OCR Interpretation


Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, September 20, 1951, Image 8

Image and text provided by Ohio History Connection, Columbus, OH

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1951-09-20/ed-1/seq-8/

What is OCR?


Thumbnail for

KTiTJ* €4
*?r
•J" i
i
•jV
:p
v •.»•, #.
zat.. 4
Ketiakci)r«
Rugsėjo 12 dieną, trukę de
šimt dienų, baigėsi pasitarimai
Lietuvos Dipjomatijos šefo min.
St. Lozoraičio su VLIKo atsto
vais dėl glaudesnio bendradar
biavimo. Ta proga DIRVOS ben
dradarbis kreipėsi Lietuvos
Diplomatijos šefą, kuris mielai
sutiko atsakyti pateiktus klau
simus.
Lietuviškajai visuomenei
būtų Įdomu patirti, kaip vyko
Lietuvos Diplomatijos šefo su
VLIKo atstovais pasitarimai ir
kokios lauktinos praktiškos pa
sitarimų pasėkos?
Pasitarimuose, kuriuos aš
ir einąs atstovo pareigas V. Ži
linskas turėjome su VLIKo de
legacija, sėkmingai vadovauja
ma J. Norkaičio, pirmiausia bu
vo siekiama praktiškų klausimų
išaiškinimo, t. y. nustatymo
Diplomatinės Tarnybas ir VLIKo
bendradarbiavimo būdų užsie
nio reikalų srity. Pasitarimų iš
davoj pasiekta konkrečių bei
teigiamų rezultatų. Mes esame
susitarę, kad aš tarsiuoš su
VLIKo politine komisija visais
politinės bei diplomatinės veik
los klausimais, liečiančiais mū
sų tautos laisvinimą sovietų
okupacijos ir mūsų alstybės
nepriklausomybės atstatymą de
mokratiniais pagrindais. Aš ti
kiuos, kad šitas nuolatinis ben
dradarbiavimas, kuriame daly
vaus mano kolegos Lietuvos at
stovai, bus našus ir naudingas
Lietuvos laisvės bylai, kuri yra
vyriausias imperatyvas mūsų
visų veiklai, principams ir jaus
mams.
Bfitų domu patirti, ar pa­
sitarimuose nebuvo susidurta su
kuriais nors sunkumais, kliu
džiusiais susitarti?
Galima pasakyti, jog pasi­
tarimai užtruko dešimt dienų,
y. bent kiek ilgiau, kaip kad
aš pradžioje maniau. Pasitari
mų eigoje teko neretai susidur
ti su tam tikrais laiks nuo laiko
iškylančiais sunkumais* Jie la
bai žymioj daly yra sutvarkyti
tuo būdu, kurį esu minėjęs. Kiti
klausimai, kurių nespėjome iš
aiškinti ligi galo, bus VLIKo ir
mano svarstomi vėliau. Aš vi
liuose, kad ir jiems bus galima
rasti praktišką ir išmintingą
sprendimą. Mano įsitikinimu
įvykęs susitarimus ir tai, kas
bus sutarta ateity, turės pada
ryti mūsų politinę veiklą užsie
ny tampresnę, tikslingesnę, o
taip pat turės pašalinti nelygu
mus, tam tikrą veikimo parale
lizmą ir nepakankamą kontaktą,
kas lig šiol kai kada pasireikš
davo. Mūsų tautos aukojimasis
priešinantis sovietų okupacijai
ir Lietuvos valstybės interesai
tebūnie visados vyriausiu įsta
tymu, mus visus iškeliančiu
aukščiau bet kurių dabartinių
DIRVA
i* administracijos adresas -a- DIRVA, 6820 Superior Averue, Cleveland 3, Ohio Temenąs: ENdicott 1-4486
Redaktorius Vincas RASTENIS (buto telefonas: UTah 1-6747) Redaktorius Balys GA1D21UNAS (buto telefonas: GArfield 1-7406)."
PO PASITARIMU
Pasikalbėjimas su Liet. Dįpl. Šefu in. St. Lozoraičiu baigus pasitarimus
ar būsimų asmeiiinių, partinių
ar kitokių sumetimų ir tyrai
vienijančiu Lietuvos vardu.
Ar didžioji! laisvojo pa­
saulio tkutų politikoj šiandien
jaučiamas didesnis dėmesys pa
vergtų tautų problemoms, negu
kiek anksčiau?
s
Dėmesys pavergtų tautų
problemoms vis aiškiau ir dau
giau jaučiamas. Lengva yra
konstatuoti, kad, laikui bėgant,
šituo atžvilgiu didžiųjų valsty
bių laikysena įgyja vis ryškes
nių formų. Galima spėti, kad
prie šitokios evoliucijos yra pri
sidėjęs du veiksniai:
1.Įsitikinimas, kad negalima
priešintis Sovietų Sąjungos eks
pansijai ir iš viso kovoti su so
vietais politinėj plotmėj, jei bus
bojama moralės dėsnių, kuriais
yra grindžiama demokratija tiek
vidaus, tiek tarptautiniuose san
tykiuose, gi sovietai savo laiky
sena, brutališku sutarčių laužy
mu, agresija ir teroru .nuolat
tuos moralė? dėsnius pažeidžia,
kadangi visą jų politikos esmę
sudaro nuolatinis tt| dėsnių ne
bojimas
2. Antras veiksnys yra vis
didėjąs supratimas, kad visos
eilės nepriklausomų valstybių ir
milionų jų gyventojų pavergi
mas iš sovietų pusės ne tiktai
trukdo Europos ir viso pasaulio
sutvarkymą, bet gręsia pačių
didžiųjų valstybių saugumui ir,
galų gale, egzistencijai, štai dėl
ko Lietuvos ir kitų sovietų pa
vergtų valstybių likimas iššau
kia didžiosiose valstybėse, tiek
jų viešojoj nuomonėj, tiek val
džios sluogsniuose vis daugiau
simpatijos. Galima būtų net pa
sakyti, kad toji simpatija pra
deda įgyti tam tikro solidarumo
su lietuvių ir kitoms pavergtoms
tautoms. Tas solidarumas poli
tikos srity pradeda reikštis vis
konkretesniu būdu. Visa tai čia
gali mus paskatinti dėti visas
galimas pastangas stiprinti mū
sų darbui Lietuvos nepriklauso
mybei atstatyti ir padėti mūsų
tautai krašte, kuri nepalygina
mu ir kietu pasiryžimu kovoja
dėl savo laisvės.
šia proga svarbu priminti, kad
mes, gyveną užsieny, ir kraštas,
žinotumėm, jog lietuvių tauta
ir jos siekimas atstatyti savo
nepriklausomą valstybę nėra di
džiųjų valstybių užmirštas, o
antra, kad sovietai kariniu at
žvilgiu yra daug silpnesni už
tuos, nuo kurių priklausys iš
mintingas pasaulio sutvarkymas
ir jo, taigi ir Lietuvos, likimas.
Didžiojoje spaudoje, kai
kalbama Lietuvos, Latvijos ir
Estijos temomis, itin mėgstama
šias tris sovietų pavergtas vals
y e s v a i n i a i k u u
Ar šitokiu soliedinimu nenorima
išreikšti šių trijų valstybių fe­
i-j TV IT yTiįi. i**v
c.
deracijos lūkestis?
Man atrodo, kiek su­
simąstęs pradėjo atsakyti an
trąjį pateiktą klausimą Lietuvos
Diplomatijos šefas min. St. Lo
zoraitis, kad kai kalbama
apie Lietuvos, Latvijos ir Esti
jos valstybes, vadinant jas ben
dru Pabaltijo ar Baltijos vardu,
turima, gal būt, pirmiausia gal
voje mūsų geografinė sritis.
Antra, gal būt, tokia terminolo
gija norima išreikšti tų trijjų
mažų tautų interesų bendrumu,
šiaip jau yra pagrindo spėti,
kad būsimos Europos sutvarky
mas, išvadavus visą eilę tautų iš
sovietų okupacijos, bus atliktas
labai žymioj federalistinių idėjų
įtakoj. Reikia manyti, jog jei
bus pasiekta Europos valstybių
federacijos, tai jos rėmuose bus
vietos taip pat ir regionaliniams
valstybių šusigrupavimams. To
kiu būdu ir Baltijos valstybių
s a v i a i s e n a a i a v i a s
galės įgyti tokių naujų, artimes
nių ir tampresnių formų, kurios
geriau, kaip lig šiol ,išreikš jų
solidarumą, interesų bendrumą
bei apsaugą busimoj Europoj.
Apie tų santykių glaudumo for
mas, žinoma, spręs pačios Bal
tijos tautos, kai išvaduotos iš
sovietų priespaudos demo
kratinėj santvarkoj galės iš
reikšti savo laisvą valią, bai
gė Lietuvos Diplomatijos šefas
Lozoraitis.
A. Rigmantas
I E U V O S
PARTIZANAI
VOKIEČIŲ SPAUDOJ
"Paskutinieji vokiečių kariai
Europos džiuglėse" nuotykin
gi buvusio vokiečių kario per
gyvenimai lietuvių pogrindžio
judėjime pagal sugrįžusio
pasakojimus paveikslais atpasa
koti mūsų dailininko Hans Lis
ka. Taip skamba populiaraus vo
kiečių iliustruoto savaitraščio
"Quick" 32 nr. (rugp. m. 12 d.)
stambus pavadinimas paveiks
lams su plačiais paaiškinimais.
Įdėtas ir mažas Lietuvos žemė
lapis. Penkiuose paveiksluose
(kai kurie jų pusės puslapio dy
džio) dailininkas labai ryškiai
pavaizdavo Lietuvos partizanų
veiklą. Miškai Vilniaus ir Pa
nevėžio srityse vadinami Euro
pos džiunglėmis viename pa
veikslų pavaizduotas partizanų
karstymasis medžių viršūnėmis
atrodo kiek neįtikinamas. Viena
me paveikslų pavaizduotas par
tizanų pražygiavimas Žagarės
miesto gatve ir aliarmas bun
kery. Minėti paveikslai labiau
siai vykę. Platūs aprašymai po
paveikslais apie Lietuvos "miš
ko žmones" vokiečių skaityto
jams teikia gana gerą partiza
nų veiklos vaizdą. (al)
i. uUks."
m-v
I V A
Sustiprinti Vakarus tokia
kryptimis žymėjo pastarųjų die
nų Amerikos ir Vak. Europos
valstybių diplomatines pastan
gas. Negalima būtų pasakyti,
kad jos būtų nesklandžios ir ne
intensyvios. Jei San Francisco
konferencija daugiau siejosi su
vieningo vakarų bloko išlaiky
mu prieš sovietus, tai Washing
tone įvykę trijų didžiųjų pasi
tarimai ir pereitą šeštadienį Ot
tavoje, Kanadoje, prasidėjusi
12-kos Atlanto Pakto tautų kon
ferencija vyko ir tebevyksta jau
daugiau šeimyniškoje dvasioje.
Čia nebebuvo sovietinės obstruk
cijos baimės ir visi reikalai lie
čią Vokietiją ir Vak. Europos
gynybos pastangas išspręsti ir
tebesprendžiami sklandžiai, nors
visiško nuomonių sutapimo, aiš
ku, laukti netenka.
K£ls
nutarta Washingtone
Sovietams tebelaikant savo
kontrolėje rytinę Vokietiją tai
kos sutartis su suvienyta ir su
verenine Vokietija dar nėra ga
lima sudaryti tad buvo sie
kiama parengti vad. taikos susi
tarimą. Po penkių dienų pasi
tarimų JAV valstybės sekreto
rius Acheson, britų užsienių se
kretorius Morrison ir prancūzų
užsienių reikalų ministeris Schu
man savo slaptuose pasitarimuo
se padarė visą eilę nutarimų,
kurie neabejotinai turės daug
įtakos santykiams su sovietais
ir iš viso padėčiai Europoje ir
pasauly. Nutarta Vak. Vokieti
jai suteikti pilnas suverenines
teises, ąuteikti jai teisę apsi
ginkluoti ir prisidėti prie Vak.
Europos gen. Eisenhowerio va
dovaujamų gynybos pajėgų.
Kada Vokietija pašauks
naujokus?
Washingtone laimėjo prancū
zų palaikoma tezė negali būti
vokiečių''tautinės armijos ir ne
reikalingas vokiečių generalinis
štabas. Vokiečių daliniai numa
tomi įjungti daugelio tautų
"Europos Armiją" ją sudary
sią Prancūzijos, Vokietijos, Ita
lijos, Belgijos ir kitų karių kon
tingentai. Visai šiai armijai va
dovaus gen. Eisenhower. Reikia
pastebėti, kad, pagal "New York
Times", JAV karinių sluogsnių
nuomone, tokia europinė armija
susidursianti su įvairiais sun
kumais, pirmoje eilėje kalbos,
vadovybės ir pristatymų srity
se. Amerikiečiai esmėje priėmę
prancūzų planą, pageidauja dvie
jų dalykų pirma, leisti Bon
nos vyriausybei pačiai nustatyti
naujokų pašaukimo europinę
armiją laiką ir, antra, prieš su
darant pačią armiją amerikie
čiai turėtų tuos vokiečių nau
jokus apmokyti. Tai klausimai
dar reikalingi platesnių pasita
rimų.
Vokietijos suveriniteto klau
simais nesusidurta su didesniais
priešingumais okupacinė val
džia numatyta atšaukti, nors
saugumo kariniai daliniai ir to
liau liks Vokietijoje. Okupacinis
statusas bus pakeistas atitinka
ma sutartimi, kuri vokiečių fe
deralinę respubliką įgalins turė
ti laisvas rankas užsienio ir vi
daus reikaluose. Vis dėlto, są
jungininkai pasilieka sau tokias
teises: valdyti toliau vak. Ber
lyną, tartis su sovietais suvie
nijimo klausimais, laikyti dali­
nius Vokietijoje, įsikišti, jei vo
kiečių vyriausybe būtų grąsoma
fasišmo ar komunizmo, apribo
ti didesnius pakeitimus užsienio
politikoje ir prekyboje, jei jie
liestų trijų didžiųjų ir Atlanto
Pakto valstybių interesus. Be to,
trys didieji sutari, kad vokie
čiai pirma turį apsiimti apsi
ginkluoti ir tik po to jiems bū
siąs pasiūlytas taikos susitari
mas tai padaryta dėl baimės,
kad jei vokiečiai pirma gautų
suverenines teises, jie apsigink
lavimo reikalu galėtų derėtis
aukštesnę kainą. Visų šių klau
simų įvykdymas priklauso nuo
pasitarimų su Bonnos vyriausy
be sėkmės. Kadangi vokiečiai
daugiausia laimi, neatrodo, kad
būtų didesnių sunkumų su susi
tarimo parengimu, tačiau drau
ge yra ir tikra, kad kai kurie
vokiečių elementai sieksią iš
gauti dar didesnių nuolaidų. Vie
nas didžiųjų klausimų koks
bus sovietų atsakymas? Diplo
matinai sluogsniai spėja, kad
sovietai galį parengti kokį nors
dramatišką ar spalvingą spek
taklį, pav. pasirašyti sutartį su
Vytauto Didžiojo vainikavimo
521 metų sukakties minėjimą
Chicagoje rugsėjo 8 d. Lind
bloom aukšt. mokykloje surengė
Vilniaus krašto lietuvių sąjun
ga. Minėjime dalyvavo ukrai
niečių delegacija. Ukrainiečių
bendruomenės vardu gausius da
lyvius sveikinęs A. Feduniach
akcentavo draugingus abiejų
tautų santykius, neišskiriant
nei tų laikų, kai Kijeve rezidavo
Lietuvos valdovai, ir skatino abi
tautas suderintą kovą prieš
Kremlių, imant pavyzdį iš abie
jų tautų partizanų. Dr. Doroše
vič perdavė ukrainiečių moterų
sveikinimus lietuvėms.
Konsulas Dr. P. Daužvardis
nurodė radikaliai kintantį tarp
tautinės politikos kursą, kurį ge
rai nusako ir minėjimo dieną
pasirašyta taikos sutartis su Ja
ponija.
Prof. D. Krivickas savo pa
skaitoje patiekė istorinį tuome
tinės situacijos pjūvį ir iškėlė
Lietuvos kunigaikščių apsispren
dimą įsijungti Vakarų orbitą.
Meno programoje dalyvavo
solistai A. Dambrauskaitė ir A.
Brazis, muzikas A. Kučiūnas, A.
Stephens su trio J. Bobinie
nė, J. Kaukoriūte ir G. Pieškie
ne, S. Pilka ir G. Velička su
tremties scenos vaizdu, kurį, be
jo, vaidino Z. Kevalaitytė, A.
VESTUVĖS
NEŠVĖJE, N. H.
Rugsėjo mėn. 8 d. Našvėje, N.
H. šv. Kazimiero parapijos baž
nyčioje kun. A. Vainauskas su
tuokė Kazį Grauslį su Julija
Virbalaitė. Tai bus, turbūt, pir
mos buv. tremtinio vestuvės su
vietine lietuvaite, šion apylin
kėn K. Grauslys iš tremties at
vyko prieš pustrečių metų, o jo
jaunoji žmona, kilimo iš Vil
niaus krašto, su tėvais Ame
riką atvyko būdama 3 m. am
žiaus. Tarpe 150 svečių iš vie
tos ir kaimyninių kolonijų buvo
atvykusių iš Bostono ir net toli
mos Baltimorės. Jaunieji buvo
daugelio nuoširdžiai sveikinami
ir gavo apsčiai dovanų. K.
Grauslys yra vietinio A. L. T.
S-gos 14-jo skyriaus sekretorius,
ir, kartu su žmona aktyvus tau
tinių šokių grupės dalyvis.
If'j W
Washingtonas ir Ottava -žingsnis stiprinti vakarus
K. Da.
y
ryt. Vokietija ar pradėti naują
taikos kampaniją.
Ekonominiai klausimai
svarbiųjų
Ukrainiečiai I vlniilii minėjime Cfagoje
Brinką, P. Mačys ir K. Oželis.
Gerai nusisekusiai šventei pa
kenkė perkrauta programa ir
kiek' šlubuojanti jos organizaci
ja.
Šventei vadovavo vilniečių
s-gos pirm. Šimkus.
Prieš porą metų Dr. Brotfticio
ir kitų iniciatyva Chicagoje su
sidarė lietuvių ekonomistu sam
būris. Rugsėjo 14 d. nutarta per
sitvarkyti Lietuvių ekonomis
tų draugiją. valdybą išrinkti:
A. Baliūnas, A. Kašuba ir J.
Karvelis. Valdybai pavesta pa­
i
1
vkni
Ottavoje dar tebevykstą At
lanto Pakto tarybos pasitarimai
Kanados parlamento rūmuose
žada įnešti šį tą naujo Europos
gynybos problemą ir išaiškinti
ginklavimosi ir kraštų ūkio ry
šius bei infliacijos pavojus. Ry
šium su ginklavimosi, daugely
Europos kraštų sumažėjo eks
portas, pakilo kainos, sumažėjo
civiliniams reikalams gaminių
produkcija, pakilo darbininkų
reikalavimai pakelti uždarbius.
Atsirado infliacijos "grėsmė.
Daugelis Europos ekonomistų
Čia atsakomybę prikiša Ameri
kai jie teigia, kad JAV tu
rėtų pasirūpinti lygiu žaliavų
paskirstymu ir leisti vesti pre
kybą su sovietiniais rytais. Jie
reiškia daug baimes dėl JAV
kongreso nutarimų apkarpyti
ekonominę pagalbą Europai, šio
je konferencijoje, be užsienio
reikalų, dalyvaują ir 12 kraštų
finansų ministerial pabrėžia,
DETROITO LIETUVIŲ ŽINIOS
Radio Klubo meno kolektyvas
praėjusį sekmadienį išsirinko
vadovybę ir pasirinko vardą. Ko
lektyvas pasivadino "ALKOS"
vardu. Jo seniūnu išrinktas p.
Gricius, administratorium p.
E. Petraitytė ir meno vadovu
pakviestas p. J. Pusdešris.
•Aktores Z. Arlauskaitės
Mikšienės vedama dramos mėgė
jų grupė ruošiasi "Tuščių Pa
stangų" vaidinimui, kurį rengia
vietos BALFo skyrius.
Praeitą sekmadienį įvyko ALT
Są-gos .Detroito skyriaus susi
rinkimas. Aptarta daug svarbių
reikalų. Parengimų komisijos at
stovė p. M. Sims pranešė, kad
šią žiemą, sausio 27 dieną sky
rius rengia Art Institute patal
pose koncertą, kurio programą
išpildyti pakviestos žymios lie
tuvių meno pajėgos. Kitas di
delis. skyriaus rengiamas kon
certas numatytas 1952 metų pa
vasarį.
Prof. M. Biržiškos, vieno iš
Nepriklausomybės Akto dalyvių
vardinių proga susirinkimas nu
tarė pasiųsti jam ALTS Detroi
to skyriaus sveikinimą ir $40
auką jo sunkiai materialinei pa
dėčiai paremti.
Be to, skyrius artimoje atei
tyje numato suruošti keletą po
būvių nariams ir svečiams, ku
rių pelnas eis moksleivijai pa
remti.
Susirinkimui pirmininkavo p.
A. Kripas. skyrių buvo pri
imtas vie'nas naujas narys.
...
v..-. n
4
v v
7 *V. ." .'
kad tie apkarpymai Europai,
mažėjant galimybei už tvirtą do*
lerių valiutą įsigyti žaliavas
ginklų gamybai, galį susilpninti
gynybos pastangas, šalia ekono
minių klausimų, Vokietijos pro
blemos, dar daug ir kitų reikalu
sprendžiama Ottavoje. Graikijos
ir Turkijos priėmimas Atlanto
Paktą, nors ir buvo susidūręs
su kliūtimis, bet energingai vei
kiant Amerikai išspęstas teigia*
mai tuo būdu gynybos siste
ma Europoje pratęsta rytinius
Viduržemio jūros pakraščiUB.
"Laikas greitai bėga, ginkluo
kitės skubiai"— pabrėžė Otta
voje Acheson'as. "Karas gali
ateiti greičiau, dar* prieš užbai
giant visą gynybos darbą. Mes
juntame artėjant kritiškąjį mo
mentą, kada paaiškės karas
ar taika" konferencijos pir
mininko Paul Van Zeeland'o žo
džiai taip pat išryškina pasita
rimų dvasią. Dabar teks palauk
ti ir stebėti, kaip bus išspręstas
^nelengvas uždavinys kaip
gauti pinigo ir apmokėti Eisen
howerio karius nepažeidžiant
įvairių Europos kraštų ūkio.
Vakare atstovams rengiamas
koncertas.
Konferencijos pradžia 1 vai.
p. p. Auditorijos salėje 3137
S. Halsted Ave.
Tūlas "Naujienų Korespon
dentas" praėjusios savaitės Nau
jienose vėl užsipuolė ALB Radio
Klubą, šį kartą minėtas kores
pondentas gina lietuvių kalbą
nuo radio valandėlės pranešėjų.
Deja, atrodo, kad šios pastangos
nedaro garbės nei Naujienoms,
nei straipsnio autoriui, nes kri
tikai patys nesugeba išsiversti
be tokių mūsų kalbos "puošme
nų" kaip "pazalatinti" ir pan.
Taip pat neteisingai užpuo
lamas ir gerb VI. Pauža, kuris
nėra, deja, Dirvos Detroit?) ko
respondentų tarpe ir neturi nie
ko bendro su "nesenai Dirvoje
atsiradusiu Detroito skyrium",
nes Detroito lietuvių gyvenimą
liečiančios korespondencijos Dir
voje spausdinamos jau kelioli
ką, jei ne keliasdešimt metų.
šiuo metu serga ir gydosi li
goninėje "ALKOS" meno "kolek
tyvo narys V, Tamošiūnas.
s, ?lį.~ a n
ii
V. Rimvydas
ruošti įstatų projektą.
Ligšiol sambūriui vadovavo P.
Baltuška.
Chicagos Lietuvių Taryba
rugsėjo 30 d. Lietuvių Audito
rijoje šaukia lietuvių konferen
ciją. Kviečiami dalyvauti Chi
cagos ir artimų miestų patrio
tinių lietuviu organizacijų at
stovai.
Z. V. R.
DIRVOJ GALIMA GAUTI
nauja knygelė vaikams Tapes
pasaka*' ($1.10), J. Krumino
1
J. P.
Detroito Universiteto profe
sorius Pr. Padalskis grįžo iš
atostogų. Rugsėjo 7 dieną jis
Book Cadilac viešbutyje skaitė
paskaitą apie Sovietų Sąjungą
gausiame amerikiečių Pirmojo
Penktadienio Klubo susirinkime.
ro­
manas "Naktis viršum širdie#"
($1.50) ir V. Pėteraičio mažasis
lietuv. angl. žodynas ($2.00).
t-
:"i'i

THE FIELD
"V .' "i '.'-.i į' -f j-r ''•*3 v- v: j--
^..v -..-v į.. r*

xml | txt