Dirva = Field. [volume], April 05, 1951, Image 8

About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

                
J^MERIKOS Lietuvių Taryba niekad
neužmiršta pabrėžti, kad ji vadovau
janti Amerikos lietuvių kovai už laisvą,
nepriklausomą ir demokratišką Lietuvą.
Kai savo laiku vyko pasitarimai su Lietu
vai Vaduoti Sąjunga, Amerikos Lietuvių
Misija bei Amerikos Lietuvių Tautininkų
Centru (su organizacijomis, susiliejusio
mis Amerikos Lietuvių Tautinę Sąjungą,
dabar dalyvaujančią Taryboje), tai viena
S didžiausių kliūčių toms deryboms buvo
Amerikos Lietuvių Tarybos kai kurių vadų
reiškiami abejojimai ar ši srovė tikrai
nuoširdžiai nori kovoti taip pat ir už de
mokratišką Lietuvą. Vadinasi, demokra
tiškumas, jei jau ne augščiau už viską, tai
visko būtinoji sąlyga.
Gerai. Principe tai tvarkoj. Bet kas
kovoja, kad Lietuvoje būtų demokratija,
ar pats neturi praktiškai savo darbuose ir
gi laikytis demokratinių principų? Ar
geru demokratu galima būti tik kartojant
demokratijos vardą dažniau, negu pote
riuose Amen ir tuo tepasitenkinant?
NĖRA REIKALO priminti, kad vie
nas Iš svarbiausių demokratiškumo požy
mių yra vadovybės skaitymasis su vado
vaujamos visuomenės nusistatymu, ypač,
jei tas nusistatymas ^ra sąmoningas, pa
matuotas ir aiškiai bei aktyviai reiškiamas.
Deja, vis labiau ir labiau tenka įsi
tikinti, kad Amerikos Lietuvių Tarybos
viršūnėje vyrauja visiškas nesiskaitymas
su visuomenėje aiškiai besireiškiančiais
pageidavimais bei nusistatymais.
Mes jau pereitą kartą minėjome, kad
visuomenė, talkininkaujanti bendrajame
veikime ir aukojanti lėšas tam veikimui,
jau seniai pageidauja, kad būtų kokia nors
sistema, kokia nors tvarka lėšų rinkime,
kad būtų nors pabandyta pasiekti aiškumo
bei vienodesnio naštos paskirstymo kad
būtų lėšų rinkimo pagrindan bent paban
dytas padėti ne atsitiktinis vieno ar kito
entuziazmas, bet visų pirma patriotinė pa
reiga, sugretinta su paskiro asmens ekono
miniu pajėgumu.
Šis pageidavimas, toks" ryškus ir
plačiai besireiškiąs, nesusilaukia jokio at
garsio iš Tarybos vadovybės net pa
svarstyti to klausimo nenorima.
ŠTAI iš anapus vandenyno atėjo
idėja, kad reikia visiems lietuviams susi
organizuoti kiečiau, labiau centralizuotai,
sudaryti ryšį tarp visų po įvairius kraštus
išsiblaškiusių lietuvių. Visų akys buvo at
kreiptos didžiausią ir jau stiprią lietuvių
grupę čia, Amerikoje. Ne, vadai kreiva aki
mi tą idėją tepažiūrėjo, net savo neigia
mo nusistatymo nesiteikė pamatuoti. Ne,
ir baigta.
Atsirado čia daugiau lietuvių. Ži
noma, ne antra tiek, kiek jų čia buvo. Bet
pasižiūrėk, kas šiandien sudaro daugumą
susirinkimuose, vakaruose, koncertuose ir,
pagaliau, Vasario 16-tosios minėjimuose,
kur renkamos aukos Amerikos Lietuvių
Tarybos veiklai finansuoti. Pasižiūrėk net
aukotojų sąrašus visur randi jau tų
anksčiau čia nematytųjų ir nebuvusiųjų
vardus, daugeliu atvejų net ir ties stam
biomis aukų sumomis jie daugumą suda
ro... Vadinasi, šiandien veikliosios, vi
soje akcijoje dalyvaujančios visuomenės
dauguma jau kita, negu buvo prieš porą
trejetą metų.
Ši dauguma nesvyruodama mano,
kad taip palaidai susiorganizavus nėra ge-
DIRVA
Kadakcijos ir administracijos adresas DIRVA, 6820 Superior Avenue, Cleveland 3, Ohio. Telefonas: ENdicott l*4486(
Redaktorius Vincas RASTENIS (buto telefonas: UTah 1-6747) Redaktorius Balys GAID2IUNAS (buto telefonas: GArfield 1-7406)!
NESISKAITYMAS
ra veikti, kad reikia tampresnių organiza
cinių saitų. Jei nėra kitos, geresnės idė
jos, tai Pasaulio Lietuvių Bendruomenės
organizaciniai pagrindai, atitinkamai šiom
sąlygom pritaikyti, daugumai atrodo gy
vendintini nebeatidėliojant.
PERNAI rudeniop vienintelė iš va
dinamų amerikinių organizacijų (kurioje,
tiesa, irgi stipriai reprezentuojama ir nau
joji veikliosios visuomenės dalis) priėjo iš
vados, kad tas veikliojoj visuomenėj įsi
galėjęs nusistatymas negali būti praleistas
negirdomis. Ir ji išėjo su konkrečiu pa
siūlymu, kaip jai atrodė, pakenčiamai iš
sprendžiančių tą klausimą. Tai buvo Ame
rikos Lietuvių Tautinė Sąjunga, pasiūliusi
konkretų projektą, kaip pati Taryba tu
rėtų praplėsti, patobulinti savo organiza
cinę santvarką, kad būtų prisitaikyta prie
šių dienų reikalavimų.
Susirinko Tarybos visumos posėdis
ir principe taip pat priėmė tokį nutarimą,
net paskyrė laiką tam klausimui galutinai
sutvarkyti. Tie terminai jau seniai pra
ėjo, o viskas, ką girdime iš Tarybos viršū
nių daugumos, tai tik ... Rūgštaus Pieno
Klubo "filosofija", anot kurios, "tie, kurie
daugiausiai kritikuoja ir puldinėja kitus
dėl taip vadinamos bendruomenės, greitai
pasijus, jog jie yra akloj vienuomenėj"...
Taip, iš tikrųjų, pasijus ne tik akloj
"vienuomenėj", bet ir akloj tamsuome
nėj...
Bet kurgi toji tamsuomenė? Ar tai
yra senoji Amerikos lietuvių veikėjų kar
ta? Nieko panašaus. Tokį įtarimą su
griauna vien tas faktas, kad pačios Tary
bos visumos susirinkimas, kur tų "keistuo
lių" najokų tebuvo vienas kitas, nutarė
pritarti tobulesnio susiorganizavimo idė
jai. Visas reikalas užkliuvo pačioje vir
šūnėje, kiek galime iš viešai žinomų faktų
spręsti, užkliuvo tik trijuose ketvirtada
liuose, ar gal net tik pusėje tos viršūnės.
Juk kaip gi kitaip galima suprasti, kad net
paties ALT pirmininko pasiūlymai, visos
Tarybos paremti, per pusę metę nei ne
pradėti vykdyti?
Neveltui daugelio veikėjų lūpose vis
dažniau pasigirsta nelemtas žodis sa
botažas ... Ir jei taip toliau bus, tai dide
lis klausimas, ar visų pirma tikroj vienuo
menėj neatsidurs tokia viršūnė ar jos da
lis, visą savo išmintį semianti iš Rūgštaus
Pieno Klubo?
Ar tai vadinasi demokratiškumas?
if
tf.
AMERIKOS Lietuvių Tautinė Są
junga rengiasi savo suvažiavimui gegužės
17 dieną. Mums atrodo, kad tam suvažia
vimui nebus galima praeiti pro šalį ir tokio
klausimo:
Dalyvaujame Taryboje atsižvelg
dami veikliojoj visuomenėj esamus nusi
statymus, pasiūlėme reorganizacijos pla
ną Tarybos visuma tam sumanymui pri
tarė visuomenė laukia vykdomasis komi
tetas tačiau to nutarimo nevykdo kokia
iš to išvada?
Neužbėgant už akių toms išvadoms,
kokios jos bebūtų, šiuo atveju viena gali
ma priminti, kad tie ALT dalyviai, kurie
taip įtarinėti antidemokratiškumu, prak
tikoj greičiau atsiliepė visuomenės dau
gumos pageidavimus, negu su demokrati
jos žodžiu lūpose gulantieji ir keliantieji.
Neveltui yra parašyta, kad ne taą, kuris
šaukia "Viešpatie, Viešpatię!w, eis Dan
gaus Karalystę. 4
I V A
Yra tokia patarlė, patarianti
nekalbėti apie virvę pakaruoklio
namuose. Nemuno redaktorius
Liudas Dovydėnas tačiau užsi
miršo buvęs nelemtojo "liaudies
seimo" sekretorium ar vicepir
mininku ir jau nebe pirmą kar
tą pats lyg tyčia traukte traukia
kitus už liežuvio, kad kas. pakal
bėtu apie tą virvę.
Dar pereitų metų pradžioje jis
Draugo skiltyse, besiginčydamas
su P. Jurgėla, užsimojo prieš vi
są lietuvių tautą:
"Sakykim, didėli išdavikai
buvo 79 'liaudies seimo" kandi
datai, vėliau atstovai, bet
kas gi buvo trys milionai Lietu
vos gyventojų, kurie balsavo už
tuos išdavikus?"
Dirvos pereitų metų 2-me nr.
dėl šito L. Dovydėno pareiškimo
buvo štai kaip parašyta:
"Liūdai, sustok valandėlei..
Mes negalime neprotestuoti...
Čia, besistengiant atremti prie
kaištus, nueita daug toliau, negu
patys bolševikų propagandistai
driso nueiti! Liūdai, tik pagal
vok, ką pasakei! Lietuvoje iš
viso buvo nepilni trys milionai
gyventojų su visais vaikais, tai
kaip gi galėjo už Tave ir kitus
trys milionai balsuoti! Bolševi
kai, nors ir skelbė, kad kai kur
balsavo net... 120% vistiek
trijų milionų balsų nepriskaitė.
Pagaliau, juk, turbūt, žinai, kad
balsavimo rezultatai buvo visai
ne tokie, kaip laikraščiuose
skelbta, kad iš tikrųjų balsavi
me dalyvavo tik kelioliką
Lietuvos gyventojų. Tai
kaip gi galima savo pasiteisini
mui šitaip neteisingai apkaltin
ti visą tautą?
Atrodytų, kad tokio, nors ga
na kuklaus priminimo, turėjo už
tekti. Bet ne. Liudas nesusojo.
Pasikvietęs nelaimės draugą
prof. V. Krėvę, kuris anuo metu
turėjo dar nelemtesnę rolę, negu
pats L. Dovydėnas, tik gal kiek
tauriau ją pavaidino, jo lū
pomis vėl ėmėsi juodinti savo
buvusią aplinką, lyg tardamiesi
patys dėl to švieseni atrodysią.
Dviguba taktinė klaida. Vie
na kaip jau kartą buvo minė
ta, nėra būtino reikalo taip labai
rūpintis tuo išsibaltinimu, ka
dangi visuomenė su didžiausiu
atlaidumu visas ano meto "ro
les" ir "aktorius" žiūri, stengda
masi tikėti jiems naudingiausią
versiją kad tai buvo jų tra
gedija, nelaimė, tas patekimas
tokias "roles". Antra tik ki
tų juodinimu, ypač blogai ar vi
siškai nepagrįstu, niekad nega
lima savęs pabaltinti, jei savai
me nesi baltas. O jeigu jauties
baltas tai kam tada tos tuš
čios pastangos? Ar dar maža
to, kad tų "aktorių" lietuviškoji
visuomenė nesutiko taip, kaip
sutiko prancūzai Petainą, Lava
lį ir kitus? Ar dar reikia net ir
fanfarų ir heroinių vainikų
Liūdas Dovydėnas tačiau tos
klaidos nesupranta ar bent neno
ri pasirodyti suprantąs. Savo
Nemune jis eina tikru bolševiki
nės "dialektikos" keliu pri
kergti kitam nebūtą dalyką ir
paskui jį už tai kaltinti. Visiškai
panašiai, kaip čekistai tardyto
jai daro.
Tai nėra neparemtas palygi
nimas. čia pat, greta šių eilučių
yra dedamas neva Nemuno Re
dakcijos pareiškimas, kurio pra
džioje yra pasakyta, esą, V.
žurnalą.
Rasteniš apkaltino Nemuno re
dakciją už spausdinimą V. Krė
vės atsiminimų be cenzūros.
Už tai V. Rastenis ir visi kiti
V. Krėvės oponentai, nesutikę su
jo tvirtinimais, pasmerkiami iš
didžiu "Neniuno Redakcijos" ap
gailestavimu, jiems uždedamas
netaiklumo bei netaktiškumo
antspaudas ir pareiškiamą, kad
su jais netgi žmoniškų diskusijų
negalį būti.
Apie Nemuno redakciją iš
tikrųjų buvo štai kas parašyta:
Bet dar labiau yra nesupranta
mi motyvai Nemuno redakcijos
kaip "nepriklausomo kultūros
žurnalo" redakcijos: kokią gi
Apie virvę pakaruoklio namuose...
Prieš porą savaičių išėjusiame Nemuno numeryje, pažymė
tame Nr. 5, yra įdėtas šitoks pareiškimas:
REDAKCIJOS PASTABA:
Dėl Vinco Krėvės atsiminimų, tilpusių 3-4 Nemuno numeryje, užvirė
jautrios diskusijos Dirvoje ir Naujienose. V. Rastenis apkaltino Nemuno
redakciją, už spausdinimą V. Krėvės atsiminimų be cenzūros.
Nemuno redakcija labai tolima minčiai bet kokios cenzūros {vedimui,
ypač mūsų klasiko V. Krėvės raštams. Jeigu V. Rastenis mano, kad V. Krėves
-aštams tektų pritaikyti buvusią ar numatomą cenzūrą, mums telieka tik
apgailestuti, kaip mes apgailestujame ir V. Rastenio ir kitų V. Krėvės opo
nentų netaiklų ir netaktingą pasisakymą. Tilo būdu ir neliko pagrindo bet
kokioms žmoniškesnėms diskusijoms.
Nemuno redakcija netolimoj ateityje spausdins raštų, kurie plačiau
palies V. Krėvės atsiminimuose minėtą laikotarpį.
Nemuno Redakcija.
NeJfKHfW Redatrefiifs Kolegijos narys Bronys Raila atsiuntė
Dirvai, prašydamas paskelbti, kitokį pareiškimą, kuriame, nurodęs
i Nemune išspausdinto redakcijos pareiškimo antrąją pastraipą,
jis taip rašo:
Kaip Nemuno redakcijos kolegijos narys, turiu pareikšti, kad dėl tokio
turinio pastabos su manimi, nei su kitais man žinomais ted. kolegijos na
riais nebuvo tartasi. Be»to, tokios pastabos turiniui nesijaučiu galįs pritarti,
nes manau, kad:
1. Diskusijos ši kartą kilo ne dėl V. Krėvės, kaip literatūros klasiko,
raštų, tik dėl jo paskelbtų politinių atsiminimų,
2. Man iš niekur nežinoma, kad V. Rastenis būtų reikalavęs (vesti
"buvusią ar numatomą" cenzūrą Krėvės raštams Dirvoje savo straipsniais
iis yra tik mėginęs pataisyti kai kurias grubiąsias Krėvės politinių atsimini
mų klaidas ar tendencingus prasimanymus,
3. Iš to, kas per spaudos diskusijas teko skaityti, nedrįsčiau daryti
išvados, kad Krėvės oponentų pasisakymas buvo netaiklus ar, juo labiau,
netaktingas. Tokios rūšies pastaba greičiau pritiktų vienam kitam
"liaudie vyriausybės" laikotarpio atsiminimų autoriaus tezių gynėjui.
Be to, tame pat Nemuno puslapyje Redakcinės kolegijos vardu įdėtas
sveikinimas, kaip pasakyta, visuomenės ir kultūros įžymiam veikėjui prof.
Dr. J. Garmui jo 70 metų sukakties proga. Be abejo, tai yra gražus kur
tuazinis gestas. Tačiau aš, kaip ^ir kiti man žinomi Redakcinės Kolegijos
'lariai, šio sveikinimo ir linkėjimo
tekstą
kultūrą ji mano skleisti, skelb-!Todėl
dama tokiu svarbiu klausimu
aiškias klaidas ir neteisybes, ku
rias ji pati puikiai žino esant ne
neteisybėmis
Tai vieninteliai žodžiai apie
Nemuno redakciją iš mano pu
sės šiose diskusijose. Ligi šiol
nebuvo galima įsivaizduoti, kad
kas nors, išskyrus čekistus (ku
riuos užtikrinu L. Dovydėną
ir visus, skaitančius šiuos žo-
Tam tikra "cenzūra", žinoma,
kiekvienoj, taigi ir Nemuno re
dakcijoj turi būti: tai paties
redaktoriaus "cenzūra" net ir
sau pačiam, sprendimas, kas to
laikraščio paskirčiai ir dvasiai
tinka spausdinti, kas netinka.
Kiekviena redakcija, net ir už
autorių pavardėmis pasirašytų
straipsnių paskelbimą imasi tam
tikrą atsakomybę ir skaitytojai
to ar kito straipsnio skelbime vi
sada mato ne tik autoriaus, bet
ir redakcijos nusistatymą (arba
nusistatymo neturėjimą). Gali,
žinoma, ir autorius ir redakcija
nesutikti su kitų nuomonėmis,
bet viešai pasireikšdami turi
būti pasirengę susilaukti ir viešo
reagavimo.
šiuo atveju tiesioginio kalti
nimo Nemuno redakcijai nebu-
ir buvo
džius turėjau progos gana jos" narių žino, kas jų vardu da
gerai pažinti!) galėtų iš šio sa
kinio išvesti kaltinimą redakci
jai už dėjimą straipsnio be cen
zūros,..
11 !V I ąi P.PjJ' IPl.Mi'M.i^ą.JPJ
perskaitėme tik gavę Nemuno
Bronys Raila
vo, o buvo tik nusištef&jimas,
kad ji po kultūrinio žurnalo iš
kaba skelbia aiškią, jai pačiai
žinomą netiesą.
Anuo metu, kai buvo rašomi
tie žodžiai, buvo manyta (galbūt
naiviai...), kad Nemunas iš
tikrųjų turi redakcinę kolegiją,
susidedančią net iš aštuonių ko
legijos narių, šalia vyriausio re
daktoriaus L. Dovydėno. Tai lyg
ir buvo įrodymas, jog tai, kas
Nemune skelbiama, yra skelbia
ma tos kolegijos priežiūroje, kad
toji kolegija nustato žurnalo vei
dą, nustato tą vagą, kuria žur
nalas siekia daryti įtakos visuo
menės kultūriniame gyvenime.
™ostabu, kaip to­
kia, gana imponuojanti kalegija,
galėjo nusistatyti skelbti netie
sas, kurias jos narių bent jau
absoliuti dauguma (mano nuo
mone visi, neišskiriant nei
paties Dovydėno) puikiai ži
no esant netiesomis. Atrodė ga
na keistas kultūros supratymas
susidaręs toje kolegijoje ...
Bet netrukus paaiškėjo, kad
vargu bent vienas iš tos "kolegi-
roma Nemune. Paaiškėjo, kad
eilė "kolegijos" narių išspaus
dintą Nemuną gauna kartais net
vėliau, kaip kiti skaitytojai...
Dr. J. Balys dėl tokios "santvar
kos" iš "kolegijos" pasitraukė.
Jo vardas iš sąrašo jau išimtas.
Kiti tebėra, bet negirdėti, kad
"kolegija" būtų pradėjusi kole
giškai dirbti. Kad viskas tebėra,
kaip buvo, kad L. Dovydėnas
daro savo ir kitų vardu pareiški
mus bei žygius be tų kitų žinios,
matyti iš greta dedamo "kolegi
jos" nario Br. Railos pareiški-
I V A
1951 m. balandžio 5 Nr. 14
*r
mo, kurį |i|- prašo jpaslce
Dirvoje.
Vadinasi, ir anas nusistebė
jimas dėl Nemuno redakcijos
motyvų turėjo būti adresuotas
tik vienam redaktoriui, o ne re
dakcijai, nors jis ir dabar naują
prasimanymą skelbia visos re*
dakcijos vardu.
Dabar L. Dovydėnas prabilo
apie cenzūrą. Ir dar apie kokią
cenzūrą klasiko V. KrSves
raštams! Galima suprasti Ne
muno "redakcinės kolegijos na
rių" padėtį, kada jų vardu toki
dalykai skelbiami.. .Juk čia jau
prasimanyta ne tik pati cenzūra,
bet net ir jos objektas: prieš
klasiškus V. Krėvės literatūros
kūrinius visi su pagarba lenkia
me galvas, bet šiuo atveju kalba
gi yra ne apie literatūrą, o apie
politiką, kurioje kaip irgi
visiems aišku prof. V. Krėve,
deja, visiškai nėra klasikas, o
tik nelaiku ir nelaimingai debiu
tavęs debiutantas.
Nuomonės apie nevykusį de
biutą yra ne cenzūra, o tik "re
cenzijos" žinoma, tokios, ko
kių ir tegalima laukti po nepasi
sekusio debiuto. Be to, tų "re
cenzijų" šiandien jau nei nebe
būtų, jei pats V. Krėvė, L. Do
dėno padedamas ar skatinamas,
nebūtų jų prisišaukęs.
Tarp ko kita, cenzūra yra ant
ra virvė L. Dovydėno pastogėj,
tad jau verčiau ir šios temos ne
sišauktų ant savo galvos, štai,
vos tik pasirodžius šiam Nemu
po numeriui jo bendradarbė.
L. Dovydėnas, redakcijos v#**
du, dar žada netolimoje ateityje
spausdinti raštų, kurie plačiau
paliesią V. Krėvės atsiminimuo
se minėtą laikotarpį.
Na, jeigu Nemunas šį pažadą
tikrai rengiasi ištesėti, tai
labai prašom nepamiršti išspaus
dinti Liaudies Seimo vicepirmi
ninko (ar sekretoriaus?) Liūdo
Dovydėno kalbą, pasakytą Liau
dies seime, 1940 metų liepos 21
dieną (juk tai kaip tik iš to lai
kotarpio!), ir būtinai visą išti
sai neišcenzūruotą!
^1
$
S.
Narkėliūnaitė kreipėsi Dirvą,
prašydama paskelbti laišką, kad
L. Dovydėnas jos rašinį įdėjo
be jos noro ir sutikimo. Priežas
tis L. Dovydėnas rašinį taip
išcenzūravęs, jog autorė nebesu
tikusi, kad tai būtų skelbiama
jos vardu, tačiau L. Dovydėnas
to nepaisęs. Girdėti, kad kiti
bendradarbiai irgi skundžiasi
panašia cenzūra. Kai kurių au
torių net pradėti straipsniai esą
nebaigiami suausdinti dėl kaž
kokios cenzūros. Taigi...
V. Rastenis
Vytauto A. Braziulio
AS LAIKIAU PAMALDAS UK
S A I N
Įdomus stačiatikių dvisiškio
pasipasakojimas. 60 puslapių
Galima užsisakyti Dirvoje, sitin
knygelš. Kaina 50 centų
čiant 50c pašto ženklais, arba
$1.00 už dvi
I V A S e i n a e k v i e n k e v i a i e n i s v e a n e e i i a O i o i e
Leidybos B-vė. Prenumeratos kaina metams, mokant ii anksto: Jungtinėse
Amerikos Valstybėse $.4.00, Kanadoje $4.50, (5.00 ImnadiSki doleriai),
kitur $5.S0. Galima mokėti ir dalimis, pradedant bet kUriuo metu laiku.
U
"Ą \n\n THE FIELD
Lithuanian Weekly,
published by Ohio Lithuanian Publishing
Company, 6820 Superior Ave., Cleveland 3, Ohio. Phone: ENdicott I-4406.
Issued in Cleveland every Thursday. Editor Vincas RASTENIS. Assistant
Editor Balys GAID2IUNAS. Entered at Second-Class matter December 6th,
1915, at the Cleveland Postoffice under the act of March 3, 1979.
Subsbscription par year In advance: in the United States $4.04,
In Canada 94.50 (5:00 Canadian dollars), elsewhere $5:50.