmėtina, kad po 1939 m. spalio 10 dienos, bū
tent, po savitarpinės pagalbos pakto su SSSR priverstinio pasi
rašymo, Lietuvos komunistai tikra buvo pakėlę savo galvas.
SSSR įgulų ir Maskvos pasiuntinybės Kaune remiami, komunistai
pradėjo vykdyti įvairius nusikalstamuosius veiksmus ir dėl to
Lietuvos saugumo organams teko imtis kai kurių priemonių prieš
išsišokėlius. Tepraslinkus tik porai dienų po pakto pasirašymo,
būtent, 1939.X.12. buvo suimti devyni išsišokėliai, jų tarpe ir
Justas Paleckis, o kitą dieną dar 18 panašių veikėjų, kurie be
veik visi buvo žydai. Bet, pagaliau, spalio 14' d. suėmus dar 35
žydus komunistus, komunistinių elementų veikla Lietuvoje buvo
paraližuota. Dabar ji stipriau galėjo pasireikšti tik po 1940 m.
birželio 15 dienos įvykių.
Visi šie 62 komunistai ir sudarė tuos ištikimiausius "pakto
gynėjus", apie kuriuos taip energingai ir su tokiu užsidegimu
rašė "Liaudies Balsas", ir kurių išlaisvinimas buvo virtęs pir
muoju Liaudies Vyriausybės žingsniu.
Subolševikinta Lietuvos spauda apie politinių kalinių iš
laisvinimą rašė kelias dienas iš eilės. Komunikatus apie jų pa
leidimus gausiai multiplikuodavo telegramų agentūra "Elta".
Vienas įdomiausių šios rūšies komunikatų yra šitoks:
Kaunas, VI.19. Elta. Einančio Respublikos
gas ir vyriausybes pareiškimas:
Einąs Lietu\os Respublikos Prezidento pareigas ir vyriausybė
laikome savo pirmąja pareiga atitaisyti buvus} neteisingumą, taikytį'
lietuvių tautai. Pirmoje eilėje siekiame išlaisvinti neteisingai ir ad
ministraciniu būdu nubaustuosus politinius kalinius.
Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 130 straips
niu, einąs Respublikos Prezidento pareigas, Teisingumo Ministeriui
Prezidento
parei­
u1 wwum
Ką veikia vadinamoji įstatų komisija?
Pereitame Dirvos numeryje
Pr. Skardžius rašė, kad SLA pa
vadinimas neatitinka lietuvių
kalbos taisyklių. Lietuviškai tu
rėtų būti Amerikos Lietuvių Su
sivienijimas, o ne Susivieniji
mas Lietuvių Amerikoje. Taigi
ir ALS, o ne SLA.
Iš tikrųjų, daug kam krinta
akis tas didžiausios lietuvių or
ganizacijos pavadinimas, sure
daguotas pagal slaviškos sintak
sės pavyzdį. Tai yra "związkų"
laikų liekana, užsilikusi ligi šiol
per nesusipratimą. Nesusiprati
mas įvyko ir paskutiniame sei
me. Kaip tik Pr. Skardžius pa
stelšėjo, kad buvo pasiūlymas or
ganizacijos vardo reikalu, ta
čiau jis nebuvo nei svarstytas,
kadangi Įstatų Komisija pareiš
kė, jog to nei svarstyti negali
ma, nes, esą, tai priešinga pa
grindiniams dėsniams, kurių ne
galima keisti.
štai šis Įstatų Komisijos pa
reiškimas ir verčia kelti klau
simą ką veikia ta komisija,
šiame Lieudies Vyriausybės pareiškime ypač būdinga, kad
ji kalba apie neteisingumą, "taikytą lietuvių tautai", kai tuo
tarpu iš kalėjimų pirmiausia paleidžiamųjų tarpe tebuvo maža
dalelė lietuvių ... Taip pat būdinga ir tai, jog vyriausybė pa
siėmė savo netarpiškon globon visus buvusius nusikaltėlius ir
pažadėjo sudaryti jiems visas reikalingas sąlygas, kad jie (dau
gumoje žydai bei rusai) galėtų dįcbti "lietuvių tautos labui".
Jau buvo Wodyta, kad kalinių paleidimą bolševikai sten
gėsi paversti milžiniška bolševikine demonstracija, kuri galėtų
atkreipti tiek Lietuvos gyventojų, tiek užsįenio visuomenės dė
mesį ir sudarytų įspūdį, jog Lietuvoje tų politinių kalinių buvo
labai daug ir kad tai yra "lietuvių tautos kankiniai", kurie vieni
kovojo už geresnę visos lietuvių tautos ateitį. Dėl to laikraščiai
apie paleidimus rašė didžiausiomis raidėmis, bet visai neminėjo
paleidžiamųjų kalinių skaičiaus. Tik vėliau buvo nurodyti skai
čiai kalinių, paleistų iš provincijos kalėjimų. Tačiau nei vieno
karto nedrįso viešai įrodinėti, kad paleistieji buvo lietuviai, šios
rūšies statistika bolševikams būtų buvusi labai nepalanki, nes
ji būtų privedusi prie absurdo, įrodančio, jog lietuvių tautos rei
kalais labiausiai sielojasi... žydai. Todėl nei viename ano meto
viešame leidinyje negalima užtikti paleistųjų kalinių sąrašų pa
vardėmis.
Pradėjus akciją dėl kalinių paleidimo, tuojau buvo su
organizuotas Politiniams kaliniams globoti komitetas, kuriame
ypač veikliai pasireiškė Paleckienė, Meškauskienė, Liudas Gira.
Jie nuolatos skelbė atsišaukimus Lietuvo visuomenę, jie or
ganizavo "masinį kalinių sutikimą" prie Kauno sunkiųjų darbų
kalėjimo vartų. Jie patys pirmieji ir atėjo išsibučiuoti su iš
leistaisiais.
Kad paleidžiamiems kaliniams būtų suteikta vyriausybės
žadėta parama ir sudarytos visos reikalingos sąlygos tiems "ra
miai gyventi ir dirbti mūsų tėvynės ir lietuvių tautos labui", ko
mitetas iš kalėjimų kalinius vedėsi savo būstinę Kaune, Duone
laičio gt. 9a, kur buvo tuojau pat išduodami liudijimai ir išmo
kamos pirmosios pašalpos.
Apie tas kalinių išlaisvinimo iškilmes jau Jono Šimkaus re
daguojamas "Lietuvos Aidas" 1940.VI.19. (Nr. 287 5496) at
spausdino šitokį reportažą:
I V A
S A O E O S
ar ji tikrai iki galo apgalvoja
savo rekomendacijas, ar ji iš
viso dirba tą darbą, kurį jai pa
veda organizacijos konstitucija.
Nes čia paminėtoji rekomenda
cija sukelia labai pamatuotų
abejojimų, ar viskas yra taip,
kaip turėtų būti. Ir štai dėl ko.
Pradžioj buvo įregistruotas
toks vardas: "Susiwienijmas
Lietuwniku Amerike". Jeigu tas
vardas būtų kokia nors nelie
čiamybė, tai ir šiandien turėtu
mėm tą vardą taip rašyti, nors
visiems tai atrodytų keista ir
gal net juokinga. Jei prieš 60
su viršum metų ir galėjo būti,
vartojama tokia rašyba ir sin
taksė, tai šiandien ji būtų tokia
seniena, kurią net ir didžiau
siems konservatoriams būtų ne
patogu vartoti.
Jono Tareilos pirmininkavimo
ir Jono žemantausko (Zeman
towsky) sekretoriavimo laikais,
1908 jnetais, jau šalia šito vardo
matome vartojamą skliaustuo
se ir anglišką pavadinimą Li-
pasiūlius, pasirašiau aktą, kuriuo eilė asmenų, laikytų kalėjime, jįj
tarpe ir pasmerktų kalėti iki gyvos galvos, jau išleista laisvę.
Tas darbas bus tęsiamas ir bus užbaigtas artimiausiomis die
nomis.
Visiems išlaisvintiems vyriausybė sudarys visas reikalingas
sąlygas tam, kad jie galėtų ramiai gyventi ir dirbti mūsų tėvynės ir
Lietuvių Tautos labui. Kaunas, 1940.VI.19
J. Paleckis,
Einąs Respublikos Prezidento pareigas
V. Krėvė-Mickevičius,
Bkiąs Ministerio Pirmininko pareigas
"Vakarykštė diena laisvės ir žmoniškumo diena, įsidėmėtina
kartų kartoms. Vakar buvo paleisti iš kalėjimų Smetonos ir jo sėbrų
ilgus metus kalinti, kankinti politiniai kaliniai.
Pirmas darbo žmonių prezidento Justo Paleckio aktas buvo
paleisti tuos, kurie dėl liaudies, dėl darbo žmonių teisių ir šviesesnio
gyvenimo buvo uždaryti už grotų ilgiausiems metams, paleisti, kad jie
gyventų ir dirbtų toliau darbą, kuriantį ateitį ne ponams, bet darbo
žmonėms.
Vakar 15 vai. 15 min. iš kalėjimo pradėjo eiti politiniai ka
liniai. Jų laukė didžiausios Kauno darbo žmonių minios, užplūdusios
visą Mickevičiaus gatvę. Išlaisvintieji buvo sutikti su didžiausiais
valiavimais, gėlėmis ir ašaromis ..."
Politiniai kaliniai kurį laiką buvo dienos didvyriai. Tuo
laiku bolševikai visus vertė juos garbinti. Bet prie Kauno ka
lėjimo paleidimo dieną tesusirinko pora šimtų smalsuolių ir beveik
vien nelietuviai. Ir vėliau tie iš kalėjimų paleistieji labai daug
lėmė visame Lietuvos gyvenime. Jų pirmus užsimojimus buvęs
liaudies seimo narys ir Politiniams kaliniams globoti komiteto
sekretorius Liudas Dovydėnas yra vaizdžiai aprašęs "Lietuvos
Archyvo" III tome straipsnyje "Mano kelias liaudies seimą"
(47-59 psl.). Iš ten matyti, kad politiniai kaliniai jau pirmomis
dienomis pradėjo skverbtis komitetą, pateikdami sąrašus as
menų, kuriuos, jų manymu, tuojau reikėtų sušaudyti arba ka
lėj iman sukišti. Liudas Dovydėnas sakosi skubėjęs siųsti juos
kurortus, kad atvėstų. Bet vėliau jie iš ten sugrįžo ir savo už
simojimų neatsižadėjo. Jie, anot L. Dovydėno, anksčiau ar vė
liau pasidarė Maskvos politikos agentai ir ruporai Lietuvoje.
(Bus daugiau)
s
Ministerio Pirmininko Pavaduotoijas
thuanian Alliance of America.
Šitam vertimui anglų kalbą
atsirasti nereikėjo jokių konsti
tucijos nei chartos keitimų. Pra
dėjo taip rašyti ir tiek, nežiū
rint net to, kad vertimas nebuvo
labai tikslus, kadangi, kaip Pr.
Skardžius jau pastebėjo, žodis
"Amerike" išverstas ne "in
America", bet "of America".
1927 metais, S. Gegužio pir
mininkavimo ir P. Jurgeliūtės
sekretoriavimo laikais per teis
mą buvo oficialiai pakeistas su
sivienijimo vardas, būtent pir
mas įregistruotas vardas visa?
panaikintas ir vieton jo įrašy
tas tik angliškas Lithuanian
Alliance of America.
Tai dar vienas faktas, kuris
rodo, kad susivienijimo vardui
net iš pagrindų pakeisti nėra jo
kių teisinių kliūčių. Įstatų ko
misija, kuri sako, kad vardo
keitimas yra priešingas nekei
čiamiems pagrindiniams dės
niams yra netiesa. Taip tvirtin
dama komisija parodo, kad ji
nėra jai pavesto dalyko žinovė.
Nuo 1927 metų ligi šiol jokio
pakeitimo susivienijimo varde
reikalu nėra buvę, taigi teisiškai
nėra jokio "Susivienijimo Lie
tuvių Amerikoje, o yra tik "Li
thuanian Alliance of America".
Lietuviškas pavadinimas yra tik
oficialaus ir teisiškai pripažinto
pavadinimo vertimas.
Esamas vertimas, aišku, nėra
teisingas vertimas. Kaip Pr.
Skardžius nurodė, jis ne tik ne
taisyklingas lietuvių kalbos at
žvilgiu, bet ir netikslus angliš
kojo vardo atžvilgiu.
Šis vertimas nėra vartojamas
jokiuose susivienijimo dokumen
tuose, kadangi jie rašomi anglu
kalba. Tik konstitucijos ir sky
rių santvarkos įstatų pradžioje
tas vertimas yra įdėtas skliaus
tuose, taip, kaip pirma buvo de
damas angliškas vertimas, šiaip
jau lietuviškai šis vardas varto
jamas tik lietuviškai rašomuose
raštuose, spaudoje ir lietuviš
kai sakomose kalbose.
Ar lietuviškas pavadinimas
bus vienaip ar kitaip suredaguo
tas, ar jo rašyba tokia ar ki
tokia teisinės reikšmės tat
neturi jokios. Todėl ir jam pa
taisyti, pakeisti žinoma, lai
kantis ko arčiausiai prie angliš
ko pavadinimo prasmės nėr*?
ne tik jokių kliūčių, bet nerei
kia ir jokių formalių nutarimų
Tuomi nei seimo nereikia var
ginti. Susivienijimo vadovybė
matydama aiškią kalbos ir turi
nio klaidą lietuviškame pavadi
nime, kiekvienu metu gali (ir
turėtų) įsakyti visų pirma save
įstaigai bei kuopoms pradėt:
vartoti taisyklingą lietuvišką or
ganizacijos pavadinimą. Praei
tų metai ir visi priprastų sakyti
"Amerikos Lietuvių Susivieni
jimas" arba "ALS".
Užkietėjimas klaidoje nieku
negali būti teisinamas. Pasiliki
mas su tokia dviguba klaida ga
lėtų būti laikomas tik apsilei
dimu.
Tiesa, tas pasiūlymas, kurif
buvo minėtame seime, siekė kiek
toliau. Siūlyta susivienijimą pa
vadinti Amerikos ir Kanado.c
Lietuvių Susivienijimu. Šitair
keičiant, reiktų keisti ir ang
lišką pavadinimą, pridedant prie
jo "and Canada", arba vietoj
"of America" įrašant "of North
America".
i
Ir toks pakeitimas nebūtų ne
galimas, kaip tą klaidingai tvir
tina įstatų komisija. Reiktų tik
atlikti tokį patį formalumą, koks
buvo atliktas 1927 metais, pa
naikinant, kad ir archaišką, bet
lietuvišką vardą, ir įvedant jc
vietoj anglišką.
Šis pakeitimas, žinoina, galė
tų būti atmestas kitais sumeti
mais, tik ne tais# kuriuos komi
sija pareiškė. Būtent todėl, kad
dabartinis pavadinimas yra pla
tesnis, negu siūlomas. Ameriką,
jei nori, gali suprasti visą Ame
rikos žemyną, o ne vien tik šiau
rinę Ameriką arba JAV ir Ka­
nadą. Todėl šis kanadiečių pa
siūlymas neduoda nieko naują.
Kanadoje yra susivienijimo sky
rių, jų ten gali steigtis ir dau
giau (jei tik susivienijimas pri
siderina prie vietinių įstatymų)
ir dabartinis vardas to ne tik
nekliudo, bet ir pilnai apima ka
nadiečius. Kadangi tai yra Li
thuanian Alliance of America,
bet ne of the United States of
America.
Taigi komisija visai nepatai
kė su savo nuomone...
Jei pažvelgsime daugelį kitų
tos pačios komisijos prierašų,
tai pamatysime irgi panašų
vaizdą.
Pavyzdžiui, buvo pasiūlymas,
kad seimuose delegatai galėtų iš
sirinkti seimo pirmininką. Įsta
tų komisija rašo: "Nepraktiškas
įnešimas, atmesti".
Niekas neklausia komisijos
nuomonės apie praktiškumą. Jos
pareigos yra visai kitokios.
Konstitucijos VI straipsnio 4
punktas sako: "Visi dalykai,
liečią pataikymą ar priėmimą
naujų įstatų, taisyklių ar po
tvarkių, kurie nėra jau paves
ti Vyriausiai Vykdomajai Ta
rybai, turi būti perduoti Įstatų
Komisijai."
XIX straipsnio 3 punktas sa
ko: "Kiekvienas toks pasiūlytas
pataisymas, pakeitimas ar pa
naikinimas turi būti raštu pa
tiektas Įstatų Komisijai ma
žiausiai 90 dienų prieš Seimą,
kuri turi patikrinti ir sutvarkyti
kiekvieną tokį pataisymą, pa
keitimą ar panaikinimą ir turi
pasirūpinti, kad jie būtų at
spausdinti oficialiame susivieni
jimo laikraštyje mažiausiai 30
dienų prieš Seimą visuotiniam
įvertinimui."
Iš to matyti, kad komisijos
pareiga, yra patikrinti, ar pa
siūlymą galima suderinti su ki
tais, pakeisti nesiūlomais, kon
stitucijos nuostatais, ir, jeigu
tokių kliūčių nėra, tai paruošti
jį tokia forma, koki^ jis turėtų
būti priimtas, jeigu seimas no
rėtų jį priimti.
Čia būtų iš dabartinio teksto
praleisti šie žodžiai: "to preside
at all meetings of the Supreme
Assembly andf.
šalia to turėtų būti sureda
guotas ir kitas pakeitimas, bū
tent III straipsnio 6 punkto. č*ia
skirsnelis f) Election of offi
cers of the Convention" turėtų
būti numatytas perkelti aukš
čiau b, ar vietą, žodžiu
sakant, prieš komisijų skyrimą.
1950
m.
Taupyti galima ir laiškais! Prašykit informacųu paštu!
lapkričio 9 Nr. 45
Tik pačios Tarybos pasiūly
mai ir dar vienas pasiūlymas
(126 kuopos) buvo šiame seime
suredaguoti, kaip turi būti. Tą
darbą, matyt, atliko patys siū
lytojai, bet ne komisija, kuri,
vietoj atlikusi konstitucijos jai
paskirtas pareigas, pasitenkina
sąvo sugestijų pareiškimu.
Ara štai vėl 217 ir 245 kuopos
pasiūlymai, kad Vykd. Tarybos
rinkimams būtų išrenkama spe
ciali rinkimų komisija. Pasiū
lymas labai rimtas. Daugelis nu
siskundžia, kad dabar esą ne
galima turėti visiško pasitikę-,
jimo balsavimo eiga. Balsavimo
priežiūra, balsų skaičiavimas
praktiškai yra centro įstaigos
priežiūroje. Sekretorius ,ir cent
ro tarnautojai vieninteliai žino,
kaip vyksta rinkimai, kurie kan
didatai gauna daugiau balsų, ku
riems trūksta. Manoma, kad jie
gali atitinkamas kuopas paragin
ti, kitų neraginti ir tuo būdu da
ryti įtakos rinkimų rezultatams.
Nemanau, kad jie ištikro tai
ir daro, bet dabartinė tvarka
kai kam duoda progos spėlioti,
kad taip gali būti ar gal ir yra...
Tai negerai. Speciali seimo iš
rinkta komisija tą nereikalingą
spėliojimu ir įtarinėjimą paša
lintų.
Įstatų komisija, gavusi to
kius pasiūlymus, turėjo sureda
guoti atitinkamą papildymą IV
konstitucijos straipsnyje, prie
3 punkto, kuriame kalbama apie
rinkimų tvarką. Po to ji gali
seimui pasakyti ir savo priešin
gą nuomonę, bet ji turėjo rei
kalą parengti taip, kad seimas
jį galėtų apsvarstyti ir priimti
arba atmesti.
O dabar komisija tik parašė:
"Abu šiuos įnešimus sujungus
rekomenduojam palikti, kaip da
bar yra".
žinoma, seimas galėjo tos re
komendacijos ir nepaklausyti,
bet siūlymą priimti jis beveik ir
negalėjo, kadangi papildymas
neparengtas. To nepadarius, ko
misija faktiškai primetė seimui
savo nuomonę, nes seime neatsi
rado tiek energijos, kad parei
kalautų komisiją pasiūlymą pa
rengti, kaip konstitucijoj numa
tyta, todėl pasyviai sutiko "pa
likti, kaip .yra", nors kai ateis
kiti rinkimai, daugelis vėl kal
bės, kad yra negerai...
Prie vieno pasiūlymo komisi
ja rašo: "Taip yra daroma
atmesti."
Kuopa, kuri atsiuntė pasiūly
mą, suklydo: ji pasiūlė tą, kas
jau yra. Tokiu atveju siūlymo
nebereikia svarstyti. Bet komi
sija siūlo atmesti. Ar tai reiš
kia nebedaryti taip, kaip da
roma?
Įstatų komisija yra susivieni
jimo vidaus teisių žinovai. To
kie jie bent turi būti. Bet kai
jie neskiria "nesvarstyti" nuo
"atmesti", tai yra pamato
(Perkelta 5-tą pusi.)
8 LOAN ASS'N.
PIGIOS PASKOLOS NAMAMS
TAUPYK SAUGIAJ ... mes per 41 metus visiems išmokėjome
pareikalavimus
Turtas per 25 milijonus dolerių. Atsargos fondas per 2V4 milijono
DARBO VALANDOS: Kasdien nuo 9 iki 4.
Trečiadieniais, nuo 9 iki 12 dieną. Ketvirtadieniais nuo 9 iki 8
vąk.

i i e i e s i a i
K a i i a 1 1 i o i e n o s
Minėtu atveju komisijos pa
reiga buvo suredaguoti tokį pa
siūlymą
"Article II, Section 4 sail be
amended to read as follows:
4. It shall be the duty of
the Supreme^ President to presi
de at all meetings of the Su
preme Executive Board. He shall
... etc."
STANDARD FEDERAL SAVINGS
U. S. Government Securities ir grynais pinigais per 12 milijonu
STIPRIAUSIA TAUPYMO {STAIGA CHICAGOJE
Federal Savings & Loan Insurance Corporation narys
JUSTIN MACKIEWICH, PRESIDENT & MGR.
4192 Archer Avenue Chicago 32. Tllmmg
TELEFONAS: Virginia 7 1141

xml | txt