Dirva = Field. [volume], January 25, 1951, Image 5

About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

                
V-,
:r v
t/
-n..
„i* Nr. 4 1951 m. sausio 25 d.
•N*.-' I
Profesorius Vincas Krėvg
Mickevičius jau nebe pirmas kar
tas nesuprantamais sumetimais
mėgina išeiti viešumon su "idė
jomis", grindžiamomis proso
vietine logika ir dialektika. Pir
mą kartą jis išdrįso šias "idėjas"
skelbti savo paskaitoje, suruoš
toje 1949 metų rudenį Phila
delphijos Lietuvių Tremtinių
D-jos. Jo, Krėvės, paskaitoje iš
tisai driekėsi mintis, kad Mask
vos įgaliotinių Lietuvoje suda
rytoji okupacinio sovietų reži
mo marionetinė ekspozitūra
buvusi legali Lietuvos vyriausy
bė.
Tokia išvada išplaukia iš šių
Krėvės teigimų: "Kai aš tapau
užsienio reikalų ministeriu ir
ėjau ministerio pirmininko pa
reigas" "Vidaus reikalų minis
teris Gedvilą neklausė legalios
valdžios parėdymu" ir kt.
žodžiu sakant, okupacinė ma
i o n e i n i o o e i o a s k v o s
agentūrą Lietuvoje Krėvė titu
lavo Lietuvos vyriausybe, tuo
mėgindamas sudaryti klausyto
jams įspūdį, kad jo, Krėvės, va
dovautoji svetimos valstybės
okupacinės jėgos ekspozitūra
buvo ir konstitucinė ir legali
Lietuvos vyriausybė.
Antras Krėvės panašaus ir"tų
pačių tendencijų mėginimas jau
skelbiamas spaudoje, tai yra,
Nemuno žurnale, "Vyriausybės
sudarymas" straipsnyje. Be jo
kių rezervų Krėvės dėstomasis
Lietuvos aneksijos aiškinimas
yra prosovietiškas ir priešingas
•bendriesiems konstitucinės teisme
principams bei žalingas Lietuvos
laisvinimo bylai. Todėl yra gy
vas reikalas viešai atitaisyti
Krėvės klaidas bei istorinių fak
tų iškraipymą.
1. Prof. Krėvė niekad nėra
buvęs Lietuvos Respublikos už
sienio reikalų ministeriu ir nie
kad nėjo {Lietuvos ministierio pir
mininko pareigų. Jo pareigos
eitos sovietinio okupanto ekspo
zitūroje, jokiu būdu negali būt?
laikomos Lietuvos Respublikos
konstitucinių organu funkcijo
mis.
Jo, Krėvės, vadovautoji so
yietų okupacinės jėgos ekspo
zitūra, pasivadinusi "liaudie?
vyriausybe", nebuvo nei konsti
tucinė, nei legali Lietuvos vals
tybės valdžia, nes tam nėra jo
kių nei formalių, nėi materinir
teisės pamatų.
Sovietiniai Maskvos emisara'
siekė, kad Lietuvos okupacija
būtų įvykdyta per Lietuvos vals
tybės konstitucinius organus,
tariamai konstitucine tvarka
Tačiau šis areas galėjo sudary
ti eiliniam žmogui tik paviršu
tinį ir tariamą Lietuvos okupa
cijos ir inkorporacijos legalume
ir teisėtumo įspūdį. Iš esmė?
Lietuvos valstybės anekcija re
miasi konstitucine revoliucija,
nieko bendro neturinčia nei su
legalumu, nei su teisėtumu, nei
pagaliau su Lietuvos Respubli
kos konstitucinių organu tęsti
numu.
Lietuvos Konstitucijoje yra
numatyti du skirtingi atvejai,
suteikią ministeriui pirmininkui
prezidentinę prerogatyvą, kai
pats respublikos prezidentas nei
na prezidento pareigų. Pirmu
J'
"i-
TSnį^į.,-.-
i i iirini-
Dirvoje pasirodę atsilie
pimai dėl prof. V. Krėvės
straipsnio Nemune sukėlė
daug kalbų apie tose disku
sijose paminėtus faktus.
Tiesa, vienas kitas prie
kaištavo Dirvai, esą, toki
raštai gal įdomūs tik. pa
čiam prof. Krėvei, kadangi
čia apie jo straipsnį kalba
ma, ir gal keletui paminėtų
asmenų pažįstamų, o čia,
Amerikoj gyvenusiems lie
tuviams toki dalykai visai
svetimi, jiems visai nežino
mų žmonių nežinomi reika
lai. Su tuo priekaištu nega
lima sutikti, kadangi čia
kalbama apie dalykus, kurie
bus reikšmingi Lietuvos is
torijai ateityje. Tik atsi
verskime, pavyzdžiui, Lie
tuvos istorijos 98-99 pus
lapius, kur pasakojama apie
Kęstučio suėmimą ir jo nu
žudymą. Ten randame pa
rašyta, kad Jogaila Kęstu
tį su Vytautu pasikvietė
Vilnių, pažadėdamas, kad
jiems nieko bloga neatsi
tiks, bet ten juos suėmė,
o paskui Kęstutį nuvežė
Krėvos pilį ir ten nužudė.
Sako, kad ir šiandien te
bėra neaišku, kas buvo tik
rasis Kęstučio nužudymo
kaltininkas pats Jogaila,
ar jo dvariškiai, kurie veikė
Jogailos vardu? O labai ir
labai gaila, kad tai neaiš
ku.
Ir prof. Krėvės straips
nis iškėlė panašių klausimų.
Jis tvirtina, kad Lietuvos
vidaus reikalų ministeris,
nieku nenusikaltęs, vien tik
bolševikams to reikalaujant,
dar Lietuvai esant nepri
klausomai, paties preziden
to |sakymu buvęs suimtas
duoja respublikos prezidentą tik' įuvos
eiliniuose valstybes adm.mstra-,
cijos reikaluose. C.a jis neper-į
ima pagrindimų prezidento pre-l
rogatyvų, prie kurių, savaime
TREMTIS
Vienintelis lietuviškas laikraštis Vokietijoje. Eina nuo 1950 metų
liepos mėnesio pradžios, kas savaitę. Leidžia ir redaguoja žurnalistas
SIMAS MIGLINAS. Prenumeratos kaina Amerikoj^' ir Kanadoje
50 centų vienam mėnesiui
TREMTIES atstovai:
Visai Amerikai, išskyrus Chicagos miestą t
St. Nasvytis, 4579 W. 157 St., Cleveland 11, Ohio
SEMDAMI TREMTI, REMIAME VOKIETIJOJE
LIKUSIUS LIETUVIUS BE UŽJURIO LIE
TUVIŲ PARAMOS JIE LIfitS BE LAIKRAŠČIO!
^Sjį, $ įį. v
suprantama, priklauso ir naujos (prezidentini
vyriausybes sudarymas toip
viena .s svarbiausių respublikos
prezidento konstitucines galios
funkcijų šiuo atveju visos pa-1
grindines konstitucines preziden- •.
j.
iaci
f/\ Tiivilrm
Vir, -r
V"
KADA NUTRŪKO LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖ
Dr. Bronius Nemickas
ir tuo būdu išduotas bude
liams. Argi nebūtų ateities
lietuvių kartoms gėda dėl
tokio dalyko, jeigu ateity
je istorikai kartotų tą, ką
prof. Krėvė parašė? O tai
kaip tik netiesa, ir tai turi
būti dabar, nieko nelaukiant
atitaisyta. Panašiai yra ir
su visa eile kitų prof. V.
Krėvės tvirtinimų. Mes kal
bam apie tai ne dėl atskirų
žmonių, o dėl pačios Lietu
vos garbės, taip pat ir dėl
teisybės. Pasirodo, kad dar
labai daugeliui lietuvių, taip
pat ir Amerikoj seniai gy
venančių, teisybės ir Lietu
vos garbės reikalai dar gy*
vai rūpi.
Mes nebemanoftte* spaus
dinti visų tuo klausimu at
siųstų straipsnių, kadangi
atveju (Konstitucija 71 str.) mandatą įgyja ministras pirmi
ministras pirmininkas tik pava-Įninkąs antruoju atveju, tai yra
duoja respublikos prezidentą, respublikos prezidentui mirus ar
kai šis suserga ar išvyksta atsistatydinus. Tada ministras
užsienius. Antru atveju (Kon- pirmininkas ateina respublikos
titucijos 72 str.), kai respubli- prezidento vieton su visomis jo
kos prezidentas miršta ar atsi-1 prezidentinės galios prerogaty
statidina, vakuojančią jo vietą vomis ir naudojasi jomis tol, emisarų,
ateina ministras pirmininkas su kol išrenkamas naujas preziden
visomis prezidento prerogatyvo
mis tada jis jau vadovauja
valstybei, kol bus išrinktas nau
jas prezidentas. Vadinas, pir
muoju atveju ministras pirmi
ninkas, naudodamasis tik dalimi
prezidentinių prerogatyvų, pava-
tas. Savaime suprantama, šiuo
atveju, jei yra reikalas, minist
ras pirmininkas gali Budaryti ir
naują vyriausybę.
Krėvės aprašomųjų įvykių at
veju tegali būti taikomas tik
pirmasis atvejis, numatytas Lie-
konstitucijos 71 str Tai
ir Antanas Merk eidamas
neV
Lietuvos
tTOrliMODi vtoniAC
to funkcijos (vadinasi, ir naujos
vyriausybės sudarymas) tebėra
sergančio ar užsienyje esančio
prezidento galioje.
zidento
u pre
adovavo valstybei,
naudodamasis tik dalimi
davo
^publikos
en valstvb&
reika|uose Todg A Merkys ir
jok okonstitucinio
i.-
i Igrindo sudaryti nauja vynausy
bę, nes ši galia pagal konstitu
ciją jam nebuvo perėjusi.
Be to, A. Merkio, kaip prezi
dento pavaduotojo, poziciją silp-
Visai kitonišką konstitucinį' nina dar ir ta aplinkybė, kad
jis jau buvo atsistatidinęs iš
ministro pirmininko pareigų:
jo atsistatidinimas respublikos
prezidento buvo priimtas, ir A.
Merkys tik laikinai ėjo- ministro
pirmininko pareigas, kol prezi
dento bus sudaryta konstituci
ne tvarka nauja vyriausybė.
Taigi Merkys, pagal konstitu
cijos raidę ir dvasią, šiomis są
lygomis nebegalėjo perimti jo
kių respublikos prezidento funk
cijų, visiškai nebekalbant apie
konstitucijos 72 straipsnio nu
matytas prerogatyvas, sutei
kiančias ministrui pirmininkui
valstybės vadovavimo galią. Iš
tikrųjų, A. Merkys naujos vy
riausybės ir nesudarė. Jos vie
toj Maskvos emisarai, remiami
raudonosios armijos, sudarė so­
V
j' V i' -.r '--ĮUJ- ..
Iš kitų gautų atitaisymų,
gal būt, pažymėtina Juliaus
Smetonos atsiųsta pastbi,
liečianti prezidento išvyki
mą iš Lietuvos. Anot prri£»
V. Krėvės, p. Smetonieni
su šeima (is su turtu!) iš
vyko pro Tilžę tuo metll*
kai pats prezidentas posė
džiavo su ministeriaisy o
po posėdžio, paskyręs laiką
vėl susirinkti, išnykęs iff
ir pats prezidentas bene po
ra djienų prieš balševikų
įsiveržimą. Julius Smetona
pažymi, kad iš tikrųjų p.
Smetonienė tuo metu gy
veno Užugiryje (už Ukmer
gės) ir tik birželio 15 d. pa
informuota apie įvykius, iŠ
tenai aplinkiniais keliais iš
vyko i Kybartus, kuriuos
tepasiekė birželio 15 d. 10
juose yra nemaža pasikar- vai. vak., tai yra, kai visa
tojimų. Bet dedame čia dr.
Broniaus Nemicko straips
nį, kuris atkreipia dėmėsi
ypatingai svarbų dalyką
klausimą, kada gi iš tik
rųjų pasibaigė Lietuvos ne
priklausomybė? Maskva dar
ir dabar vežiojasi tarp
tautines konferencijas vi
sokius dokumentėlius, ku
riais stengiasi įrodinėti, kad
rusai Lietuvos niekad ne
okupavo, kad ji teisėčiausiu
būdu pati įstojo Sovietų
Sąjungą, būdama visiškai
nepriklausoma. Ir prof. V.
Krėvė tebekalba apie Lie
tuvos vyriausybes po 1940
metų birželio 15 dienos, tuo
lyg ir prisidėdamas prie
Maskvos įrodinėjimų. Dr.
B. Nemickas kaip tik čia ir
atkreipia dėmėsi tą di
džiausią ir 'Lietuvai kenks
mingiausią prof. V. Krėvės
klaidą.
Lietuva iki Nemuno buvo
jau užplūsta bolševikų. Pats
prezidentas Kauną apleidęs,
pasirodo, tik apie
Tą žinoti svarbu kiekvie
nam, kas nors kiek brangi
na ne tik atskaro asmens,
bet ypač PAČIOS LIETU
VOS GARB$.
vietų okupacinę ekspozitūrą.
Taigi Krėvė ir jo vyriausybė
mandatą gavo ne iš Merkio, kaip
teisėto ir teislaus konstitucinio
Lietuvos respublikos organo,
Merkys tokios konstitucinės ga
lios neturėjo, bet iš sovietų
remiamu raudonosios
armijos, kitais žodžiais tariant,
iš svetimos valstybes, okupavu
sios Lietuvą.
vos valstybės organo konstitu
cine tvarka, bet iš okupacinės
jėgos. Tiesa, tai buvo padaryta
neva per Merkį, kad nepakan
kamai išprususiam žmogui su
sidarytų kaip ir konstitucinis
(taigi ir legalus!) "liaudies vy
riausybės" atėjimo kelias.
šito, suprantama, siekė Mask
vos emisarai, ir tas jiems iš da
lies pavyko, nes Krėvė jau de
šimties metų perspektyvoje dar
tebegyvena jo "vyriausybės" le
galumo ir teisėtumo iliuzijo
mis ...
Kad Maskvos režisuojama ir
mūsų vaidilų vaidinama liaudies
vyriausybės atsiradimo komedi
ja atrodytų "teisėtesnė", buvo
griebtasi dar ir tokio triuko:
Maskvos emisarams raginant,
viešai paskelbta visuomenei, kad
ministrų taryba respublikos pre
zidento išvykimą iš Lietuvos to
kiomis sąlygomis laiko jo atsi
statidinimu ...
Tačiau ši klasča reikalo esmės
nepakeičia, nes joks Lietuvos
respublikos konstitucijos straip
snis nesuteikia ministrų tarybai
atstatydinti prezidentą. Pagal
Lietuvos Respublikos konstitu
ciją (73 str.) respublikos prezi
dentas atsistatidinti gali tik
pats, joks kitas organas negali
I V A
20
minu­
čių prieš bolševikų tankų
pasirodymą Kauno Laisvės
Alėjoje ... Tai lyg ir as
meninio pobūdžio faktai...
Bet jie rodo, kad Lietuvos
prezidentas ne klastingai
pabėgo, apgaudamas mini
sterius ir apsirūpindamas
savo asmeninius reikalus,
bet priešingai, pasitraukė
paskutiniu momentu, kada
jau nieko kita nebeliko da
ryti, ir pasitraukė politi
niais sumetimais, turto rei
kalais neturėdamas nei ka
da pasirūpinti.
jo nušalinti ar jo valios aiškinti.
žodžiu sakant, šis ministrų tary
bos "nutarimas" neturi jokio tei
sėto konstitucinio pagrindo, bet
yra paremtas tik okupacinės jė
gos sugestijomis ir spaudimu.
Tai toks yra Krėvės vadovautos
Lietuvos "liaudies vyriausybės"
atsiradimo formalinis pagrindas
kanstitucinės teisės pažiūriu.
Dabar pažiūrėsime tą patį
reikalą, tik iš kitos pusės, vertin
dami jį daugiau materines tei
sės požiūriu.
Įsivaizduokime sau, kad visa
būtų vykę taip, kaip Krėvės
geista (savo rašinyje Krėvė ta
tai išreiškia daugiausia kitų lū
pomis respublikos prezidentas
Antanas Smetona palieka Lie
tuvoje jis okupacinės jėgos pri
verstas, pasirašo Lietuvos vals
tybės likvidacijos aktus, kuriuos
vėliau pairašinėjo Paleckis su
Krėve "liaudies vyriausybė"
gimsta ne per Merkį, bet per
respublikos prezidentą, kaip
konstitucinį organą žodžiu sa
kant Lietuvos valstybės likvida
cija vykdoma, visur griežtai pri
silaikant konstitucijos raidės.
Ar tada Krėvės vadovautoji
"liaudies vyriausybė" būtų bu
vusi jau legali Lietuvos valdžia?
Šių faktų ir Krėvė neberanda timos valstybės aktai, atlikti per
reikalo slėpti. Vadinasi, Krėvės formalų Lietuvos valstybės kons*
vadovautoji tariamai lietuviška titucinį organą, esantį okupaci
sovietinė ekspozitūra, kurios ne- nės jėgos visiškoje valioje,
galima nei laikyti, nei vadinti Jei iš vieno šitokių aktų būtų
jokia Lietuvos vyriausybe, gi- gimusi Krėvės "liaudies vyriau
_mė ne iš kompetentingo Lietu- sybė", ji būtų buvusi vistiek
Ne!
Lietuvos Respublikos Konsti
tucija numato nepriklausomą ir
suvereninę Lietuvos vyriausybę
(1 str.), kurios priešakyje yra
respublikos prezidentas, niekam
formaliai neatsakingas už savo
galios veiksmus (73 tr.). Taigi
prezidentas veikia savo valia ir
savo iniciatyva, jis, niekieno
neprievartaujamas, skiria mi
nistrą pirmininką ir jo pristaty
tus kitus ministrus.
Tačiau, kai gimė Krėves va
dovautoji "liaudies vyriausybė",
Lietuva jau buvo politinėje ir
militarinėje sovietų sąjungos ?a
lioje. Lietuva tada nebebuvo nei
nepriklausoma, nei suvereninė
jos prezidentas tada nebebūtų
galėjęs veikti savo valia ir inicia
tyva, jis būtų vykdęs svetimos
valstybės valią ne jis, bet vis
ties Maskvos emisarai būtų va
dovavę Lietuvos valstybei.
Tokiu būdu respublikos pre
zidento aktai, atliekami^kad ir
pagal formalią konstitucijos rai
dę, būtų buvę nei prezidento va
lios, nei pagaliau Lietuvos vals
tybės socialinės konstitucijos iš
raiška. Tai būtų buvę materinės
teisės požiūriu ištikro tik sve-
svetimos valstybės smurto vai
siu, nes šitokg gimtuvių aktas
būtų vistiek priešingas Lietu
vos valstybės ir socialinei ir
formaliai konstitucijai, bei bend
riesiems teisės ir teisingumo
principams, Lietuvos nepriklau
somybė nutrūko 1940 metų bir
želio 15 dieną ir tokiose ap
linkybėse jokių teisėtų Lietuvos
vyriausybiij Lietuvoje, nebega
lėjo būti.
Seniausias ir gražiausiai ilius­
truotas lietuviškos minties žur
nalas.
MARGUTIS
Įsteigė kompozitorius
A. VANAGAITIS
Kaina metams $2.®$
Susipažinti siunčiamas
dovanai.
ginate registruotis Lietuvos
konsulate ir seniai Amerikon at
važiavusius! sako vienas
amerikietis lietuvis, gyvenąs čia
jau kelios dešimtys metų.
Kurie dar nėra citizens, tai te
gu ir registruojasi, o aš ame
rikonas, kam man registruotis
svetimam konsulate!
Taip, žinoma, Amerikos pilie
čiui registruotis Lietuvos kon
sulate, pranešti konsulatui sa
vo adresą, nėra jokios pareigos.
Bet nauda gali būti.
Dažnas turi čia ir giminių
Amerikoj. Kartais tie giminės
jau ir užmiršti, pamesti, neži
nia kur gyvena, nežinia, ar te
bėra šiam pasaulyje. Bet pasi
taiko, kad miršta žmogus ir jo
paliktas turtas pradeda ieškoti
naujo savininko, įpėdinio. Pali
kimo globėjai visur teiraujasi,
kur būtų galima rasti mirusiojo
kokių nors giminių. Jeigu žino,
kad velionis buvo kilęs iš Lietu
vos, tai ir Lietuvos konsulatą
kreipiasi ar nežinote kartais
jūs, kur galėtų būti to žmogaus
giminės
Kodėl kreipiasi Lietuvos
konsulatą
Todėl, kad, jeigu žmogus bu
vo iš Lietuvos, tai ir jo giminės
turėtų būti lietuviai. O jeigu
lietuviai, tai net ir Amerikos
valdžios įstaigos taip galvoja
tie žmonės galėtų turėti kokių
nors ryšių su savo tėvynės kon
sulatu, nesvarbu, ar jie dar te
bėra savo krašto piliečiai, ar
jie jau tapo Amerikos piliečiais.
Kartais esti net testamentas
parašytas tokiam ir tokiam as
meniui, gyvenančiam Ameriko
je, kilusia^ iš Lietuvos tokios ir
tokios vietos. Tada konsulatas
ieško to žmogaus per laikraš
čius. Gal tas žmogus laikraščių
v
Ik* &
4
,'
0 gal turtas jūsų įieško!
Tai kam Čia dabar dar ra-(lieka two tvarkytoj patiektų
sąskaitų). Kartais tokius skel
bimus laikraščiuose kai kas ir
atsiliepia, sakydamas, kad kaip
tik aš esu tas pats, kurio ieš
kote. Bet tada reikia jau ir
įrodyti, kad tikrai esi tas. O
jeigu kas yra konsulate iš anks
to užsiregistravęs, nurodęs savo
vardą, pavardę, amžių, kilimo
vietą, dar nežinodamas, ar jis
bus, kam nors reikalingas, tai
tada, kai atsiranda palikimas,
toks užsiregistravimas jau yra
geras įrodymas, kad tai tikrai
tas pats asmuo, kuriam turtas
užrašytas.,
Naudinga užsiregistruoti ir
dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui,
senas draugas nori su jumis dar
kartą pasimatyti prieš mirtį, o
nebežino, kur esate. Ir jums gal
būtų malonu su juo pasimatyti,
bet taip pat nežinot, nei kad
jis jūsų ieško, nei kur jis yra.
Jei būsite užsiregistravę, leng
vai susirasite. Amerikos įstaigos
neregistruoja savo piliečių. Bet
lietuviams čia gali patarnauti
Lietuvos konsulatas, visai ne
žiūrėdamas, ar jūs dar Lietuvos,
ar jau Amerikos piliečiai.
Tokia centrinė lietuvių regist
racija yra New Yorko generali
niame Lietuvos konsulate. Pri
mename jo adresą:
neskaito, tai jo ir nesuranda. O ir kaip galite iš to turėti net ir
turtas laukia, kol galų gale nu-ilabai svarbios naudos...
eina valdžios kišenę (kiek jo
Sauk
•į' -v V"'
t:-*
..
Consulat General of Lithuania,
41 West 82nd St.
New York 24, N. Y.
Užsiregistruoti taip lengva:
pakanka parašyti tik atviruką
su vardu, pavarde, amžium, ad
resu, kilimo vieta. Naudinga nu
rodyti ir žmonos tėvų pavardę
bei jos kilimo vietą. Amerikoje
gimusiems irgi nieko nekenkia
užsiregistruoti, nurodant, iš kur
jų tėvai yra kilę. Tai kaštuoja
tik 1 centą ir reikalauja kelių
minučių laiko. O nežinote, kada
TAI NE PASLAPTIS, KAD
YRA GREIČIAU ŠAUKTI
pagal no
fv
5"^
,v v
aP" t" V.* o iv*
v
s
f. v
v
:v.v
•. Jv
Geresniam
savo
V k
Cit, juk kiekvienas žino,
kad užmiestiį prisišauksi
^dvigubai greičiau pasakęs
telefonininkei šaukiamąjį
užmiesčio telefono numerį
iarogre
uesnia»pa^av^
asmeninį numenu
Š** tyjih \n\n Chicagos miestui ir Kanadai
W. Stuogis, 1114 Florence Ave., Evanston. I1L
6755 So. Western Ąve.
Chicago 36, 111.
THE OHIO BELL TELEPHONE COMPANY