Newspaper Page Text
g- H, r- V .••»-•• V vtf v Abu didieji dviejų priešingų pasaulių reprezentantai So vietų Rusija ir JAV-bės pa staraisiais mėnesiais, ypač gi šiai neramiai vasarai baigiantis, jau visai atvirai, be įprastinių diplomatinių nuslėpimų, deda kortas ant stalo ir atvirai savo tautų akivaizdoje pasako, tai, kas ligšiol stengtasi nuslėpti. •i: Galima sakyti, dabartinis po litinis ir būsimas karo lauko priešas dabar jau atvirai de maskuojamas ir tuo pačiu metu abiejų kraštų tautos jau visai aiškiai parengiamos būsimam konfliktui psichologiniu požiū riu. Dabartinė padėtis labai pri mena 1938m. vasarą, kada vo kiečių lenkų santykiai buvo pasiekę kritiškąjį laipsnį. Ta čiau jei kas manytų, kad šį ru denį jau būtinai turi įsiliepsnoti karas, gali skaudžiai suklysti. Taip, jis gali kilti, bet gali būti ir atidėtas. Viskas priklauso nuo abiejų pusių apskaičiavimo ir ne būtinai, kaip kai kas mano, nuo "didės Juozapo" ir jo Šaunaus politbiuro sprendimo. Tai, žinoma, nereiškia, kad JAV-bės paskelbtų karą sovie tams, nes juk patrankos gali sudundėti ir vienam iš priešų nei nepaskelbus karo. Taigi, gyvename labai įdo mu laikotarpį pastarųjų mė nesių tarptautinių įvykių raida ryškiai mena artėjantį tikrai di deliais žingsniais epokinio mas to konfliktą tarp dviejų skirtin gų pasaulėžiūrų pasaulių. Nėra džiaugsminga ir dažnai tfmgiška gyventi tokių pasauli nių krizių laikais, tačiau nepa prastai ir įdomu. Korėja žadintuvas Sunku dabar pasakyti, ar su kurstęs Korėjos karą Stalinas bus padaręs kapitalinę ir lemtin gą klaidą, kaip daug kas tvirti na. Bet kad Korėja vakarams, ypač gi JAV-bėms atvėrė akis, išbudino iš politinio letargo neabejotinas faktas. Kaesongo derybos ir raudonų jų provokacijos irgi atliko, taip sakant, "good jųb". Dabar jau viskas aišku, dabar aišku, kad tenka laukti naujų netikėtumų, dabar aišku, kad galutinai suirus deryboms karas Korėjoje labai lengvai galėtų išsiplėsti ir kad atstatyto gen. MacArthuro pla nas išplėsti karą Mandžiūriją gali lengvai virsti tikrove. Pa galiau aišku, kad militarinis krašto stiprinimas eis pilnu tem pu pirmyn. Taigi, Korėja atvėrusi Ameri kai akis dar ją įgalins apsigink luoti ligi dan^.ų. Ekonominių re sursų ji turi, atsiras ir jos gy ventojų ryžtas suveržti diržus ir atsisakyti nuo daugelio, mū- *. DIRVA fledakcijos ir administracijos adresas DIRVA, 6820 Superior Avenue, Cleveland 3, Ohio. Telefonas: ENdicott 1-4486 Redaktorius Vincas RASTENIS (buto telefonas: UTah 1-6747) Redaktorius Baly3 GAIDŽIUNAS (buto telefonas: GArfield 1-7406), Amerikos politika ir tarptautinė padėtis eina dinamikos kryptimi V. RIMVYDAS sų akimis, lengvai atsisakomų dalykų. Bet ar Per porą metų ginklavimuisi žadama išleisti ligi 139 bilijonų dol. Karių skaičius pasieksiąs 4 milijonus. Kaip milžiniškai auga apsi ginklavimas, gali paliudyti ir tai, kad prieš II pas. karą JAV tau ta per savaitę gynybai yra pa aukojusi ne mažiau vienos va landos, prieš Korėją apie trečdalį dienos, o dabar aukos tarp vienos ir penkių vai. Vis taikos labui. Apie taiką tik ir kalba sovie tai, žodis taika skambėjo Ber lyno jaunimo suvažiavime ir šis žodis nepaprastu įžūlumu ir atkaklumu lyg kūju kalamas kiekvieno SSSR piliečio galvon. Turint galvoje sovietinės pro pagandos meistriškumą, ji ne abejotinai turės įtakos krašto viduje ir, atrodo, piliečiai šį žo dį ten skaitys be svetimženklių. šioje geležinės uždangos pusė je taika kitaip suprantama. Prez. Trumanas pereitą savaitę išryškino tas sąlygas, kurias įvykdę sovietai tikrai parodytų savo norą siekti taikos, užuot tuščiai šūkavę. Nebūtų nei smarkaus ginkla vimosi, nei bazių, nei nuolatinių mokesčių kėlimo, nei įtemptos padėties, jei Maskvos valdovai priimtų 8 punktus: sustabdytų JT autoriteto pažeidimą, liautųsi priešingai JT sprendimui palai kę ginkluotą agresiją, konstruk tyviai prisidėtų prie taikos su tarčių sudarymo su Vokietija, Austrija ir Japonija, atsisaky tų nuo jėgos panaudojimo ki tuose kraštuose palaikant regi mus savo tautos nepalaikomus, sustabdytų subversyvinių judė jimų palaikymą kituose kraštuo se, liautųsi savaip kraipę kitų tautų ir vyriausybių pasisaky mus ir veiksmus, sustabdytų pagrindinių žmonijos teisių ir laisvių pažeidimu ir gera valia bei taikos labui prisidėtų prie I pastangų mažinti ginklamąsi bei v Stalinas lauks dar fftrą metų? Pažvelkime, kokios yra šiuo klausimu Washingtono nuomo nės. Bent rugpjūčio pabaigoje ten buvo nuomonių, kad nežiūrint visų šposų iš raudonųjų pusės, Korėjoje apie rugsėjo vidurį gal ir gali įvykti ginklų paliau bos. Karo grėsmė dar gali už trukti apie porą mėnesių. JAV per trumpą laiką žymiai sustip rės kariniu požiūriu ir tai, esą, atgrasins sovietus nuo puolimo konfliktą. y v vykdyti atominės gamybos kont rolę. Clevelando Plain Dealer tei singai šį pirmadienį vedamaja me pažymi, kad sovietų vyriau sybė šių pasiūlymų negali pri imti, nes priėmusi ji turėtų at sisakyti marksistinių teorijų, at. sisakyti savo programos sunai kinti kapitalizmą, turėtų pasi traukti iš užimtų kraštų ir t.t. Tačiau taikos deklaracijų ne pakanka, ir, dienraščio nuomone, amerikiečiai turėtų padrąsinti nuversti sovietinius režimus, ki taip sakant,, JAV turėtų siekti sukelti revoliuciją tiek Sov. Ru sijoje, tiek satelitiniuose kraš tuose. Retai sutinkama nuomonė ji ryškiai pavaizduoja vis labiau aštrėjančią JAV politiką ir šio krašto viešosios nuomonės vis labiau drąsesnius pasisakymus, nors jiems kartais ir trūktų di desnio tikrovės pajautimo. Nuo rugpjūčio 13 d. iš Čekoslovaki jos pasienio paleista šį sateli tinį kraštą net 15«milijonų pra nešimų balionėlių tai taip pat pavyzdys, kad nors ir ne~ savo vardu, JAV vyriausybė šią vasarą ėmėsi tikrai dinaminių priemonių su drąsinančiais, lais vųjų vakarų šūkiais prasilaužti pro geležinę uždangą. Prieš pus metį tai buvo visai neįsivaizduo jama. Harrimanas medžioja sm Titu Prez. Trumano "skrajojančio pasiuntinio" Harrimano nepavy kusios pastangos priversti prie susitarimo Irane, britų ginkluo tų pajėgų judėjimas Abadano salos link, to paties Harrimano 5 valandų pasikalbėjimas su maršalu Tito ir šio vizito pa sėkos reikalavimas dar la biau sustiprinti ekonominės ir karinės pagalbos tiekimą ir aiš kus dar glaudesnis abiejų kraš tų susiartinimas (beje, Harri manas buvo Tito kkviestas ir medžioklei...), Harrimano pa sitarimai Paryžiuje su gen. Ei senhoveriu, vis tai ne lėtos politikos žymės. Gremyko atsiskubino Jau pati pirmoji rugsėjo sa vaitė ryški savo žymiais, JAV energingai diriguojamais, diplo matiniais įvykiais taikos su tarties su Japonija pasirašymu San Francisko mieste ir Trijų Didžiųjų pasitarimais. Abu šie įvykiai turės daug įtakos tarp tautinei padėčiai artimoje ir to limesnėje ateityje. Diplomatinių sluoksnių nuo mone, taikos sutarties pasirašy mas rodo, kad JAV su savo są jungininkais yra pasiryžusios pasiekti savo ..tikslų Ramiojo Vandenyno srityse: pirma, iš Japonijos suformuoti pagrindi- I A Gerb. p. Redaktoriau, Pradžioje turiu atsiprašyti, kad, pieštuku rašau, tačiau tai vienintelė ir geriausia priemonė Korėjoje. Jau kuris laikas kaip esu čia. Vis ruošiausi jums pa rašyti, kad turėdami mano ad resą galėtumėt man atsiųsti Dirvą. Tačiau daugiau kaip mė nuo praėjo kol, pagaliau apsisto jau dalinyje, kuriame tikiuosi būti ilgesnį laiką. Įdomu žinoti, kas naują Clevelande ir bend rai lietuvių tarpe, o be Dirvos tai neįmanoma. Prašyčiau, p. Redaktoriau, man atsiųsti taip pat bent kelis praėjusius Dirvos numerius, kurių nebegavau nuo išvykimo meto. Ta pačia proga norSčiau trum pai aprašyti kas čia dedasi, šia me dalinyje (headquarters) esu vienintelis lietuvis. Visi kiti gryni amerikiekiai. Teko girdėti, kad viena kuopa kaiminystėje turi lenką tremtinį. Bet lietuvių neteko sutikti bei girdėti apie juos. Ilgiau pabuvus gal ir at sftas koks nors. Korėją atvy kome per Inchon uostą. Perei tais metais, rugsėjo mėn. čia amerikiečiai išsikėlė ir po to prasidėjo komunistų bėgimas šiaurę. ManFau, kad pamatysiu šį tą panašų miestą, tačiau abe jonės pradėjo kilti beplaukiant uostą. Tiesą pasakius, čia jokio uosto nėra, o tik paprasta įlanka ir tiek. Laivus krauna bei iškrau na magniais laivais, krovinius nę užtvarą prieš komunizmą Tol. Rytuose Tr, antra, sukurti gynybos sąlygas ne tik prieš aiškų šių dienų komunizmo pa vojų, bet ir prieš numatomą ga limą japonų agresijos pavojų. Kiek žinoma, JAV-bės yra pa siryžusios pravesti šiuo istori nius įvykius gražiame San Fran cisco mieste ir nekreips dėmesio visus SSSR ir jo bloko puoli mus. Maskvos Izviestijos aiškiai nurodė JAV pksiryžimą Japo niją pavergti Amerikos kolonija jau šis pasakymas rodo, kad Gromyko tikrai nepasirašys su tarties ir netars Mr. John Fos ter Dulles, sutarties tėvui: OK, puikų darbą atlikai, Jonai. Grei čiausia, draugas Gromyko pa naudos visas įmanomas propa gandos priemones ir dės pastan gas ypatingai Azijos kraštus prikalbėti pulti sutartį ar atsi sakyti nuo pasirašymo. Azijos tautų nusistatymas prieš baltųjų veržimąsi jų kon tinentą ir nenoras priimti Va karų diktuojamos sąlygas—štai šią silpnąją vakarų pusę sovietai išnaudos visomis jėgomis. Todėl ir Sovietų S-ga ir jos satelitai Lenkija su Čekoslovakija gaus reikiamas instrukcijas ir jas, neabejojame, išpildys visu 100 nuoš. Na, ta proga delegatams bus galimybė laivais bei lėktu vais perskrosti didelę kapitalis tinio pasaulio dalį ir atsikvėpti kitokiu oru bei pakutenti skilvj. Gerai, kad tikrai šviežias oras vis labiau juntamas iš Washing tono. Jis žymi vis didesnę dina miką ir tai pavergtosioms tau toms teikia vis labiau giedrė jančių vilčių. gabendami krantą. Prieš įplau kiant Inchon'ą, Korėja visdėlto teikė gan gražų vaizdą. Kraštas kalnuotas ir savo pakraščiuose turi be galo daug salų. O Gelto nosios jūros vardas toje vietoje tikrai jai tinka. Nežinau nuo ko, tačiau kada žiūri horizontą, vanduo atrodo visiškai geltonas. Kažin ar tai vien purvas iš Gel tonosios upės Kinijoje? Patys kalnai ne peraugščiausi, bet Ko rėja, atrodo lygumų atžvilgiu labai ribota. Nemažai jau teko perkeliauti, bet be kalnų nieko nematyti. Išlipus krantą, pirmas vaiz das buvo nemaža grupė kinų belaisvių. Jie jautėsi gan laisvai, o sargybinių kaip ir nebuvo. Iš pradžių visi manėme, kad tai korėjiečiai, nes visi apsiren gę vienodai.' Ar laisvas korėjie tis, ar belaisvis kinas, rūbuose jokio skirtumo nėra ... Tačiau veidai daug kuo skiriasi. Man atrodė, kad kinų veidai platesni ir iš viso jie atrodo daug žiau resni, negu japonai arba korėjie čiai. Antras va(«das' buvo pats "miestas". Trumpai ir aiškiai išsireiškus, tai būtų "kiaulidė." Namus atstoja sandėlius pa našios, iš supuvusių lentų su kaltos ir surūdijusiomis skardo mis užlopytos būdos. Pagalvo jau, kad visdėlto karas, ir žmo nės turi kur nors pastogę rasti. Tačiau, kad ten būtų kokių nors žymių iš sudaužytų ar sudegu sių geresnių namų, nepasakysiu. Atrodo, kad tai yra pats mies tas ir taip buvo jame ir anks čiau gyventa.. Labai aktualus yra gryno oro klausimas. Tiek paėmus pačių gyventojų higieną, tiek kalbant apie laukus, kurie tręšiami žmo nių išmatomis. Neveltui kariuo menėje ypatingai daug laiko ski riama tam reikalui, aiškinant, kokios žalos bei ligų galima susi laukti, geriant nevalytą vandenį arba naudojant Korėjos produk tus. Ir tikrai, kada pats pama čiau įsitikinau. Tuo tarpu perdaug susirgimų neteko gir dėti. Kitas aktualus dalykas. karių tarpe yra degtinės klausimas. Daugelis jau yra atsidūrę ligo ninėse ir yra net apakusių. Mat, Korėjoje degtinė nėra valstybės i kontroliojama ir ją čia varo, kas tik pajėgia ir moka. O tos deg tinės kokybė paaiškėja iš rezul tatų. Iš Inchon'o toliau šiaurę ke liavome traukiniu. 35 mylias va žiavome 6 valandas. (Korėjos susisiekimo priemonėmis). Va gonų vidus, suolai bei išviete viskas sukalta iš paprastų len tų ir atrodo, kad žmonės apie ką nors geresnio jokio suprati mo neturi. Visi džiaugėsi, kad bent lietaus sezonas jau praėjo. Bet, atvykus vietą, mus pasiti ko staigmena: lietus pylė, kaip iš kibiro, ir žygiuodami naktį per dumblinus Korėjos kelius vi si buvome lyg iš vandens iš traukti. Kelias dienas praleidome pa skutinėje vietoje prieš skirs tant dalinius. Kareiviui tai "pavojingiausia" vieta dviem atžvilgiais. Vienu tai, kad iš da lies jo likimas čia sprendžiamas. Priklauso kur jį paskirs: fron tą, ar užfrontę ... O antru at žvilgiu vagystėmis. Ir čia, atrodo, yra net tokių profesio nalų, kurie su visa svetima man ta iškeliauja. Man taip pat teko gera pamoka. Užtat dabar, kur beeinu, gabenu viską su savim, kad ir kaip yra sunku. Man, dviems amerikiečiams ir keliems amerikiečių kilmės japonams, mokantiems japonų kalbą, teko vykti tiesiog divizijos vyriau sią būstinę. Patekome skyrių, kuriame turima reikalo su be laisviais bei kitomis panašiomis problemomis Vis galvoju, kad kada nors teks ir lietuvių sutikti, nes, paliekant Ameriką, skaičiau laikraštyje, kad "sava norių" iš rusų okupuotų kraštų taip pat yra Korėjoje. Tuo la biau, kad ten buvo minimas ir lietuvių vardas. Dabartiniu metu esame visai prie fronto. Artilerijos sviedi niai lekia virš mūsų galvų. Įvairūs sprogimai primena praėjusį karą, bet šį kartą jau čiuosi daug saugiau. Raudonųjų lėktuvų nemačiau nei vieno. At rodo, lyg jie visiškai neegzistuo ja. Amerikiečių aviacija labai veikli ir dėl to mums nereikia galvas užvertus su baime sekti kiekvieną praskrendantį lėktu vą. Bendrai dėl lėktuvų baimin tis nereikia, jeigu prie visko va Amerikos vengrų federacija surengė Washington e demontraciją prie Vengrijos ambasados, protect tuodama prieš komunistinės valdžios Vengrijoje vykdomus žudymus, areštus ir 'išvežimus pri verčiamųjų darbų stovyklas. Policija demontran tų neprileido prie ambasados arčiau kaip per 500 i s V karais atvirame net ir filmas mums rodo... Trečioji divizija, kuriai dahar priklausau, yra viena iš labiau* siai pasižymėjusių amerikiečiu kariuomenėje. Pirma, kadangi ši divizija ilgiau už kitas y r* fronte, bet turi mažiausiai nuo* stolių. Antra, kad ta diviziją, turi daugiausiai apdovanotų ka* reivių negu kitos. Pirmojo pa saulinio karo metu, 3-oji diviži ja gavo vardą "Rock of Marne", Išvertus būtų "Marnos uola", Tas vardas jai teko užtat, kai' ji viena ties Marnos upe sulaikė 4 vokiečių divizijas, kurios ver žėsi Paryžiaus link. Antrojo pa saulinio karo metu, 3-oji djvizi ja kovėsi Afrikoje, Italijoje ir pietų Prancūzijoje. Lietuviai, kurie gyveno amėrikiečių zono je, Vokietijoje, ją gali prisimir^* y ti iš jos ženklų. Būtent, baltas keturkampis su trimis mėlynais dyžiais. Apie jos vadą yra įvai rių ir gan įdomių kalbų. Tai žemo ūgio, kresnas generolas. Tačiau kalba, kad jis su savo palydovais nakties metu malūn sparniais skrenda ir nusileidžiu priešo užfrontę, tik tam, kad paimtų belaisvius, šiaip jis beveik visą laiką fronto linijose su savo kariais. Užtat visi jf labai mėgsta. Tuomi ir norėčiau šį laiškai baigti. Nekantriai lauksiu atel* nant Dirvos. Kažin ar daug ip mūsų vyrų išvyksta kariuome nę? Mano aiškų adresą rasite šio lapo kitoje pusėje. Su širdingais linkėjimais. DIRVOJ GALIMA GAUTI nauja knygelė vaikams "Lapes pasaka" ($1.10), J. Krumino ro» manas "Naktis viršum širdies" ($1.50) ir V. Pėteraičio mažasis lietuv. angl. žodynas ($2.00). 1 ..••**:* v v Algirdas Buturlovas •PAKELIUI MIRTĮ B. Gaidžiūno aprašymai apie pergyvenimus vo kiečių kalėjimuose. 2S1 pusi. Kaina $1.00 \n\n THE FIELD Korea, 10.8.1951 a i k a s i K o o s i i i i i u a i