Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, February 15, 1951, Image 6

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, February 15, 1951, Image 6',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-02-15/ed-1/seq-6.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-02-15/ed-1/seq-6.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-02-15/ed-1/seq-6/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-02-15/ed-1/seq-6/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], February 15, 1951, Image 6
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 8.

Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.9 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 15 Feb. 1951. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1951-02-15/ed-1/seq-6/>

Newspaper Page Text

30)
„w.
įsibrovę
daug 22
d.
Eksponatai
LIETUVIŲ ARCHYVAS
Lietuvos Istorijos Metraštis
30LŠEVIZM0. NACIONALSOCIALIZMO, TREMTIES METAI
Redaguoja: Jonas LEONAS
LIETUVOS KULTŪROS GOLGOTA
pirmosios bolševikų okupacijos metais
Dr. Kęstutis Kernuvis
II
MUZIEJŲ VARGAI BG&8EVIKŲ OKUPACIJOS METAIS
(Tęsinys)
Gražiai besivystą ir beaugą provincijos muziejai bolševikų
okupacijos metu patyrė labai skaudžių smūgių iš įvairių bolševi
kinių pareigūnų ir vietos komunistinių gaivalų tarpo. Čia nebus
Įmanoma suregistruoti visų provincijos muziejų vargų ir sunku
mų anuo metu ir teks pasitenkinti keliais būdingesniais pavyz
džiais. Klasiškas pavyzdys yra Zarasų muziejaus padėtis.
Zarasų komunistų partijos sekretorius Kovsovas pareika
lavęs sudeginti muziejuje buvusias religines liaudies dailės sta
tulėles ir kryžius. O ano meto Zarasų burmistras Paleckis reika
lavęs sudeginti visus muziejinius ekspontus arba juos išmesti.
Zarasų apskr. Vykdomojo Komiteto pirmininkas Majevskis kart
kartėmis reikalavęs muziejų iškraustyti, tačiau to nebuvę padaryta
dėl to, kad su tuo nesutikęs švietimo skyriaus vedėjas Garla.
Pagaliau kartą Paleckis pareikalavęs muziejų per 24 valandas iš
kraustyti ir eksponatus sudeginti. Paprašius atitinkamo rašto,
jo nedavęs. Dar daugiau. Vėliau Zarasų muziejaus reikalus
įsikišo NKVD. Zarasų apskrities NKVD saugumo skyriaus vir
šininkas Guskovas, prisidengęs lietuviška Gubaičio pavarde, už
antspaudavęs muziejaus senųjų ginklų skyrių, tą savo juokingą
darbą motyvuodamas tuo, kad, girdi, kontrrevoliucionieriai tuos
ginklus gali panaudoti prieš tarybinę santvarką.
Visai panašus dalykas atsitiko ir su Rokiškio muziejum.
Tas muziejus buvo Rokiškio mieste Nepriklausomybės aikštėj.
Bolševikams Lietuvą okupavus, jis buvo perkeltas Rokiškio dva
ro rūmus. Perkėlimas įvyko ne tam, kad muziejui būtų tinkames
nės patalpos, o tik todėl, kad muziejaus patalpos miesto centre
buvo patogesnės NKVD reikalams. 1940 metų rudenį dvaro rūmus
užėmė raudonosios armijos 219 šaulių pulkas ir muziejiniai ekspo
natai buvo sunešti didelius tų pačių rūmų II aukšto kambarius.
Jie ten kartu su kitu inventorium dėl vietos stokos buvo tiesiog
suversti vieni ant kitų. Liaudies meno skyrius (kryžiai ir statulė
lės) buvo sudėtas kiemo sandėlyje, kurio lubos buvo kiauros. Mu
ziejaus eksponatai buvo kraustam i pačių raudontrmiečių ir, žino
ma, labai nukentėjo. Dar prieš eskponatus iškraustant II aukštą,
pulko komisaras ir NKVD įsakė muziejuje Įrengti "raudonąjį
kampelį" ir pašalinti iš muziejaus liaudies meno eksponatus,
kryžius, dievukus ir religinio turinio paveikslus. Muziejų iškraus
čius II aukštą, jį patekti tebuvo galima tik kopėčiomis, nes
raudonarmiečių užimtų patalpų laiptais naudotis buvo uždrausta.
Toks nepaprstas įėjimas muzieju, turbūt, buvo pirmas toks
Lietuvoje...
Kretingos muziejaus reikalus taip pat buvo pradėjęs tvar
kyti NKVD, nors visi provincijos muziejai buvo Vytauto Didžiojo
Kultūros Muziejaus ar Lietuvo Mokslų Akademijos tiesioginėje
žinioje. Tai matyti iš šio originalaus dokumento:
Lietuvos TSR Vidaus Reikalų Liaudies Komisariatas. Sekre
toriatas. 1941 m. birželio 2 d. Kaunas. Švietimo Liaudies Komisarui
drg. Venclovai. Vilnius. Kopija: Kretingos apskr. Skyriaus V-kui dig.
Stankevičiui. Kretinga.
VRLK Kretingos apskr. skyriaus viršininko pranešimu, Kre
tingale, nacionalizuotame name yra senų religinių daiktų muziejus,
šiuo laiku Kretingoje yra didelis patalpų trūkumas kaip įstaigoms,
taip ir gyventojams. Todėl siūlau, kad "Istorinės ir muziejinės vertes
daiktų apsaugos komisija" minimą muziejų iš Kretingos perkeltų
Kauną, ar kitą kurj muziejų. Be to, kaip praneša, ten randasi ir vi
sokių
knygų. Tas knygas, jų pageidavimu, reiktų palikti vietos valsty
bim'i
bibliotekai.
Vidaus Reikalų Liaudies Komisaras, Valstybės Saugumo Vyr.
Majoras Guzevičius. \7tLK Sekretoriato Viršininkas Turinskas.
Taigi, Kretingos muziejinius reikalus buvo pradėjęs tvar
kyti Vidaus Reikalų Liaudies Komisariatas su aukštaisiais Vals
tybės Saugumo ir NKVD valdininkais. Matyt, dėl tos priežasties,
kad Kretingos muziejuje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos provin
cijos muziejų, buvo nemaža religinio turinio liaudies meno eks
ponatų. NKVD pareigūnams parūpo muziejų sunaikinti.
Mažeikiuose vietos komunistai be muziejaus vedėjo žinios
muziejų pasisavino 15 numizmatinių eksponatų, vieną
kryžių ir tris medalius. Muziejaus ąandėlyje sugadino ar sunaikino
22 muziejinius eksponatus.
Baigiant kalbėti apie NKVD, raudonarmiečių ir komunistų
sau\aliavimą Lietuvos muziejuose, čia tenka prisiminti ir Kauno
Bažnytinio Meno Muziejaus išardymo faktą. Palikdami atvirą
klausimą, kas yra kaltas dėl to muziejaus išardymo, čia paskelbsi
me tik išlikusį tuo reikalu pranešimą:
Pakavimo darbas
Bažnytiniam Menui Remti. Tirti ir Ugdyti D-gijos b«iv. Pir
mininkui.
Pareiškimas.
Šiuo pareiškiu, kad Kauno Baž. Muziejus yra likviduotas. Lik
vidacija įvyko taip. 1940.XII.8 d. atvyko iš Vilniaus doil. A. Valeška,
sakyto muziejaus Laudies Švietimo Komisariato skirtas globėjas, su
dviem pagelbininkais ir tą patį vakarą pradėjo muziejaus eksponatus
nuo sienų nukabinėti ir dėti dėžes. Tam pačiam reikalui buvo panau
dotas ir muziejaus inventorius, k. a. lentynos, vitrinos, pridedamosios
sienelės.
truko irao
1940.XII.8 iki
buvo įpakuoti
1. Visi
to pačio
šie:
kryžiąi (metaliniai)
ir
men maž
monstrancijos,
I E V A
S A S K E I A
TAUTAI STIPRINTI VAJŲ
Kviečia visus sąmoningus lietuvius i bendrą
darbą tautos gyvybei išlaikyti
Susivienijimo Lietuviu Amerikoje Pildomoji Ta
ryba nutarė paskelbti nauju nariu įrašymo SLA
vajų ir išrinko tokio Vajaus pravedimui komisiją:
prezidentą W. F. Laukaiti, vice prezidentą Povilą P.
Dargį ir sekretorių M. .T. Viniką.
SLA Vajaus Komisija, atsižvelgdama i lietuvių
tautos bei Lietuvos Vaisi
yhes
tragingą padėtį, kuomet
aziatišku žiaurumu pasilaikantis rusiškas komuniz
mas grūmoja išžudymu lietuviu, kuomet tarptautiniu
santykių stovis yra pavojingai įtemptas, nutarė jung
ti su šiuo Vajumi lietuvių tautines sąmonės stiprini
mą. Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą, remiant
Jungtinių Amerikos Valstybių pastangas žmonijai
taiką užtikrinti, demokratinėms laisvėms išlaikyti ir
jas įgyvendinti visame pasaulyje, žiu gyvybinės
reikšmės tikslų atsiekimui. nutarta visų šiame Vajuje
prisirašiusiu narių dalis mokesčio skirti tiems tiks
lams atsiekti, todėl nutarta ir šį Vajų pavadinti:
TAUTOS STIPRINIMO SLA 'VAJUS
šis reikšmingas Tautos Stiprinimo SLA Vajus
prasideda Vasario 16 Diena, šiais metais, šio Vajaus
laiku įstodami i SLA ne tik turit progą palengvin
tomis silygomis apdrausti savo gyvybę ir sveikatą,
bet kartu įsitraukiate tautos gelbėjimo ir stiprinimo
veiklą ir savo mokesčiais paremiate ta gyvybinės
svarbos veiklą. Tokis SLA Vajus iš viso pirmas vi
soje SLA istorijoje.
Vajaus Komisija nuoširdžiai kviečia visus ge
ros valios lietuvius be atidėliojimo patapti SLA nariais
ir prisidėti prie didžiųjų tautos gelbėjimo ir stiprini
mo darbų. Kartu prisidėsite įgyvendinimui visu kil
niųjų SLA fraternalinių tikslu ir užtikrinsite sau ir
visiems SLA nariams praktiškas fraternales naudas.
Įstojimo i SLA reikalais infprmaeijas suteiks SLA
kuopų organizatoriai ir kiti veikėjai, arba rašykite
SLA sekretoriui:
Dr. M. J. Vinikas,
A N K A O S
neįmanoma išmokti be vadovėlių ir žodynų.
Didžiausias šios rūšies literatūros pasirinkimas
yra Lietuviu Spaudos Centre "Gabijoje"
V. PETERAITIS, Mažasis lietuviškai angliškas žodynas, su tar
timi. 418 psl., daugiau kaip 12,000 žodžiij. Kaina $2.00
V. PfiTERAITIS, Didysis lietuviškai angliškas žodynas, daugiau
kaip 30,000 žodžių, 580 P3l., didelio formato. Kaina $5.00
A.HERLITAS, Angliškai lietuviškas žodynas, 400 ps. Kaina $ 3.00
A. LALIS, Lietuviškai angliškas ir angliškai lietuviškas žodynas,
2 tomai kartu Kaina $ 14.00
J. KUKANAUZA, Anglų kalbos gramatika lietuviams, 192 psl.,
V. MINKUNAS, Anglų kalbos skaitymai, ,184 psl. Kaina $ 1.20
Anglų kalbos mokytojas, 174 psl Kaina $2.00
Su užsakymu, pridedant po 15 centų smulkiais pašto
ženklais persiuntimui, siųsti kartu ir pinigus, čekius ar
Money Order, adresuotus:
Kaina $ 2.00
A I A
2. Visi istoriniai dokumentai, virž 40,
3. Visi paveikslai (išskyrus Šv. šeima Murillo, Pažaislio
Marija su Kudikėliu, Nukryžiuotojo ir dar kitus),
4. Visos didesnės skulptūros (išskyrus šv. Agotos, Nukry
žiuotojo ir dar kai kurius),
5. Smulkesnės skulptūros (smūtkeliai) visos iki vienai,
6. Muziejuje ir sandėlyje buvusieji arnotai, stulos, bursos
(išskyrus kai kuriuos senesnius, mažiau'vertingesnius ir suplyšusius).
Kalėdų metu buvo padaryta pertrauka. O 1941.1.6 d. atvyko
aukščiau minėti dail. Valeškos pagelbininkai su dviem sunkvežimiais
bei darbininkais ir visus minėtus eksponatus išgabeno Vilnių.
1941.1.15 d. muziejaus patalpas apžiūrėjo Raudonosios Armijos
Seminarijos namams perimti skirtas karininkas ir iš durininko perėmė
muziejaus raktus.
Apie gresiantį muziejui pavojų aš tučtuojan pranešiau dail.
A. Valeškai, muziejaus globėjui, telegramomis: I-ąją išsiunčiau sau
sio 13 d., II-ją sausio 15 d. tai jokio atsakymo negavau. Tik 1941.1.17
atvyko Vilniaus Miesto Muziejaus Vedėjas, taip jis pasivadino, vienas
iš sakytų dail. A. Valeškos pagelbininkų. Drauge su juo likusius dar
muziejuje eksponatus sudėjome rūsį prie anksčiau sudėtų. Dėl blogo
rūsį įėjimo keletą rėmų ir vieno altorėlio rėmus prisiėjo palikti lauke.
Tuos, rodos, jau bus sunaudoję namuose gyvenantieji kariai. Kauna.
Apie šio muziejaus eksponatų nukentėjimą teks ilgiau pa
kalbėti kituose šio rašinio skyriuose.
(Bus daugiau)
Pereitame Dirvos jaunimo
skyriuje buvo bendrais bruožais
paliesta bendrojo išsilaviniimo
'problema. Verta ir konkrečiau
tą temą pasvarstyti, kadangi
I bendrasis išsilavinimas yra vie
na iš labiausiai vertinamų žmo
gaus ypatybių.
Paprastai bendru išsilavinimu
vadina žmogaus platų nusima
nymą įvairiose gyvenimo ir
mokslo srityse, ypatingai tokio
se mokslo šakose, kaip istorija,
geografija, literatūra, menas, so
ciologija, filosofija bei gamtos
mokslų pagrindai. Bet tai nepil
nas? supratimas. Pilna galva ne
sistemingai prikimštų tos rūšies
žini'g dar nesudaro didelio bend
rojo išsilavinimo. Priešingai,
tai cf-ažnai liudija tokios galvos
nešiotojo intelekto menkumą.
žinios turi būti tam tikroje
sistemoje. Kiekvienoje žinojimo
srityje reikia mokėti atskirti
svarbias žinias nuo smulkmenų,
reikia suvokti tos srities princi
pus ir pagauti esmę.
i
JAUNOJI KUSTA
Bendras išsilavinimas, t. y.,
intelektinių žmogaus ypatybių
galimai didesnis išugdymas,
sudaro didžiausius skirtumus
tarp atskirų individų. Jis sukuria
nelygybę, daug didesnę už turtų,
Pirmutinis stabdis kelyje iš
silavinimą yra stoka žingeidumo,
v susidomėjimo, stoka noro lavin
tis. Gaila, kad bręstąs jaunimas
per anksti nustoja sveiko vai
kiško instinkto viskuo domėtis,
visada klausti "o kodėl taip?"
Pavyzdžiui, Amerikoj dabar jau
yra vartojama keli milionai tele
vizijos apartų. Neabejojama, kad
tik nedaugiau kaip 100,000, t. y.,
vos apie ,2 nuošimčiai jų var
totojų yra pasidomėję, kaip gi
tas aparatas veikia ...
To žingeidumo instinkto grą
žinti nebegalima. Jį atstoti tegali
akivaizdus, entuziazmą žadinąs
jaunimo įtikinimas, kaip reikš
mingas gyvenime dalykas yra
intelektinis išsilavinimas.
BENDRAS IŠSILAVINIMAS
luomų ir kitokias nelygybes. To?
nelygybės neįmanoma panaikin
kinti jokiomis reformomis ar re
voliucijomis. Yra tik viena prie
monė tam nelygumui palyginti
tai jaunų žmonių pasiryžimas ir
laiku sukrutimas pasiekti pa
tiems aukštesnio bendro issila
vinimo. žinoma, ne visų sąlygos
tam yra vienodai palankios, ne
visi vienodai gabūs yra ir gimę
ne visi vienodai tam palankioje
aplinkumoje bręsta. Bet teisin
gai visdėlto vienas autoritetin
gas amerikietis yra pareiškęs,
kad mūsų laikų sąlygos duoda
garantuotą galimybę kiekvie
nam, net ir sunkiausiose aplinky
bėse pasiekti platesnio išsilavi
nimo. Tos sąlygos yra: ilgas pra
dinis mokymas, bibliotekos, kur
sai, vadovėliai, žurnalai, 40 va
landų savaitėje darbas ir tt.
Kodėl tad visdėlto toks, paly
ginti, mažas nuošimtis pasiekia
didesnio intelektinio išsilavini
mo? (Ta proga reikia pastebė
ti, kad ir universitetą baigęs ne
kiekvienas yra intelektiškai išsi
lavinęs. Jei kas savo studijas
žiūri tik formaliai, jsigvja žinių
diplomui gauti, bet neįgyja pla
taus išsilavinimo).
Antra kliūtis stoka kantry
bės, noras pergreit matyti pa
stangų vaisius. Jaunuolis, pradė
jęs kurioje srityje entuziastin
gai lavintis, po kiek laiko paste
bi, kaip jam dar toli iki tos sri
ties "žvaigždžių" ir nuleidžia
rankas. Svarbiausia klaida čia
esti ta, kad jis nepasidomėjo,
kiek laiko tos "žvaigždės" dirbo,
kol pasidarė "žvaigždėmis" ...
Bendro išsilavinimo aukštą
laipsnį pasiekti yra sunkiau, nei
bet kurioj kitoj siauresnėj srity.
Nei 5 nei 10 metų čia dar nėra
pakankamas laikas. Tam reikia
nuolatos rūpintis naujų žinių
įgijimu ir senų palaikymu. Pa
Hartojimas yra naudingas ne tik
senoms žinioms palaikyti, bet ir
joms susisteminti. Todėl bendra
me išsilavinime dažnai daroma
pažanga vien tik stengiantis ap
sisaugoti nuo atžangos.
Trečia, bene didžiausia kliū
tis gabumų sąvokos perverti
nimas. Skirdami per didelę reiš
mę gabumams, mes neįsidėmim.
kad didžiausia laimėjimų dalis
priklauso ne nuo jų, o nuo darbo
nuo pastangų. Kai kuriuos žmo
nių sugebėjimus galima išmatuo
ti. Tų matavimų statistika rodo
labai įdomų dėsnį. Būtent, ga
biausias kurioj nors srity žmo
gus, žinoma ir išsilavinęs joje.
niekad nepasiekia daukiau kaip
dvigubai už vidutiniškai prasila
vinusius. Pavyzdžiui, šokimo
tolį pasaulinis rekordas yra 8.13
metrai. O kiekvienas vidutini?
vyras gali nušokti apie 4 met
rus. Tas dėsnis jau senokai tai
komas ir pramonėj. Jeigu viena?
darbininkas padaro daugiau kaip
dvigubai, negu vidutiniškai pa
daro kiti, tai dirbtuvė vadovybė
žino, kad arba jis vartoja ypatin
gą darbo metodą, arba visa dar
bininkų masė simuliuoja.
Tas dėsnis pasitvirtina ir gry
nai dvasinių gabumų srityje. Jei
kas mokėsi kinų kalbos ir jos ge
rai išmoko, o aš nesimokiau ir
nei žodžio nemoku, taip tarp
mūsų tuo atžvilgiu skirtumas
labai didelis, bet ne dėl jo gabu
mo, o mano negabumo, o tiktai
dėl to, kad jis mokėsi, o aš ne.
Jeigu ir aš pasimokysiu, tai ir
aš išmoksiu, ar bent pramoksiu.
Jei mano gabumai tam mažesni,
aš per tą patį laiką mažiau teiš
moksiu, o ir ilgai mokydamasis
taip tobulai, kaip gabesnysis, ne
išmoksiu, bet visdėlto skirtumas
tarp mūsų mokėjimo kiniškai ne
galės būti taip nepaprastai dide
lis, kaip visai nesimokius ar ma
žai tesistengus.
Tam tikrų fizinių ar psichiniu
(Atkelta iš 3-čio pusi.)
Nuomonės apie legioną
mas, tuo padarant galą tai tylai,
kuri iki šiol politikoje buvo įsi
galėjusi.
J. Vaitkevičius
VI.
Karys profesionalas:
Mano įsitikinimu svetimšalių
legioną reikia stoti, nors Ame
rika ir neduotų pažadų dėl Lie
tuvos išlaisvinimo, nes ir po
įstojimo nebūtų vėlu derėtis.
Reikia neužmiršti, kad tokį
legioną stotų visų tautybių vy
rai, tad ir mums nevertėtų atsi
likti.
Jei turėčiau sūnų, aš leisčiau
jam stoti svetimšalių legioną.
Tačiau tokio legiono sudarymo
atveju, jin stojant, reikėtų at
kakliai reikalauti, kad: 1) Le
giono vyrai būtų lygiai aprūpi
nami kaip ir amerikiečių kariai,
2) jų šeimos taip pat turi būti
aprūpinamos. Legiono sudarymo
atveju tokius pokalbius turėtų
vesti mūsų diplomatai bei vado
vaujamieji veiksniai, Lietuvos
laisvinimo reikalą statydami pir
moje vietoje.
Mano manymu senieji ir nau
jieji lietuviai Amerikoje turėtų
atkakliau ir su didesniu užside
gimu kovoti dėl Lietuvos laisvi
nimo. Politiniams įvykiams kin
tant, tuo pačiu gerėja sąlygos
įvairiems reikalavimams. Taigi,
ar nereikėtų ir Amerikoje judin
ti lietuviško legiono sudarymo
reikalą, o jam mūsų karininkų
ir kareivių atsirastų.
Aš asmeniškai taip pat stočiau
lietuviškas gretas. Jei mes ka
riausime amerikiečių pusėje, tai
tuo atveju galėsime drąsiau sta
-v
1951 m. vasario 15 Nr. .7,
&
ARGI GALI BOTI...
Kad Vasario šešioliktosios
mmejimas mūsų jaunimui būti|
tik iškilmingas formos dalykas,
nesukeliąs jame jokių konkrečių
pasiryžimų dirbti savo tautai9
Kad jaunieji lietuviai ne
suprastų, jog neišūgdę lietuviš
kos individualybės, jie netaps
pilnais žmonėmis?
Kad lietuvių tautos sena ir
garbinga praeitis nebūtų nuola
tinis akstinas didžiuotis savo
tautybe
Kad žymiųjų lietuvių gy
venimas ir darbai, siekiant Lie
tuvos nepriklausomybės, nebūtų
gyvieji pavyzdžiai ir fkvėjimas
mūsų jauniesiems?
Kad jaunieji lietuviai išei
viai savo dvasia nutoltų nuo
kenčiančio, bet kovojančio, fi
iškai pavergto, bet dvasia laisyo
Lietuvo jaunimo?
ypatybių visiškas neturėjimas,
žinoma neleidžia kai kuriose sri
tyse ir stengiantis ką nors pa
siekti. Neturėdamas kojų negali
šmokti šokti, neskirdamas garsų
negali būti muziku, arba neskir
damas spalvų nebūsi dailininku,
tad nėra ko stengtis veržtis to
kias sritis, kurioms neturim net
vidutinių gabumų. Bet su nor?
maliais vidutiniais gabumais pėr
darbą, ryžtingą ir sistemingą la
vininmąsi kiekvienas gali pasiek
ti net ir labai aukšto tobulumo.
Ir tie vos vidutiniški gabumai,
besilavinant, patobulėja. Pay.,
vidutinio jautrumo klausos as
muo, besilavindamas muzikoje,
dažniausiai žymiai ištobulina ir
savo klausą, kuri vėliau jau žy
miai prašoksta vidutiniškąjį tos*
rūšies gabumą. B. L.
{B. d.
tyti savo reikalavimus, negu kad
lūkuriuodami, kad kas kitas ko
votų dėl mūsų tėvynės laisvės.
J. Mileris
O ką apie tai galvoja Dirvos
skaitytojai Prašom atsiliepti
naujas bei skirtingas nuomones
paskelbsime, pakartojimus
suskaičiuosime, nurodydami, ku
riai nuomonei kiek yra prita
rėjų.
L. KALBOS VADOVO
prenumeratoriai!^
Dalis Lietuvių Kalbos Vadoyo
gerb. prenumeratorių, pilnai su
mokėjusių prenumeratos mokes
tį, dar negavo knygos. Pasku
tiniu metu ji nebuvo siuntinė
jama. šiandien gavau Pasaulio
Lietuvių Bendruomenės Vokieti
jos Krašto Valdybos š.m. sausio
27 d. rašytą tuo reikalu paaiš
kinimą. Būtent: "Tuo tarpu dėl
įvykusių susitrukdymų dėl lei
dyklos kaltes negalėjome dides
nio kiekio knygų gauti, šiomis
dienomis tikimės galėsią pakan
kamai'knygų išsiųsti."
Kaip Tamstos žinote, LKV
siuntinėja ne per mane, bet be
tarpiai prenumeratoriams.. Aš
tik priimu užsakymus. Labai
prašyčiau, dar truputį kantry
bės, kurios Tamstos ir taip daUg
parodėte, o knyga visus aplan
kys.
Su pagarba
Juozas Audėnas
General. Įgaliotinis \n\n 2 u z i e i n i i n k i n i e k i s i n i s i o n a a s
307 W. 30th St. New York 1, N. Y.
840 Union Ave., Brooklyn 11, N. Y.

Dirva = Field. [volume], February 15, 1951, Image 6
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], February 15, 1951, Image 6 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], February 15, 1951, Image 6
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current