Newspaper Page Text
Nr. 2. 1951 m. sausio 11. Sis įdomus straipsni* gautas netrukus po G. E. Shaw mirties, bet dėl įvai rio ir gabumų žmogus, tu ti paskelbtas tuojau. Tie są sakant, tas asmuo, bai gęs savo dienas po Stalino paveikslu, negalėjo šiais laikais sukelti lietuviuose ypatingų simpatijų, tačiau, kaip daugiašalio charakte rių ir gabumų žmogus, tu rėjo ir tokių bruožų, kurie daug kam gali būti ne tik patrauklūs, bet ir pamo komai [sidėmėtini. Tą kaip tik ir iškelia ši*} straipsnio autorius. RED. Be šešerių metų šimtmetį pra gyvenęs dramaturgas Jurgis Bernardas Shaw mirę, lietu viams gal ne tiek daug žinomas, kiek Šekspyras, su kuriuo ve lionis save mėgo lygiagrečiomis statyti. Griežtu mėsos nevalgy mu, nerūkymu ir svaigalų ne vartojimu jis primena mūsų Vy dūną, kuris taip pat turėjo po linkį dramą. Shaw įdomus savo viešai ro dytais savotiškumais. Airiu gi męs, jis rašė vien anglų kalba. Tai būtų lyg patriotingas lie tuvis rašytų vien rusiškai. Ats1' sakydamas tėvynėje gyventi, jis tuojau išsiėmė jos pasą, kai tik Airija tapo nepriklausomu nuo Anglijos valstybe. Skelbėsi socialistu, bet visa dos gana skardžiu balsu protes tuodavo prieš vyriausybes, ku rios imdavo iš jo pajamų mokes čius socialistų siekiamiems vi suomeniškiems tikslams. Jis rodė gilaus susirūpinimo visuomeninės santvarkos klau- Atkelta iš 2-o pusi. dinti šias krikščioniškas idėjas tai realią užuojautą artimui, patekusiam nelaimę, ir didesnę pagarbą Žmogaus gyvybei. Medellino apylinkėse beveik kasdien nužudomas vienas ar ke li žmonės, dažniausiai, per girti muštynes, kurios įvyksta, kaip jie sako, dėl "politikos". Ir at rodo, kad vietiniai dėl to nela bai jaudinasi. Nelaiko tai geru, bet beveik normaliu dalyku. Kitas nelabai teigiamas reiš lcfnys Medelline yra tai, kad po gatves ir namus slankioja daug elgetų, kurių daugumas, atrodo. kalėjimas.. ititaip sakant, nušaut ir pririšt... Ilgoka pasivertęs popieriuose, pir masis prabilo Kalmaniokas. Jo švelni, žydžiuojanti kalba nebuvo nei bau gi, nei grasinanti, kaip kai kurių kitų ankstyvesnių agitatorių. Jis vis dar tebesijautė, kaip savas tarp savųjų, nors jo pareigos jį vertė laikytis ir kal bėti oficialiai ir tas jį gerokai varžė. Nurodęs, kada sėti žirniai, miežiai, baigęs avižomis, pridūrė, kad Baibių apylinkėje reikia daugiau sodinti bul vių, nes čia esą lengvos žemės. Po sėjos priėjo prie padargų ir pa kinktų. Jis žinojo, kad Lietuvoje ūki ninkai niekad neturėjo rūpesčio dėl egležies. ir jos atsargų nesudarinėjo. O dabar geležies niekur negalima gau ti: yra užsakyta iš Rusijos, bet iš ten ateina tik instrukcijos*, kada arti, kada akėti ir kada sėti, bet geležis noragams ir akėtvirbaliams neateina... Ir jau buvo aiškiai matyti, kad iki sėjos tikrai neateis, čia tai ir teko Kalmaniokui parodyti savo išmintį, kaip paruošti žemę sėjai, kai nėra geležies noragams ir akėtvirbaliams V fc Ir jis nurodė išeitį, vadovaudama sis bolševikine išmintim: iš dviejų senų noragų kalvis turi padaryti vieną nau ją noragą iš dviejų senų akėtvirbalių vieną naują akėtvirbalį. Jei katras kal vis nepanorės to padaryti, tai jis .,. dšs simais, bet Ameriką ir Sovieti. ją, kur žmonija išbando naujas sugyvenimo santvarkas, jis at lankė būdamas jau senukas. Vegetaras ir blaivininkas, Shaw draugavo tik su "mėsa ėdžiais" ir "burnelių" nevengė jais. Sakoma, jo keistoko elgesio dalis buvusi tyčiomis daroma poza. Jis norėjęs sudominti mi nią keistuoliu komedijantu Shaw, kad jinai geriau klausy itų menininko galvotojo Shaw. žinantieji sako, kad jo mintys i nepergiliausios, tačiau jos reiš kiamos neprilygstamo taikiau: ir tikslaus žodžio meistro. Tvir tinama, kad jo žodžių dėka ang lų tauta įvykdė pas save gilr revoliucinių ekonominių refor mų be revoliucinio smurto. Shaw pažiūros gyvenim ypatingai sudėtos jo dramų įžangas, virtusias tam tikra lite jratūros rūšim. Shaw save laike menininku kūrėju. Jis piktai pašiepdavo tuos menininkus, ku jrie skelbėsi gyveną vien tik sa jvo menui. Jis pašiepė ir tuos kurie meną vartojo praktikoje liaudžiai palinksminti. Žmogus jam buvo Iiešėjas tam tikros "gyvybines energi jos", o žmogaus privalumas anot jo, esąs tą energiją pri imti ir perdirbti savo laisvąja valia, kuri esanti tiek laisva, kar mes to nei įsivaizduoti negalime. žmogus, sako jis, turi būti iš tikimas savo nujautimams. Jis turi visomis pajėgomis vengti būti pusiau liurbis, pusiau ver gas. Jis turi dirbti, veikti, kurti. Gyvenimo evangelija ("džiugus žodis") yra dirbti. Tas ypa tingai pablrėžta įžanginiame yra profesionalai. Sakoma, kad šiltuose kraštuose pasitaiko daug kontrastų. Taigi, netenka nu stebti, kad ir puošnioje Medelli ino gatvėje, kur zuja naujutėlės amerikoniškos mašinos ar vaikš I to elegantiški praeiviai, vėlai [naktį pamatai tarpvartėje ap skurusią moterį su keliais i sku durus įvyniotais vaikais, prašan čią išmaldos. Ne be eto, kad čia nebūtų labdaringų įstaigų, ku rioms gausiai aukojama ir ku rios atlieka gal net didesnius darbus, negu kur Europoje. Dr. K. Karnauskas Iš Kolumbijos Lietuvio dramos "Man and Superman" žodyje: "Tikrasis gyvenimo džiaugs mas yra justi, kad ,esi naudoja mas tikslui, kurį pats pripa žįsti didingu. Tegul tave iki paskutiniosios iščiulps pirm, ne gu šiukšlyną išmes vis gi tu gyvensi ne kaip besikarščiuo jąs, negalavimų bei nusiskundi mų kupinas molio gabalėlis, bet kaip gamtos pajėga. Nesibarsi ant pasaulio, kam jis neprisi verčia tave laimingu padaryti. Gyvenimas tik tada nelaimin gas tragingas, kada esi kitų savanaudiškai naudojamas tiks lams, kuriuos žinai, kad jie yra žemi." Tikybinės Shaw pažiūros ne visai aiškios. Jis skelbėsi be dieviu, bet šventąjį Raštą skai tė aukščiau visų raštų. Jis tvir tino, kad trokštąs pasaulyje įvykdyti krikščionišką brolybę ekonominiu socializmu ... Šio meto lietuviams patrauk liausia pas Shaw, regis, bus jo darštumas ir raginimas nesnū duriuoti, bet dirbti. Mūsų tautai gyvai išlikti ir pasiruošti atei čiai reikia visų jos gerųjų sūnų bei dukterų nuolatinio bei įtemp to darbo visais frontais. Tai mūsų išlikimo evangelija. Shaw kartą rašė: "Ko daugiau dirbu, tuo gi* liau gyvenu. Noriu būti gerai iščiulptas prieš mirtį. Man gy venimas ne žvakė, bet liepsna, kuri valandėlei man įteikta neš ti. Trokštu, kad rpano rankose ji koskaisčiausiai sušvistų, pirm negu įteiksiu kitoms kartoms nešti ją ateitį." Perversmingas socialines re formas laisvu piliečių pritarimu vykdanti Anglija gal taps lieps na, rodanti žmonijai kelią pro Amerikos masinę komerciją ir Maskvos masinę vergiją. Jei taip, tai Shaw bus airis, kuris savo buvusiems tautos vergė jams anglams krikščioniškai atsilygino. Vyt. Sirvydas Aš LAIKIAU PAMALDAS U? A I N {domus stačiatikių dvisiškio pasipasakojimas. 69 puslapii Galima užsisakyti Dirvoje, siun knygelė. Kaina 50 centų čiant 50c pašto ženklais, arba $1.00 už dvi sabotaznikas,— o tokiems yra numaty ta vieta! Po tų svarbių pamokymų, Kalma niokas, kap ir pridera, pagarbino iš ei lės visu sovietiškus dievaičius, ir įsi smaginęs užbaigė: Joj sulojžem lietuviškas bur žuazines linciugas, tei dabah tik visi su pečiū ir išėjsim in noija tieva Stalina hoju! Čia Dainiai pagal įšakymą jau bū tinai turėjo groti internacionalą ir, sirodo, visdėlto išėjo šis tas panašu, bet ne kiekvienas galėjo pažinti... Pakilo kalbėti Gorčanovas. Jis lietuviškai kalbėjo švariau, tik jam nuolat stigo žodžių. Jo kalba buvo grasinanti. Mirtis ir kalėjimas pakai tomis kartojosi nuo pradžios iki galo. Jis, kaip žuvų tresto atstovas, pareik kė, kad dabar niekas neturi teisės nei su tinklais žuvauti, nei meškerioti vistiek, ar buvusiuose valdžios, ar sa vuose ežeruose. Ežerai ir žuvys pri klauso tik žuvies trestui. Kas norės gauti žuvies, tas galės gauti iš Vals čiaus vykdomojo komiteto raštelį, o su tuo rašteliu galės nusipirkti Zarasuose, pačiame žuvų treste. Tai esą labai pato gu, nes nereikia nei sušlapti... Pridūrė, kad tas pats ir su uoga vimu bei grybavimu, bet apie tai pla-' čiau pasakysią tos šakos inspektoriai kitą kartą atvažiavę. Po tų kalbų Kalmaniokas leido A rį, trobelis, gseas ar nekaš tavo? O šermenys? Tai kad w v. Shinka fWAtninatuij/z... Taip, draugas, tūksta tlėklngumo. Aš išsirašiau dy puką, giminaitį, tai kaip jis man atsidėkojo? Gėda net pasakoti! Tik atvažiavus aš gražiai jį priėmiau, pavaiši nau, well, armabylu pavaži nėjau. Bet aš su motera tu riu tik šešis rūmus, duktė jau ištekėjus už ortodoksų 1 autybės vyro, ne biednas ale tikintis, eina bažnyčią, tik, well, ortodoksas. Tai aš savo dypukui pasiūlinau dėl vie tos stokos važiuoti pas mano pusbrolį, kuris singelys il gai, sukau, turi daugiau ruimo gyventi. Tai jis tenai nuvažiavęs taip su manim negražiai pasielgė, net gėda pasakoti. Neparodė.jokio dė kingumo^ kaip paskutinis chuliganas. Tai visgi papasakok, ką tas latrelis tau padare ... Nuvažiavo jis pas tą singelį pusbrolį, o tas, pasi rodo, serga... Tai šitas chu liganas paslaugę jį kokias dvi nedėlias, o tas ėmė ir nu mirė ir užrašė tam chuli ganui penkis tukstaneius, o w v man nieko. Kai Sltą sužino- §ian(jjen I as is penkių tūkstančių pasi- ^ia inšiūrvtas šermenys nekas-!taiP tavo, ale ar nebuvo trobelio? i ti klausimus, jei kas kam nors neaišku. Visiems buvo aišku tik viena, kad išmintingiausia bus neaušinti burnos, bet Ignasius Trinkūnas, bežemis, buvęs "ustovas* (kerdžius), atsisojo ir klau sia: -r- Va čia parašyta, kad žemė tan^ kurie ją dirba. O pasakykit man, kam gi bus grūdeliai, sviestelis, mėsytė ir kiaušinėliai? Kalmaniokas šyptelėjo, bet atsakė trumpai, kad, žinoma, irgi tam, kas dirba. Neteisybė! Drauguži! Nugi tu labai gerai pažįsti Stepanioką, nugi Du dėną! Kol bu^o kaime, turėjo 8 dešim tines, kai išėjo vienasėdin, gavo 26, bej pušelėm apžėlusių smiltynų. Dar ne spėjo nei trobų perkelt, o valdžia už dėjo tokias pyliavas, kad jam tenai ir per 10 metų tiek neužaugs! Neišpylė. Tai atvažiavo ir suėmė, išvežė, kaip sa botažniką! Tai kam gi grūdeliai? Arba va kad ir aš pats: savo žemės neturiu, trobos neturiu, bet geri žmonės išlaiko dvi aveles, 14 vištų. Ot, ir apdė jo vilnų ir kiaušinių tokią duoklę, kad jeigu nebūčiau nuo ustovavimo laikų turėjęs sutaupytų vilnų, tai dabar jau ne čia kalbėčiau, o būčiau kalėjime, kaip sabotažnikasl Kalmaniokas numurmėjo kažinką, ko visai nebuvo galima suprasti, bet Trinkūnas, gal gelbėdamas jį iš keb lumo, ar gal užsidegęs, pradėjo toliau Ttbrsu DtriNeiiMC dėlios ir well, nori iš sykio praturtėti. Aš prieš 40 me tų visą nedėlią šapoj už du su puse dolerio dirbdavau! Sako, pažintį su tavim nu traukiu! Tegu sau nutrau kia, ale šitą tai jau turėtų tiek gėdos, svolačius, man palikt! Kaip tai, palikt? Kokį šitą? Taigi, kad dabar jau pasidaręs bagotyrium nusi trenkė net i Pennsylvaniją, pas kitą pusbrolį, katras tu ri bankoj 40,000, senas ir suparaližuotas. Sėdi ten jau keturios nedėlios, nešioja iš lovos, verda valgyt, maudo ir loja ant manęs, kai šuva. O tas durnius, vos gyvas, jį tik giria, o mane keikia. Tai gal ii* gerai, kad slaugo suparaližuotą žmogų. Ką čia, gėda net kal bėt! Jei turėtų bent kiek dė Ekonomistai aps v EUROPOJ GERIAUSIAI LAIKOSI I U K S E U A S jau aš pasisiūliau jam pa- tant kare nedalyvavusius šve- 000 t. plieno, šiandien, kada plie dėti išgauti palikimą, ba ži- dus ir šveicarus, geriausiai gy- i no pareikalavimas yra milžiniš nau kaip angelskai peršne- vena liuksemburgiečiai. ,kas ir ta liejykla savo gamybą kėti ir kain loieri nueiti Liuksemburgas turi tik apie .. PP. 'į300,000 gyventojų. Tie gyven- beveik kasdieh kaip ant mielių O JIS ką gl zino. {-0jai šiandien dėvi geriausios kyla. Kai išgavau 5 000, tai tab angliškos medžiagos drabužius, Bet gyventojai, kad ir dide thuliganas mane dar apsmei-j turi geriausius Šveicarijos laik- liame pertekliuje gyvendami, rodžius, važinėja geriausiais kaip paprastai būna, "pamurma" Na tai jau tikrai geras !Am~*ikos automobiliais, foto- prieš valdžią, kad reikia išlai tipelis, jei Vietoj ačiū dar ap- smeize. Danijos ir Olandijos maista. Kai dedant ginkluotis, dar tą kariuo Taigi, taigi. Ogi va kas juokaudami sako, kad tie menę reikia padidinti bent vienu man vaikščiojimas pas loje- 300,000 gyventojų gyvena kaip ar dviem batalionais karaliai. Iš kur gi Liuksemburgas gau- pam buvo jna tiek pinigų pirktis visoms nigaikštijos ir privatinį kapita- likau sau pusantro tai ąr Tarptautinės statistikos biu- lankiam likimui, kad paskutiny jam, chuliganui, negana tri- leteniuose Liuksemburgas lai- sis karas praėjo tik šiaurine ju ir pusės? Sako ngra. j. u v oitėje teritorijoje, savo didžiu, dabar jų ne tik pasididžiavimas, šeštoj] pasaulyje plieno lie bet ir neišsem O jis atvažiavo kaip dvi ne- jykla. Ta liejykla per metus pa- -bg- Niū, dabah višakam yh laišve, sumišęs, nebedrąsiu balsu atsiliepė Kalmaniokas. kingumo, kad išrašiau ir pri ėmiau ir pakietą Džerma niją buvau išsiuntęs, tai ne turėjo ten trenktis, o palik ti jį man. Galėjo ateiti ir pa sakyti pas šitą važiuok, dė de, tu! Visgi 40,000, toks supara ližuotas ilgai nepratrauks, o ką toks dvpukas veiks su tiek daug pinigų? Dėkingu mo, svolačius, neturi jokio. Aš pradėjau už du su puse per savaitę. Kad jam vėl vis ką paliks tai jau man aišku, bet ar manai, kad tas chuli ganas vėl mane kreipsis, kad padėti jam išrūpinti pa likimą? Kodėl, gal ir vėl kreip sis, kaipo pas žinantį įstaty mus ir turintį patyrimo gi minę. Oi, nesikreips tas svo lačius, jaučiu, kad .nesi kreips. Apšmeižė akis. Ar kaiciujo, kad gamina 4,000,000 tomų geležies, įsų europiečių, įskai- 2,000,000 tonų špižiaus ir 2,000, I plečia, liuksemburgiečių gerovė ffu0ja *eriausiais Vokietijos kyti "didelę", trijų batalijoj foto aparatais ir valgo geriausį kariuomenę... ir, Europai pra- Bet liuksemburgiečiai, skai čiuodami kasdien didėjantį ku- in§toms gerybėms? lą, neužmiršta .padėkoti ir pa komas žemės ūkio kraštu. Bet krašto dalimi ir nepalietė tos Jo mažy- garsiosios plieno liejyklos, kuri drožti klausimus: Va vėl parašyta: teisė mokslą. Pirma Lietuvoj tokių dalykų nerašinė jo ant sienų, bet suėjo vaikui tiek metų, lad jau laikas mokyklon tai ir turi eit. O čia dabar teisė tai ką, ar tai dabar taip bus, kai caro laikais, kas nori mo kosi, kas nenori, lieka aklas, nei skai tyt, nei rašyt? O va čia pamaliavota, tęsė Trinkūnas, nei neklausydamas Kalma Bioko atsiliepimo, diedas su boba sė di sau prie samavoro ir arbatą geria... O tu man pasakyk samavorų ar greit gausim Oje, in Tula dabah dideli užsa- gakima, toj bus po samavoha višėm dėdam ir bobam, jau su pasiryžimu atlaikyti atkirto Kalmaniokas. Tai gerai. O dabar pakalbėkim iš ūkiškos šakos. Tu, Kalmanėli, kai da bar jau agronomas, tai tu išaiškink man, kodėl ožkytės pienlis šaltas, o karvytės tai tik abi pamelžus šaltas? Salėj pasigirdo vos sulaikomo juo ko prunkštelėjimai. Bet Kalmaniokas, nieko pikta nemanydamas, visai atvirai įasisakė, kad šita mokslo šaka jam dar nežinoma ir papraišė Trinkūną, jei jis žino, tai ir paaiškinti. Tas šypsodama sis ir sako: ".i* s.1--syghizy 1 Matai, man regis, čia jau taip n iamas turtas. girdėjai tokį melą, aš jam, esą, nukniaukiau penkioliką šimtų! O kur mano trobe liai? čia viskas pinigą kai nuoja. tai ne krajus, kur klumpes pasiėmei ranką ir eini sau basas bažnyčią. Išrašiau, pakietą pasiunčiau, čia vėl aisbaksą dovanojau, ekspensai ir ekspensai, o dė kingumo jokio. Niekad žmo gus nežinai, kokį svolačių iš rašysi, nors ir giminę... Ar matei mano naują karą? Einam i strytą, parodysiu. Apžiūrėjome naują biuri ką, kuriam nereikia šiftų, tik spausk koja, o jis auto matiškai viską atlieka. Ar matei kokį nors karą kra ju patenkintas klausia. Kur tu ten matysi! Ne mačiau. O tas svolačius Jonas atvažiavęs dar juokėsi iš mano pakieto. Klausiau jo: ką dėti pakietą? Atsa kė: kavos pupelių. Aš ir Įdėjau, kaip prašė, svarą ka vos ir 7 svarus pupų, well, ką krajuj šebelbonais vadi na. Tai atvažiavęs meluoja, kad šebelbonų neprašęs, o tik vienos kavos. Iš tokio melagiaus tai dėkingumo ir nelauk. Tai ką, ar jau spė jai čia ir ta jų nusipirkti? Ar kaklaraišti? Ne, šitas dar iš Lietuvos. Tai ar ir Lietuvoj žmo nes su tajais vaikščiojo? Ne, visi ten vaikščiojo nuogais kaklais, tik aš vie nas buvau su tajum. Na, draugas, neme luok ir nesigirk. Klebonas, ana, sakė, kad tikrai yra dypukų, kur ir amerikanckai sušneka ir peiperius moka paskaityti. Tik atvažiavę ir tokie mandri. Ale tas mano Jonas yra tikras nedėkingas svolačius, gėda net pasako ti, tai tau ir giminę išsira šiau ... Šitą tai jau privalė jo palikti man... Tiek tro belio ... Ir įlipęs biuriką paspau dė koja automatą. surėdyta, kad ožkytės uodegytė augštyn užriesta, tai pienelis aušta, o karvytės uodegytė žemyn, apsaugo pienelį nuo vėjelio... Juokas dar sunkiau buvo sulaiko mas ir milicijos viršininkas nebeleido jaugiau kelti jokių klausimų. Susirin kimas buvo baigtas. Rytojaus dieną apylinkėje jau siau tė NKVD agentai, jieškodami... sabo tąžnikų, kurie pakurstė Ignasių Trin kūną taip kalbėti susirinkime. Kad jis pats visiškas proletaras, nepasamdy tas, savo noru būtų taip kalbėjęs, tas negalėjo tilpti enkavedistų galvose Bet, jei yra nusikaltimas, tai turi •būti ir kaltininkas. Kas apylinkėj tur tingiausias ir įtakingiausias. Bivainis? Na, tai jis ir kaltas! Ir štai ramią naktį milicija apsu po Bivainio trobą. Kol Bivainis iš miego išbudintas priėjo prie durų, enkavedis tai jas verste išvertė ir partrenkė že itię Bivainį, kurį tuojau ėmė spardyti, sakydami čia tau Tūlos samavoras, čia tau ožkytės uodegytė, tu a n i k e -Pora kaimynų, pajutę, kad Bivai nių namuose kaž kas darosi, tik slapta galėjo stebėti ir pamatė, kad abu Bivai nius išveda vieškelį, kur laukė enka vedistų mašina. Kitą dieną Bivainių ūkyje jau šeimininkavo tolimo kaimo rusai, džiaugdamies, kad vienu... ša bo tažniku kenkėju mažiau. "U I s a o- v -K1' »f. \n\n Y V E N I A S K O U I O GEORGE BERNARD SHAW