Dirva = Field. [volume], March 22, 1951, Image 1

About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

                
12. 1951 m. kovo 22
CLEVELAND, OHIO
1
g'
v
EINA
35
metai
T#
f.
ipC
liiiii
ALENDORIAI rašo: "K«tvirtadienis,
kovo 22, pavasario pradžia"... "Sek
madienis, kovo 25, Velykos" ... Bet gamta
nesiskaito su kalendorių įrašais. Kada šie
priešvelykiniai žodžiai rašomi, šioje aplin
koje ir daug kur žemė apklota sniegu ir iš
po sniego net medžių šakų mažai tematyti/
o kur gi tie pirmieji pavasariniai pumpu
rėliai, kur pirmieji žalumynai ir pirmieji
pavasariniai žiedeliai, kurie juk, rodos,
yra būtinas Velykų papuošalas...
Peranksti šįmet Velykos gamtai, iš
kurios žiema labiau negu kada nors už
sispyrusiai nesitraukia... Peranksti Ve
lykos ir viso pasaulio žmonių gyvenime...
Tai kas, kad daugelis eis bažnyčias
ir giedos Aleliuja (milionai ir to nega
lia ...), tai kas, kad daug kiaušinių bus su
mušta, sveikinant sulaukus Velykų ir lin
kint džiaugsmo ... Tikro Velykų džiaugs
mo pasaulyje dar nėra lygiai taip pat, kaip
ant medžių dar nėra pavasarinių pumpu
rų, kaip miškuose snieguolių žiedelių**.
KAIP SNIEGAS, nors saulės pama
žu ir tirpdomas, ne velykiškas nuotaikas
kelia, taip žinios apie pasaulio įvykius,
nors irgi nestingančios vienos kitos pro
švaistės, nekelia artimo džiaugsmo, kurio
visi taip laukiame, džiaugsmo dėl teisin
gumo, laisvės ir taikos įsigalėjimo.
Korėjoje užpuolikai traukiasi. Tai
būtų lyg ir džiugus ženklas. Laisvojo pa
saulio armijos priartėjo prie pagarsėjusios
38-tosios paralelės. Užpultoji pietinė Ko
rėja, nors ir žiauriai sunaikinta, bet vėl
nųo užpuolikų, galima sakyti, jau visa iš
laisvinta.
Bet ar Korėjos karas tuo baigsis?
Tuo tarpu to visiškai nematyti. Niekas
nežino, ką iš tikrųjų reiškia naujas kinų
v tfĄJįf? v
DIRVA
PERANKSTYVOS VELYKOS
K
staigus, skubotas %aukimasis. Gal tai
tik keli žingsniai atgal, kad būtų patogiau
įsibėgėti naujam puolimui? Gal tai'sie
kimas sudaryti palankias aplinkybes pa
liauboms, kurias jie galėtų panaudoti savo
jėgoms sutvarkyti ir kurias galėtų paskui
nutraukti sau patogiu momentu? Viena
tačiau aišku, kad užpuolikai tuo tarpu yra
tik atstumti, bet nenugalėti, nesudrausti
taip, kad jau nebenorėtų ir nebegalėtų savo
nusikaltimą prieš žmoniją kartoti.
Aišku ir tai, kad turimomis jėgomis
laisvojo pasąulio armija nei negalės už
puoliko galutinai sudrausti, galbūt, neil
gai galės atlaikyti net dabartinę padėtį...
Bet šiuo metu, kada yra regimas išviršinis
laimėjimas, kada užpuolikai išvyti iš-už
pultos žemės, to laisvojo pasaulio vairinin
kai, ir ne tik vairininkai, bet ir didelė dalis
visų žmonių, jau norėtų pasitenkinti, no
rėtų pasilsėti, norėtų sėsti prie margučių
stalo... Net pats Korėjoj kovojančios
amerikiečių armijos fadas gen. Ridgeway
pareiškė, kad priešas yra nuvarytas at
gal, iš kur pradėjo pulti, vadinasi, "komu
nizmo žygiavimas sustabdytas", tai ko gi
bereikia juk. tai didelis laimėjimas!
Priešas laisvojo pasaulio armijos nesuvari
jūrą, kaip žadėjo, tai juk jo pralaimėji
mas! Viskas tvarkoj, galima nusiramin
ti... Gen. McArthura.s yra kiek kitokios
nuomonės. Bet, sako, tai aukštosios poli
tikos vadovų reikalas nuspręsti, ką toliau
daryti. O tie vėl svarsto, ką daryti: ar
žengti per 38-tąją paralelę ir įvykdyti vi
suotinai priimtą nutarimą apie Korėjos
sujungimą ir laisvus rinkimus joje, ar su
stoti ir pasitenkinti, paliekant "kaip buvo",
vadinasi, su tuo pačiu pavojum, kad vieną
naktį vėl viskas prasidės iš pradžios...
PARYŽIUJE jau trečia savaitė ke
turių didžiųjų galybių užsienių reikalų pa
vaduotojai derasi dėl dienotvarkės pačių
ministerių konferencijai. Ir trečia savai
tė, kaip nesusidera. Maskva, matyti, nori,
kad toji konferencija įvyktų, bet nori ją
išnaudoti, mažiausiai, bent propagandos ir
laiko sugaišinimo tikslams, o progai pasi
taikius, galbūt, ir išsiderėti, kad Vokietija
būtų sujungta, kad okupacinės kariuome
nės būtų atitrauktos, o paskui... pasielgti
panašiai, kaip buvo pasielgta Čekoslovaki-
i
joj. Vokietija ir, kas vist| svarbiausia,
Reino kraštas su visa savo plieno pramo
ne atsidurtų Maskvos kontrolėj. Dėl to
vakariečiai sąjungininkai ne taip jau la
bai ir trokšta tos keturių ministerių kon
ferencijos. Dėl to jie dabar ir kietesni, ne
gu anksčiau būdavo. Bet vos tik Maskvos
atstovas parodė kad ir menką nuolaidą,
daug kas vakaruose jau panoro kibti ant to
meškerės kabliuko: o gal gi taip galima
būtų atitolinti karo pavojų ...
Daug yra pranašų, kad karo pavojus
šiuo metu yra atitolęs, nors yra ir visai
priešingų nuomonių, net žinių. Pavyz
džiui, pranešama, kad rusai yra sutraukę
didelę kariuomenę prie Vengrijos sienos
Ukrainoje, kad skubiai taiso Vengrijos
strateginius kelius Jugoslavijos link..»
Bet žinių, kad karas dar ne taip labai gre
sia, mieliau klausoma. Ir to jau užtenka,
kad Amerikos kongresas, vietoj palengvi
nęs jėgų telkimą, įsileidžia ilgiausius te
orinius ginčus, ar prezidentas turi teisę
siųsti kariuomenę užjūrius, ginčus dėl
mobilizuotino jaunimo amžiaus, ginčus,
ar reikia nustatyti, kiek daugiausiai ka
riuomenės Amerika gali turėti (lyg ir no
rėdami Stalinui viešai pranešti, kokio Ame
rikos pajėgumo jis gali tikėtis!), o darbi
ninkų unijų vadovybės viena po kitos skel
bia streikus dėl teisių reikalauti atlyginu
mo pakėlimo ...
TIK Iš ČILĖS sostinės, iš Santjago
miesto pasigirdo reta, todėl ir neįprastai
drąsiai atrodanti gaida. Ten posėdžiau
janti Jungtinių Tautų ekonominė ir socia
linė komisija nutarė pasiūlyti visuotiniam
susirinkimui, kad būtų sudaryta komisija
ištirti priverstinio darbo stovykloms Ru
sijoje, kuriose kankinami milionai žmonių
dėl jų nuo valdžios skirtingų politinių pa
žiūrų, ir kuriose tikras vergų darbas var
tojamas, kaip vienas iš esminių ūkinių
veiksnių.
Aišku, Maskvos atstovai pragydo
priešingai. Esą, visų pirma reikia komi
sijos studijuoti darbo negaunančiųjų ir
darbininkų padėtį Amerikoje. Nedarbas
esąs daug blogesnis, kaip priverstinis dar
bas ...
Ar iš tų nutarimų kas išeis, tenka
labai abejoti, bet tai vienintelis klausimo
esmes palietimas. Šiaip jau retai kas drįs
ta klausimą statyti iš esmės kad nebus
taikos pasaulyje, kol rmbm išrautos pačios
nerimo šaknys.
Taigi šiose aplinkybėse ne tik dėl
gamtos, bet ir dėl daug svarbesnių priežas
čių Velykas velykiškai švęsti pasauliui tik
rai dar peranksti...
J1
iff*
Atsk. Nr
8
ližisiiimM
CLEVELAND, OHIO
Netikslus
palyginimas
Sandara, patyrusi, kad Lietu
va ir Brazilijoj turi savo diplo
matinį atstovą, kuris esąs "}i
pavardės vokietis", šitaip samp
rotauja:
"Gal ir gerai, kad svetimų
tautybių žmonės pakviečiami re
prezentuoti Lietuvą. Kadaift
Dr. Owen C. Norem buvo J. V*
atstovu Lietuvoje dabar sugrį
žęs Ameriką, jis čia uoliai gi
na Lietuvos reikalus net ir pa
čiam Washingtone."
Tas palyginimas, deja, yr&
visiškai netikslus ir netinkama
proga pavartotas.
Visų pirma, dr. O. C. Noremas
buvo JAV pasiuntinys Lietuvo
je, ir jis šiam kraštui nebuvo
svetimos tautybės žmogus, pa
kviestas reprezentuoti JAV Lie
tuvoje" Labai mums malonu,
kad jis būdamas Lietuvoje susi
darą draugingą jausmą ir Lie
tuvai (kaip ir eilė kitų Lietu vojfe
buvusių svetimų valstybių pa
siuntinių), bet neabejojame, kad
jo pagrindinė pareiga buvo re
prezentuoti savo valstybę, ir jis
neabejotinai tinkamai atliko. Jr
Lietuvos atstovai kitose valsty
bėse svarbiausia turi tinkamai
atstovauti Lietuvos interesams*
o jeigu jie dar šalia to susidrau
gauja ir su tuo kraštu, kuriame'
jie Lietuvą reprezentuoja, tai
tuo visų pirma būtų mažiau $r
daugiau patenkintas anas kraš
tas. žinoma, nieko prieš tai ne
galime turėti ir mes, jei tas
flcraštas yra Lietuvai nuoširdžiai
draugingas.
Iš kitos puses, dr. F.- Meieris
irgi nėra "svetimos tautybės
žmogus, pakviestas reprezen
tuoti Lietuvai." Garbės konsu
lais esti kviečiami asmenys ne
tik svetimos tautybės, bet ir
svetimos pilietybės. Tą daro vi
sos valstybės, tą darė ir Lie
tuva. Pasiuntiniais ar tikrai
siais Ikonsulais tačiau paprastai
skiriami savi piliečiai. Tautybė,
žinoma, čia neturi lemiamos
reikšmės. Lietuvos diplomatinė
je tarnyboj buvo bvz. žydų tau
tybės Lietuvos piliečių. Bet dr.
Meieris, nors jo pavardė ir vo
kiška, net tuo metu, kai tūli
Kakiai, Bertulaičiai ir kt. skelbė
si grynaisiais vokiečiais, laikė
save lietuviu, dirbo su Lietuvos
Įstaigomis, lietuviškai kalbėjo
ir pasiliko Lietuvos pilietis. Tie
sa, lietuviškai kalbėjo jis ne vi
sai tobulai, bet juk daugelis ge
rų lietuvių, gimusių ir augusių
ne Lietuvoj, daug mažiau temo
ka lietuviškai, o ir pavardės jų
esti nei kiek nelietu viškesnžs.
Dr. Meieris yra Klaipėdos lie
tuvis, nuo Klaipėdos susijungi
mo su Lietuva visą laiką be svy
ravimų buvęs ištikimas Lietu
vos pilietis, dar prieš Klaipėdos
atskyrimą nuo Lietuvos paskir
tas Konsulu Brazilijoje, dabar
nepaprastose aplnkybese turi
ei
ti ir platesnės reprezentacijos
pareigas.
Šį
Dirvos puslapį Velykų pro
ga savo linoleumo raižiniu pa
puošė dail. Vytautas Raulinaitis.
Lietuvių Archyvas ir eilė kitų
gautų straipsnių i priešvelyki
nius numerius neįtilpę, bus de
dami artimiausiuose povelyki
niuose numeriuose.
i-:
4
i
y«' \n\n THE FIELD
March 22,195 1 *No. 12.