Newspaper Page Text
Redakcijos ir administracijos adresas 1— GARY, Indiana Gary ir Indiana Harbor lie tuviai, vietinio ALT skyriaus pastangomis, vasario 18 d. gra liai ir sėkmingai paminėjo di džiąją lietuviu šventę, šv. Ka zimiero bažnyčioj kleb. kun. J. S. Martis atlaikė sumą už Lietu vos laisvę ir už žuvusius dėl jos. pienai pritaikintą pamokslą pa iake kun. P. Kirvelaitis. Op. sol. Sofija Adomaitienė pagiedojo Schuberto "Ave Maria" ir J. Dambrausko "Maldą už Tėvy nę".Tikra ir širdinga Dambraus ko "Malda" ne vienam išspaudė ašaras. Popiet Am. Leg. Vytauto Posto salėj įvyko iškilmingas minėjimas. Nežiūrint lietaus, sa fe buvo perpildyta. Iškilmės pra ėjėtos Amerikos ir Lietuvos him nais, vėliavų išstatymu ir žuvu sių pagerbimu. Dalyvavo Gary burmistras E. H. Schwartz ir S. Chicago burmistras F. Migas. Iturie pasakė po kalbą ir paau kojo po $30. ALT Centro iždininkas M. Vaidyla nupasakojo Tarybos at liktus darbus ir reikalą nepa liaujamai veikti, gal kiek perdė tai išgirdamas velionį preziden tą Rooseveltą, visdėlto perda vusį Pabaltijo tautas Stalino žu dynėms. Vien aukų surinkta per $850. Priimta rezoliucija, kuri siunčiama vyriausybei jr kftpg reso vadovybei. Programoj dalyvavo: op. sol. Sofija Adomaitienė, dramos ak torius Kazys Gandrimas, K. Peč kaitienės tautinių šokių grupė. TRUMPAI Iš VISUR Waterburieciai giria Genocil parodą, tik pastebi, jog trūks ta dokumentų paaiškinimų ang lų kalba, ko būtinai reikia, paro dą skiriant amerikiečiams. Gen. Raštikis nesveikuoja: atsivėrusi sena žaizda ties kadai kare kulkos sutriškintu kojcF kaulu negyja, nes žaizdoje pa stebėta metalo. Neišaiškinta, ar tas metalas nuo sprogstamos kulkos, ar dabar patekę metalo dulkės darbo metu fabrike. Clevelande vasario 25 d. įvy ko stlo teniso rungtynės tarp Chicagos Ateities (V. ir A. šo liūnai, A. Avižienis) ir Clevelan do žaibo (A. ir J. Nasvyčiai. V. Januškis) sporto klubų. Lai mėjo Chicagiečiai (5=2). Chica giečiai dalyvavo ir Ohio stalo teniso varžybose, kur buvo susi rinkę geriausi USA stalo teni sininkai. Konkurencija buvo di delė ir lietuviams nepavyko iš kopti pirmesnes vietas. Baltimorės naujakurių jaunių krepšininkų komanda, neseniai įsikūrusi prie Atletų klubo, šį met turėjo jau dvejas rungtynes su vietine amerikiečių Cross St. komanda. Pirmas rungtynes pra laimėjo 40:53 (11:26), antras laimėjo 44:38 (24:21). Savo narei DIRVA Redaktorius Vincas RASTENIS (buto telefonas: UTah 1-6747) Redaktorius Baly3 GAID21UNAS (buto telefonas: CArfield 1-7406). Kaip minėjom Vasario 16-ta Ind. Harbor parapijos choras, vedamas Ant. Rimkevičiaus ir lietuviškos mokyklos vaikučiai, vadovaujami V. Zakarevičienės. K. PeČkaitienės šokėjai vis tvir čiau įrodo, kad jie yra pakanka mai pajėgūs ir pageidaujami programos vykdytojai. Ypač ma lonu pabrėžti, kad beveik ptisš šokėjų yra čia gimęs lietuvių jaunimas. Minėjime pirmą kartą dalyva vo pereitais metais susiorgani sios Michigan City lietuvių ko lonijos atstovai. Būtų gera, kad jų pavyzdžiu pasektų ir kitos Indianos lietuvių kolonijos. Ypač pasigendama Indianapolio ir S. Bend lietuvių. WATERBURYJE Visų pirma paminėtina, kad dalyvavo labai daug žmonių. Bet regis, galėtų dar ir daugiau da lyvauti, jei "bailiųjų" negąsdin tų kad ir menkas įėjimo mokes tis ... Gaila, ALT skyrius šios "naujos mados" baidosi, siek damas padidinti parengimo pa jamas. Bet kažin ar nebūtų dau giau atsilyginta aukomis, jei ir šykštuoliai gautų progos susi graudinti Aukų šįmet surinkta gausia' 2,200 dolerių (arti pusės kvo tos), žymią dalį yra sudėjr tremtiniai. Iš stambesnių auko tojų pažymėtini "šimtininkai' —dr. P. Vileišis, T. Matas ir dr •broliai Šmulkščiai. Lietuvių šalpos Klubas šie šventės (33 metų sukaktie?' proga buvo pasiryžęs išsiųsti 3r siuntinius, bet ir vėl "neištesė i 1 jo" susidarė 46 siuntiniai.. Flinto (Mich.) lietuviai nepri jklausomybės dieną paminėjo va ,sario 17 d., praleisdami vakarr gen J. Černiaus šeimoje, šeimy nėje aplinkoje ir nuotaikoje, nuo širdžiai šeimininkų vaišinami Flinto lietuviai praleido keletr mielų valandų Tėvynės temomi,c besišnekučiuodami. Kiek ilgėles nį, viltingą žodį tarė gen. J. Čer nius, primindamas, kad Tėvynė gyva ne tik mums ji gyva ir visam demokratiškam pasauliui Rašytojas Balys Gražulis paskai tė tai dienai skirtos savo kūry bos, o A. Gustaitytė padeklama vo eilėraščių. Susirinkusieji lietuviai Tėvy nę prisiminė ne vien tik žodžin ir ilgesio dainomis Laisvė? Vajui tas nedidelis būrelis, to? kelios šeimynos, sudėjo 51 do lerį. Pažymėtina, kad stambiau sią auką davė senosios išeiviu kartos lietuvė ponia M. P. BALTIMORE, Md. čia minėjimas buvo net dviem atvejais vasario 16 ir vasario 18. Pirmasis miėjimas buvo lyg ir jo oficialioji antrasis platesnei visuomenei skirtas. S O I A I U A U S K I E N E I jos vyrui ir mūsų mielam Bičiuliui FELIKSUI netikėtai mirus, skaudžią valandą gilią užuojautą reiškia AMERIKOS LIETUVIŲ TAUTINĖS SĄJUNGOS CLEVELANDO SKYRIUS •abu minėjimus prisirinko pil na lietuvių said. Penktadienį dalyvavo Balti morės burmistras Thomas D'Al lessandro, senatorius John. M. Butler, kongresmanai Edward Garmatz, George Fallon, Laris dale G. Sasscer, visi sakė kal bas, be to kalbėjo Lietuvos pa siuntinybės patarėjas J. Kajac kas, SLA pirm. W. F. Laukai tis, adv. Nadas Rastenis ir kt. Vasario 18 d. lietuvių parapi jos bažnyčioje buvo iškilmingos pamaldos, su vėliavomis daly vaujant Am. Liet. Legiono 154 Posto ir Auxiliary vadovybėms o vakare vėl lietuvių salėje daug (daugelio dalyvių nuomene perdaug ...) prakalbų ir gra žus, nuotaikingas koncertas, ku rį patiekė op. sol. Juzė Augaity tė, pianistė Galina Leonienė ir aktorius J. Palubinskas. Pertraukos metu aukų surink ta $411.73. A S I S K Y nuo mūsų FELIKSAS MUDRAITSKAS, netikėtai mirė Clevelande, ligo ninėje, po apendicito operacijos gavęs plaučių uždegimą. Mirė būdamas 54 metų amžiaus, išgy venęs Amerikoj 25 metus. Buvo ALT Sąjungos ir eilės kitų lietu viškų organizacijų narys. Pali ko žmoną Sofiją, sūnų Alfonsą, dukterį Juliją Kuznikienę. Dar liko brolis Pranas Argentinoj, sesuo Lietuvoj, pusbrolis Juška Chicagoj. Iš Lietuvos buvo kilęs iš Svėdasų miestelio. Pašarvotas D. ir Wm. Jakubs laidotuvių namuose, pamaldos ir laidotuvės bus šeštadienį, ko vo 3 dieną, 9:30 vai. Naujosios Parapijos bažnyčioje. Laidos Kalvarijos kapinėse. Providence, R. I., vasario 15 staiga mirė PETRAS GRISKO GRIŠKEVIČIUS, buv. Dirvos re daktoriaus K. S. Karpiaus se sers vyras. Petras buvo kilęs iš šiukščiakalnio kaimo, Daugų v., Amerikon atvyko 1901 metais. Dabar ėjo 69 metus amžiaus. Liko žmona Marė, duktė ir sū nus. Nors paprastas darbininkas lietuvis, Petras su žmona buvo veiklūs šios kolonijos lietuviai, priklausė prie D. L. K. Gedimino draugijos ir Am. Liet. Piliečių pas. klubo ir tose organizacijose darbavosi. Jų vaikai buvo pirmu tiniai šios kolonijos lietuvių tar pe pradėję palinksminti lietu vius muzika: duktė pianu, sūnus smuiku. Dukterį išleido Brown universiteto mokslus, sunus taip pat lankė universitetą, bet ne baigė. Velionis palaidotas vasa rio 19 d. Liko čia jo brolis An tanas Griškevičius. Jie Provi dence išgyveno visą laiką nuo 'atvykimo Ameriką. Hartforde, Conn., mirė PRA NAS BARTUSEVIČIUS. Palai dotas vasario 14 d. Velionis pa liko nemažą šeimą, keletą anū kų. Day tone, Ohio, trumpu laiku mirė trys mūsų tautiečiai: BE NYS MAKAREVIčIUS, JUO ZAS GREENE (GRINIUS) ir PETRAS PETKUS. Nei vienas iš jų dar nebuvo sulaukę senat vės, nors Daytone visi jau buvo išgyvenę gana ilgus metus. Pa liko gausias šeimas ir dvi naš les, Makarevičienę ir Grinienę. I V A Dažnai taip atsitinka, kad daugeliui mūsų tenka nejaukiai pasijusti, kai susitikę kitatau čius ir paminėję Lietuvos ar lietuvių vardą, išgirstame: "ži nau, Latvija, jūsų Ryga gražus miestas., Turime aiškffit!,* kad Ryga yra mūsų kaimyno sostinė. Ta čiau nieko nepadarysi, taip jau yra, kad Latvija ir latviai kita taučių tarpe yra geriau žinomi, negu mes. Taip dedasi ir šiame krašte, kur lietuvių gyvena ke liskart daugiau, negu latvių. Ko dėl taip yra? Gal teko kai kaili matyti gra žiai išleistą anglišką knygą Latvia as an Independant State, kurią parašė neseniai pasimiręs Latvijos ministeris Washiajfto ne Dr. A. Bilmanis. Knygą išleido Latvijos Pa siuntinybė Washingtone 1947 m. Ji turi 405 psl., daug gerai parinktų paveikslų, statistikos lentelių ir kt. Ji duoda gerą ne priklausomos Latvijos gyveni mo vaizdą. Tas pats Bilmanis parašė net 12 knygų apie Lat viją anglų kalba. Kitas žymus jo veikalas, kuriame rašoma ne tik apie Latviją, bet taip pat apie Lietuvą ir Estiją, yra Bal tic Essays, Washingtone 194 m., 268 psl. Be to, jis rado galimybę paskelbti visą eilę straipsnių apie Latviją tokiuose reikšminguose žurnaluose, kaip "Annals of the Academy of American Politikai and Sacial Sciences", "Journal of Central European Affairs" ir "Ameri can Slavic and .East European Review". Nereikia daug aiškinti, k? reiškia tautai turėti progos kal bėti apie save tokios rūšies lei diniuose, juos turi po ranka tie, kurie sprendžia ar spręs tautų likimą po naujo sukrėti mo. Ir ne vienas Bilmanis raš? ir rašo. Panašių darbų paskelbė F. Balodis, M. čakste, L. Ekis ir kiti. Neabejokime, kad po trečiojo pasaulinio karo Latvi jos atstatymo reikalai bus grei čiau ir palankiau išspręsti, negu mūsų. Ir tai žymia dalimi bu« pasiekta geros informacijos ir propagandos dėka. Pasižiūrėjus mūsų stovyklą, vaizdas gana liūdnas. Besibai giant antram pasauliniui karui, buvo šiek tiek pasidarbuota ir keletą neblogų knygelių išleido Lietuvai Vaduoti Sąjunga, Lie tuvių Kultūros Institutas ir Amerikos Lietuvi/ų Informaci jos Centras (LAIC). Didelį dar bą pradėjo inž. T. V. Vizgirda Vokietijoje, leisdamas anglišku knygų seriją "Lithuania Count ry and Nation", bet visų savo planų negalėjo ištesėti. Keletą gerų knygų vokiškai išleido lei dykla Patria. Bet tai jau "pri vačios iniciatyvos" nuopelnai. O dabar jau keli metai tylu. ramu. Net ir Lithuanian Bulle tin retai bepasirodo, o jo turi nys gana skurdus. Praeitų metų gale prof. Kolu paila jaudindamasis rašė Drau ge, kad naujai leidžiama Funk and Wagnalls Standard Ency clopedia apie Lietuvą nepalan kiai parašė ir skleidžia sovietų tezes. O kas gi kaltas, jei kita taučiui gauti teisingų žinių apie Lietuvą yra gana sunku? Ten pat sakoma, kad straipsnis apie Latviją esąs geresnis. Nenuosta bu, nes latviai, kaip matėme, mokėjo pagaminti tinkamos li teratūros ir ją paskleisti. Ne galima leidėjų perdaug kaltinti. Parašyk gerai ir mokėk pri eiti kur reikia įdės, pasa kys ačiū ir dar honorarą su mokės. Juk štai ta pati leidykla išleido Standard Dictionary of Folklore, kur apie lietuvių folk lorą leido kiek nori ir kaip nori parašyti lietuviui specialistui. Nenorėkime, kad apie mus kiti gerai parašytų, jei mes patys ne tik neparašome, bet dažnai nepaslenkame net laiškus at sakyti, kai kitataučiai, mus ko kių žinių paprašo. Nepriklausomybės laikais mū sų informacija ir propaganda irgi buvo silpna. Tai skaudi tie sa. Mūsų atstovai užsieniuose stengdavosi vaišėmis įsigyti Lietuvai draugų. Mėgėjų išsi gerti visur netrūksta, tačiau to kių draugystė baigiasi su jų išsipagiriojinju. Kitas pagalvo davo, kad gal Lietuva labai tur tinga, jei gerai vaišina, bet apie Lietuvos dvasinius turtus vistiek nieko nežinojo. čia prisimena vienas priėmi mas Helsinkyje. Jis buvo su ruoštas mažesnio, bet turtin gesnio krašto pasiuntinybės, negu Lietuva. Pasigerti ten nie kas negalėjo, šeimininkės pasi puošimas niekuo nesiskyrė nuo kitų viešnių. To krašto įžymus pianistas paskambino viena sa vo originalų kūrinį (jo apsilan kymo proga ir priėmimas buvo suruoštas), be to, buvo parody ta įdomi kultūrinė filmą apie krašto papročius ir išeidamas kiekvienas svečias gavo gražia knygelę apie to krašto kurortus. Per porą valandų jau galėjai susidaryti neblogą supratime apie šį kraštą ir net įsigeisti ji pamatyti... Daugelyje sostinių mes tu rėjome savo karinius attache kai kur ir prekybinius, bet tik vos poroj vietų tebuvo šis ta? panašu attache kultūriniams reikalams. Jų reikšmė būtų bu vusi milžiniška ir nepriklauso mybės netekus. PROPAGANDA IR KULTŪRA Tiesa, mūsų kultūrinis lo bynas nėra labai didelis, tačiau mes patys dažnai nemokame įvertinti ir to, ką turime. O ka patys nepažįstame ir neverti name, tai ir kitiems nemokamr parodyti. Vis dar dažnai atsitin ka taip, kad kitataučiai tur? mums praverti akis ir parodyti tik tada susigriebiame. Kaspi pirmas iškėlė aikštėn mūsų kal bos, tautosakos ir liaudies me no grožį ir vertę.? Svetimi, ne? mes patys dažnai visa tai nieki nome. O ir vėliau ar daug pada rėme tas mūsų brangenybes pa žindami ir ištirdami? Kas dau giau lietuvių kalbą tyrinėjo: mes patys ar svetimieji? At sakymą rasite pasiskaitę nelie tuvio E. Fraenkelio straipsn "Apie kalbininkus, tyrinėjusiu0 lietuvių kalbą" (ž. Aidai, 1950. Nr. 9). šiuo tragišku metu mūsų kultūrinėms vertybėms gresia ypatingai didelis pavojus. Per maža kam rūpi jų ugdymas. Mūsų "vadovaujamieji veiks niai" užsiima tik "augštąja po litika", kuri ne visada iš tikro augšta... Pereitais metais Dirva 48/49 nr-y parašė įžanginį straipsnį, kuriame piktinosi, kad kai kur mūsų naujakuriai nutarę Lie tuvos reikalams apsidėti labai menku mokesčiu, vos po 5 dol. per metus. Dabar skelbiamas vajus surinkti tam pačiam rei kalui $ 100,000. Suma nedideli ir turėtų būti be didelio yargo surinkta. Gerai, bet pirmiausia kiekvienas lietuvis turi teisės paklausti: o kasgi su tais pini gais bus daroma, kokia yra re ali programa? Jei tie pinigai eis tik tai pačiai augštai arba ir visai neaugštai politikai rem ti ar abejotino reikalingumo va žinėjimams bei neva propagan dinei makulatūrai gaminti, tai nėra ko piktintis, jei tebus su rinkta vos $ 10,000. Tuo tarpu gyvybinės svarbos sritis mūsų kultūros, meno ir mokslo rėmimas visiškai ignoruojamas. Visi pirmaeilės reikšmės lietuviški darbai, kaip Lietuvos Istorijos ir Lietuvių Kalbos Vadovo išleidimas, Čiur lionio ansamblio perkeldinimas JAV, Lietuvių Dailės Parodos rengimas nesusilaukė jokio dė mesio ir paramos iš tų "veiks nių", kurių pirmaeilė a e i a buvo tuo pasirūpinti Nėra pritarimo ir nekonfesi niam lituanistikos mokslo rėmi mui. Tokia jau čia tradicija su sidarė. Mūsų tautiečiai pristatė Amerikoj daugybę bažnyčių ir karčiamų, dar ir daugiau jų ža da statyti, o neturime nei vieno padoraus pastato Lietuvių Mu ziejui, nėra jokios ^Centrinės Lietuvių Bibliotekos. Tatai tu ri kartą baigtis. Visos priemo nės turi būti panaudotos, nors jos ir labai nepatiktų "neturtė liams dvasioje". O Amerikos Lietuvių Tarybai u i e a s a k y i a i k i e n o s vieną' tikrai didelės svarbos darbą, bent užplanuokite jį, ta da nebus reikalo mūsų žmonss Reikia prisipažinti, kad mes, lietuviai, nors turime tiems savo kaimynams giliausių simpatijų, nors žinome, kad jų istorija per paskutiniuosius 33 metus buvo beveik ištisai tokia pati, kaip ir mūsų, o ypač nuo 1940 metų bi želio vidurio ji, gali sakyti, visai nesiskyrė nuo mūsų krašto isto rijos, bet apie tolesnę Estijos praeitį daugumas nieko aiškes nio nežinome. Todėl šia proga čia paduodama keletas bruožų iš Estijos praeities. 1951 Numanoma, kad estai Baltijos pajūrin yra atkeliavę antrajame šimtmetyje prieš Kristaus gi'jubiliejus mimą ir apie pusantro tūkstan čio metų čia gyveno savarankiš kai, svetimųjų nejudinami. 1219 metais šį kraštą įsiver žė ir jį užvkldė danai, irgi, kaip "krikštytojai". Krikščionybę jie čia įvedė, bet ūkiškai kraštą irgi išnaudojo. Estai ne kartą sukil davo prieš įsiveržėlius, danams buvo nemaža keblumų ir jiems ta "krikščioniškoji misija" ten nusibodo: 1346 metais jie Estiją pardavė vokiečių kalaviiuoiij ordinui, kuris jau buvo įsibrovęs Latviją. Ordinas drauge su vo kiečių Hansos pirkliais tvarkė šį kraštą iki 1561 metų, kada or dinas buvo likviduotas ir kraštas pateko švedu valdžion. švedų valdymo laikus estai mini geriausiai, nes jie ne tik neskriaudė gyventoju, bet ir ga na uoliai gynė nuo rusų puolinrr.i. Svarbiausia, švedai aprėžė vo kiečių dvarininkų teises ir sten gėsi pakelti iš vergi ios išlais vintų estu gyvenimo lygi. Bet 1721 metais švedai neat laikė Petro Didžiojo vadovauia mų rusų puolimų ir nuo tu metų Estija pateko rusu valdžion.. Rusų valdžia nedarė nieko su drausti vokiečiu baronų dvari ninkų sauvalei ir ęstamš vėl t*-Į— jko pergyventi labai sunkius lai kus. kurie šiek tielę nalenp-v^io tik po to, kai prancūzu revoliu cijos iškeltos laisvės ir»ėios at siliepė ir Rusiioie. ir 1819 rėp tais caras Aleksandra ranpi kino tame kraš+p bangavo. Tada ir prasidėjo tikras estu tautinio atgimimo laikotarnis. I V A m. kovo Estijos kelias laisvę Pereitą šeštadieni, vasario 24 dieną, Lietuvos likimo bendri ninkai estai irgi švente savo krašto nepriklausomybės pa,teko skelbimo 33-Čias metines. Kaip apie lietuvius, taip Ir apie estus tikslesnių istorinių žinių yra tik pradedant trylik tojo amžiaus pradžia. Kas buvo prieš tai nesant jokių išsili' kusių dokumentų, skęsta spėlio jimų bei padavimų miglose. i n a 1 1. Nr. 9i skambiais žodžiais graudenti, kad duotų pinigus tik už tuščią patriotizmo etiketę. Jei pasiro dytų darbų, turinčių plačios lie tuviškos reikšmės, jei tokie už simojimai būtų remiami, o ne visai sąmoningai sabotuojami, kaip dabar pavyzdžiui yra su lietuviškos kultūros sritimi, ta da nebūtų gaila ir. didesnės duoklės, o svarbiausia nebū tų gėda jos prašytL Taip jau yra: nors istorija i? yra vadinama "gyvenimo moky^ toja", taęiau iš jos pasimoko ma labai retai. Tokia yra is torija, o koks bus pasimoky mas parodys ateitis. J. 'ffe Kada Lietuvoje baudžia** užtruko dar beveik pusšimtį me tų ilgiau, kada po to Lietuvoje pergyventi žia'uriausį 40 ties metų visiško lietuvių spau dos uždraudimo laikotarpį, estai jau pradėjo kurti savo tautiškai kultūrinį gyvenimą. Tuo metu, kai Lietuvoje, rizikuojant di džiausiais pavojais, tik slaptai tebuvo galima gauti vienintelį, retai tepasirodantį laikraštį, es tai turėjo jau stiprių savo dien raščių ir nemažą literatrą. Kai Lietuvoj tik klojimuose slaptai pradėta išdrįsti surengti lietu višką vaidinimą ar padainuoti lietuvišką dainą, estai jau turė ijo dideles dainų švenčių tradi cijas, jau pasistatydino Taline puikius teatro rūmus su vai dinimų ir koncertų salėmis. Ka da nepriklausomybės laikais Lie tu vos studentų korporacijos mi nėjo savo penkerių metų gyva įvimo sukaktis, estų kai kurios studentų organizacijos .jau buvo atšventusios 50 ir net 75 metų pvz. Eesti Uliopi laste Selts, kurios spalvos buvo perimtos, kaip estų tautinės vėliavos spalvos juoda-mėly na-balta). žodžiu sakant, estų tauta turėjo progos žymiai lais vesnėse sąlygose pradėti savo naująjį tautiškai kultūrini gy venimą apie 80 metų anksčiau už mus. Nenuostabu, kad šuolis buvo padarytas atitinkamai di desnis. 1905 metais estai, vadovauja mi Konstantino Paetso ir Jaan jTonissono (kurie abu vėliau bu vo Estijos prezidentais), buvo apėmę visų Estijos miestų sa vivaldybes. Tada tačiau dar ne pavyko pasiekti nepriklausomy bės. 1914 18 metų karo metu i vėl vadovaujant tam pačiam K. Paets ir Jtiri Vilms buvo sukur tas judėjimas dėl nepriklauso mybės. Aplinkybės taip susidėjo, kad Estija, sukrutusi apie 80 metų anksčiau, savo nepriklau somybę paskelbė 8-mis dienomis vėliau, kaip Lietuva. Jiems ir gi teko sunkiai iškovoti savo ne priklausomybę. Jie savo nepri klausomybės karą baigė jau 11919 metų gale ir 1920 metų sausio 3 dieną jau pasirašė tai I kos sutartį su Maskva (Lietuya tų pačių metų liepos 12). Estija buvo pirmoji valstybė, pripažinusi sovietinę valdžią Rusijoje ... Toji valdžia amži nai atsižadėjo nuo bet kokity pretenzijų Estijos žemę... Toks, trumpais bruožais, bu vo Estijos kelias nepriklauso mybę. Leidybos B-vė. Prenumeratos kaina metams, mokant ii anksto: Jungtinėse Amerikos Valstybėse $.4.00, Kanadoje $4.50, (5.00 kanadiiki doleriai), kitur $5.50. Calima mokžti ir dalimis, pradedant bet kuriuo metų laiku. \n\n DIRVA, 6820 Superior Avenue, Cleveland 3, Ohio. Telefonas: ENdicotl 1-4486 FLINT, Michigan THE FIELD I V A i u a n i a n W e e k y u i s e y O i o i u a n i a n u i s i n Company, 6820 Superior Ave., Cleveland 3, Ohio. Phone: ENdicott 1-4486. Issued in Cleveland every Thursday. Editoj Vincas RASTENIS. Assistant Editor Balys CA1D2IUNAS. Entered at "Second-Class matter December 6th, 1919,-at vhe Cleveland Postoffice under the act of March 3. 1879. Subsbscription per year in advance: in the United State* 94.00, in Canada $4.50 (S:00 Canadian dollars), elsewhere $5:50. e v i e n k e v i a i e n i e v e a n e e i i a O i o u v