Dirva = Field. [volume], April 12, 1951, Image 5

About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

                
U 15 1951 m. balandžio 12
Kas skaitė Dirvos 13 nr. Sta
sio T^mulaičio laišką redakci
jai ir pastabas prie to laiško,
tas, be abejo, prisimena, kad
laiške ir pastabose buvo liestas
lietuviškų parapijų ir prie jų
esamų mokyklų lietuviškumo
klausimas. St. Tamulaitis kėlė
ttiintį, kad tuo reikalu reiktų
gal kreiptis net Vatikaną. Re
dakcijos pastabose buvo nuro
,dyta, kad vargu ar yra prasmės
taip toli siekti, ir buvo nuro
dytos priežastys, kodėl sunku
tikėtis iš to praktiškos naudos.
Dėl to atsiliepė Draugas ir
Darbininkas. Bet abu ne apie
pagrindinį klausimą, o tik
dėl... Vatikano, kuris, jų nuo
.mone, tose pastabose esąs
"įgnybtas". Atrodo, kad, jei
Vatikanas nebūtų buvęs pami
nėtas, tai tie laikraščiai tą
pagrindinį reikalą nebūtų nei
dėmesio atkreipę ... Tiesą sa
kant, ir dabar jie tą pagrindi
nį reikalą ignoruoja, o vien tik
Vatikaną gina nuo "įgnybimų",
kurių faktiškai nei nebuvo.
Darbininkas pradeda nuo Dir
vos pastabų falsifikavimo, sa
kydamas, girdi, Dirva kartoja
"tautininkų nuzulintą" prie
kaištą, kad Romos Kurija ati
davė lenkams Vilnių... O iš
tikrųjų Dirva nieko panašaus
nerašė. Ji tik konstatavo fak
tą, kad tuo metu, kai tarptau
tiniame teisme Vilniaus klausi
mas dar tebebuvo laikomas at
viru, Vatikano kurija, tvarky
dama bažnytinių provincijų te
ritorijas, neatsižvelgė tą ap
linkybę, bet vadovavosi faktin?
padėtimi. Tai nėra Vatikanu?
koks nors priekaištas, ir tikra'
niekas nesako, kad Vatikanas
ledams Vilnių "atidavė" (it
norėdamas jis to nebūtų galė
jęs), bet tik pažymėjimas fak
tb, kad principas "kieno"'galia,
to ir valia" Vatikane irgi nėr?
visiškai atmestas. Ir iš tikrųjr
ką gi Vatikanas, neturėda
mas tarptautinio arbitro padė
ties, tokiu atveju gali daryti
kaip tik skaitytis su faktine
padėtimi
Bet, pažymint Šią aplinkybę
tenka padaryti ir išvadą, kad
nj^ra ko iš Vatikano nei reika
lauti tokių dalykų, kurių ji?
negali, nėra ko nei varginti?
atsikreipimais, kurių jis vistiek
patenkinti negalės ir, žinoda
mas, kad negalės, nei nebandys
tenkinti...
Nebuvo niekad Dirvoje para
šyta ir tokio dalyko,kaip Dar
bininkas falsifikuoja, esą, anot
Dirvos, Vatikanas kaltas dėl
lietuviškų parapijų padėtie?
Amerikoje. Nieko panašaus
Be Darbininko priminimo Dir
voje jau buvo parašyta, kad
Vatikanas tiesiogiai parapijy
netvarko, kad sunku tikėtis ta
me reikale ryškesnio Romos įsi
kišimo, ypač, kada parapiečiu
"liaudies balsas" sueina kon
fliktą su bažnyinės administra
cijos pareigūnų nusistatymais.
Darbininkas primena vienc
Vatikano diplomatinio pasiun
tinio "išvijimą" iš Lietuvos, ku
fj Dirva užmiršusi... Ne, Dir
va neužmiršo ne tik to įvykio
(tą kaip tik neseniai prel. M.
Krupavičius visiems stengėsi
priminti), bet neužmiršo ir dė?
kov taip atsitiko. Tačiau, jei,
anot M. Krupavičiaus, pats Va
tikanas to nebeprimena, tai
nuoširdžiai patartumėm ir Dar
bininkui nesiprašydinti prime
namam, kodėl taip buvo.
Darbininkas dar išmetinėja,
kam nepakankamai esą įvertin
ta tai, kad Lietuvos atstovybė
je prie šv. Sosto "rado sau prie
glaudą ir kitas tautininkų me
to užsienio reikalų ministeris.'
0 Drauge "dr. J. Daugailis" nu
važiuoja net Dirvos kalendo
rių, kuriame irgi esąs Dirvos
tendencijos įrodymas, nes jame
dbėra Lietuvos atstovybės prie
Vatikano adreso, nei paties A.
Smetonos paskirto minis
ferio St. Girdvainio pavardės...
Dirva, tačiau, diplomatinius
Lietuvos atstovus žiūri, kaip
Lietuvos, o ne kaip to ar kito
meto ministerius, arba to ar ki
to prezidento paskirtus pasiun
tinius. Lietuvos pasiuntinybė
Vatikane yra ne kokia nors
"prieglauda", o Lietuvos pa
siuntinybė. Kad Vatikanas ją
pripažįsta, gerai (būtų tik
rai nenormalu, jei net ir Vati
kanas būtų pasiskubinęs pripa
žinti bolševikų okupaciją Lie
tuvoje), bet tai dar neduoda
pamato sudarinėti įspūdį, jog
Vatikanas Lietuvos pasiuntiny
bę bei jos pareigūnus kitus
asmenis ir išlaiko) kaip kokioje
prieglaudoje", ar "lizde".
Dar anksčiau, negu J. Dau
gailis suspėjo paskelbti savo
įtarinėjimus dėl "tendencijų"
Dirvos kalendoriuje, Dirvoje
jau buvo išspausdintas atitin
kamas papildymas tarp kitų
atitaisymų, kuriuos visus gali
ma matyti ir šio nr. 6-me pusi.
Jei Dirva tuo būdu norėtų sa
vo tendencijas pabrėžti, tai ne
būtų įdėjusi kalendorių jau
greičiau Draugo ar Darbininko
adresų...
Pagaliau Drauge "Dr. J. Dau
gailis" gąsdina priminimu, kad
Lietuvoje nebuvę katalikų uni
versiteto, kad ateitininkai buvę
mėtomi iš gimnazijų ...%Taip,
specialaus universiteto nebuvo,
bet buvo valstybės išlaikomas
Teologijos Filosofijos fakul
tetas, kurį juk ir pats "Daugai
lis" lank§. Fakultetas, kuriame,
tiesa, nebuvo dėstoma kokia
ypatinga katalikiška matemati
ka ar chemija, bet kuriame bu
vo dėstoma net geografija, ne
tik teologija. O jei kur nors
buvo vienas kitas mokinys
ateitininkas iš gimnazijos iš
varytas, tai reikėtų prisiminti
ne tik, ar jis buvo ateitinin
kas, bet ir už ką jis buvo iš
varytas.
Bet visi tie "atsišaudymai"
yra tik "fokusai", tik bandymai
nukreipti dėmesį nuo pagrindi
nio reikalo
nuo lietuviškų mokyklų nu
lietuvėjimo klausimo.
šiamę pat puslapyje yra de
damas straipsnis, kuriame kal
bama apie lietuvių tremtinių
kunigų padėtį vadinamose lie
tuviškose parapijose ir apie
"lietuviškas" mokyklas prie tų
parapijų. Iš straipsnio turinio
kiekvienas gali spręsti, jog jo
autorius nėra koks katalikybės
priešininkas, .o gyvai susirūpi
nęs jos. klestėjimu. Tačiau jis
atveria tikras, faktiškas žaiz
das, kurios per tamsumą, ne
susipratimą ir dėka klaidingai
suprantamo' dvasiškijos solida
rumo daromos lietuviškumui.
Mes nesigilinsime pastoraci
jos reikalus. Ano straipsnio au
torius juos plačiai paliečia ir,
manome, teisingai paliečia, o
kokios yra priemonės tam rei
kalui taisyti tegalvoja tam
kompetentingesni už mus.
Mums čia pirmoj vietoj rūpi
mokyklų reikalas. Iš to straips
nio matyti, kad ir Chicago je lie
tuviškoms pamokoms "lietuvių"
mokyklose tebėra tvirta "gele
žinė uždanga". Ji yra ir daug
kur kitur.
Bet ligi šiol apie visą tą pa
dėtį mūsų visuomenė turi tik
labai miglotą vaizdą kiek
atsitiktiniuose spaudos praneši­
Naujas žodynas
V. PeteraiSio
"ATSIŠAUDYMAl" IR TIKROVE
v
"Mažasis, lietuviškai «ggligka*
žodynas"
oklyn 11, N. Y.
Kaina $2.00.
muose apie tat prasitariama.
Nėra centro, kurį būtų gali
ma kreiptis žinių apie tikrą pa
dėtį. O neturint konkrečių duo
menų, išvados gali būti klai
dingos ir pasiryžimai tą ir kita
daryti gali nukrypti klaidingu
keliu.
Todšl mes skelbiamė
PENKIOLIKĄ KLAUSIMŲ,
kuriuos kviečiame visus kiek
galima tiksliau atsakyti. Tuo
keliu, vieno iš mūsų skaitytojų
patarti, tikimės surinkti duo
menis ir susidaryti tikrą Vaiz
dą tos padėties, kuri yra lietu­
1. Ar jųsų gyvenamam mieste
yra mokyklų prie lietuvių pa
parapijų?
2. Jei yra, tai kiek?
3. Kaip jas vadinasi ir koki
jų adresai?
4. Ar jūsų mieste yra nepa
rapinių, lietuvių (organizacijų,
vienuolynų ar kitų) išlaikomų
mokyklų?
5. Jei yra, tai kiek ir kokių
(pradinių, aukštesnių, specia
lių)? Kaip jos vadinasi, koki jų
adresai, kas jas laiko?
6. Kuriose ii tų mokyklų yra
šių dalykų pamokos:
a)tikyba lietuviškai
b) lietuvių kalba
c) Lietuvos istorija
d) lietuvių literatūra arba
bendra lietuvių tautos
kultūros apžvalga
e) Lietuvos geografija.
Jei kuriose dėstoma, tai kurie
iš tų dalykų, po kiek valandų
per savaitę, ar tik šeštadieniais,
ar įeitomis savaitės dienomis po
ŠIUOS KLAUSIMUS ATSAKYTI YRA KVIE
ČIAMI VISI, KURIE EUS JUOS PASKAITĘ
Atmeskite tą mintį, kad "kas nors ir be manęs at
atsakys". Ramia sąžine neatsakyti galima tik tada,
jei patys savo akimis įsitikinsite, jog iš jūsų miesto
jau yra siunčiamas išsamus atsakymas ir tiktai
nebeturėtumėt kuo tą atsakymą papildyti. Nesirū
pinkite, kad iš to paties miesto gali būti daug at
sakymų: kuo daugiau atsakymu, tuo daugiau bus
žinių ir bus galima sudaryti pilnesnį vaizdą. Vie
name atsakyme gali būti ir klaidų, o sulyginus
daugelį, bus matyti, ką reikia patikrinti, ir tttO b&du
klaidos galės būti atitaisytos.
ATSAKYMUS PRAŠOME RAŠYTI TOKIA BILE,
KAIP RANDATE ČIA SURAŠYTUS KLAUSIMUS.
Nėra reikalo atsakymuose pakartoti klausimą: už
tenka pažymėti tik klausimo numerį ir tuojau
ftfyti atsakymą,
ATSAKYKITE TIK TIEK, KIEK ŽINOTE
Jeigu kurį klausimą negalite pilnai, tiksliai atsa
kyti, tai atsakyte nors tiek, kiek žinote. Jei ku
klausimą nieko negalite atsakyti praleiskite
j| Tisai atsakyme nepaminėtą.
Wį
'imi mwipnn
vių prieauglio lietuviško auklė
jimo srityje.
Dar kartą kartojame, kad
mums neatrodo tikslu siekti
tuo reikalu Vatikano tolybes ir
šv. Sosto augštybes, nes, kaip
ir Darbininkas autoritetingai
primena, iš ten šie dalykai ne
tvarkomi. Pamatykime, ką tu
rime, otada matysime, ar rei
kia ką kreiptis, ar belieka "nu
rašyti nuostolius" kas kadai
sukurta ir pradėti viską iš nau
jo ir taip, kad tai, kas bus su
kurta, būtų tikrai mūsų, lie
tuvių.
IŠSIAIŠKINKIME!
Lietuvių vaikų mokymo klausimas yra nepaprastai svarbus ir susiduria
su dideliais sunkumais. To klausimo neišspręsime ir reikalo nesutvarkysi
me atsitiktiniais padejavimais ar pasiginčijimais laikraščiuose. Visų pirma
reikia aiškiai matyti, ką turime, ko trūksta ir ką galime. Tik tada bus gali
ma nuspręsti, kas ir ką turi daryti. Bent iki ateinančio rudens tą dalyką rei
kėtų tinkamai išsiaiškinti. Bet nera centro, kuris turėtų visas žinias apie
esamą padėtį ir galimybes. Todėl kviečiame i pagalbą visus skaitytojus,
prašydami padėti surinkti reikiamas žinias, atsakant šiuos klausimus:
nį pamokų
dėsto?
9. Kada tokios pamokos {ves
tos, ten, kur jos jau yra? Kieno
rūpesčiu tatai padaryta? Ar bu
vo tam kliūčių? Jei buvo, tai ko
kokių ir kuriuo būdu jos nugalė
tos?
10. Kur dar nera lietuviškose
mokyklose tokių pamokų dėl
kokios priežasties nėra, ar kas
rūpinasi, kad būtų? Ar sutinka
ma kliūčių, bei kokių?
I V A
pagrindinių pamokų, ar tos pa-1 11. Kar tokios pamokos jau
mokos yra įtrauktos paurindi- yra ar jos vyksta patenkina
mai? Jei ne dėl kokių aplin
kybių?
tvarkarašti? Kas
7. Kiek mokinių kurioje mo
kykloje ir kurias iš tų pamokų
lanko? Ar tos pamokos skirtos
tik tos pačios mokyklos moki
niams, ar ir kitas mokyklas lan
kantiems? Ar jos taikomos tik
pradinių ar ir aukštsniųjų mo
kyklų mokiniams?
8. Tose lietuvių laikomose mo
kyklose, kuriose dabar lietuviš
kų pamokų nėra, kiek mokinių
tas pamokas lankytų, jeigu jos
ten butų įvestos?
Viename katalikų akcijos su
sirinkime Chicago e buvo iškel
tas tremtinių kunigų įjungimo
klausimas pastoracinį darbą
prie vietinių lietuvių parapijų.
Deja, šis klausimas buvo vie
no žymaus veikėjo likviduotas
kaip, esą, ne vietoje ir ne laiku
iškeltas ... Vėliau teko patirti,
kad net vietiniai senieji veikė
jai stebėjosi to aktualaus klausi
mo likvidavimu. Atrodytų, lyg
dar būtų neatėjęs laikas, ar lyg
su lietuviškąja pastoracija vis
kas tvarkoj ...
Deja, nėra tvarkoj ir laikas
12. Kiek maždaug vaikų iš su
sipratusių lietuvių šeimų leidžia
ma jūsų mieste nelietuvių lai
komas mokyklas (valdines arba
privatines)?
13. Ar yra galimybes tose ki
tose mokyklose turėti lietuvių
vaikams reikalingų pamokų? Jei
taip, tai kokiomis maždaug są
lygomis?
14. Ar nelietuvių laikomose
mokyklose sutinkama kokių pa
stangų mokinius nutautinti?
Ar mokiniai nesusidaria su pa
nieka ar smerkimu iš mokytojų
ar mokinių pusės, jei jie pasisa
ko esą lietuviai?
15. Ar būtų prasminga steng
tis įsteigti jūsų mieste lietuvių
mokyklą, suderintą su visais val
džios reikalavimais mokykloms,
bet vedamą lietuvių dvasioje?
Jei taip kokios būtų galimy
bes tokiai mokyklai steigti?
ATSAKYME PRAŠOMA ĮRAŠYTI IR PILNĄ
SAVO ADRESĄ
Atsakymo pradžioje prašoma stambesnėmis raido
mis pažymėti, iš kokio miesto tas atsakymas yra:
tai palengvins atsakymų sugrupavimą. Pabaigoje
prašoma pažymėti ir savo tikslų adresą. Tai yra
reikalinga tam, kad būtų galima žinių davėją ko
papildomai paklausti, ypač tokiais atvejais, jei
paskiruose atsakymuose pasirodytų nevienodumų
ar prieštaravimų. Tai padės surinkti tefeingesflių
ir rūpestingiau patikrintų žinių.
PRIDĖKITE IR SAVO SUMANYMŲ BEI INFOR­
MACIJŲ, JEI TATAI NETELPA ATSAKYČIUOSE.
Visi tie atsakymai ir sumanymai bus redakcijos
tam pakviestų asmenų peržiūrėti, žinios sutvarkytos
ir gautas lietuviškų mokyklų bei mokymo padėties
vaizdas bus viešai paskeltas. Tai, tikimės, sudarys
rimtą pagrindą svarstymui ir sprendimui, ką lie
tuviams Amerikoje šioje srityje reikia darytL Todėl
ir kviečiame visus lietuvius nuoširdžiai ir veikliai
dalyvauti šio klausimo svarstymo bei spremdimo
parengime. Atsakyti kviečiame kaip galima grei
čiau. Stenkimės, kad iš visur atsakymai susirinktų
iki šių metų gegužės įnėnesio pabaigos.
Tremtinis kunigas savyj u pastoracijoj
DR. M. SEREIKOMS
panaudoti tremtiniui kunigus
lietuviškajai pastoracijai yra vi
siškai pribrendęs, ypač mokyk
lose ir parapijose,
kur
yra dau­
giau tremtinių
Aišku, gali būti atsakyta, kad
ir dabar lietuvių parapijos ap
tarnaujamos lietuvių kunigų.
Iš principo (ir paviršutiniškai
žiūrint) taip. Niekas to prin
cipo ir nenori keisti. Lai dabar
tiniai klebonai tebetvarko para
pijas, tik lai šalia čia gimusių
asistentų, kurių vieniems trūks
ta uolumo, kitiems keblu su lie
tuvių kalba, lai būna ir tremti
niai kunigai. Ir tai ne iš pasigai
lėjimo ar malonės, kaip kad
šiandien yra su vienu antru, pri
siglaudusiu modernioje kleboni
joje. bet pilno asistento vika
ro teisėmis. Su teise vaikus mo
kyti tikybos, katekizacijos, su
teise dalyvauti, t. y., veikti or
ganizacijose, posėdžiauti, orga
nizuoti ir tt.
Naudojantis tik malone, to ne
galima atlikti. Tai viena. O ant
ra juk yra aišku, kad pasto
racija turi gan daug skirtingų
niuansų. Tas tremtiniui kunigui
duoda visišką teisę ir net užde
da pareigą dirbti pastoracini
darbą tarp savųjų, ir taip pat
kiekvienam lietuviui tremtiniui
katalikui duoda teisę (ir parei
gą irgi!) to reikalauti.
Neturiu noro kritikuoti vieti
nių pastoracijos metodų, bet
laikau reikalinga paminėti fak
ti faktą, kad mus Lietuvoje la
bai stebindavo iš Amerikos lie
tuvių siunčiama čia prabangiai
išleista antireliginė spauda lie
tuvių kalba. Ar kartais neprisi
dėjo prie tokios spaudos tarpimo
ir vartojamieji pastoracijos me
todai
Turiu pamato pasakyti, kad
atvykusį lietuvį tremtinį kaiku
rie vietinės pastoracijos niuan
sai tikrai stumia nuo bažnyčios.
Pavyzdžiui, einant velykinės iš
pažinties, pirma pareikalauja
sumokėti parapijos mokesčius,
ir tik tada gali ateiti išpažinties.
Mums toks dalykas yra perdaug
svetimas.
Arba, jei klausykloje, jieškan
čiam paguodos mirus vienam
sūnui ir tik vienam belikus, tok?
atsakymas: ir tas turėtų mir
ti, jei per aštuonerius santuokos
metus tik dvejeo vaikų susilau
kei!.. .Ar tai nėra negrįžtamas
ir nedovanotinas nuo Bažnyčios
atstūmimas?
Iš istorijos gerai žinome, kad
tautybė ir religija labai glau
džiai rišasi ir daugeliu atveju
viena kitą papildo. Todėl tiek
tremtinių katalikų šiandieninė
tyla, tiek kunigų rankų nuleidi
mas pastoracijos ir mokyklų rei
kale visiškai nepateisinami.
Iš tremtinių kunigų vra lau
kiama organizuoto, tvirto pasi
sakymo, kad jie yra atvykę su
savo tautiečiais ir visų pirma
privalo tikamai rūpintis savųjų
pastoracija ir begęstančios lietu
vybės ugnelės gaivinimu. Aiš
ku, šitoks tremtinių kunigų pasi
sakymas, galbūt, pareikalautų
aukų ... Bet tai ne pamatas nu
sigąsti. Juk arkivyskupas Ste
fanic ir šiandien tebėra kalėjime
tik už tai, kad neišsižada skelb
ti tikėjimą savo tautai. Taigi...
Galop, turint prieš akis, kad
tremtinių ir šiaip jau lietuviu
vaikai grįžta iš lietuvių parapi
nių mokyklų išmokyti poteriu
nebe lietuvių kalba, kada jie iš
ten parsineša nebe lietuviškas
maldaknyges, ir tt., ir tt., tai
ar šių ir kitų faktų akivaizdoje
yra logiška, ir bus galima pasi
teisinti prieš kenčiančią, bet juk
prisikelsiančią gi Lietuvą, jei
tremtinis kunigas Įsijungia ar
esti įsakymu įjungiamas pas
toraciją tokioje parapijoje, kur
nėra nei^vieno lietuvio?
Reikia tik stebėtis, kad iki
Šiol tas klausimas dar nėra su­
v'
i
S
tvarkytas! Nesinori gera valia
tikėti, kad katalikiškos akcijd®'"
vadai nesuprastų tremtinio ku
nigo didelės reikšmės tiek tau
tiškumo, tiek religijos reikale,
jei jis būtų lietuviškoje parapi
joje.
Esant tremtyje ir mūsų vys
kupams, girdint nebepirmą kar
tą įvairiomis progomis skelbiant
apie Vatikano palankumą mūsų
tautai ar nėra atėjęs laikas
mūsų vyskupams bei tautos at
stovams čionykštę kunigų trem
tinių padėtį ir jų veiklos belau
kiančią dirvą išaiškinti Vatika
nui?
žinoma, vieni pasakys priešin
gai, kiti baiminsis^ kad tuo bus
tik "daug košės privirta" ir pan.
Skaudu ir keista, kai šiandien
tokiu nepaprastai aiškiu reikalu
reikia įtikinėti tuos, kurie patys
turėeų mus taip įtikinėti. Argi
ne skaudu, kada praktikuoją ti
kintieji turi grumtis su bažny
čia, kad ji nepanaikintu iš prak
tiškojo gyvenimo tėvynės mei
lės, kuri juk yra ir dorybė ir
Dievo Įsakymas? Argi nebūtų
logiška, kad pati bažnyčia jąja
kaip tik rūpintųsi ir siekti jos
ne tik vegetavimo, bet ir klestė
jimo?
Juk, kai prieš apie 60 metų
Amerikon atvyko pirmieji lietu
viai kunigai, tai jie stvėrėsi čia
organizuoti lietuviškas parapi
jas, mokyklas, šiandien tas gar
bingas faktas Lietuvos istori
joje atžymėtas. O dabar, atvy
kus tremtiniams ar ne tas
turėtų būti daroma dabar atvy
kusių kunigų, kaip ir jau esami§
jų bažnyčių, naujuosius ne tik
įsileidžiant, bet tiesiog šaukian
tis pagalbą?
Tiesa, tremtiniai tuč tuojau
pradėjo tuo sielotis, ypač vaikų
mokymo reikalu, įvedimu litua
nistikos dalykų parapines mo
kyklas. Tuo opiu reikalu besisie
lojančius ir beplanuojančius
tremtinius jau pernai Draugas
Nr. 269 nuramino pranešimu iš
Pittsburge įvykusio katalikų
kongreso: "... Tat nutarta su
pažangesniu lietuvių kalbos, li
teratūros ir istorijos dėstymu
įeiti normalias penkių dienų
pamokas, skiriant tam specialų
tremtinį mokytoją, o ęeštadie
nius palikti vaikų valiai jei
bent jie patys norėtų susirinkti
padainuoti, tautinių šokių pasi
mokyti, vakarėliams pasirengti
ir pan."
Kadangi pagal tėvų pageida
vimus ir tikyba turėtų būti dės
toma lietuviškai, tai daugelis
Chicagos mokyklų šį klausimą
išsprendė vidurio keliu: pakvie
tė mokyklą tremtinį kunigą,
kuris, kasdien ateidamas i mo
kyklą, dėsto tremtinukams ir lie
tuvių kalbą ir tikybą.
Nutarimai ir pastangos girti
nos. Bet apgailėtina, kad jie iki
šios dienos neišeina iš propagan
dos ribų. Tuo galime įsitikinti,
pvz., sužinoję, kad iš 12-kos Chi
cagos lietuviškųjų mokyklų tik
3-4 rasime su lituanistikos da
lykais ir jų dėstytojais tremti
niais. Tarp neįsileidusių jų litua
nistikos dalykų parapijų yra ir
toji, kuri gausiausiai apgyventa
tremtinių, kurioje apie 70-90
tremtinių vaikų turi tenkintis
tik "šeštadienine" lituanistika.
Keista, bet, deja, tiesa, kad
katalikų kongresas nutarė, o ka
talikų vedamos parapinės mo
kyklos nutarimo nepriima. O kai
laikraščiai dėl to išsitaria, tai
"drauginė" spauda reiškia pre
tenzijas turinti teisės tarti "Ro
ma locuta, causa finita" mokyk
lų reikalu.
Tiesa, neginčijama, kad kata
likų srovė tas mokyklas orga
nizavo, bet lygiai negalima už
gičyti ir to, kad šiandien niekas
kitas lituanistikos dalyku įvedi
mui nesipriešina, kaip tik lietu
vių bažnytinė sfera.
Lai katalikiškoji srove žino ir
ant sąžinės turi, kad mūsų pir
mieji ateiviai tiek parapijas, tiek
mokyklas steigė ne tam, kad po
Perkelta 6-tą
pusi. \n\n Gabija, 340 Union Ave., Bro­
ATSAKYMAMS adresas: DIRVA, 6820 Superior Ave., Cleveland 3, Ohio