Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, March 01, 1951, Image 8

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, March 01, 1951, Image 8',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-03-01/ed-1/seq-8.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-03-01/ed-1/seq-8.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-03-01/ed-1/seq-8/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-03-01/ed-1/seq-8/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], March 01, 1951, Image 8
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 8.

Page All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.8 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 01 March 1951. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1951-03-01/ed-1/seq-8/>

Newspaper Page Text

Redakcijos ir administracijos adresas
1—
GARY, Indiana
Gary ir Indiana Harbor lie
tuviai, vietinio ALT skyriaus
pastangomis, vasario 18 d. gra
liai ir sėkmingai paminėjo di
džiąją lietuviu šventę, šv. Ka
zimiero bažnyčioj kleb. kun. J.
S. Martis atlaikė sumą už Lietu
vos laisvę ir už žuvusius dėl jos.
pienai pritaikintą pamokslą pa
iake kun. P. Kirvelaitis. Op. sol.
Sofija Adomaitienė pagiedojo
Schuberto "Ave Maria" ir J.
Dambrausko "Maldą už Tėvy
nę".Tikra ir širdinga Dambraus
ko "Malda" ne vienam išspaudė
ašaras. Popiet Am. Leg. Vytauto
Posto salėj įvyko iškilmingas
minėjimas. Nežiūrint lietaus, sa
fe buvo perpildyta. Iškilmės pra
ėjėtos Amerikos ir Lietuvos him
nais, vėliavų išstatymu ir žuvu
sių pagerbimu. Dalyvavo Gary
burmistras E. H. Schwartz ir
S. Chicago burmistras F. Migas.
Iturie pasakė po kalbą ir paau
kojo po $30.
ALT Centro iždininkas M.
Vaidyla nupasakojo Tarybos at
liktus darbus ir reikalą nepa
liaujamai veikti, gal kiek perdė
tai išgirdamas velionį preziden
tą Rooseveltą, visdėlto perda
vusį Pabaltijo tautas Stalino žu
dynėms. Vien aukų surinkta per
$850. Priimta rezoliucija, kuri
siunčiama vyriausybei jr kftpg
reso vadovybei.
Programoj dalyvavo: op. sol.
Sofija Adomaitienė, dramos ak
torius Kazys Gandrimas, K. Peč
kaitienės tautinių šokių grupė.
TRUMPAI Iš VISUR
Waterburieciai giria Genocil
parodą, tik pastebi, jog trūks
ta dokumentų paaiškinimų ang
lų kalba, ko būtinai reikia, paro
dą skiriant amerikiečiams.
Gen. Raštikis nesveikuoja:
atsivėrusi sena žaizda ties kadai
kare kulkos sutriškintu kojcF
kaulu negyja, nes žaizdoje pa
stebėta metalo. Neišaiškinta, ar
tas metalas nuo sprogstamos
kulkos, ar dabar patekę metalo
dulkės darbo metu fabrike.
Clevelande vasario 25 d. įvy
ko stlo teniso rungtynės tarp
Chicagos Ateities (V. ir A. šo
liūnai, A. Avižienis) ir Clevelan
do žaibo (A. ir J. Nasvyčiai.
V. Januškis) sporto klubų. Lai
mėjo Chicagiečiai (5=2). Chica
giečiai dalyvavo ir Ohio stalo
teniso varžybose, kur buvo susi
rinkę geriausi USA stalo teni
sininkai. Konkurencija buvo di
delė ir lietuviams nepavyko iš
kopti pirmesnes vietas.
Baltimorės naujakurių jaunių
krepšininkų komanda, neseniai
įsikūrusi prie Atletų klubo, šį
met turėjo jau dvejas rungtynes
su vietine amerikiečių Cross St.
komanda. Pirmas rungtynes pra
laimėjo 40:53 (11:26), antras
laimėjo 44:38 (24:21).
Savo narei
DIRVA
Redaktorius Vincas RASTENIS (buto telefonas: UTah 1-6747) Redaktorius Baly3 GAID21UNAS (buto telefonas: CArfield 1-7406).
Kaip minėjom Vasario 16-ta
Ind. Harbor parapijos choras,
vedamas Ant. Rimkevičiaus ir
lietuviškos mokyklos vaikučiai,
vadovaujami V. Zakarevičienės.
K. PeČkaitienės šokėjai vis tvir
čiau įrodo, kad jie yra pakanka
mai pajėgūs ir pageidaujami
programos vykdytojai. Ypač ma
lonu pabrėžti, kad beveik ptisš
šokėjų yra čia gimęs lietuvių
jaunimas.
Minėjime pirmą kartą dalyva
vo pereitais metais susiorgani
sios Michigan City lietuvių ko
lonijos atstovai. Būtų gera, kad
jų pavyzdžiu pasektų ir kitos
Indianos lietuvių kolonijos. Ypač
pasigendama Indianapolio ir S.
Bend lietuvių.
WATERBURYJE
Visų pirma paminėtina, kad
dalyvavo labai daug žmonių. Bet
regis, galėtų dar ir daugiau da
lyvauti, jei "bailiųjų" negąsdin
tų kad ir menkas įėjimo mokes
tis ... Gaila, ALT skyrius šios
"naujos mados" baidosi, siek
damas padidinti parengimo pa
jamas. Bet kažin ar nebūtų dau
giau atsilyginta aukomis, jei ir
šykštuoliai gautų progos susi
graudinti
Aukų šįmet surinkta gausia'
2,200 dolerių (arti pusės kvo
tos), žymią dalį yra sudėjr
tremtiniai. Iš stambesnių auko
tojų pažymėtini "šimtininkai'
—dr. P. Vileišis, T. Matas ir dr
•broliai Šmulkščiai.
Lietuvių šalpos Klubas šie
šventės (33 metų sukaktie?'
proga buvo pasiryžęs išsiųsti 3r
siuntinius, bet ir vėl "neištesė
i
1
jo" susidarė 46 siuntiniai..
Flinto (Mich.) lietuviai nepri
jklausomybės dieną paminėjo va
,sario 17 d., praleisdami vakarr
gen J. Černiaus šeimoje, šeimy
nėje aplinkoje ir nuotaikoje, nuo
širdžiai šeimininkų vaišinami
Flinto lietuviai praleido keletr
mielų valandų Tėvynės temomi,c
besišnekučiuodami. Kiek ilgėles
nį, viltingą žodį tarė gen. J. Čer
nius, primindamas, kad Tėvynė
gyva ne tik mums ji gyva ir
visam demokratiškam pasauliui
Rašytojas Balys Gražulis paskai
tė tai dienai skirtos savo kūry
bos, o A. Gustaitytė padeklama
vo eilėraščių.
Susirinkusieji lietuviai Tėvy
nę prisiminė ne vien tik žodžin
ir ilgesio dainomis Laisvė?
Vajui tas nedidelis būrelis, to?
kelios šeimynos, sudėjo 51 do
lerį. Pažymėtina, kad stambiau
sią auką davė senosios išeiviu
kartos lietuvė ponia M. P.
BALTIMORE, Md.
čia minėjimas buvo net dviem
atvejais vasario 16 ir vasario
18. Pirmasis miėjimas buvo lyg
ir jo oficialioji antrasis
platesnei visuomenei skirtas.
S O I A I U A U S K I E N E I
jos vyrui ir mūsų mielam Bičiuliui FELIKSUI netikėtai
mirus, skaudžią valandą gilią užuojautą reiškia
AMERIKOS LIETUVIŲ TAUTINĖS SĄJUNGOS
CLEVELANDO SKYRIUS
•abu minėjimus prisirinko pil
na lietuvių said.
Penktadienį dalyvavo Balti
morės burmistras Thomas D'Al
lessandro, senatorius John. M.
Butler, kongresmanai Edward
Garmatz, George Fallon, Laris
dale G. Sasscer, visi sakė kal
bas, be to kalbėjo Lietuvos pa
siuntinybės patarėjas J. Kajac
kas, SLA pirm. W. F. Laukai
tis, adv. Nadas Rastenis ir kt.
Vasario 18 d. lietuvių parapi
jos bažnyčioje buvo iškilmingos
pamaldos, su vėliavomis daly
vaujant Am. Liet. Legiono 154
Posto ir Auxiliary vadovybėms
o vakare vėl lietuvių salėje daug
(daugelio dalyvių nuomene
perdaug ...) prakalbų ir gra
žus, nuotaikingas koncertas, ku
rį patiekė op. sol. Juzė Augaity
tė, pianistė Galina Leonienė ir
aktorius J. Palubinskas.
Pertraukos metu aukų surink
ta $411.73.
A S I S K Y
nuo mūsų
FELIKSAS MUDRAITSKAS,
netikėtai mirė Clevelande, ligo
ninėje, po apendicito operacijos
gavęs plaučių uždegimą. Mirė
būdamas 54 metų amžiaus, išgy
venęs Amerikoj 25 metus. Buvo
ALT Sąjungos ir eilės kitų lietu
viškų organizacijų narys. Pali
ko žmoną Sofiją, sūnų Alfonsą,
dukterį Juliją Kuznikienę. Dar
liko brolis Pranas Argentinoj,
sesuo Lietuvoj, pusbrolis Juška
Chicagoj. Iš Lietuvos buvo kilęs
iš Svėdasų miestelio.
Pašarvotas D. ir Wm. Jakubs
laidotuvių namuose, pamaldos ir
laidotuvės bus šeštadienį, ko
vo 3 dieną, 9:30 vai. Naujosios
Parapijos bažnyčioje. Laidos
Kalvarijos kapinėse.
Providence, R. I., vasario 15
staiga mirė PETRAS GRISKO
GRIŠKEVIČIUS, buv. Dirvos re
daktoriaus K. S. Karpiaus se
sers vyras. Petras buvo kilęs iš
šiukščiakalnio kaimo, Daugų v.,
Amerikon atvyko 1901 metais.
Dabar ėjo 69 metus amžiaus.
Liko žmona Marė, duktė ir sū
nus. Nors paprastas darbininkas
lietuvis, Petras su žmona buvo
veiklūs šios kolonijos lietuviai,
priklausė prie D. L. K. Gedimino
draugijos ir Am. Liet. Piliečių
pas. klubo ir tose organizacijose
darbavosi. Jų vaikai buvo pirmu
tiniai šios kolonijos lietuvių tar
pe pradėję palinksminti lietu
vius muzika: duktė pianu, sūnus
smuiku. Dukterį išleido Brown
universiteto mokslus, sunus taip
pat lankė universitetą, bet ne
baigė. Velionis palaidotas vasa
rio 19 d. Liko čia jo brolis An
tanas Griškevičius. Jie Provi
dence išgyveno visą laiką nuo
'atvykimo Ameriką.
Hartforde, Conn., mirė PRA
NAS BARTUSEVIČIUS. Palai
dotas vasario 14 d. Velionis pa
liko nemažą šeimą, keletą anū
kų.
Day tone, Ohio, trumpu laiku
mirė trys mūsų tautiečiai: BE
NYS MAKAREVIčIUS, JUO
ZAS GREENE (GRINIUS) ir
PETRAS PETKUS. Nei vienas
iš jų dar nebuvo sulaukę senat
vės, nors Daytone visi jau buvo
išgyvenę gana ilgus metus. Pa
liko gausias šeimas ir dvi naš
les, Makarevičienę ir Grinienę.
I V A
Dažnai taip atsitinka, kad
daugeliui mūsų tenka nejaukiai
pasijusti, kai susitikę kitatau
čius ir paminėję Lietuvos ar
lietuvių vardą, išgirstame: "ži
nau, Latvija, jūsų Ryga gražus
miestas.,
Turime aiškffit!,* kad Ryga
yra mūsų kaimyno sostinė. Ta
čiau nieko nepadarysi, taip jau
yra, kad Latvija ir latviai kita
taučių tarpe yra geriau žinomi,
negu mes. Taip dedasi ir šiame
krašte, kur lietuvių gyvena ke
liskart daugiau, negu latvių. Ko
dėl taip yra?
Gal teko kai kaili matyti gra
žiai išleistą anglišką knygą
Latvia as an Independant State,
kurią parašė neseniai pasimiręs
Latvijos ministeris Washiajfto
ne Dr. A. Bilmanis.
Knygą išleido Latvijos Pa
siuntinybė Washingtone 1947
m. Ji turi 405 psl., daug gerai
parinktų paveikslų, statistikos
lentelių ir kt. Ji duoda gerą ne
priklausomos Latvijos gyveni
mo vaizdą. Tas pats Bilmanis
parašė net 12 knygų apie Lat
viją anglų kalba. Kitas žymus
jo veikalas, kuriame rašoma ne
tik apie Latviją, bet taip pat
apie Lietuvą ir Estiją, yra Bal
tic Essays, Washingtone 194
m., 268 psl. Be to, jis rado
galimybę paskelbti visą eilę
straipsnių apie Latviją tokiuose
reikšminguose žurnaluose, kaip
"Annals of the Academy of
American Politikai and Sacial
Sciences", "Journal of Central
European Affairs" ir "Ameri
can Slavic and .East European
Review".
Nereikia daug aiškinti, k?
reiškia tautai turėti progos kal
bėti apie save tokios rūšies lei
diniuose, juos turi po ranka
tie, kurie sprendžia ar spręs
tautų likimą po naujo sukrėti
mo. Ir ne vienas Bilmanis raš?
ir rašo. Panašių darbų paskelbė
F. Balodis, M. čakste, L. Ekis
ir kiti. Neabejokime, kad po
trečiojo pasaulinio karo Latvi
jos atstatymo reikalai bus grei
čiau ir palankiau išspręsti, negu
mūsų. Ir tai žymia dalimi bu«
pasiekta geros informacijos ir
propagandos dėka.
Pasižiūrėjus mūsų stovyklą,
vaizdas gana liūdnas. Besibai
giant antram pasauliniui karui,
buvo šiek tiek pasidarbuota ir
keletą neblogų knygelių išleido
Lietuvai Vaduoti Sąjunga, Lie
tuvių Kultūros Institutas ir
Amerikos Lietuvi/ų Informaci
jos Centras (LAIC). Didelį dar
bą pradėjo inž. T. V. Vizgirda
Vokietijoje, leisdamas anglišku
knygų seriją "Lithuania Count
ry and Nation", bet visų savo
planų negalėjo ištesėti. Keletą
gerų knygų vokiškai išleido lei
dykla Patria. Bet tai jau "pri
vačios iniciatyvos" nuopelnai.
O dabar jau keli metai tylu.
ramu. Net ir Lithuanian Bulle
tin retai bepasirodo, o jo turi
nys gana skurdus.
Praeitų metų gale prof. Kolu
paila jaudindamasis rašė Drau
ge, kad naujai leidžiama Funk
and Wagnalls Standard Ency
clopedia apie Lietuvą nepalan
kiai parašė ir skleidžia sovietų
tezes. O kas gi kaltas, jei kita
taučiui gauti teisingų žinių apie
Lietuvą yra gana sunku? Ten
pat sakoma, kad straipsnis apie
Latviją esąs geresnis. Nenuosta
bu, nes latviai, kaip matėme,
mokėjo pagaminti tinkamos li
teratūros ir ją paskleisti. Ne
galima leidėjų perdaug kaltinti.
Parašyk gerai ir mokėk pri
eiti kur reikia įdės, pasa
kys ačiū ir dar honorarą su
mokės. Juk štai ta pati leidykla
išleido Standard Dictionary of
Folklore, kur apie lietuvių folk
lorą leido kiek nori ir kaip nori
parašyti lietuviui specialistui.
Nenorėkime, kad apie mus kiti
gerai parašytų, jei mes patys
ne tik neparašome, bet dažnai
nepaslenkame net laiškus at
sakyti, kai kitataučiai, mus ko
kių žinių paprašo.
Nepriklausomybės laikais mū
sų informacija ir propaganda
irgi buvo silpna. Tai skaudi tie
sa. Mūsų atstovai užsieniuose
stengdavosi vaišėmis įsigyti
Lietuvai draugų. Mėgėjų išsi
gerti visur netrūksta, tačiau to
kių draugystė baigiasi su jų
išsipagiriojinju. Kitas pagalvo
davo, kad gal Lietuva labai tur
tinga, jei gerai vaišina, bet
apie Lietuvos dvasinius turtus
vistiek nieko nežinojo.
čia prisimena vienas priėmi
mas Helsinkyje. Jis buvo su
ruoštas mažesnio, bet turtin
gesnio krašto pasiuntinybės,
negu Lietuva. Pasigerti ten nie
kas negalėjo, šeimininkės pasi
puošimas niekuo nesiskyrė nuo
kitų viešnių. To krašto įžymus
pianistas paskambino viena sa
vo originalų kūrinį (jo apsilan
kymo proga ir priėmimas buvo
suruoštas), be to, buvo parody
ta įdomi kultūrinė filmą apie
krašto papročius ir išeidamas
kiekvienas svečias gavo gražia
knygelę apie to krašto kurortus.
Per porą valandų jau galėjai
susidaryti neblogą supratime
apie šį kraštą ir net įsigeisti ji
pamatyti...
Daugelyje sostinių mes tu
rėjome savo karinius attache
kai kur ir prekybinius, bet tik
vos poroj vietų tebuvo šis ta?
panašu attache kultūriniams
reikalams. Jų reikšmė būtų bu
vusi milžiniška ir nepriklauso
mybės netekus.
PROPAGANDA IR KULTŪRA
Tiesa, mūsų kultūrinis lo
bynas nėra labai didelis, tačiau
mes patys dažnai nemokame
įvertinti ir to, ką turime. O ka
patys nepažįstame ir neverti
name, tai ir kitiems nemokamr
parodyti. Vis dar dažnai atsitin
ka taip, kad kitataučiai tur?
mums praverti akis ir parodyti
tik tada susigriebiame. Kaspi
pirmas iškėlė aikštėn mūsų kal
bos, tautosakos ir liaudies me
no grožį ir vertę.? Svetimi, ne?
mes patys dažnai visa tai nieki
nome. O ir vėliau ar daug pada
rėme tas mūsų brangenybes pa
žindami ir ištirdami? Kas dau
giau lietuvių kalbą tyrinėjo:
mes patys ar svetimieji? At
sakymą rasite pasiskaitę nelie
tuvio E. Fraenkelio straipsn
"Apie kalbininkus, tyrinėjusiu0
lietuvių kalbą" (ž. Aidai, 1950.
Nr. 9).
šiuo tragišku metu mūsų
kultūrinėms vertybėms gresia
ypatingai didelis pavojus. Per
maža kam rūpi jų ugdymas.
Mūsų "vadovaujamieji veiks
niai" užsiima tik "augštąja po
litika", kuri ne visada iš tikro
augšta...
Pereitais metais Dirva 48/49
nr-y parašė įžanginį straipsnį,
kuriame piktinosi, kad kai kur
mūsų naujakuriai nutarę Lie
tuvos reikalams apsidėti labai
menku mokesčiu, vos po 5 dol.
per metus. Dabar skelbiamas
vajus surinkti tam pačiam rei
kalui $ 100,000. Suma nedideli
ir turėtų būti be didelio yargo
surinkta. Gerai, bet pirmiausia
kiekvienas lietuvis turi teisės
paklausti: o kasgi su tais pini
gais bus daroma, kokia yra re
ali programa? Jei tie pinigai
eis tik tai pačiai augštai arba
ir visai neaugštai politikai rem
ti ar abejotino reikalingumo va
žinėjimams bei neva propagan
dinei makulatūrai gaminti, tai
nėra ko piktintis, jei tebus su
rinkta vos $ 10,000.
Tuo tarpu gyvybinės svarbos
sritis mūsų kultūros, meno
ir mokslo rėmimas visiškai
ignoruojamas. Visi pirmaeilės
reikšmės lietuviški darbai, kaip
Lietuvos Istorijos ir Lietuvių
Kalbos Vadovo išleidimas, Čiur
lionio ansamblio perkeldinimas
JAV, Lietuvių Dailės Parodos
rengimas nesusilaukė jokio dė
mesio ir paramos iš tų "veiks
nių", kurių pirmaeilė a e i
a buvo tuo pasirūpinti
Nėra pritarimo ir nekonfesi
niam lituanistikos mokslo rėmi
mui. Tokia jau čia tradicija su
sidarė. Mūsų tautiečiai pristatė
Amerikoj daugybę bažnyčių ir
karčiamų, dar ir daugiau jų ža
da statyti, o neturime nei vieno
padoraus pastato Lietuvių Mu
ziejui, nėra jokios ^Centrinės
Lietuvių Bibliotekos. Tatai tu
ri kartą baigtis. Visos priemo
nės turi būti panaudotos, nors
jos ir labai nepatiktų "neturtė
liams dvasioje".
O Amerikos Lietuvių Tarybai
u i e a s a k y i a i k i e n o s
vieną' tikrai didelės svarbos
darbą, bent užplanuokite jį, ta
da nebus reikalo mūsų žmonss
Reikia prisipažinti, kad mes,
lietuviai, nors turime tiems savo
kaimynams giliausių simpatijų,
nors žinome, kad jų istorija per
paskutiniuosius 33 metus buvo
beveik ištisai tokia pati, kaip ir
mūsų, o ypač nuo 1940 metų bi
želio vidurio ji, gali sakyti, visai
nesiskyrė nuo mūsų krašto isto
rijos, bet apie tolesnę Estijos
praeitį daugumas nieko aiškes
nio nežinome. Todėl šia proga
čia paduodama keletas bruožų iš
Estijos praeities.
1951
Numanoma, kad estai Baltijos
pajūrin yra atkeliavę antrajame
šimtmetyje prieš Kristaus gi'jubiliejus
mimą ir apie pusantro tūkstan
čio metų čia gyveno savarankiš
kai, svetimųjų nejudinami.
1219 metais šį kraštą įsiver
žė ir jį užvkldė danai, irgi, kaip
"krikštytojai". Krikščionybę jie
čia įvedė, bet ūkiškai kraštą irgi
išnaudojo. Estai ne kartą sukil
davo prieš įsiveržėlius, danams
buvo nemaža keblumų ir jiems
ta "krikščioniškoji misija" ten
nusibodo: 1346 metais jie Estiją
pardavė vokiečių kalaviiuoiij
ordinui, kuris jau buvo įsibrovęs
Latviją. Ordinas drauge su vo
kiečių Hansos pirkliais tvarkė
šį kraštą iki 1561 metų, kada or
dinas buvo likviduotas ir kraštas
pateko švedu valdžion.
švedų valdymo laikus estai
mini geriausiai, nes jie ne tik
neskriaudė gyventoju, bet ir ga
na uoliai gynė nuo rusų puolinrr.i.
Svarbiausia, švedai aprėžė vo
kiečių dvarininkų teises ir sten
gėsi pakelti iš vergi ios išlais
vintų estu gyvenimo lygi.
Bet 1721 metais švedai neat
laikė Petro Didžiojo vadovauia
mų rusų puolimų ir nuo tu metų
Estija pateko rusu valdžion..
Rusų valdžia nedarė nieko su
drausti vokiečiu baronų dvari
ninkų sauvalei ir ęstamš vėl
t*-Į—
jko pergyventi labai sunkius lai
kus. kurie šiek tielę nalenp-v^io
tik po to, kai prancūzu revoliu
cijos iškeltos laisvės ir»ėios at
siliepė ir Rusiioie. ir 1819 rėp
tais caras Aleksandra ranpi
kino tame kraš+p bangavo.
Tada ir prasidėjo tikras estu
tautinio atgimimo laikotarnis.
I V A
m. kovo
Estijos kelias laisvę
Pereitą šeštadieni, vasario 24
dieną, Lietuvos likimo bendri
ninkai estai irgi švente savo
krašto nepriklausomybės pa,teko
skelbimo 33-Čias metines.
Kaip apie lietuvius, taip Ir
apie estus tikslesnių istorinių
žinių yra tik pradedant trylik
tojo amžiaus pradžia. Kas buvo
prieš tai nesant jokių išsili'
kusių dokumentų, skęsta spėlio
jimų bei padavimų miglose.
i n a
1 1.
Nr.
9i
skambiais žodžiais graudenti,
kad duotų pinigus tik už tuščią
patriotizmo etiketę. Jei pasiro
dytų darbų, turinčių plačios lie
tuviškos reikšmės, jei tokie už
simojimai būtų remiami, o ne
visai sąmoningai sabotuojami,
kaip dabar pavyzdžiui yra su
lietuviškos kultūros sritimi, ta
da nebūtų gaila ir. didesnės
duoklės, o svarbiausia nebū
tų gėda jos prašytL
Taip jau yra: nors istorija i?
yra vadinama "gyvenimo moky^
toja", taęiau iš jos pasimoko
ma labai retai. Tokia yra is
torija, o koks bus pasimoky
mas parodys ateitis.
J. 'ffe
Kada Lietuvoje baudžia**
užtruko dar beveik pusšimtį me
tų ilgiau, kada po to Lietuvoje
pergyventi žia'uriausį 40
ties metų visiško lietuvių spau
dos uždraudimo laikotarpį, estai
jau pradėjo kurti savo tautiškai
kultūrinį gyvenimą. Tuo metu,
kai Lietuvoje, rizikuojant di
džiausiais pavojais, tik slaptai
tebuvo galima gauti vienintelį,
retai tepasirodantį laikraštį, es
tai turėjo jau stiprių savo dien
raščių ir nemažą literatrą. Kai
Lietuvoj tik klojimuose slaptai
pradėta išdrįsti surengti lietu
višką vaidinimą ar padainuoti
lietuvišką dainą, estai jau turė
ijo dideles dainų švenčių tradi
cijas, jau pasistatydino Taline
puikius teatro rūmus su vai
dinimų ir koncertų salėmis. Ka
da nepriklausomybės laikais Lie
tu vos studentų korporacijos mi
nėjo savo penkerių metų gyva
įvimo sukaktis, estų kai kurios
studentų organizacijos .jau buvo
atšventusios 50 ir net 75 metų
pvz. Eesti Uliopi
laste Selts, kurios spalvos buvo
perimtos, kaip estų tautinės
vėliavos spalvos juoda-mėly
na-balta). žodžiu sakant, estų
tauta turėjo progos žymiai lais
vesnėse sąlygose pradėti savo
naująjį tautiškai kultūrini gy
venimą apie 80 metų anksčiau
už mus. Nenuostabu, kad šuolis
buvo padarytas atitinkamai di
desnis.
1905 metais estai, vadovauja
mi Konstantino Paetso ir Jaan
jTonissono (kurie abu vėliau bu
vo Estijos prezidentais), buvo
apėmę visų Estijos miestų sa
vivaldybes. Tada tačiau dar ne
pavyko pasiekti nepriklausomy
bės. 1914 18 metų karo metu
i vėl vadovaujant tam pačiam K.
Paets ir Jtiri Vilms buvo sukur
tas judėjimas dėl nepriklauso
mybės. Aplinkybės taip susidėjo,
kad Estija, sukrutusi apie 80
metų anksčiau, savo nepriklau
somybę paskelbė 8-mis dienomis
vėliau, kaip Lietuva. Jiems ir
gi teko sunkiai iškovoti savo ne
priklausomybę. Jie savo nepri
klausomybės karą baigė jau
11919 metų gale ir 1920 metų
sausio 3 dieną jau pasirašė tai
I kos sutartį su Maskva (Lietuya
tų pačių metų liepos 12).
Estija buvo pirmoji valstybė,
pripažinusi sovietinę valdžią
Rusijoje ... Toji valdžia amži
nai atsižadėjo nuo bet kokity
pretenzijų Estijos žemę...
Toks, trumpais bruožais, bu
vo Estijos kelias nepriklauso
mybę.
Leidybos B-vė. Prenumeratos kaina metams, mokant ii anksto: Jungtinėse
Amerikos Valstybėse $.4.00, Kanadoje $4.50, (5.00 kanadiiki doleriai),
kitur $5.50. Calima mokžti ir dalimis, pradedant bet kuriuo metų laiku. \n\n DIRVA, 6820 Superior Avenue, Cleveland 3, Ohio. Telefonas: ENdicotl 1-4486
FLINT, Michigan
THE FIELD
I V A i u a n i a n W e e k y u i s e y O i o i u a n i a n u i s i n
Company, 6820 Superior Ave., Cleveland 3, Ohio. Phone: ENdicott 1-4486.
Issued in Cleveland every Thursday. Editoj Vincas RASTENIS. Assistant
Editor Balys CA1D2IUNAS. Entered at "Second-Class matter December 6th,
1919,-at vhe Cleveland Postoffice under the act of March 3. 1879.
Subsbscription per year in advance: in the United State* 94.00,
in Canada $4.50 (S:00 Canadian dollars), elsewhere $5:50.
e v i e n k e v i a i e n i e v e a n e e i i a O i o u v

Dirva = Field. [volume], March 01, 1951, Image 8
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], March 01, 1951, Image 8 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], March 01, 1951, Image 8
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current