Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, December 21, 1950, Image 6

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, December 21, 1950, Image 6',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-12-21/ed-1/seq-6.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-12-21/ed-1/seq-6.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-12-21/ed-1/seq-6/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1950-12-21/ed-1/seq-6/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], December 21, 1950, Image 6
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 10.

Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (8.0 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 21 Dec. 1950. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1950-12-21/ed-1/seq-6/>

Newspaper Page Text

fsp
P*""""*
S
s "r-*.
Prieš keletą savaičių iš Vo-!
kietijos Clevelandą, tiesiai
Dirvos redakciją (pas sutarties
davėją V. Rastenį), atvyko lat-1
vių rašytojas Emils Skujenieks.
Tai vienas iš aktyviausiu latvių
lietuvių vienybes organizatorių,
lietuvių rašytojų kūrinių vertė
jas latvių kalbą, gerai kalbąs
ir rašąs lietuviškai.
Kai Emils Skujenieks aptvar
kė pirmuosius naujakurystės rū
pesčius ir pradėjo sunkiu fiziniu
darbu fabrike pelnytis duoną,
ryžaus "užpulti" jį gauti no
velę (ji pradedama spausdinti
šiame numeryje) ir plačiau pasi
kalbėti.
Nepriklausomoje Lietuvoje
ir tremties metais Jūs buvote
Ir laisvėje tebegyvenančiu lietu
viu tebesate žinomas, kaip rašy
tojas ir lietuvių-latvių susivieni
jimo organizatorius. Dirvos skai
tytojams įdomu patirti, kaip Jūs
žiūrite i latvių-lietuvių vienybę?
Sunku keliais žodžiais at
sakyti klausimą, kuris reikalau
ja straipsnių, gal net tomų. Dvi
aisčių giminės tautos (trečiosios
prūsų jau nebėra), vieno
kraujo ir vieno likimo jungia
mos, svetimų jėgų skaldytos ir
kiršintos viena prieš kitą, dirb
tiniu būdu viena nuo kitos ati
tolintos, visdėlto pajėgė per tiek
amžių atsilaikyti prieš svetimas
galybes ir išlaikyti savo savita?.
ir aukštas kultūras, kurios kiek
viename žingsnyje liudija, kad
yra vienos kimės. Argi disku
tuotinas klausimas, kad du bro
liai, gyvenimo sąlygų laikinai
perskirti, vėl turi sueiti vieną
šeimą?
Visai nebetenka nei kal
bėti apie geopolitinę šio klausimo
pusę, apie Baltijos federacijp
(bendrai, nors ir ne su giminin
ga, bet mums draugiška ir mūsu
bendro likimo tauta estais),
šis reikalas jau taip aiškus kiek
vienam toliau matančiam ir svei
kai galvojančiam žmogui. O vie
nybės darbą turime vykdyti pa
laipsniui, pirma su broliu, pask
kui su kaimynu. Tą įgyvendinti
galima tiktai iš abiejų pusiu ge
riau susipažįstant. O to galima
pasiekti visų pirma per kultūri
ni susiartinimą.
Kalbamoji lietuvių-latvių vie
nybė tai ne kokia nors kurtua
zijos sumetimais sudaryta drau
gijėlė, bet gyvo reikalo skatina
mas judėjimas, kurio šalininkų
skaičius nuolat auga. Jei tas
judėjimas ligi šiol plėtojosi dau
giau paskirų asmenų pastango
mis, anot Br. Railos, partizaniš
kai, tai dabar laikas ji stiprinti
organizuotai. Esu Įsitikinės, kad
po dešimties metų ši klausimą
nebertikės nei atsakinėti.
Jūs ne tik kuriate, bet ne
mažai ir verčiate. Būtu idomu
patirti apie Jųsų originaliąją
ir verstinę kūrybą.
Asmeninėj kūryboj mane
daugiau žavi ir domina gyvas
žmogus, mažiau gamta ir vi
suomeninio pobūdžio įvykiai, ku
riuos kartais panaudoju tiktai
kaip foną. Patrauklesnės temos
tai tragikomiškos, iš smulkiu
kasdieninių įvykių, smulkių pai
nių. Technikos atžvilgiu siekiu
didžiausio paprastumo, kurį lai
kau augščiausia tobulybe. Pa
skutiniu metu mano pamėgtas
žanras psichologinė novelė su
nelaukta pabaiga.
Apie vertimus iš lietuvių kal
Ti*^
wTr*B$?r
r^s^c^T^'.
DIRVA
fltftJakcij6» il- administracijos adresas Di&VA, 662,9 Superior Avenue. Cleveland i. Ohio. Telefonas: ENdicott 1-4486
R-dhktoriua Vincas RASTENIS (buto telefonas: UTah 1-6747) Redaktorius Balys GAIDZIUNAS (buto telefonas: CArfield 1-7406).'
Kalba rašytojas Emils Skujenieks
Lietuvių-latvių vienybes veikliausias organzatorius
bos kada nors teks surinkti pla
tesnių bibliografinių duomenų.
Trumpai galiu pasakyti tik tiek,
kad nedaug bus, bent žinomų,
lietuvių autorių, kurių nors vie
no kūrinio poezijos, prozos ar
dramos srityje nebūčiau iš
vertęs. Daugiausiai latvių peri
odikai, radiofonui ir teatrams.
Platesnes apžvalgas esu parašęs
apie V. Krėvę, Putiną, S. Nerį,
J. Grušą ir šiaip apskritai apie
lietuvių literatūrą, spaudą ir tt.
Atskirų autorių daugiausiai iš
versta B. Brazdžionio, K. Inčiū
ros, A. Vaičiulaičio, J. Aisčio ir
kt. Savo kūrybos esu išleidęs 2
knygutes vaikams, 2 novelių rin
kinius, vieną poemą Išviso para
šyta su viršum 50 apysakų ir no
velių, 3 scenos veikalai, apie 400
eilėraščių ir tt. Naujo novelių
rinkinio "žiedas" laukiu pasiro
dant Kalėdoms Anglijoje.
Kiek tenka matyti. Jūs ne
tik gražiai kalbat lietuviškai, bet
ir rašote. Koki buvo
JŪSŲ
ryšiai
su Lietuva ir lietuvių kalba?
Mano lietuviška kalba toli
gražu nėra tokia tobula, kad ga
lėčiau ja kurti, tačiau tikiuosi
laikui bėgant ir to pasiekti, nes
ši kalba man ne mažiau miela
kaip gimtoji latvių kalba. Ypač
tai galiu pasakyti apie dainas.
Gal manyje ryškiau apsireiškia
abiejų broliškųjų tautų kraujas,
nors tiesioginių artimų giminių
iš lietuvių pusės neturiu. Lie
tuvoje praleidau apie 6 metus.
Įsigijau ten labai daug gerų
draugų, buvau mokytoju lietu
viškoje pradžios mokykloje, tar
navau Lietuvos kariuomenėje, o
mano pirmieji žingsniai spaudo
je buvo kaip tik lietuviškoje.
Kaip žinoma, latvių paly
ginti su lietuviais, Amerikoje bu
vo žymiai mažiau. Kiek dabar
JAV yra atvykusių latvių ir
kur jie daugiausiai kuriasi?
JAV atvykusių latvių
skaičius jau siekia su viršum
30,000. Vien Chicagoje priskai
toma apie 5,000, tačiau tvir
čiausiu latvių centru laikomas
Bostonas. Yra dar stiprių kolo
nijų, New Yorke ir kitur, nors
bendrai latviai, kaip daugumas
atvykę nevardinėmis garantijo
mis, yra išsiblaškę po visas Jung
-»-*^r,^v",.T ,. -y^p
tines Valstybes. Jaučiama ten
dencija burtis didesnes koloni
jas, tačiau tatai pareikalaus
daug laiko ir pastangų.
Per paskutiniąsias okupa
cijas latviai, -kaip ir lietuviai
labai daug nukentėjo. Kokie jū
sų rašytojų nuostoliai ir kiek jų
išsigelbėjo vakaruose?
Iš viso apie 150,000 latviu
išsigelbėjo Vokietijoje, keletas
tūkstančių Švedijoje. Kultūros
veikėjų latviai nustojo didesnio
nuošimčio, kaip lietuviai iš
vežta daugiau rašytojų, publi
cistų, menininkų, mokslininkų.
Užtat okupantų tarnyboje paly
ginti mažas skaičius matomas
iš pripažintųjų kultūrininku
tarpo. Apie 80% rašytojų dabar
yra tremtyje, nors išblaškyti po
visą pasaulį. Bolševikams tar
nauja, išskyrus kelis, daugumoje
tik diletantai ir grafomanai.
Kokie yra tolimesni Jūsų
darbo ir kūrybos planai, įsikūrus
Clevelande?
Konkretūs planai su Cle-
velandu tiesiog neriša. Mano
supratimu, rašytojo darbui ge
ografinė padėtis nelabai svarbi
Artimiausieji tikslai: pirmas
lietuvių-latvių vienybės organi
zacinis išplėtojimas Jungtinėse
Valstybėse tam tikslui jau pa
sisekė surasti vieną kitą vertin
gą bendradarbį. Clevelandas, dėl
savo padėties, jau Vokietijoje
buvo pripažintas patogiu centru.
Maloniai nustebino didelis šiam
reikalui palankumas lietuviškoje
visuomenėje, nors asmeniškų pa
žinčių dar ir nedaug teteko už
megzti.
Antras— būtinai tęsti pradė
tą ir jau gana plačiai išvystytą
kultūrinj, ypač literatūrinį bend
radarbiavimą, kuriam ligšiol, de
ja, praktiškų talkininkų kaip ir
nepavyko surasti, nors vilties dar
nenustojau.
Trečias savi literatūriniai
užsimojimai, kuriuos bus galima
realizuoti, kiek leis kiti darbai,
ne paskutinėj eilėj ir darbas dėl
duonos. Manau, kad tinkamai
naudojant laiką ir veikiant orga
nizuotai, bent dalį sumanymų
bus galima realizuoti.
Ta proga gal būtų galima
•,»•- r*-
GW.V:
I V A
Atkelta
iš
2-ro pusi.)
negirdomis? Ar mūsų kalbinin
kai ir geografai nebeturi nieko
atimti, nieko pridėti? šiandie
"L. K. Vadovą" nebepatekc
Elta, lyg tai būtų nebereikalin
gas senovės prasmuo. Ryt, par
grįžę tėvynėn, jau neberasim
tūkstančių sodybų ir tūkstančiu
artojų, tebus gigantai kolchozai,
sužymėti gamybos eilės nume
riais, gigantai kareivinės ir gi
gantai koncentracijos stovyklos.
Tėvynėje ir žmonės ir gamto
vaizdis kinta. Su gaižiu aktualu,
mu tenka skaityti 1917 m. iš
leistos "Lietuvos" prakalba, ku
rioje P. Klimas teigia:
"Svetimos tautos beviešpatau
damos sąmoningai savo valsty
bėje niekė, bent stengės pa
niekti pačią Lietuvos sąvoką.
Toks yra visų valstybių ver
gintoj būdas: užėmusios kitos
tautos gyvenamą žemę, jos visų
pirma rūpinasi įvairiomis prie
monėmis išplėšti arba sudrums
ti nuvergiamai tautai jos skir
tinos nuosavos žemės, jos tauti
nės teritorijos sąmonę."
"Šalia kitų ir mūsų tautos
liuosybei artinasi ir turi pri
eiti metas. Mes negalime dar
patirti ir įdomesnių biografinių
bruožiu? .*.
Įdomių biografinių duome
nų neturiu. Jei kartais pavyktų
parašyti memuarus, tai turiu
daug įdomios medžiagos apie lai
kotarpį nuo maždaug 1928 metų
iki paskutiniųjų dienų. Bet tai
jau kitas klausimas. Apie save
galiu pasakyti, kad gimimo die
nos proga sveikintojus- priimu
birželio 26 dieną mat, gudriu
apskaičiavimu, a s i s e n giau
gimti dvi dienas po Joninių
latvių tautinės šventės, tai ir mi
nėjimas išeina pigiau...). 40
metų sukaktį minėjau 1943 me
taios okupuotoje Rygoje, 25 me
tų veiklos sukaktuves 1947
metais Spakenbergė, Vokietijoj,
o 50 metų sukaktuves manau
šauniai švęsti laisvoje Rygoje, su
nemaža brangių svečių iš laisvo
Vilnipus.
B. G«
«?i *».*•"•• '*v^.|5"
An^Ar
^i^y* *1
METUS BAIGIANT
BAKStANf 1950-TUS METUS, Amerikos Lietuvių Tau
lilies Sąjungos Centro Valdyba dėkoja visiems skyriams, jų val
dyboms bei pirmininkams už jų uolumą ir pasiaukojimą, vyk
dant Sąjungos uždavinius. Ji sveikina visus Sąjungos narius
Naujų Metų proga ir linki visiems ištvermės bei pasisekimo.
Niekas tikrai nežino, ką kali duoti pasauliui 1951-eji metai.
Bet visi jaučiame, kad kova tarp gero ir pikto jsitempia vis labiau
ir labiau kad laisvei reikia vis daugiau ir daugiau aukų ir kad
iteities jau nebegalima gristi vien geromis viltimis. Gyvenamas
laikotarpis stato rimtų uždavinių visiems Amerikos gyvento
jams, o mums, lietuviams, dar ypatingų. Mums, kaip Amerikos
gyventojams, rūpi išsaugoti turimą laisvę, o kaip lietuviams, rūpi
klausimas, kaip greičiau atgauti laisvę Lietuvai. Kokio darbo
ir kokių pastangų bereikalautų Lietuvos laisvės byla, pagrindinė
iąlyga jai laimingai užbaigti yra vienybė. Vienybė visų
*eros valios lietuvių, kur jie bebūtų vienybė visų Lietuvos lais
vinimo reikalams vadovaujančių asmenų bei organų. Vienybė
/ilčių, pastangų ir priemonių.
Amerikos Lietuvių Tautinė Sąjunga yra organizuota Ame
Hkos lietuvių bendruomenės dalis. Ji jautriai pergyvena visus
Lietuves ir lietuvybės reikalus. Ir dabar, kada ALTS taip sparčiai
ir gausiai paaugo lietuviais naujakuriais, jos veikla pasidarė
reikšmingesnė Amerikos lietuvių kultūrai ir Lietuvos laisvi
ain ui. Ateičiai reikia mūsų pastangas dar stipriau suglausti ir
/isds mūsų* sumanymus skubiau įgyvendinti. Tam tikslui visa
Sąjunga visi jos skyriai ir visi jos nariai turi ir toliau ri
kiuotis visuomeniniam darbui, derindamiesi prie vietinių reika
lavimų, skatindami vienybę ir laikydamiesi Sąjungos idealų
šitokiu bendru noru Amerikos Lietuvių Tautinė Sąjunga
žengia naujus metus viltimi, kad jie bus darbingi, geri ir
laimingi.
if*"*?, -*?^-jc*
AMERIKOS LIETUVIŲ
TAUTINĖS SĄJUNGOS VALDYBA
Ar Vilnius Papuasų žemej?
žinoti, kaip laukiama laisvė tis. Savo teritorijoje ji nori lik
fterps mus kitų tautų būrin. Bet ti laisva, šit dėl ko tad privalu
ji turės, ar šiaip ar taip, tikroji šiandie mums tiksliai savosios
būti. Nes ne dangaus ar paukš- žemės plotas išiaiškinti..."
čių laisvės privalo kiekviena &y- Taip galvojo lietuviai, laisvės
va tauta. Ant savosios žemės pasiryžę, prieš 33 metus. Ak,
trokšta ji liuosai ir savarankiš- kinta laikai ir kinta... anų lie
kai savo tvirtą būtį ir ateitį kur- tuvių palikonys.
Amerikos savaitraščio spaus
tuvėje kap. Simas Urbonas su
savo štabu pluša prie kalėdinic
Kario numerio pagerinimo. Jir
išeina kalėdinėmis nuotrauko
mis savo viršeliuose.
Kalėdų žiburiai New Yorke
New Yorko miesto aikštSs ir Mansion salėje, 454 Bedford
pastatai pasipuošė kalėdinėmis' Ave.
šviesomis. Visur, net pačiose! PrieS pat švente New Yor
mažiausiose dirbtuvėse, blizga ko uostą atvyksta 200,000-asi*
eglaičių papuošalai, jau porą sa-! DP. Ta proga uoste įvyksta iš
vaičių prieš šventes sudarydami kilmės, kurios dalyvaus DP ko
kalėdinę nuotaiką. misijos ir emigracijos pagalbi-
Šventinių dovanų pirkimo nį darbą dirbusių organizacijų
įpratimas savo ratan įtraukė ir atstovai. Lietuvių tą diena
naujai čia įsikūrusius tremti.
nius, kurie užatakavo lietuviš
kas krautuves, pirkdami kalė
dinių sveikinimų atvirukus ii
kitas smulkias dovanėles. Brook.
lyne Juozo Ginkaus krautuvėje
ir "Gabijoje" praėjo didžiausias
skaičius lietuvių, kurie čia, at.
vykę net iš tolimų miesto peri
ferijų, rinko ir pirkosi savo pa
žįstamiems kalėdines dovanas.
Viengungiai ir tie, kurie šias
metines šventes norės sutikti
didesniame būryje, jau ruošiasi
bendram Kūčių ir N. Metų su
tikimui. Tautininkų Klube ruo
šiamos bendros Kūčios, o N.
Metų sutikimą, didelį ir, kaip
paprastai, nuotaikingą, ruošia
Moterų Vienybė. Jis įvyksta
gruodžio 31 d. Nichols Inn.,
948-5e Jamaica Ave. (prie Cyp
ress Hill BMT subway stoties).
Pradedama 8 vai. vak. Pakvies
ta daug svečių ir kviečiama da
lyvauti visus, kurie tik nori pa
buvoti tame tradiciniame šios
organizacijos N. Metų baliuje.
Kitą N. Metų sutikimą ruošia
akademinis sambūris "šviesa".
ie N. Metus sutinka Knapp
&/?
^&
^i**Į£w5FtiįW*r^
1
JAV jau bus atvykę 22,400. Tai
gi, jau šitokioje didelėje šeimo
je JAV lietuviai per šias šven
tes simboliškai susijungs prie
tradicinio Kūčių kalėdaičio.
Šventinę nuotaiką stiprina vi.
sa eilė kultūrinių parengimų
kurie įvyko prieš pat šventes ii
dar vyks jų metu. F. Korsakai
tės dainų koncertas, kuris gruo
džio 16 d. įvyko Times Hali
sutraukė žymių meno kritiki
ir, gal būt, jai sudarys progv
prasiskinti kelią JAV muziki
nes viršūnes. J. Ginkaus radijas
ruošia specialią kalėdinę pro
gramą, kurią transliuos šį šeš
tadienį nuo 2 iki 3 vai., o švie
siečiai savo N. Metų sutikimui
pakvietė dainuoti visą eilę vie
tinių menininkų.
S. Narkeliūnaitė
-V*
%^*v
*w
nvn^ T*g»,f
1950 m. gruodžio 21 Nr. M-
s -y
A I A S A U I S
sutinka Kalėdas...
riausybės delegacija, kuli
buvo atvykusi Jungtinių
Tautų posėdžius, išvyko, ne
susitarusi dėl jokio klaust*
mo. Visi, kurie dėjo vilčiiį
kad bus galima ko nors pa
siekti per tuos pasitarimus*
įsitikino, kad su kinais gal
net sunkiau rasti bendrą kdP
faą, negu su Maskm
Valst. Sekretorius
sonas dalyvauja Atlanto Su
tarties valstybių pasitarimę
Belgijos sostinėj Briuselyje,
kur galutinai baigiami Eu
ropos apginklavimo planai.
Sustiprinti Europos kari
nėms pajėgoms numatoma
siųsti Amerikos kariuome
nės penkias ar gal net 10.
divizijų. Dalis tos kariuome
nės išvyksianti tuoj po Nau
jų Metų. Tuo pačiu metu ar
kiek anksčiau Europą iš
vyks ir generolas E i s e n
hower is, kuris skiriat
mas bendrojo Europos gyit§»
mo štabo viršininku
Ir
Korėjoj keturi moderniau
si Amerikos sprausmimli
lėktuvai F-36 Sabre susiko
vėsu keturiais rusiškais tos
pačios rūšies lėktuvais MIG
•15. Vienas MIG buvo nu
muštas, kiti trys pabėgo už
Mandžūrijos sienos.
Atlanto Sutarties valstfr#
bes sutarė įtraukti Vakarų
Vokietiją Europos gynimo
planą, bet numatytas būdas
nebepatinka vikiečiams ir
dabar jau jie priešinassi
Rusai jteikė protesto not:?
Anglams ir prancūzams dėl
jų nusistatymo įtraukti
kiečius Europos gynimu.
Esą, tai yra priešinga susi
tarimui nesitaikyti su Vo
kietija paskirai, tai yra, be
Maskvos dalyvavimo taikos
sutartyje. Paryžiuje ir Lon
done tą protestą mažai be-*
atkreipta dėmesio, tačiau pa
tys vokiečiai tuo susirūpino,
nes bijo atsidurti tokioj pa
dėty, kaip dabar Korėja.
Imi išleistas pirmas kaimį
kontrolės įsakymas- Jis tuo
tarpu liečia tik automibilius.
Automobilių kainas įsakyta
"užšaldyti tokiame aukštyje,
kaip buvo šių motų gruodį
1 dieną
Numtoma, kad tik ne
seniai Krašto Apsaugos sek
retorium paskirtas genero
las Marshall dėl nesveikatos
netrukus turės atsistatydin
ti. Jau numatoma, kas bus
ir jo vietiniku Symington,
kuris dabar yra karinių re
sursų valdybos pirmininkas*
I V A i S e n a k i e k v i e n k e v i a i e n i e v e a n e e i Z O i o a i
Leidybos B-v8. Prenumeratos kaina metame, mokant U anksto: jMjHhe
Amerikos Valatjfoėee $.4.00, Kanadoje $4.50, (5.00 losnarfiiki doleriai),
kitur $5.30. Galim* mokSti ir dalimi*, pradedant bet kuriuo metti llllcu-
.«*•. —t
-V-i
'r* \n\n THE FIELD
I V A i u a n i a n W e e k y
published by Ohio Lithuanian Publishing
Company, 6820 Superior Ave., Cleveland 3, Ohio. Phone: ENdicotl I-4466.
Issued in Cleveland every Thursday. Editor Vincas RASTENIS. AitliUnl
Editor Balys GA1D2IUNAS. Entered at Second-Class matter December 6th,
1915, at ihe Cleveland Postoffice under the act of March 3, 1679.
Subsbscription par year In advance: in the United States $4.00,
in Canada $4.50 (5:00 Canadian dollars), elsewhere '$5:50.

Dirva = Field. [volume], December 21, 1950, Image 6
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], December 21, 1950, Image 6 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], December 21, 1950, Image 6
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current