Newspaper Page Text
12. 1951 m. kovo 22 CLEVELAND, OHIO 1 g' v EINA 35 metai T# f. ipC liiiii ALENDORIAI rašo: "K«tvirtadienis, kovo 22, pavasario pradžia"... "Sek madienis, kovo 25, Velykos" ... Bet gamta nesiskaito su kalendorių įrašais. Kada šie priešvelykiniai žodžiai rašomi, šioje aplin koje ir daug kur žemė apklota sniegu ir iš po sniego net medžių šakų mažai tematyti/ o kur gi tie pirmieji pavasariniai pumpu rėliai, kur pirmieji žalumynai ir pirmieji pavasariniai žiedeliai, kurie juk, rodos, yra būtinas Velykų papuošalas... Peranksti šįmet Velykos gamtai, iš kurios žiema labiau negu kada nors už sispyrusiai nesitraukia... Peranksti Ve lykos ir viso pasaulio žmonių gyvenime... Tai kas, kad daugelis eis bažnyčias ir giedos Aleliuja (milionai ir to nega lia ...), tai kas, kad daug kiaušinių bus su mušta, sveikinant sulaukus Velykų ir lin kint džiaugsmo ... Tikro Velykų džiaugs mo pasaulyje dar nėra lygiai taip pat, kaip ant medžių dar nėra pavasarinių pumpu rų, kaip miškuose snieguolių žiedelių**. KAIP SNIEGAS, nors saulės pama žu ir tirpdomas, ne velykiškas nuotaikas kelia, taip žinios apie pasaulio įvykius, nors irgi nestingančios vienos kitos pro švaistės, nekelia artimo džiaugsmo, kurio visi taip laukiame, džiaugsmo dėl teisin gumo, laisvės ir taikos įsigalėjimo. Korėjoje užpuolikai traukiasi. Tai būtų lyg ir džiugus ženklas. Laisvojo pa saulio armijos priartėjo prie pagarsėjusios 38-tosios paralelės. Užpultoji pietinė Ko rėja, nors ir žiauriai sunaikinta, bet vėl nųo užpuolikų, galima sakyti, jau visa iš laisvinta. Bet ar Korėjos karas tuo baigsis? Tuo tarpu to visiškai nematyti. Niekas nežino, ką iš tikrųjų reiškia naujas kinų v tfĄJįf? v DIRVA PERANKSTYVOS VELYKOS K staigus, skubotas %aukimasis. Gal tai tik keli žingsniai atgal, kad būtų patogiau įsibėgėti naujam puolimui? Gal tai'sie kimas sudaryti palankias aplinkybes pa liauboms, kurias jie galėtų panaudoti savo jėgoms sutvarkyti ir kurias galėtų paskui nutraukti sau patogiu momentu? Viena tačiau aišku, kad užpuolikai tuo tarpu yra tik atstumti, bet nenugalėti, nesudrausti taip, kad jau nebenorėtų ir nebegalėtų savo nusikaltimą prieš žmoniją kartoti. Aišku ir tai, kad turimomis jėgomis laisvojo pasąulio armija nei negalės už puoliko galutinai sudrausti, galbūt, neil gai galės atlaikyti net dabartinę padėtį... Bet šiuo metu, kada yra regimas išviršinis laimėjimas, kada užpuolikai išvyti iš-už pultos žemės, to laisvojo pasaulio vairinin kai, ir ne tik vairininkai, bet ir didelė dalis visų žmonių, jau norėtų pasitenkinti, no rėtų pasilsėti, norėtų sėsti prie margučių stalo... Net pats Korėjoj kovojančios amerikiečių armijos fadas gen. Ridgeway pareiškė, kad priešas yra nuvarytas at gal, iš kur pradėjo pulti, vadinasi, "komu nizmo žygiavimas sustabdytas", tai ko gi bereikia juk. tai didelis laimėjimas! Priešas laisvojo pasaulio armijos nesuvari jūrą, kaip žadėjo, tai juk jo pralaimėji mas! Viskas tvarkoj, galima nusiramin ti... Gen. McArthura.s yra kiek kitokios nuomonės. Bet, sako, tai aukštosios poli tikos vadovų reikalas nuspręsti, ką toliau daryti. O tie vėl svarsto, ką daryti: ar žengti per 38-tąją paralelę ir įvykdyti vi suotinai priimtą nutarimą apie Korėjos sujungimą ir laisvus rinkimus joje, ar su stoti ir pasitenkinti, paliekant "kaip buvo", vadinasi, su tuo pačiu pavojum, kad vieną naktį vėl viskas prasidės iš pradžios... PARYŽIUJE jau trečia savaitė ke turių didžiųjų galybių užsienių reikalų pa vaduotojai derasi dėl dienotvarkės pačių ministerių konferencijai. Ir trečia savai tė, kaip nesusidera. Maskva, matyti, nori, kad toji konferencija įvyktų, bet nori ją išnaudoti, mažiausiai, bent propagandos ir laiko sugaišinimo tikslams, o progai pasi taikius, galbūt, ir išsiderėti, kad Vokietija būtų sujungta, kad okupacinės kariuome nės būtų atitrauktos, o paskui... pasielgti panašiai, kaip buvo pasielgta Čekoslovaki- i joj. Vokietija ir, kas vist| svarbiausia, Reino kraštas su visa savo plieno pramo ne atsidurtų Maskvos kontrolėj. Dėl to vakariečiai sąjungininkai ne taip jau la bai ir trokšta tos keturių ministerių kon ferencijos. Dėl to jie dabar ir kietesni, ne gu anksčiau būdavo. Bet vos tik Maskvos atstovas parodė kad ir menką nuolaidą, daug kas vakaruose jau panoro kibti ant to meškerės kabliuko: o gal gi taip galima būtų atitolinti karo pavojų ... Daug yra pranašų, kad karo pavojus šiuo metu yra atitolęs, nors yra ir visai priešingų nuomonių, net žinių. Pavyz džiui, pranešama, kad rusai yra sutraukę didelę kariuomenę prie Vengrijos sienos Ukrainoje, kad skubiai taiso Vengrijos strateginius kelius Jugoslavijos link..» Bet žinių, kad karas dar ne taip labai gre sia, mieliau klausoma. Ir to jau užtenka, kad Amerikos kongresas, vietoj palengvi nęs jėgų telkimą, įsileidžia ilgiausius te orinius ginčus, ar prezidentas turi teisę siųsti kariuomenę užjūrius, ginčus dėl mobilizuotino jaunimo amžiaus, ginčus, ar reikia nustatyti, kiek daugiausiai ka riuomenės Amerika gali turėti (lyg ir no rėdami Stalinui viešai pranešti, kokio Ame rikos pajėgumo jis gali tikėtis!), o darbi ninkų unijų vadovybės viena po kitos skel bia streikus dėl teisių reikalauti atlyginu mo pakėlimo ... TIK Iš ČILĖS sostinės, iš Santjago miesto pasigirdo reta, todėl ir neįprastai drąsiai atrodanti gaida. Ten posėdžiau janti Jungtinių Tautų ekonominė ir socia linė komisija nutarė pasiūlyti visuotiniam susirinkimui, kad būtų sudaryta komisija ištirti priverstinio darbo stovykloms Ru sijoje, kuriose kankinami milionai žmonių dėl jų nuo valdžios skirtingų politinių pa žiūrų, ir kuriose tikras vergų darbas var tojamas, kaip vienas iš esminių ūkinių veiksnių. Aišku, Maskvos atstovai pragydo priešingai. Esą, visų pirma reikia komi sijos studijuoti darbo negaunančiųjų ir darbininkų padėtį Amerikoje. Nedarbas esąs daug blogesnis, kaip priverstinis dar bas ... Ar iš tų nutarimų kas išeis, tenka labai abejoti, bet tai vienintelis klausimo esmes palietimas. Šiaip jau retai kas drįs ta klausimą statyti iš esmės kad nebus taikos pasaulyje, kol rmbm išrautos pačios nerimo šaknys. Taigi šiose aplinkybėse ne tik dėl gamtos, bet ir dėl daug svarbesnių priežas čių Velykas velykiškai švęsti pasauliui tik rai dar peranksti... J1 iff* Atsk. Nr 8 ližisiiimM CLEVELAND, OHIO Netikslus palyginimas Sandara, patyrusi, kad Lietu va ir Brazilijoj turi savo diplo matinį atstovą, kuris esąs "}i pavardės vokietis", šitaip samp rotauja: "Gal ir gerai, kad svetimų tautybių žmonės pakviečiami re prezentuoti Lietuvą. Kadaift Dr. Owen C. Norem buvo J. V* atstovu Lietuvoje dabar sugrį žęs Ameriką, jis čia uoliai gi na Lietuvos reikalus net ir pa čiam Washingtone." Tas palyginimas, deja, yr& visiškai netikslus ir netinkama proga pavartotas. Visų pirma, dr. O. C. Noremas buvo JAV pasiuntinys Lietuvo je, ir jis šiam kraštui nebuvo svetimos tautybės žmogus, pa kviestas reprezentuoti JAV Lie tuvoje" Labai mums malonu, kad jis būdamas Lietuvoje susi darą draugingą jausmą ir Lie tuvai (kaip ir eilė kitų Lietu vojfe buvusių svetimų valstybių pa siuntinių), bet neabejojame, kad jo pagrindinė pareiga buvo re prezentuoti savo valstybę, ir jis neabejotinai tinkamai atliko. Jr Lietuvos atstovai kitose valsty bėse svarbiausia turi tinkamai atstovauti Lietuvos interesams* o jeigu jie dar šalia to susidrau gauja ir su tuo kraštu, kuriame' jie Lietuvą reprezentuoja, tai tuo visų pirma būtų mažiau $r daugiau patenkintas anas kraš tas. žinoma, nieko prieš tai ne galime turėti ir mes, jei tas flcraštas yra Lietuvai nuoširdžiai draugingas. Iš kitos puses, dr. F.- Meieris irgi nėra "svetimos tautybės žmogus, pakviestas reprezen tuoti Lietuvai." Garbės konsu lais esti kviečiami asmenys ne tik svetimos tautybės, bet ir svetimos pilietybės. Tą daro vi sos valstybės, tą darė ir Lie tuva. Pasiuntiniais ar tikrai siais Ikonsulais tačiau paprastai skiriami savi piliečiai. Tautybė, žinoma, čia neturi lemiamos reikšmės. Lietuvos diplomatinė je tarnyboj buvo bvz. žydų tau tybės Lietuvos piliečių. Bet dr. Meieris, nors jo pavardė ir vo kiška, net tuo metu, kai tūli Kakiai, Bertulaičiai ir kt. skelbė si grynaisiais vokiečiais, laikė save lietuviu, dirbo su Lietuvos Įstaigomis, lietuviškai kalbėjo ir pasiliko Lietuvos pilietis. Tie sa, lietuviškai kalbėjo jis ne vi sai tobulai, bet juk daugelis ge rų lietuvių, gimusių ir augusių ne Lietuvoj, daug mažiau temo ka lietuviškai, o ir pavardės jų esti nei kiek nelietu viškesnžs. Dr. Meieris yra Klaipėdos lie tuvis, nuo Klaipėdos susijungi mo su Lietuva visą laiką be svy ravimų buvęs ištikimas Lietu vos pilietis, dar prieš Klaipėdos atskyrimą nuo Lietuvos paskir tas Konsulu Brazilijoje, dabar nepaprastose aplnkybese turi ei ti ir platesnės reprezentacijos pareigas. Šį Dirvos puslapį Velykų pro ga savo linoleumo raižiniu pa puošė dail. Vytautas Raulinaitis. Lietuvių Archyvas ir eilė kitų gautų straipsnių i priešvelyki nius numerius neįtilpę, bus de dami artimiausiuose povelyki niuose numeriuose. i-: 4 i y«' \n\n THE FIELD March 22,195 1 *No. 12.