Newspaper Page Text
J^MERIKOS Lietuvių Taryba niekad neužmiršta pabrėžti, kad ji vadovau janti Amerikos lietuvių kovai už laisvą, nepriklausomą ir demokratišką Lietuvą. Kai savo laiku vyko pasitarimai su Lietu vai Vaduoti Sąjunga, Amerikos Lietuvių Misija bei Amerikos Lietuvių Tautininkų Centru (su organizacijomis, susiliejusio mis Amerikos Lietuvių Tautinę Sąjungą, dabar dalyvaujančią Taryboje), tai viena S didžiausių kliūčių toms deryboms buvo Amerikos Lietuvių Tarybos kai kurių vadų reiškiami abejojimai ar ši srovė tikrai nuoširdžiai nori kovoti taip pat ir už de mokratišką Lietuvą. Vadinasi, demokra tiškumas, jei jau ne augščiau už viską, tai visko būtinoji sąlyga. Gerai. Principe tai tvarkoj. Bet kas kovoja, kad Lietuvoje būtų demokratija, ar pats neturi praktiškai savo darbuose ir gi laikytis demokratinių principų? Ar geru demokratu galima būti tik kartojant demokratijos vardą dažniau, negu pote riuose Amen ir tuo tepasitenkinant? NĖRA REIKALO priminti, kad vie nas Iš svarbiausių demokratiškumo požy mių yra vadovybės skaitymasis su vado vaujamos visuomenės nusistatymu, ypač, jei tas nusistatymas ^ra sąmoningas, pa matuotas ir aiškiai bei aktyviai reiškiamas. Deja, vis labiau ir labiau tenka įsi tikinti, kad Amerikos Lietuvių Tarybos viršūnėje vyrauja visiškas nesiskaitymas su visuomenėje aiškiai besireiškiančiais pageidavimais bei nusistatymais. Mes jau pereitą kartą minėjome, kad visuomenė, talkininkaujanti bendrajame veikime ir aukojanti lėšas tam veikimui, jau seniai pageidauja, kad būtų kokia nors sistema, kokia nors tvarka lėšų rinkime, kad būtų nors pabandyta pasiekti aiškumo bei vienodesnio naštos paskirstymo kad būtų lėšų rinkimo pagrindan bent paban dytas padėti ne atsitiktinis vieno ar kito entuziazmas, bet visų pirma patriotinė pa reiga, sugretinta su paskiro asmens ekono miniu pajėgumu. Šis pageidavimas, toks" ryškus ir plačiai besireiškiąs, nesusilaukia jokio at garsio iš Tarybos vadovybės net pa svarstyti to klausimo nenorima. ŠTAI iš anapus vandenyno atėjo idėja, kad reikia visiems lietuviams susi organizuoti kiečiau, labiau centralizuotai, sudaryti ryšį tarp visų po įvairius kraštus išsiblaškiusių lietuvių. Visų akys buvo at kreiptos didžiausią ir jau stiprią lietuvių grupę čia, Amerikoje. Ne, vadai kreiva aki mi tą idėją tepažiūrėjo, net savo neigia mo nusistatymo nesiteikė pamatuoti. Ne, ir baigta. Atsirado čia daugiau lietuvių. Ži noma, ne antra tiek, kiek jų čia buvo. Bet pasižiūrėk, kas šiandien sudaro daugumą susirinkimuose, vakaruose, koncertuose ir, pagaliau, Vasario 16-tosios minėjimuose, kur renkamos aukos Amerikos Lietuvių Tarybos veiklai finansuoti. Pasižiūrėk net aukotojų sąrašus visur randi jau tų anksčiau čia nematytųjų ir nebuvusiųjų vardus, daugeliu atvejų net ir ties stam biomis aukų sumomis jie daugumą suda ro... Vadinasi, šiandien veikliosios, vi soje akcijoje dalyvaujančios visuomenės dauguma jau kita, negu buvo prieš porą trejetą metų. Ši dauguma nesvyruodama mano, kad taip palaidai susiorganizavus nėra ge- DIRVA Kadakcijos ir administracijos adresas DIRVA, 6820 Superior Avenue, Cleveland 3, Ohio. Telefonas: ENdicott l*4486( Redaktorius Vincas RASTENIS (buto telefonas: UTah 1-6747) Redaktorius Balys GAID2IUNAS (buto telefonas: GArfield 1-7406)! NESISKAITYMAS ra veikti, kad reikia tampresnių organiza cinių saitų. Jei nėra kitos, geresnės idė jos, tai Pasaulio Lietuvių Bendruomenės organizaciniai pagrindai, atitinkamai šiom sąlygom pritaikyti, daugumai atrodo gy vendintini nebeatidėliojant. PERNAI rudeniop vienintelė iš va dinamų amerikinių organizacijų (kurioje, tiesa, irgi stipriai reprezentuojama ir nau joji veikliosios visuomenės dalis) priėjo iš vados, kad tas veikliojoj visuomenėj įsi galėjęs nusistatymas negali būti praleistas negirdomis. Ir ji išėjo su konkrečiu pa siūlymu, kaip jai atrodė, pakenčiamai iš sprendžiančių tą klausimą. Tai buvo Ame rikos Lietuvių Tautinė Sąjunga, pasiūliusi konkretų projektą, kaip pati Taryba tu rėtų praplėsti, patobulinti savo organiza cinę santvarką, kad būtų prisitaikyta prie šių dienų reikalavimų. Susirinko Tarybos visumos posėdis ir principe taip pat priėmė tokį nutarimą, net paskyrė laiką tam klausimui galutinai sutvarkyti. Tie terminai jau seniai pra ėjo, o viskas, ką girdime iš Tarybos viršū nių daugumos, tai tik ... Rūgštaus Pieno Klubo "filosofija", anot kurios, "tie, kurie daugiausiai kritikuoja ir puldinėja kitus dėl taip vadinamos bendruomenės, greitai pasijus, jog jie yra akloj vienuomenėj"... Taip, iš tikrųjų, pasijus ne tik akloj "vienuomenėj", bet ir akloj tamsuome nėj... Bet kurgi toji tamsuomenė? Ar tai yra senoji Amerikos lietuvių veikėjų kar ta? Nieko panašaus. Tokį įtarimą su griauna vien tas faktas, kad pačios Tary bos visumos susirinkimas, kur tų "keistuo lių" najokų tebuvo vienas kitas, nutarė pritarti tobulesnio susiorganizavimo idė jai. Visas reikalas užkliuvo pačioje vir šūnėje, kiek galime iš viešai žinomų faktų spręsti, užkliuvo tik trijuose ketvirtada liuose, ar gal net tik pusėje tos viršūnės. Juk kaip gi kitaip galima suprasti, kad net paties ALT pirmininko pasiūlymai, visos Tarybos paremti, per pusę metę nei ne pradėti vykdyti? Neveltui daugelio veikėjų lūpose vis dažniau pasigirsta nelemtas žodis sa botažas ... Ir jei taip toliau bus, tai dide lis klausimas, ar visų pirma tikroj vienuo menėj neatsidurs tokia viršūnė ar jos da lis, visą savo išmintį semianti iš Rūgštaus Pieno Klubo? Ar tai vadinasi demokratiškumas? if tf. AMERIKOS Lietuvių Tautinė Są junga rengiasi savo suvažiavimui gegužės 17 dieną. Mums atrodo, kad tam suvažia vimui nebus galima praeiti pro šalį ir tokio klausimo: Dalyvaujame Taryboje atsižvelg dami veikliojoj visuomenėj esamus nusi statymus, pasiūlėme reorganizacijos pla ną Tarybos visuma tam sumanymui pri tarė visuomenė laukia vykdomasis komi tetas tačiau to nutarimo nevykdo kokia iš to išvada? Neužbėgant už akių toms išvadoms, kokios jos bebūtų, šiuo atveju viena gali ma priminti, kad tie ALT dalyviai, kurie taip įtarinėti antidemokratiškumu, prak tikoj greičiau atsiliepė visuomenės dau gumos pageidavimus, negu su demokrati jos žodžiu lūpose gulantieji ir keliantieji. Neveltui yra parašyta, kad ne taą, kuris šaukia "Viešpatie, Viešpatię!w, eis Dan gaus Karalystę. 4 I V A Yra tokia patarlė, patarianti nekalbėti apie virvę pakaruoklio namuose. Nemuno redaktorius Liudas Dovydėnas tačiau užsi miršo buvęs nelemtojo "liaudies seimo" sekretorium ar vicepir mininku ir jau nebe pirmą kar tą pats lyg tyčia traukte traukia kitus už liežuvio, kad kas. pakal bėtu apie tą virvę. Dar pereitų metų pradžioje jis Draugo skiltyse, besiginčydamas su P. Jurgėla, užsimojo prieš vi są lietuvių tautą: "Sakykim, didėli išdavikai buvo 79 'liaudies seimo" kandi datai, vėliau atstovai, bet kas gi buvo trys milionai Lietu vos gyventojų, kurie balsavo už tuos išdavikus?" Dirvos pereitų metų 2-me nr. dėl šito L. Dovydėno pareiškimo buvo štai kaip parašyta: "Liūdai, sustok valandėlei.. Mes negalime neprotestuoti... Čia, besistengiant atremti prie kaištus, nueita daug toliau, negu patys bolševikų propagandistai driso nueiti! Liūdai, tik pagal vok, ką pasakei! Lietuvoje iš viso buvo nepilni trys milionai gyventojų su visais vaikais, tai kaip gi galėjo už Tave ir kitus trys milionai balsuoti! Bolševi kai, nors ir skelbė, kad kai kur balsavo net... 120% vistiek trijų milionų balsų nepriskaitė. Pagaliau, juk, turbūt, žinai, kad balsavimo rezultatai buvo visai ne tokie, kaip laikraščiuose skelbta, kad iš tikrųjų balsavi me dalyvavo tik kelioliką Lietuvos gyventojų. Tai kaip gi galima savo pasiteisini mui šitaip neteisingai apkaltin ti visą tautą? Atrodytų, kad tokio, nors ga na kuklaus priminimo, turėjo už tekti. Bet ne. Liudas nesusojo. Pasikvietęs nelaimės draugą prof. V. Krėvę, kuris anuo metu turėjo dar nelemtesnę rolę, negu pats L. Dovydėnas, tik gal kiek tauriau ją pavaidino, jo lū pomis vėl ėmėsi juodinti savo buvusią aplinką, lyg tardamiesi patys dėl to švieseni atrodysią. Dviguba taktinė klaida. Vie na kaip jau kartą buvo minė ta, nėra būtino reikalo taip labai rūpintis tuo išsibaltinimu, ka dangi visuomenė su didžiausiu atlaidumu visas ano meto "ro les" ir "aktorius" žiūri, stengda masi tikėti jiems naudingiausią versiją kad tai buvo jų tra gedija, nelaimė, tas patekimas tokias "roles". Antra tik ki tų juodinimu, ypač blogai ar vi siškai nepagrįstu, niekad nega lima savęs pabaltinti, jei savai me nesi baltas. O jeigu jauties baltas tai kam tada tos tuš čios pastangos? Ar dar maža to, kad tų "aktorių" lietuviškoji visuomenė nesutiko taip, kaip sutiko prancūzai Petainą, Lava lį ir kitus? Ar dar reikia net ir fanfarų ir heroinių vainikų Liūdas Dovydėnas tačiau tos klaidos nesupranta ar bent neno ri pasirodyti suprantąs. Savo Nemune jis eina tikru bolševiki nės "dialektikos" keliu pri kergti kitam nebūtą dalyką ir paskui jį už tai kaltinti. Visiškai panašiai, kaip čekistai tardyto jai daro. Tai nėra neparemtas palygi nimas. čia pat, greta šių eilučių yra dedamas neva Nemuno Re dakcijos pareiškimas, kurio pra džioje yra pasakyta, esą, V. žurnalą. Rasteniš apkaltino Nemuno re dakciją už spausdinimą V. Krė vės atsiminimų be cenzūros. Už tai V. Rastenis ir visi kiti V. Krėvės oponentai, nesutikę su jo tvirtinimais, pasmerkiami iš didžiu "Neniuno Redakcijos" ap gailestavimu, jiems uždedamas netaiklumo bei netaktiškumo antspaudas ir pareiškiamą, kad su jais netgi žmoniškų diskusijų negalį būti. Apie Nemuno redakciją iš tikrųjų buvo štai kas parašyta: Bet dar labiau yra nesupranta mi motyvai Nemuno redakcijos kaip "nepriklausomo kultūros žurnalo" redakcijos: kokią gi Apie virvę pakaruoklio namuose... Prieš porą savaičių išėjusiame Nemuno numeryje, pažymė tame Nr. 5, yra įdėtas šitoks pareiškimas: REDAKCIJOS PASTABA: Dėl Vinco Krėvės atsiminimų, tilpusių 3-4 Nemuno numeryje, užvirė jautrios diskusijos Dirvoje ir Naujienose. V. Rastenis apkaltino Nemuno redakciją, už spausdinimą V. Krėvės atsiminimų be cenzūros. Nemuno redakcija labai tolima minčiai bet kokios cenzūros {vedimui, ypač mūsų klasiko V. Krėvės raštams. Jeigu V. Rastenis mano, kad V. Krėves -aštams tektų pritaikyti buvusią ar numatomą cenzūrą, mums telieka tik apgailestuti, kaip mes apgailestujame ir V. Rastenio ir kitų V. Krėvės opo nentų netaiklų ir netaktingą pasisakymą. Tilo būdu ir neliko pagrindo bet kokioms žmoniškesnėms diskusijoms. Nemuno redakcija netolimoj ateityje spausdins raštų, kurie plačiau palies V. Krėvės atsiminimuose minėtą laikotarpį. Nemuno Redakcija. NeJfKHfW Redatrefiifs Kolegijos narys Bronys Raila atsiuntė Dirvai, prašydamas paskelbti, kitokį pareiškimą, kuriame, nurodęs i Nemune išspausdinto redakcijos pareiškimo antrąją pastraipą, jis taip rašo: Kaip Nemuno redakcijos kolegijos narys, turiu pareikšti, kad dėl tokio turinio pastabos su manimi, nei su kitais man žinomais ted. kolegijos na riais nebuvo tartasi. Be»to, tokios pastabos turiniui nesijaučiu galįs pritarti, nes manau, kad: 1. Diskusijos ši kartą kilo ne dėl V. Krėvės, kaip literatūros klasiko, raštų, tik dėl jo paskelbtų politinių atsiminimų, 2. Man iš niekur nežinoma, kad V. Rastenis būtų reikalavęs (vesti "buvusią ar numatomą" cenzūrą Krėvės raštams Dirvoje savo straipsniais iis yra tik mėginęs pataisyti kai kurias grubiąsias Krėvės politinių atsimini mų klaidas ar tendencingus prasimanymus, 3. Iš to, kas per spaudos diskusijas teko skaityti, nedrįsčiau daryti išvados, kad Krėvės oponentų pasisakymas buvo netaiklus ar, juo labiau, netaktingas. Tokios rūšies pastaba greičiau pritiktų vienam kitam "liaudie vyriausybės" laikotarpio atsiminimų autoriaus tezių gynėjui. Be to, tame pat Nemuno puslapyje Redakcinės kolegijos vardu įdėtas sveikinimas, kaip pasakyta, visuomenės ir kultūros įžymiam veikėjui prof. Dr. J. Garmui jo 70 metų sukakties proga. Be abejo, tai yra gražus kur tuazinis gestas. Tačiau aš, kaip ^ir kiti man žinomi Redakcinės Kolegijos 'lariai, šio sveikinimo ir linkėjimo tekstą kultūrą ji mano skleisti, skelb-!Todėl dama tokiu svarbiu klausimu aiškias klaidas ir neteisybes, ku rias ji pati puikiai žino esant ne neteisybėmis Tai vieninteliai žodžiai apie Nemuno redakciją iš mano pu sės šiose diskusijose. Ligi šiol nebuvo galima įsivaizduoti, kad kas nors, išskyrus čekistus (ku riuos užtikrinu L. Dovydėną ir visus, skaitančius šiuos žo- Tam tikra "cenzūra", žinoma, kiekvienoj, taigi ir Nemuno re dakcijoj turi būti: tai paties redaktoriaus "cenzūra" net ir sau pačiam, sprendimas, kas to laikraščio paskirčiai ir dvasiai tinka spausdinti, kas netinka. Kiekviena redakcija, net ir už autorių pavardėmis pasirašytų straipsnių paskelbimą imasi tam tikrą atsakomybę ir skaitytojai to ar kito straipsnio skelbime vi sada mato ne tik autoriaus, bet ir redakcijos nusistatymą (arba nusistatymo neturėjimą). Gali, žinoma, ir autorius ir redakcija nesutikti su kitų nuomonėmis, bet viešai pasireikšdami turi būti pasirengę susilaukti ir viešo reagavimo. šiuo atveju tiesioginio kalti nimo Nemuno redakcijai nebu- ir buvo džius turėjau progos gana jos" narių žino, kas jų vardu da gerai pažinti!) galėtų iš šio sa kinio išvesti kaltinimą redakci jai už dėjimą straipsnio be cen zūros,.. 11 !V I ąi P.PjJ' IPl.Mi'M.i^ą.JPJ perskaitėme tik gavę Nemuno Bronys Raila vo, o buvo tik nusištef&jimas, kad ji po kultūrinio žurnalo iš kaba skelbia aiškią, jai pačiai žinomą netiesą. Anuo metu, kai buvo rašomi tie žodžiai, buvo manyta (galbūt naiviai...), kad Nemunas iš tikrųjų turi redakcinę kolegiją, susidedančią net iš aštuonių ko legijos narių, šalia vyriausio re daktoriaus L. Dovydėno. Tai lyg ir buvo įrodymas, jog tai, kas Nemune skelbiama, yra skelbia ma tos kolegijos priežiūroje, kad toji kolegija nustato žurnalo vei dą, nustato tą vagą, kuria žur nalas siekia daryti įtakos visuo menės kultūriniame gyvenime. ™ostabu, kaip to kia, gana imponuojanti kalegija, galėjo nusistatyti skelbti netie sas, kurias jos narių bent jau absoliuti dauguma (mano nuo mone visi, neišskiriant nei paties Dovydėno) puikiai ži no esant netiesomis. Atrodė ga na keistas kultūros supratymas susidaręs toje kolegijoje ... Bet netrukus paaiškėjo, kad vargu bent vienas iš tos "kolegi- roma Nemune. Paaiškėjo, kad eilė "kolegijos" narių išspaus dintą Nemuną gauna kartais net vėliau, kaip kiti skaitytojai... Dr. J. Balys dėl tokios "santvar kos" iš "kolegijos" pasitraukė. Jo vardas iš sąrašo jau išimtas. Kiti tebėra, bet negirdėti, kad "kolegija" būtų pradėjusi kole giškai dirbti. Kad viskas tebėra, kaip buvo, kad L. Dovydėnas daro savo ir kitų vardu pareiški mus bei žygius be tų kitų žinios, matyti iš greta dedamo "kolegi jos" nario Br. Railos pareiški- I V A 1951 m. balandžio 5 Nr. 14 *r mo, kurį |i|- prašo jpaslce Dirvoje. Vadinasi, ir anas nusistebė jimas dėl Nemuno redakcijos motyvų turėjo būti adresuotas tik vienam redaktoriui, o ne re dakcijai, nors jis ir dabar naują prasimanymą skelbia visos re* dakcijos vardu. Dabar L. Dovydėnas prabilo apie cenzūrą. Ir dar apie kokią cenzūrą klasiko V. KrSves raštams! Galima suprasti Ne muno "redakcinės kolegijos na rių" padėtį, kada jų vardu toki dalykai skelbiami.. .Juk čia jau prasimanyta ne tik pati cenzūra, bet net ir jos objektas: prieš klasiškus V. Krėvės literatūros kūrinius visi su pagarba lenkia me galvas, bet šiuo atveju kalba gi yra ne apie literatūrą, o apie politiką, kurioje kaip irgi visiems aišku prof. V. Krėve, deja, visiškai nėra klasikas, o tik nelaiku ir nelaimingai debiu tavęs debiutantas. Nuomonės apie nevykusį de biutą yra ne cenzūra, o tik "re cenzijos" žinoma, tokios, ko kių ir tegalima laukti po nepasi sekusio debiuto. Be to, tų "re cenzijų" šiandien jau nei nebe būtų, jei pats V. Krėvė, L. Do dėno padedamas ar skatinamas, nebūtų jų prisišaukęs. Tarp ko kita, cenzūra yra ant ra virvė L. Dovydėno pastogėj, tad jau verčiau ir šios temos ne sišauktų ant savo galvos, štai, vos tik pasirodžius šiam Nemu po numeriui jo bendradarbė. L. Dovydėnas, redakcijos v#** du, dar žada netolimoje ateityje spausdinti raštų, kurie plačiau paliesią V. Krėvės atsiminimuo se minėtą laikotarpį. Na, jeigu Nemunas šį pažadą tikrai rengiasi ištesėti, tai labai prašom nepamiršti išspaus dinti Liaudies Seimo vicepirmi ninko (ar sekretoriaus?) Liūdo Dovydėno kalbą, pasakytą Liau dies seime, 1940 metų liepos 21 dieną (juk tai kaip tik iš to lai kotarpio!), ir būtinai visą išti sai neišcenzūruotą! ^1 $ S. Narkėliūnaitė kreipėsi Dirvą, prašydama paskelbti laišką, kad L. Dovydėnas jos rašinį įdėjo be jos noro ir sutikimo. Priežas tis L. Dovydėnas rašinį taip išcenzūravęs, jog autorė nebesu tikusi, kad tai būtų skelbiama jos vardu, tačiau L. Dovydėnas to nepaisęs. Girdėti, kad kiti bendradarbiai irgi skundžiasi panašia cenzūra. Kai kurių au torių net pradėti straipsniai esą nebaigiami suausdinti dėl kaž kokios cenzūros. Taigi... V. Rastenis Vytauto A. Braziulio AS LAIKIAU PAMALDAS UK S A I N Įdomus stačiatikių dvisiškio pasipasakojimas. 60 puslapių Galima užsisakyti Dirvoje, sitin knygelš. Kaina 50 centų čiant 50c pašto ženklais, arba $1.00 už dvi I V A S e i n a e k v i e n k e v i a i e n i s v e a n e e i i a O i o i e Leidybos B-vė. Prenumeratos kaina metams, mokant ii anksto: Jungtinėse Amerikos Valstybėse $.4.00, Kanadoje $4.50, (5.00 ImnadiSki doleriai), kitur $5.S0. Galima mokėti ir dalimis, pradedant bet kUriuo metu laiku. U "Ą \n\n THE FIELD Lithuanian Weekly, published by Ohio Lithuanian Publishing Company, 6820 Superior Ave., Cleveland 3, Ohio. Phone: ENdicott I-4406. Issued in Cleveland every Thursday. Editor Vincas RASTENIS. Assistant Editor Balys GAID2IUNAS. Entered at Second-Class matter December 6th, 1915, at the Cleveland Postoffice under the act of March 3, 1979. Subsbscription par year In advance: in the United States $4.04, In Canada 94.50 (5:00 Canadian dollars), elsewhere $5:50.