Dirva = Field. [volume], April 26, 1951, Image 4

About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

                
s
4
cz
38)
LIETUVIU ARCHYVAS
Lietuvos Istorijos Metraštis
30LŠEVIZM0. NACIONALSOCIALIZMO, TREMTIES METAI
Redaguoja: Jonas LEONAS
LIETUVOS KULTŪROS GOLGOTA
pirmosios bolševikų okupacijos metais
Dr. Kęstutis Kernuvis
(Tęsinys)
IV.
MUZIEJINIO IR TYRYBINIO DARBO NUTRŪKIMAS
Panašių atsiliepimų buvo gauta ir iš kitų muziejų, nekal
bant jau apie pačių registratorių pranešimus, kurie buvo tiesiog
aliarmuojančio turinio. Deja, prieš veją nebuvo galima papūsti,
lies nebuvo jėgos, kuri tada būtų galėjusi sudrausti raudonarmie
čius ir komunistus. Bet kultūrinio bei meninio turto registraciją
ne vien tas trukdė. Buvo ir daugiau gana svarbių priežasčių. Jų
tarpe paminėtinos kad ir šios: pirmiausia, tiesiog beviltiška ir
nepramatoma komunistinė santvarka pagimdė tokį sąmyšį kraš
te, kad kiekvienas daugiau rūpinosi savo likimu, o ne kokių dar ten
kultūrinių ar meninių daiktų registracija. Pagaliau, ekonominis
if politinis gyvenimas taip pakito ir sumišo, kad tiesiog sunku
buvo jame orientuotis ir susigaudyti. Radikalus nekilnojamo ir
kilnojamo turto valdytojų pasikeitimas, neaiškšs įstatymai ir dar
neaiškesnės kompetencijos bei visa eilė kitų priežasčių sudarė
tokią padėtį, kurioje atsirado daugybė konjunktūros išnaudotojų.
Ypačiai padėtis pablogėjo, kada įsisteigė grynai bolševi
kiški vykdomieji komitetai, kurie buvo tikros komunistų dik
tatūros celės vietose. Daugelyje vietų komitetų pirmininkai
atsirado iš pačių padugnių ir tesirūpino vien tik "liaudies priešų**
likvidavimu, kitaip sakant, kriminalinio pobūdžio padugnėms sve
timų žmonių kankinimu ir žudymu. Tos padugnės turėjo spren
džiamąjį balsą visais klausimais, taigi ir muziejų tvarkymo rei
kalais. Prie kokio chaoso buvo priėję muziejiniai ir kultūriniai
reikalai, matyti ir iš to, kad karo išvakarėsef t. y. 1941 m. birže
21 dieną net pati Liaudies Komisarų Taryba kultūros paminklų
apsaugos reikale pripažino vykdomųjų komitetų sauvaliavimą ir
tada veikusių įstatymų pažeidimą:
LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS LAUDIES
KOMISARŲ TARYBOS NUTARIMAS dėl istorinių kultūroe
ir meno paminklų apsaugos.
Kadangi kai kurie Vykdomieji Komitetai yra pažeidę veikian
čius kultūros bei meno paminklu apsaugos jstatymus (laužę pamiklus,
nerūpestingai naudoju istorinės reikšmės pastatus bei daiktus,
LIETUVOS TSR LIAUDIES KOMISARŲ TARYBA
n n a i a
1. Uždrausti apskričių bei miestų Vykdomiesiems Komitetams
be kultūros paminklų apsaugos įstaigos leidimo laužyti, pertaisinėti ir
naudoti pastatus (tvirtovių Įtaisymus, namus, vienuolynus, bažnyčias
ir kt. pastatus), taip pat likviduoti ir sunaudoti muziejinius valstybės
saugojamus daiktus (senovinius baldus, indus, drabužius ir kitus namų
apyvokos daiktus)
2. Įpareigoti apskričių bei miestų Vykdomuosius Komitetus
saugoti kultūros paminklų apsaugos jstaigos nustatytai ženklus,
žy
mimus ant istorinės reikšmės pastatų bei daiktų
3. Įpareigoti kultūros paminklams apsaugoti jstaigą iki 1941.
VIII.15 d. nusiųsti apskričių bei miestų Vykdomiesiems Komitetams
valstybės saugotinų pastatų, namų, paminklų ir daiktų sąrašus.
M. Gedvilas, Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos Pirm.
A. Bauža, Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos Reik. Ved.
Kaunas. 1941 m. birželio 20 d.
(Tarybų Lietuva Nr. 144 (224), Kaunas, 1941.VI.2i.)
V
MUZIEJŲ ADMINISTRAVIMO PAKRIKIMAS
Nepriklausomos Lietuvos laikais muziejų administravimas
ir tvarkymas ėjo sklandžiai, nes buvo paruoštos atitinkamos
taisyklės. Visi centriniai muziejai, išskyrus Vytauto Didžiojo Ka
ro Muziejų ir specialiuosius muziejus, priklausė švietimo Ministe
rijos Kultūros Reikalų Departamentui. Didesnieji provincijos
muziejai buvo prižiūrimi Vytauto Didžiojo Kultūros Muziejaus,
kurio taryba sprendė tokiems muziejams teikiamų pašalpų reikalą,
pristatė švietimo Ministerijai tų muziejų globėjų ar vedėjų kan
didatus, instruktavo ir prižiūrėjo ekspozicijos reikalus. Mažes
nieji provincijos muziejai paprastai išsilaikė iš savivaldybių jiems
skiriamų pašalpų ar kurių kitų kreditų, o didesnieji gaudavo kre
ditus iš švietimo Ministerijos.
Tokia administravimo centralizacija pasirodė visiškai tin
kama. Kadangi daugelyje vietų muziejai buvo laikomi tiesiog lo
kaliniu garbės dalyku, tai vietos šviesuomenė nesigailėjo tokiem#
kultūros turto laikymo ir rinkimo židiniams lėšų bei moralinė®
paramos. Ta normali, logiška ir tikslinga Lietuvos muziejų val
dymo tvarka kurį laiką dar veikė ir bolševikams okupavus Lie
tuva. Tačiau neilgam. Netrukus buvo panaikintas Vytauto Didžio
jo Kultūros Muziejaus statutas, tuo pačiu atimta iš jo ir kiti|
muziejų priežiūros teisė. Provincijos muziejai tada formaliai buvo
atiduoti švietimo Liaudies Komisariato Meno Reikalams Valdybos
tiesioginėn priežiūron. Vėliau, kada Meno Reikalų Valdyba buvo
išskirta atskirą įstaigą su komisariato teisėmis, šiai pastara
jai teko ir muziejų reikalų tvarkymas. Deja, nė čia nebuvo reika
lingo tvarkingumo bei nuoseklumo. Įsteigus Lietuvos TSR Mokslų
Akademiją, kai kurie didesnieji provincijos muziejai, pvz., šiauliį
"Aušros" Muziejus, buvo pavestas Mokslų Akademijai.
Pirmosios bolševikų okupacijos pabaigoje Lietuvoje for
maliai dar tebeveikė visi Lietuvos laikais veikę provincijos muzie^
jai, bet koks tas veikimas buvo, tegul geriau liudija šie tuose mu
ziejuose dirbusių ar jfti* besirūpinusių asmenų pareiškimai:
skubo.
DZŪKŲ KRASTOTYROS MUZIEJUS, 1948 m. (tuodžio m«n.
I V A
Nr. 75, £lytus.
1940 m. birželio mėn. bolševikams okupavus Lietuvą, aš, kaip
muziejaus vedėjas ir Dzūkų Kraštotyros Draugijos pirmininkas iš
muziejaus turėjau tučtuojau pasitraukti. Dzūkų Kraštotyros Draugi
jos pirmininkavimą pareigas perleidau dr. S. Janavičiui, o muziejaus
reikalų vedėju paskyrė prad. mokyki, mokyt. Nadzeiką. Kaip tik tuo
metu visame krašte vyko masiniai tarnautojų pasikeitimai bei kilno
jimai: mokyt. Nadzeika iš Alytaus buvo iškeltas kitur, o Dzūkų Kraš
totyros Draugijos pirmininkas dr. S. Janavičius areštuotas. Tada te
ko prikalbinti prad. mok. inspekcijos raštvedį Šneiderį būti vedėju,
kurį švietimo Komisariatas patvirtino ir paskyrė muziejaus globėju,
per kurį ryžosi plėsti muziejinę veiklą.
Globėjas būdamas be patyrimo ir nepritariąs tai ideologijai,
jokios veiklos nerodė. tai atkreipė dėmesį Alytaus apskr. valtsybi
nlų įstaigų darbuotojų prof, sąjungos komitetas, kuris muziejaus glo
boją už neveiklumą apskundė švietimo Liaudies Komisariatui ir reika
lavo, kad muziejų likviduotų ir patalpas perduotų jiems. Švietimo
Liaudies Komisariato Meno Reikalų Valdyba pareikalavo iš muziejaus
globėjo ankstybesnės veiklos, kuris raštu pasisako pradėsiąs veikti ir
nustato veikimui, t. y. 1941 metams, tokį planą ir sąmatą:
"1941 metų veikime numatoma rinkti medžiaga, kuri atvaizduo
ti! vietos darbo klasių kovas už socialistinę šalies santvarką ir įrengti
*%Voliuėijos skyrių."
Šiai veiklai išplėsti prašo 8000 rublių, kuriuos ir gavo. Nors
buvo kritikuojama, kad muziejuje nėra veiklos bei tvarkos, bet vis
Vien muziejuje atsirado kiti savininkai, kurie, nesiskaitydami su mu
ti'ejaus globėju, pradžioje skolinosi, o vėliau grobė eksponatus, ypačiai
tautiškus drabužius... Vėliau muziejaus globėjas repatriavo Vokie
tiją. Muziejaus priežiūra buvo palikta Švietimo Skyriaus vadovybei,
kuri globėju paskyrė mokyt. Bartlingą, bet tu po mėnesio buvo išvež
tas Sibirą... Miškinis.
ĖOKIŠKIO MUZIEJUS, 1944 m. sausio m. 18 d.
Rokiškio muziejaus patalpos iki 1940 m. vasaros
Nepriklausomybės aikštėje. Atvykę bolševikai perkėlė dvaro rūmus
ne tam, kad muziejų praplėstų, bet tam, kad NKVD įstaigai buvo rei
kalingos patalpos. Be abejo, dvaro rūmuose muziejus prasiplėtė, pave
dus jam nacionalizuotą dvaro meninį turtą (paveikslus, bibliotekas,
Stilingus baldus ir kt.) Tačiau neilgai teko naudotis erdviomis patal
pomis. Vėlyvą 1940 m. rudenį dvaro rūmai buvo pavesti 219 raudono
sios armijos šaulių pulkui. Rūmuose įsteigtas karių klubas su raudo
nuoju kampeliu ir kitais reprezentaciniais kambariais, propagandos
skyriais ir tt. Muziejus buvo sukraustytas 2 didelius II aukšto kamba
rius, baldai ir eksponatai sudėti vienas ant kito didžiausiomis krūvomis
O liaudies meno skyrius (kryžiai, skulptūros) sugabenta kiemo sandė
lį kiauromis lubomis. Nuo to iškraustymo šis skyrius labai nuken
tėjo. Viską kraustė raudonarmiečiai savo vadų vadovaujami. Dar buvo
deramasi dėl kraustymo laiko ir tvarkos, bet vieną dieną atėjęs tuometi
nis muziejaus vedejas gimn. mokytojas Petras Bliūdžius pamatė rau
donrmiečius savistoviai kraustant ir šeimininkaujant. Vedėjui beliko
tik beviltiškai numoti ranka ir netrukdyti.
Pulko vadovai pasiliko kai kuriuos paveikslus ir baldus savo klu
bo papuošimui ir keletas eksponatų taip ir žuvo kartu su jais. I mu
ziejų teko lipti atviromis kopėčiomis iš kiemo pusės II aukštą. Ten
gyveno sargas, ir tai buvo vienintelis jo ir vedėjo įėjimas ir-išėjimas.
Dar prieš šį kraustymąsi buvo įsakyta įrengti muziejuje raudonąjį
kampelį, kurio nesuspėta įrengti. Taip pat pulko komisaro ir NKVD
iniciatyva buvo įsakyta pašalinti iš muziejaus liaudies meno ekspona
^ry^us» dievukų skulptūras) ir religinio turinio paveikslus. Ta
čiau šis reikalavimas sutapo su muziejaus iškraustymu ir reikalavimas
savaime išsisprendė.
Dėl personalo persekiojimo kalbama, kad prie muziejaus vedėjo
ffrttm. mokytojo Petro Bliųdžiaus ištrėmimo prisidėjo ir tai kad jo
vadovaujamame muziejuje buvo daug religinio turinio paveikslų ir
liaudies meno.
Su tyrimo ir mokslinio darbo sunkumais nesusidurta nes iš vi
so nebuvo tyrinėjama ir visas laikas pravertė vien esamgj, ekspona
tų apsaugai, kraustinėjimui iš vienos vietos kitą.
Jokių dokumentų arba jų nuorašų nėra, nes bolševiku viskas bu
vo
įsakoma muziejaus globėjui Rokiškio miesto burmistrui kuris
muziejaus vedejui visus paliepimus perduodavo žodžiu. (Parašas).
KĖDAINIŲ KRAŠTOTYHOS-DRAUGIJOS VALDYBA, IMS eruo
džio mėn. 21 d.
Pranešame: mūsų muziejus bolševikų valdymo metais medžia
giškai nieko nenukentįjo. Bolševikai buvo suėmę ir kalėjime (Kaune ir
Ukmergėje) išlaikė vieriuoliką mėnesių mūsų muziejaus įkūrėją ir
pirmininką (apskrities valdybos narį) Vladą Rybelį, kuris sugrįžo iš
Ukmergės kalėjimo su palaužta sveikata: nuolat negalavo ir 1948 mg
tais spalio mėnesio 11 dieną mirė.
Nuo pat įkūrimo metų (1924) muziejus buvo apskrities savi
valdybės namuose. Bolševikai suskato griežtai reikalauti, kad mes mu
ziejų iškeltumėme iš tų namų kur kitur. Mes priešinomės motyvuodami
tinkamų patalpų nešimu. Susirašinėjimas užsitęsė ligi prasidėjo kara
ir tdip muziejus liko tose pačiose patalpose. Visa kita liko neliesta.
Dėl laiko trumpumo bolševikai daugiau nieko "pertvarkyti" nesu-
(Bus daugiau)
d.
bavo mieste,
4
gruo"
(parašai)
Gen. Vandėnberg (USA), maKalžCs Curtis (Kanada), gen. Le- Turėdama interpretaciniu ga
cheres (Prancūzija) ir maršalas Slessor (Anglija) aviacijos, bumų, E. Kardelienė sėkmingai
viršininkai Wrenkasi Washing tone tartis dėl oro karo Korė joje1 pildo liaudies dainas ir individu-
Montreali© lietuvių kolonija
balandžio 21 turėjo nepaprastą
meninę šventę vieninteles
Montrealyje gyvenančios Lietu
vos Valst. Operos solistės Elz
bietos Kardelienės dvidešimties
metų scenos darbo sukaktuvinį
koncertą, šia proga norima,
nors ir bendrais bruožais, pa
minėti jos gyvenimą, kelius i
sceną bei nuveiktus darbus.
Elzbieta Kardelienė gime
Kaukaze, Piatigorske, kur tuo
laiku gyveno jos tėvai Jonas
Raciborskas ir Marija
Dubinskaitė-Raciborskienė, abu
susipratę lietuviai, abu kilę iš
Bilaišių kaimo, Dusetų vals.,
Zarasų apskrities.
Elzytė iš mažų dienų prisi
klausė iš motinos, įaeanzavu
sios savo tėvynę, pasakojimu
apie Lietuvą, Tai buvo tarcum
pasakos apie sraunias upes,
krikštolinius 'ežerus, ošiančias
girias, margus rūtų darželius
apie mielus jos žmones, jų vai
šingumą, jų būdo gerumą, ir
s v a o E z y a i e i e u v
kurią vaizdavosi, kaip laimės
šalį. Tuo tarpu augdama lanke
vidurinę Piatigorskio mokyklą,
giedojo bažnytiniame chore.
Vargas atėjo, kai mirė šei
mos maitintojas tėvas. Našlei
su vaikais teko grįžti tėviškėn.
Bet čia nebuvo jokios nuosavy
bės. Elzbietai su motina teko
dirbti dvare visokius darbus.
Laimei dėdė Iz. Raciborskas iš
kvietė jauną Elzbietą Petrapi
lį ir įstatė Canderio institutą
dirbti ir mokytis. Sinkios
buvo sąlygos: dieną darbas, o
naktį, vietoj poilsio, mokslas.
Sunkias savo jaunystės dienas
ji praskaidrindavo, kai nueida
vo Vaičkaus rengiamus vai
dinimus, Sasnausko koncertus
ar Marijos teatrą, kur maty
davo operas su šaliapinu bei
Kipru Petrausku, žavėjosi sce
na, bet pati ir svajoti apie tai
negalėjo. Ji jau buvo. pasiruošu
si kitai specialybei masažis
tės bei gailestingosios sesers.
Su bolševikine revoliucija atė
jęs badas privertė bėgti iš Pe
trapilio. Elzbieta grįžta vėl
tėvų gimtąjį sodžių Bilaišius.
čia tuoj su kaimo jaunimu or
ganizuoja vaidinimus ir net
chorą. Vėliau persikelia Zara
sus, kur dirba apskrities ligoni
nėje, kaip gailestingoji sesuo ir
masažistė, čia, susipažinusi su
J. Kardeliu, dalyvauja jo veda
muose choruose. Zarasuose ji
dalyvavo "Akstino" draugijos
teatre ir pirmą kartą M. Pet
rausko operetėje "Consilium
facultatis". Su J. Kardeliu, ku
ris pastebėjo jos balso duome
nis, ji paruošė pirmuosius solo
.numerius, su kuriais ji debiu
tavo "Akstino" scenoje. Bet tai
buvo mėgėjo darbas. Ir tik Įsto
jus konservatoriją, pradėjo
žengti scenos meno keliu.
E. Kardelienė mokėsi Lietu
vos Valstybinėje Konservatori
joje 7 metus, kur baigė visą
kursą ir operos klasę. Vėliau,
jau dirbdama operoje, ji trejus
metus iš eilės išvykdavo Ro
mą ir ten specializavosi pas Ro
mos Konservatorijos profesorių
Ghibaudo.
Baigusi konservatoriją, 1930
m., po konkurso,' buvo priimta
Valstybinę Operą, kurioje ji
dirbo 14 metų. Per tą laiką so
listė E. Kardelienė dainavo 22
operose, iš viso daugiau kaip
500 spektaklių. Kitą tiek ji tu
rėjo koncertų.
Pažymėtina, jog E. Kardelie
nė apie 10 metų buvo vieninte
lė kolaratūra Lietuvos Valsty
binėje Operoje ir ant jos pečių
buvo visas didelis kolaratūrinis
repertuaras. Su operos spek
takliais E. Kardelienei teko lan
kytis beveik visuose didesniuo
se Lietuvos miestuose, o su kon
certais teko būti valstybės ko
mandiruotai kaimyninių vals
tybių. sostines.
flJwsgt
E. Kardelienės scenos darbo sukaktis
dėl daugelio mūsų žymiųjų
kompozitorių buvo kviečiama
dalyvauti jų kūrybos koncer
tuose. Vytauto Didžiojo Univer
siteto studentų choras buvo ją
išsirinkęs savo Garbės Nare.
Tremtyje ji dalyvavo Lietu
vių Tremtinių Operoje, kurios
buvo viena iš aktingųjų organi
zatorių. Apie 12 kartų jai teko
dalyvauti šios operos (Sevilijos
kirpėjo) pastatyme Rozinos
rolėje. Tremtyje turėjo apie 100
koncertų įvairiuose Vokietijos
miestuose.
Atvykusi Canadą E. Karde
lienė nuolat dainuoja koncer-
E. Kardelienė su Kipru Petraus ku Lak me operoje Kaune (1937)
alinę kompozitorių kūrybą. To- tuose, kurių turėjo Montrealyje,
DIRVOS ATSTOVAI
kuriuos galima kreiptis visais DIRVOS prenumeratai
ir skelbimy reikalais:
Bačiulis A., 81 Sawtel Ave.
Vladas Varneckas, 2157 N. Main St.
j£»£&
Stepas Kęsgaila, 6882 Beaulieu &V-
J. Malinauskas, 58 Neufield Rd., Coventry, Warwick's
Australijoje
Povilas Lukošiūnas Box 1665 M, G.P.O., Adelaide, f, A.
Venecueloje
Antanas Diržys, c/o Crisalerias Nationales, fit'
Apartado 4532, Maracay.
A'. 1 'į
I§51 m. balandžio N 17
,a
Toronte, Winipege, Norandoje,
Cadillace, Hamiltone. Kelis kar
tus buvo kviečiama koncertuo
ti JAV, bet tiktai vieną kartą
JAV konsulatas leido išvažiuoti.
Montrealio lietuviai džiaugia
si turėdami E. Kardelienę savo
tarpe sunkiomis tremties die^
nomis ir linki jai ne kartą dar
Kauno ir Vilniaus Operose ža
vingosios Violetos rolėje jaudin
ti mūsų širdis Naujųjų Metų
išvakarėse. v
JJ
Stp. Kęsgaila
0
75
.-"v-'-g
i \n\n Baltimore, Md.
Antanas česonis, 620 W. Cross St.
So. Boston, Mass.
Brunonas Kalvaitis, 545 East Broadway.
Brockton, Mass.
Chicago, 111.
Jonas Paplėnas, 4416 So. Hermitage Ave. YA 7-0191
Dayton, Ohio
J. A. Urbonas, 1302 Lamar St.
Detroit, Mich.
L. Bulgarauskas, 7313 Navy Ave.
Newark, New Jersey
A. S. Trečiokas, 314 Walnut St.
New Yorke Brooklyne
Antanas Sodaitis, 57-56 63rd St., Maspeth, N. Y.
WaterLury, Conn.
Hamilton, Canada
Bronius Vengrys, 227 Brant St.
Montreal, Canada
Toronto, Canada
Jonas Paršeliūnas, 514 Euclid Ave.
Anglijoje