OCR Interpretation


Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, May 03, 1951, Image 4

Image and text provided by Ohio Historical Society, Columbus, OH

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1951-05-03/ed-1/seq-4/

What is OCR?


Thumbnail for

r.
•šį•
LIETUVIU ARCHYVAS
Lietuvos Istorijos Metraštis
BOLŠEVIZMO. NACIONALSOCIALIZMO, TREMTIES METAI
Redaguoja: Jonas LEONAS
Straipsnis "Lietuvos kultūros golgota pirmaisiais bolševiku okupacijos
metais" šiame numeryje baigiamas. Kitame numeryje bus pradėta spaus
dinti GEN. ST. RAŠTIKIO studija apie Lietuvos Karo Muziejų, ši studija
buvo parengta dar Lietuvoje Lietuviu Archyvo penktajam tomui, tačiau,
nors joje buvo kalbama apie bolševikų veiksmus, vokiečių cenzūra studijos
spausdinti neleido. Dabar gen. St. Raštikis tą studiją pertvarkė iš naujo,
plačiai papildydamas ją duomenimis ir apie Lietuvos Karo muziejaus padė
ti vokiečių okupacijos metu. Tokiu būdu straipsnis apima nebe vienos, o
dviejų skirtingų okupacijų laikotarpį, nso 1940 iki 1944 metų vidurio.
LIETUVOS KULTŪROS GOLGOTA
pirmosios bolševikų okupacijos metais
Dr. Kęstutis Kernuvis
(Tęsinys)
yi. IŠVADOS
Kaip matome iš šios muziejų gyvenimo apžvalgos 1940
1941 bolševikų okupacijos metais Lietuvoje, ir ši, palyginti, rami,
laisva nuo betkurių politinių srovių, grynojo mokslinio ir tyrybinio
darbo sritis neišvengė bolševikinio teroro. Nors raudonasis te
roras čia ir nepasireiškė taip viešai ir skaudžiai, kaip kitose gyve
nimo srityse, tačiau jis i muziejus ir jų darbą slinko pamažu, kaip
nuodas sveiką organizmą.
Kad toks tvirtinimas neatrodytų be pagrindo, dar kartą
prisiminkime Lietuvos muziejų ir muziejininkų gyvenimo tais me
tais konkrečius faktus ir jų pasekmes.
1. Bolševikai siekė Lietuvos muziejus paversti komunistinės
propagandos dirbtuvėmis: Vytauto Didžiojo Karo Muziejaus Le
nino kampelio įsteigimas Vytauto Didžiojo Kultūros Muziejaus
raudonojo kampelio įsteigimas švietimo Liaudies Komisariato
aplinkraštis, reikalaująs Lietuvos muziejuose įsteigti raudonuo
sius kampelius ir revoliucinius skyrius.
2. Bolševikai prievarta norėjo iš Lietuvos muziejų pašalinti
religini men .}: bolševikinių profesinių sąjungų atstovų reikalavi
mai pasalinti iš Vytauto Didžiojo Kultūros Muziejaus religinio
turinio liaudies meno eksponatus Kauno Bažnytinio Meno Muzie
jaus išardymas ir palikimas daug religinio meno eksponatų be
jokios apsaugos ir globos Zarasų NKVD viršininko ir bolševikinio
burmistro Paleckio reikalavimai sudeginti religinio meno ekspona
tus. Rokiškio muziejaus religinio meno eksponatų išmetimas
sandėlį su kiauromis lubomis reikalavimas iš Telšių "Alkos"
muziejaus pašalinti dievukui ir kunigo paveikslą.
3. Bolševikai prievarta pašalino iš Lietuvos muziejų lie
tuvių tautos istorinius eksponatus: Lietuvos nepriklausomybės
kovų su bolševikais medžiagos iš Vytauto Didžiojo Karo Mu
ziejaus pašalinimas dažni reikalavimai iš muziejų išmesti anti
bolševikinio veikmo asmenų portretus ir kitokią panašią me
džiagą.
4. Bolševikai sieke pašalinti iš muziejų rimtus muzie
jinius eksponatus ir ju tyrimo darbą, ir jų vieton piršo klasių
kovas skatinančią medžiagą: švietimo liaudies komisariato raš
tas Alytaus muziejui, kuris buvo Įpareigotas, užuot archi
ologinę ir etnografinę medžiagą, rinkti vietos revoliucionierių
gyvenimą ir vietos klasių kovą reiškiančius ir vaizduojančius
eksponatus raudonosios armijos komisaro reikalavimas Telšių
"Alkos" muziejaus archeologinę medžiagą sutvarkyti taip, kad
ji vaizduotų klasių kovą Pakartotini reikalavimai Zarasų mu
ziejui išmesti lauk visus eksponatus tokie pat reikalavimai Kre
tingos muziejui.
5. Bolševikai kėsinosi Lietuvos muziejus uždaryti ir iš
ardyti: Kauno Bažnytinio Meno Muziejaus uždarymas gra
sinimai išmesti iš patalpų ir uždaryti Kretingos, Kėdainių, Za
rasų, Rokiškio ir kitus muziejus.
6. Bolševikai norėjo subolševikinti Lietuvos muziejų
darbuotojus: reikalavimai muziejuose rengti bolševikinio tu
rinio paskaitas, bolševikinių švenčių minėjimus, Stalino konsti
tucijos aiškinimus.
i. Bolševikai žiauriai persekiojo ir kankino visą eilę dorų
Iv
sąžiningų muziejinio darbo skatintojų ir pačių muziejininkų:
Šiaulių 'Aušros" muziejaus bendradarbio Pečkausko išvežimas
Alytaus Kraštotyros Draugijos pirmininko dr. J. Janavičiaus
areštavimas ir išvežimas Kėdainių Kraštotyros Draugijos pir
mininko Rybelio kalinimas Kauno ir Ukmergės kalėjimuose
Alytaus muziejaus vedėjo Bliudžiaus išvežimas Rusiją vietos
eilės provincijos muziejų darbuotojų atleidimai ir persekiojimai.
8. Bolševikai sauvališkai grobė muziejinius daiktus: Kau
no Bažnytinio Meno Muziejaus eksponatų išvežimas Vilnių
Alytaus muziejaus tautinių drabužių ir juostų išgrobimas Za
rasų muziejaus senųjų ginklų skyriaus eksponatų užantspauda
vimas Biržų muziejaus numizmatikos pagrobimas Mažeikių
muziejaus eksponatų pagrobimas Telšių muziejaus tailtiškų
drabužių užgrobimas Rokiškio muziejaus eksponatų sauvališkas
pasisavinimas.
9. Bolševikai nutraukė muziejinius darbus: nebeskyrė
lėšų Trakų ir Gelgaudų pilims konservuoti raudonarmiečiai ir
čekistai trukdė vykdyti kultūrinių ir meninių daiktų registra
ciją nedavė lėšų archeologiniams ir kitiems muziejiniams dar
bams vykdyti.
,10. Bolševikai sunaikino daug muziejinių eksponatai Kati
no Bažnytinio Meno Muziejaus eksponatų palikimas be apsaugos,
senų arnotų mindžiojimas, bažnyčių vidaus įrengimų žalojimas.
Dar Bostone svečiuojantis,
dažnoje šeimoje teko matyti lie
tuvių tautos kultūrai vertingų
senų knygų, paveikslų. Pas vie
nus teko matyti dar gyvena
muose kambariuose knygų spin
tose, pas kitas jau rusyse su
krautų ir prakuroms paskirtų
lietuviškų vertybių ...
Kartą užėjau tremtinių K.
šeimon
Maz.as b™1Uakr
gą "Sparnuoti lietuviai". Jis ją
radęs pas savo gimines bežais
damas rūsyje. Knyga buvo iš
mesta su kitais nereikalingais
popiergaliais.
Susipratusių lietuvių I-kų
šeimoje, kurios trys vaikai jau
nevertina tėvams brangių da
lykų, radau rūsyje sukrautų to
kių knygų, kurių reta dabar be
rasti. Jos ten gali išlikti tik
iki tėvų mirties arba iki arti
miausio persikėlimo kitur gy
venti.
So. Bostono lietuvių kolonija
yra viena iš didžiausiu ir gy
viausių Amerikoje. Didžiulių
Darbininko namų palėpėje su
krautas Lietuvių Kultūros Insti
tuto archyvas. Jis turėtų būti
pagrindu viešam lietuviu kny
gynui, visiems prieinamai skai
tyklai, net muziejui. Deia, ta
palėpė viešumai neprieinama.
Darbininkui persikėlus Brook
lyną, nežiną, ar tik ir tas ar
chyvas nebus paskirtas ... pra
kuroms, kadangi čia įstatymu
draudžiama laikyti namuose
"makulatūra".
Žūstant lietuvių tautos lo
biams Lietuvoje ir nykstant se
najai emigrantų kartai Ame
rikoje, yra gyvas reikalas su
sirūpinti dulkėmis apneštomis
lietuviškomis vertybėmis, ku
rias dar galima išgelbėti, su
rinkus jas saugias vietas.
Kiekvienoje kolonijoje veikia
lietuvių piliečij klubai. Gaila,
kad daugumas jų yra tik dau
giau ar mažiau padorios lietu
viškos svetainės, paremtos dau
giau bizniu, o ne plačiau su
prantama kultūra. Dėl patalpų
stokos tie klubai negali pri
glausti lietuviškų knygynu,
skaityklų, lietuviškų muzieju.
O reikėtų, kad lietuviški klu
bai pasirūpintų tuo neatidėlio
jant.
Turime eilę senų ir naujų
laikraščių leidyklų su spaustu
vėmis. Deja, taipgi tenka ap
gailestauti, kad daugumas jų
gyvena tik "šia diena", net sa
vo išleistų leidinių komplektų
nerinkdamos. Išleistų kjiygų
pavyzdžių vargu kuri leidykla
berenka.
Naujai įsikūrę lietuviškos bib
liografijos centrai stengiasi iš
gelbėti kas dar galima, bet jie
turi sunkumų. Lietuviškos kny
gos mylėtojai naujieji ateiviai
dar labai brangina lietuviškas
vertyves. Bet to negana.
Mūsų dėmesys krypsta pa
saulio lietuvių centrą Chicagos
V I V A
Gelbekim didėt turtą
11. Bolševikai Lietuvos muziejuose norėjo matyti priešre
liginius židinius: raudonarmiečių komisaro aiškinimas Telšių
muziejaus vedėjui, kad liaudies religinės medžio skulptūros tu
rinčios liaudį nuteikti prieš religiją bolševikų pajuokimas Zara
sų muziejuje buvusių religinio meno liaudies eksponatų.
Taip bolševikai suprato Lietuvos muziejų reikalus. Nors
be 'švietimo Liaudies Komisariato kelių oficialių direktyvų pro
vincijos muziejams tvarkyti ir medžiagai rinkti jokių kitų pla
tesnių tuo reikalu bolševikinių nurodymų ir nėra išlikę, visdėlto
iš komunistų pažiūrų muziejų paskirtį, esmę, eksponatus bei
jų tvarkymą galima padaryti šias išvadas: bolševikai apie mu
ziejų tikslą ir paskirtį neturi jokio supratimo. Jie visiškai nieko
nenusimano apie muziejinius ir meninius daiktus vakarų Euro
pos kultūringo žmogaus mastu matuojant. Bolševikai neturi
jokio supratimo apie grožį, formą, kultūrą. Nors būtų vertin
giausias muziejinis eksponatas, bet, jei to eksponato tema yra
ne bolševikiška arba, aiškiau tariant, primena vienu ar kitu
būdu kurią idėją ar pavidalą, tai jiems toks eksponatas yra nie
ko vertąjį:
lietuvių koloniją ir pranciško
nų bei marijonų vienuolynus.
Viduramžio vienuolynai buvę
krikščioniškojo pasaulio kultū
ros centrai ir švyturiai. Mes
laukiame to paties ir iš lietu
viškųjų vienuolynų. Džiugu,
kad pranciškonų ir marijonų
vienuolynuose yra dar stipri
lietuviška dvasia. Tik jie reika-
,, v ..lingi lietuvių visuomenės para-
abal
džiaugdamasis rode graz.ą kny-
mos. O Chicagos ir Brooklyno
lietuvių koIonijos turi rasti erd
vių patalpų lietuviškoms verty
bėms koncentruoti ir viešai iš
statyti. Kitos didesnės koloni
jos, turinčios erdvesnius lietu
vių piliečių klubus, turėtų ne
atsilikti nuo ju. Jau laikas lie
tuvių kolonijoms įsirengti įspū
dingus tautinius muziejus,
juos surinkus lietuvių kultūrai
brangius eksponatus, kuriais
turtingi yra senieji ir naujieji
ateiviai, jų organizacijos ir baž
nyčios. Tie muziejai vienodai
reikalingi lietuviams ir Ameri
kai, kaip ateivių kultūros įna
šas istorijai. Juos net globotų
ir remtų kultūrinės Amerikiečių
įstaigos.
Tiesa, daug lietuvių kultūros
vertybių yra viešose Amerikos
bibKotekose. Bet tai dar neat
palaiduoja mūsų pačių nuo rū
pesčio savaip šį neatidėliotiną
reikalą sutvarkyti. Viešosios
amerikiečių bibliotekos ir tur
tingi mužiejai, jeigu juose ir
yra lituanistikos skyriai, mūsų
patenkinti negali. Tik mes pri
valome rūpintis, kad amerikie
čių bibliotekose ir muziejuose
lietuvių skyriai būtų turtinges
ni ir pilnesni. Parodydami di
delį dėmesį, mes privalome juos
nuolatos papildyti naujais lei
diniais ir eksponatais.
y E d. Karnėnas
P. S. Prie šio straipsnio dar yra pridėtas sąrašas muziejinių daiktų,
kurie, išardžius Kauno Bažnytinio Meno Muziejų, buvo palikti be ap
saugos, vėliau, po pirmosios bolševikų okupacijos, buvo paimti Kul
tūros Paminklų Apsaugos Įstaigos globon (dabar tų daiktų likimas
vėl nežinomas). Tas sąrašas čia nespausdinamas. Jis saugomas Lietu
vi* Archyvu reakcijoje.
(Bus daugiau)
žodis arti yra dvejopos "reikš
mės prieveiksmis ir prielinks
nis. Kaip prieveiksmis jis tie
siogiai yra susijęs su atitinka
mu veiksmažodžiu, pvz.: a
i nieko nerasi miškas buvo
visai arti kam bažnyčia
a i a a n u s o i a
i sėdėjai, todėl geriau galėjai
fnatyti eikš arčiau ge
riau galėsi girdėti eik a
Kaip prielinksnis arti reiš
kia "netoli, prie" ir yra vartoja
mas drauge su priklausomuoju
linksniu, paprastai su kilminin
k u v z i s y v e n a a i
u s visi giminės gyvena a r
i n a e i k a s i e n a
i v o o s i s a i a n s
s o v o a u a i a k a o
o dar nebaigtos bulvės kasti:
e i u s v a k a a s s a u a
i a i o s i s a v o a i
dviejų šimtų pasogos:
k i e n u v o a i i n i o
riešutų a i a u namų vis
ramiau.
Palyginus prieveiksminius ir
prielinksninius pavyzdžius, gali
ma aiškiai matyti tam tikrą
skirtumą: prieveiksmis arti pa
žymi, kas yra "artybėje, arčioje
vietoje", o prielinksnis arti pa
rodo, kas yra prie kokio daik
to. Todėl sakydami "jau pavasa
ris arti ", mes norime tik
pažymėti, kad pavasaris yra
nebetoli, čia pat. Sakyda
mi "vaikai bėgioja arti prie
N A U I E N A
JUOZAS KRUMINAS
NAKTIS VIRŠUM
ŠIRDIES
Apysaka, vaizduojanti dviejų Žmo
nių, vyro ir moters, jausmų kon
fliktų niuansus, dvasinius apsi
sprendimus ir tragiškų įvykių pa
sekmes. 141 psl., kaina $1.50. Kny
gos Bičiulių Klubo nariai, įmokėję
$5.00 metini mokestį, šią knygą
gauna už $1.00, taip pat gauna
naujausias Jurgio Savickio, Įvelės
Dovydėno ir kitų žymiųjų autorių
grožinės literatūros knygas. Rašy
kitės Knygos Bičiulių Klubo na
rius ir metinį $5.00 .mokestį siųs
Mazalaitės, Jurgio Jankaus, Liudo
kite šiuo adresu:
MŪSŲ KALBA
i a u prie manęs marškiniai i a i upės, norime pažymėti,
a i a u k a i k a i i n i a i v a i
kas prilindo visai arti prie
a k i o v a i k a i i o o a i
prie namų.
V
I
A
Baltimore, Md.
MIW"r»i
t.:' '. 'v..v-^ ," ii'"*r r. .V--
y --'v
ARTI STALO ar ARTI PRIE STALO
Visai kas kita yra prielinksnis
arti: sakydami, pvz. jis gyvena
kad jis gyvena netoli upės, prie
upės, arčioje upės vietoje, pau
pyje. Bet sakydami "jis gyvena
arti prie upės", mes jau
žodžiu arti visų pirma pažymi
me artimą gyvenamąją vietą
prie upės, pasakome, kad jis gy
vena netoli, čia pat, arčioje vie
toje, bet toji arti vieta yra prie
upės, paupyje, taigi arti čia pa
žymi veiksmažodį, t, y. eina prie
veiksmiu, ir tiesiogiai nėra susi
jęs su vietos aplinkybe "prie
upės".
Tam tikrai* atsitikimais ils
reikšminis skirtumas vartotojų
gali būti sumaišomas, kaip rei
kiant nejaučiamas. Sakydami,
v z i s y v e n a a i u s
ir "jis gyvena prie u e s
mes tiesiog sąmyšio (kontami
nacijos) keliu kartais galime
Dayton, Ohio
Detroit, Mich.
namų" mes norime pažymėti,: prielinksninę grupę "arti upės"
kad vaikai bėgioja visai netoli, suplakti su artimos reikšmės
čia pat prie namų, panamėje, ti naują sudėtinę prielinksninę
taigi arti čia yra glaudžiai su- grupę arti prie upės. Pvz. saky
s i s s u v e i k s a o i u i o a a i i s s i i e a n s
ne su žodžių grupe prie namų
ši pastaroji žodžių grupė tik aiš
kiau pažymi, paryškina tą arti
mą vietą, kurioje vaikai bėgioja.
A E S E A N E
DIRVOS ATSTOVAI
kuriuos galima kreiptis visais DIRVOS prenumeratos
ir skelbimų reikalais:
Antanas česonis, 620 W. Cross St.
Brockton, Mass.
Bačiulis A., 81 Sawtel Ave.
Chicago, 111.
Waterbury, Conn.
Antanas Sodaitis, 57-56 63rd St, Maspeth, Y.
Vladas Varneckas, 21ST N. Main St.
Hamilton, Canada
Bronius Vengrys, 227 Brant
Montreal, Canada
Australijoje
Povilas Lukošiūnas, BOK 1665
Venecueloje
St.
Stepas Kęsgaila, 6882 Beaulieu St.
Toronto, Canada
Anglijoje
J. Mašanauskas, 58 Neufieid Rd., Coventry, Warwick's
M, Q&J&,
Antanas Diržys, c/o Crisalerias Nationales, S. A,
Apartado 4582, Maracay.
V:«'
1951 m. gegužes 3 No. 18
""•11
Redfeguoja
Pranas Skardžiui.
ir "jis sėdi šalia ma n s",
e s a s a k o e i i s s i a
lia prie manę s", čia
žodžių grupe šalia prie manęs
pasakome beveik tą pat kaip ir
šalia manęs, gal tik toks yra
skirtumas, kad, sakydami ša
lia prie manęs, kartais lyg nori
me pabrėžti, kad jis sėdi visai
arti, prie pat manęs. Bet šis
reikšmės atspalvis daugelio vi
sai nejuntamas, ir todėl iš to
daryti kokį visuotinį pagrindi
nės reikšmės skirtumą yra sun
kus dalykas.
Apskritai imant, geresnėje
raštų kalboje patartina arti prie
veiksmiu ir prielinksniu pir
miausia vartoti taip, kaip šio
straipsnio pradžioje yra pavaiz
duota jo vartosena gyvosios
žmonių kalbos pavyzdžiais. Bet
jeigu kas pvz. užuot arti upės
pasakytų ir arti prie upės, nie
kuo nenusidėtų pačiai vartose
nai: prieveiksminiai ir prieliks
niniai žodžio arti reikšmės at
spalviai nevisų ir nevisados
yra
vienodai jaučiami.
27 YEARS EXPERIENCE*
Adelaide, S. A.
i
0
•M

Best Wishes to Our Many Friends
A E MFG. CO.
6565 BROADWAY AVE. MI 1-9260
340 Union Avenue,
Brooklyn 11, N. Y.
So. Boston, Mass.
We Clean Carpets and Furniture Demothing, Sewing
Watt Washing o Done on Your Home Immediately
Brunonas Kalvaitis, 545 East Broadway.
Jonas Paplėnas, 4416 So. Hermitage Ave. YA 7-0191
J. A. Urbonas, 1302 Lamar St.
L. Bulgarauskas, 7313 Navy Am
Newark, New Jersey
A. S. Trečiokas, 314 Walnut £&
New Yorke Brooklyne
Jonas Paršeliūnas, 514 Euclid Ave.
FOGARTY CARPET CLEANING CO.
2111 Fairhill R& SW 1-5361

xml | txt