Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, October 11, 1951, Image 6

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, October 11, 1951, Image 6',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-10-11/ed-1/seq-6.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-10-11/ed-1/seq-6.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-10-11/ed-1/seq-6/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-10-11/ed-1/seq-6/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], October 11, 1951, Image 6
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 8.

Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.9 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 11 Oct. 1951. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1951-10-11/ed-1/seq-6/>

Newspaper Page Text

Pergyvenus
savo laiku
"nenu
galimos raudonosios armijos" įžen
gimą Lietuvą, sufabrikuotus mi
tingus, rinkimus Liaudies Seimą
ir pagaliau, "savanorišką" įsijun
gimą "sovietinių respublikų šei
mos tarpą", buvo įdomu sužinoti
tiksliai, kokius metodus naudoja
dabar Sovietų Sąjunga savo sate
litų atžvilgiu ir kaip ilgai ji ves
dabartinį žaidimą t. y. kaip ilgai
ji slėps savo nemirštamą troškimą
įjungti visas pavergtas tautas
sovietinių respublikų tarpą. At
sakymą šį klausimą duoda š. m.
rugsėjo mėn. 16 d. Cleveland Plain
Dealer užsienio įvykių nagrinėto
jas William L. Ryan gavo straips
nyje:
Numatomas satelitu įjungimas
S.S.S.R.
Sprendžiant iš horfeoftte di
dėjančio tam tikrų reiškinių
skaičiaus, nebūtų staigmena,
jeir
gu netolimoje ateityje Lenkija,
Bulgarija, Rumunija ir Vengri
ja "pasiprašytų" priimamos
Sovietų Sąjungą kaip 17 18
19 ir 20-tą sovietines respub
likos. Sovietai, atrodo, planuo
ja duoti ta kryptimi nurody
mus ir sudaryti tam tikros rū
šies, visišką satelitų, t. y. bu
simųjų, prievarta padarytų res
publikų, kontrolę.
Jau yra pranešimų iš Stock
holmo apie greit augantį Len
kijos pabėgėlių skaičių. Minėti
pabėgėliai praneša, kad Varšu
va gali greitu laiku "prašytis"
Maskvos priimti ją Sovietų
Sąjungą. Jie sako, kad tokie
gandai yra Varšuvos Komunis
tų Partijos sluogsniuose. Sąly
gos, žinoma, yra sudarytos, kaip
kad yra sudarytos ir kitiems
kaimyniniams satelitams.
Baltijos valstybių įvykiai
1939 metais, esant Rusijai ka
ro išvakarėse, Maskva neturėjo
laiko pralaimėjimams, bet ji nie
ko ir nepralaimėjo. Ji prievarta
sudarė prekybos ir draugiškumo
sutartis su trimis Baltijos Vals
tybėmis Lietuva, Latvija ir Es
tija, pripažindama jų nepriklau
somybes, o po to, 1940 metais,
įvedė tuos kraštus .šimtus
tūkstančių sovietų karių. Tuoj
pat ten prasidėjo žiaurus komu
nistinės opozicijos naikinimas,
masinių areštų bei deportacijos
pagelba užviešpatavo teroras,
sistemingas bažnyčios (tikėji
mo) puolimas ir politinių vei
kėjų išvarymas.
Tam užteko vieno mėnesio.
Trys Baltijos Valstybės "pasi
prašė" būti priimtos Sovietų
Sąjungą. 1940 metais, liepos m.
15 d. kiekvienoje tų valstybių
buvo įvykdytas plebiscitas, ku
rio išvados be abejo, aiškios.
Laikas beveik pribrendo
Su šios dienos satelitais Mas
kva elgiasi daug lėčiau, bet vis
dėto, atrodo, artėja jau laikas
panaudoti klastą ir praryti savo
pasienio "liaudies respublikas",
įjungiant jas Sovietų Sąjungą.
Galimas dalykkas, kad Čeko
slovakija taip pat įeina šį pla
ną tapti nauja Sovietų Res
publika bet yra ženklų, kad
Maskva įžiūri šioje valstybėje
didelį kąsnį, kurio suvirškini
mas gali pareikalauti ilgesnio
laiko. Bet, nežiūrint tai, Če
koslovakija buvo įjungta skai
čių valstybių, kurios "išlaisvi
nimo sukaktuvių" proga, buvo
augštų Sovietų pareigūnų ap
lankytos, kad įspėtų jas ir to
liau derintis prie Maskvos.
Lykija Pabėgėliai prane
ša viešpataujantį terorą.
Č-U' i ra reiškinių, kad Katalikų
L^-yčia numatoma būti kon
/puolimo tikslu. Tai
Lii.Cv mas pakeisti ją kraš
'•»«*£ijr tuo padaryti galą
iUiLui šalyje, kur
gyventojų veik visi
yra
lysiniai išvežimai
Buljurija Sis kraštas jau
Istorija kartojasi
turi dvigubą, Sovietų pilietybę,
ir Rusija kontroliuoja visus
Bulgarijos tautos gyvenimo su
manymus. Bulgarija patiria
įprastus valymus ir išvežimus.
Vengrija Komunistinė vy
riausybė leidžia masinius išve
žimus. Katalikų bažnyčia pri
versta tylėti. Politinė opozicija
nutildyta arba išžudyta. Sovieti
MŪSŲ SPORTAS
VEDA ALGIRDAS BIELSKUS
-PAGALIAU PASIRYŽTA...
Kaip iš spaudos teko patirti,
š. m. spalio 27-28 d., Toronto
Lietuvių Sporto Klubas "Vytis"
rengia plataus masto lietuviškas
sporto žaidynes, kurias pa
kviesta dalyvauti beveik visi lie
tuvių sporto klubai Kanadoje ir
JAV-se. žaidynių programoje
numatyta: krepšinis vyrams,
tinklinis vyrams ir moterims ir
stalo tenisas vyrams ir mote
rims. Ta pačia proga, šalia spor
tinių varžybų šaukiamas ir spor
to klubų atstovų bei sporto dar
buotojų suvažiavimas, su tiks
lu sudaryti bent laikiną Ameri
kos ir Kanados lietuvių sportinę
vadovybę, taip būtiaą mūsų
sportinio darbo koordinavimui.
Panašių žaidynių ir suvažiavi
mo reikalas jau seniai yra pri
brendęs. Tuo tarpu kai daugu
ma mūsų visuomeninio bei kul
tūrinio pobūdžio organizacijų ir
institucijų jau anksčiau ar vė
liau įėjo normalesnes darbo
vėžes, sportinio gyvenimo sta
dijoje. Klaidinga būtų manyti,
kad mūsų jaunimas sportu ne
sidomėtų. Atvirkščiai, juk jau
visoje eilėje lietuviškų kolonijų
įsisteigė lietuviški sporto klu
bai. šie klubai ir yra padarinys
mūsų jaunimo spontaniško ver
žimosi sportuoti. Belieka tik, kad
jų veikla, kuri iki šiol buvo dau
giau ar mažiau parapijinio po
būdžio, būtų sucentralizuota, t.
y. prižiūrima ir puoselėjama
bendros vyriausios vadovybės.
Jau antri metai mūsų spaudoje
šis klausimas laiks nuo laiko bu
vo keliamas, tačiau, dėl inicia
tyvos stokos, vis likdavo neda
vęs vaisių. Vokietijoje, dar 1947
metais sudarytas Vyr. FASK
tas ir prie jo veikę kiti adminis
traciniai padaliniai, iš tikrųjų,
gana sėkmingai vadovavę mūsų
sportiniam gyvenimui DP sto
vyklose, sąryšy su emigracija
tapo išblaškyti po visus pasaulio
kraštus ir tuomi jų veikla liko
suparalyžiuota. Nors FASK-to
kadencija jau seniai yra pasi
baigusi, tačiau, pagal susidariu
sias aplinkybes, yra pratęsta iki
naujos sportinės vadovybės su
darymo. Sąryšyj su tuo, Vyr.
FASK-tas spaudoje buvo pa
skelbęs keletą atsišaukimų bei
aplinkraščių, tačiau, nesiimant
tolimesnės iniciatyvos nei iš pa
čio FASK-to, nei iš sporto klu
bų, tas reikalas ir likdavo ap
marintas. Paskutiniu metu, di
delę propogandą šiuo klausimu
padarė Br. Keturakis ir P. Mic
kevičius, savo, prie "Draugo"
dienraščio redaguojam a a e
"Sporto Pasaulyje", be paliovos
talpindami sportinio gyvenimo
sureguliavimą ir pagyvinimą lie
čiančius ir, šiam reikalui kon
krečius projektus siūlančius
straipsnius.
Remiantis dviejų metų prak
tika pasidarė aišku, kad, pakol
kas nors nesiims konkrečios ini
ciatyvos didesnes sportines var
žybas surengti ir sporto atstovų
suvažiavimą sušaukti, ši proble
ma dar ilgą laiką vilkinsis neiš
spręsta. Tokios iniciatyvos pir
mieji ir susiprato imtis Toronto
LSK "Vytis". Taigi, nežiūrint,
kad visa mūsų išeivijos masė
zacija vykdoma skubiai.
Rumunija Valymai ir šnipų
bylos yra nuolatinės ir komu
nistiniai vadai nurodo, kad tai
yra tik pradžia. Rumunams sa
koma, kad jų lojalumas turi bū
ti nukreipta® tik Sovietų Są
jungos link.
yra susispietusi JAV-bėse, ši
garbe atitenka Kanados lietu
viams. žiūrint iš kito taško, To
rontas, gal būt, ir yra patogiau
sia vieta tokiam sąskrydžiui su
rengti, nes iš JAV-bių Kanadą
įvažiuoti jokių ypatingų kliūčių
nėra, o iš Kanados JAV-bes,
beveik, neįmanoma taipogi ir
savo geografine padėtimi To
rontas yra maždaug vidurys di
desniųjų lietuviškų kolonijų
Šiaurės Amerikoje.
Rengėjai, norėdami kuo efek
tingiau šias žaidynes pravesti,
kreipiasi lietuvišką visuomenę
JAV-bėse ir Kanadoje, prašyda
mi paskirti pereinamąsias dova
nas žaidynių nugalėtojams ar
kitokiu būdu šį reikalą paremti.
Lietuviškoms kompanijoms ir
privatiems biznieriams tai būtų
puiki proga paremti lietuvišką
reikalą, kartu, gi, ir padaryti
gerą reklamą savo bizniui.
Visų mūsų, netik sporto mė
gėjų, bet ir platesnės visuome
nės pareiga yra šį Toronto LSK
"Vyties" pasiryžimą tiek mo
rališkai, tiek ir materiališkai pa
remti! Bielskus
4
ĮDOMIOS KREPŠINIO
RUNGTYNĖS
Sekmadienį, spalio 14 d., I :K)
vai., Town Club salėje,
2612 Prospect Ave. (ten pat,
kur buvo krepšinio rungtynės
su Detroito "Kovu"), įvyks
draugiškos krepšinio rungtynės
tarp LSK "žaibo" juniorų ir
seniorų. šios rungtynės bus
kontrolinio pobūdžio, tikslu su
daryti LSK "žaibo" reprezenta
cinę komandą Toronto žaidy
nėms. Entuziastingi juniorai ti
kisi lengvai savo varžovus su
doroti, tačiau seniorai savo ruož
tu, pasiryžę nesiduoti jaunik
liams nulenkti savo kietų spran
dų. Laimėjusieji sudarys bran
duolį reprezentacinės komandos.
Sportu besidomintieji yra kvie
čiami atsilankyti, pasižiūrėti
Clevelando lietuviškojo krepši
nio lygio.
STALO TENISO VARŽYBOS
Ateinančios savaitės pirma
dienį, antradienį, trečiadienį ir
ketvirtadienį, spalio 15, 16, 17
ir 18 d., lietuvių salėje vyks
kontrolinės stalo teniso rungty
nės vyrams ir moteris. Bus žai
džiama taškų sistema, t. y. kiek
vienas su kiekvienu. Pirmas tris
vietas laimėjusieji atstovaus
LSK "žaibą" Toronto žaidynėse.
Spalio 21 d., sekmadienį,
11:30 vai., lietuvių salėje įvyks
stalo teniso rudens turnyras.
Programoje vyrų, moterų, jau
nučių ir mergaičių vienetai ir
vyrų dvejetas.
{TEMPTAI RUOŠIASI
TORONTO žAIDYNĖBflg
Clevelando LSK "žaibo" spor
tininkai tikrai įtemptai suskato
rengtis Toronto žaidynėms, ku
rios įvyks spalio 27-28 d. "žai
bas" dalyvaus visuose šių žai
dynių programoje numatytuose
dalykuose, būtent, vyrų krep
šinyje, tinklinyje ir stalo tenise,
moterų tinklinyje bei stalo teni
se.
I V A
Anatolijus Dagys
PAžELGUS PRAEITIN
SENIAU IR DABAR
K. S. KARPIUS
1890 spalio- Mahanoy Ci
ty, Pa., Įvyko "Lietuviško^Susi
vienijimo Amerikoje" 5-tas- sei
mas. Lenkininkai tapo apgalėti:
išmestas pirmininkas Butkevi
čius, pirmininku išrinktas kun.
A. Burba. Lenkininkai su Bač
kausku ir Butkevičium įsteigia
kitą "susivienijimą", vėliau pra
nykusi.
1898 spalio 5 Baltimore e
paliovė ėjęs laikraštukas "Kar
das". A. Lalis už poros savai
čių pradėjo leisti "Naują Drau
giją".
1907 spalio 1 "Vienybė
Lietuvnikų" persikėlė iš Ply
mounth, Pa., Brooklyn, N. Y.
1914 spalio 1 Brooklyn, N.
Y., įvyko antras Amerikos Lie
tuvių visuotinis seimas, sąry
šyje su I pasauliniu karu. Da
lyvavo 270 draugijų delegatų iš
i vairių kolonijų, šiame seime
liet. katalikų srovė nedalyvavo,
ii Ohicagoje atlaikė savo seime
lį. Brooklyno seime pasirodė so
cialistų daugiau, tai nors įkur
ta Lietuvos šelpimo Fondas, bet
kad socialistai atmetė Lietuvos
nuo Rusijos skyrimo (ar bent
tininkai atlaikė savo atskirą sei
mą, dalyvavo 102 delegatai,
įsteigta Lietuvos Gelbėjimo ir
Autonomijos Fondas. Pirminin
kas Dr. J. šliupas, sekr. J. O.
Sirvydas, iždininkas T. Paukštis.
1914 spalio 4 Brooklyne da
lyvavę tautininkai įkūrė savo
Lietuvių Tautininkų partiją
(virtusia Amerikos Lietuvių
Tautine Sandara). Valdyba:
pirm., Dr. K. Drangelis, sekr. R.
Karuža, ižd. T. Paukštis.
1919 spalio 1 Lietuvių įpra
šytas kongresmanas La Guar
dia įnešė kongrese rezoliuciją
skirti $15,000 įstefgimui pirmo
U. S. konsulato Lietuvos Res*
publikoje.
1919 spalio lietuviai ir
ukrainiečiai surengė Brooklyne
milžiniškas demonstracijas prieš
lenkus (liet. socialistai nedaly
vavo, net išjuokė tai).
RAŠYTOJŲ VARGAI
Mūsų rašytojams, dabar Ame
rikoje susigrupavusiems, darant
savotiškas išvadas apie knygų
rašymą ir honorarus, noriu pa
stebėti, kad tik neseniai viena
didelė Amerikos knygų leidykla
paskelbė turinti savo lentynose
sukrauta net 13,000 paskirų au
torių knygų rankraščių, kurie
vargu kada pamatys pasaulį
spausdintos knygos pavidale. O
Amerikoje yra šimtai knygų lei
dyklų.
Tas parodo, kad ne tik lietuvių
rašytojų veikalams išvysti pa
saulį knygos puslapiuose yra
sunkumų. Visose knygų leidyk
lose ir namuose amerikoniškų^
autorių rankraščių guli, galiu
drąsiai sakyti, šimtais tūkstan
čių.
Bet, kadangi šalis didelė, kny
gų spausdinimas eina, pardavi
mas ir knygų biznis eina, iš ša
lies žiūrint atbodo, kad ameri
kiečiams rašytojams sąlygos ro
jiškos.
Ne vienodai, ir ne visiems pel
ningai sekasi knygų rašymas ir
leidimas. Vieni rašytojai, prasi
mušę pirmas eiles, gauna už
savo rankraščius, kitų knygos
leidžiamos susitarus mokėti
autoriui nuošimtį (daugiausia
121/2?' nuo parduotų knygų.
Kurių knygas perka, kad ir ma
žiukas nuošimtis sudaro jiem$
pakenčiamas pajamas, iš kurių
gali pragyventi. Kitų pasirodo
kokia viena knyga ir daugiau
niekas jų rankraščių nesiima
leisti. Kiti kaip nors leidžia pa
tys savo lėšomis, ar gauna šiaip
paramą.
Lietuviams rašytojams, gaila,
turiu pasakyti, atsidūrus sveti*
mojė šalyje, kur palyginti mažas
skaičius lietuvių gyvena labai
nenormaliose sąlygose, reikia
bent laikinai užmiršti apie ho
norarus, nes nėra kas turi tūks
tantines sumas rašytojams už
jų kūrinius mokėti. Jei kuri
spaustuvė ir pajėgs išleisti ko
kią knygą, ji neturi pinigų au
toriui honorarą mokėti. Autoriai
lai susitaria imti tam tikrą nuo
šimtį nuo parduodamų knygų.
Kas pajėgia, gali bandyti leisti
savo veikalus savo lėšomis, bet
rodos tokių irgi bus mažai.
Mūsų rašytojai Amerikoje iš
savo kūrinių lai nesitiki pragy
venti, to niekad nepasieks. Nėra
ko prikaišioti "dolerines sroves"
ir "automobilines sąlygas". Ame
rika ne mūsų namai, čia duona
balta, bet ji neskani, ir ji daug
sunkiau pasiekiama kiekvienam.
Aš, patyręs knygų leidimą
Amerikoje, pats savo galimybė
mis išleidęs apie 40 savo ma
žesnių ir didelių veikalų, galiu
tik sutikti su Memmingeno
"Tremties" nr. 57 M. M-nio pa
reikštomis mintimis jo straips
nyje, "Sena duona, nebendradar
biavimas spaudoje ir literatūra".
autonomijos) ideją, tautininkai. lietUViij spaudoje kaip idealistai,
Bendradarbiaukit Amer i k o s
iŠ QpiiDn įąpin ^fili—l Jl0 11? dsb&r
ta"
savo tėvynės netekę žmones, ku-
riems kartu su visais lietuviais
privalo rūpėti tik Lietuvos ne
priklausomybės atkov o i a s.
TIE PATYS KALTININKAI?
Dirvos nr. 40-me buvo straips
nis, "VLIKas dar atidėjo susi
tarimo tvirtinimą", kuriame,
tarp atidėjimo priežasčių, viena
pažymima sekančiai
"Buvusi gauta L. šimučio ir
P. Grigaičio telegrama, kurioje
tie pasisako nepalankiai susita
rimui". Jiedu neabejotinai kal
ba visos ALT vardu visų
Amerikos lietuvių vardu!
Grįžkime 1940 metus, kuo
met Lietuvos Respublikos Pre
zidentas Antanas Smetona ren
gėsi Amerikon atvažiuoti. Tada,
jau suorganizavus Amerikos
Lietuvių Tarybą, kai buvo pa
tirta, kad p. Prezidentas jau ga
lutinai pasiruošęs Amerikon iš
keliauti, Lietuvos pasiuntiniai
Europoje pradėjo gauti telegra
mas iš Amerikos, tvirtinčias, esą
"p. Smetona Amerikoje turi
prastą vardą, jis čia nepageidau
jamas ..ir diplomatai buvo
raginami atkalbinėti p. Prezi
dentą Amerikon nevažiuoti.
Aukokimės visi kuo kas galime atstovai Europoje buvo verčiami
savo tautos gyvybės išlaikymui
taip teprivalome galvoti da
bar.
Nenorą, kad p. Prezidentas pas
mus važiuotų pareiškė pirminin
kas p. šimutis Amerikos Lietu
vių Tarybos posėdyje Chicago e
lapkr. 15, 1940 m., lyg užves
damas mintį, kad ALT oficialiai
pareikštų mūsų spaudoje, kad
Lietuvos prezidentas "Ameriko
je nepageidaujamas". Tame
ALT posėdyje šiam jo pareiški
mui aš pasipriešinau, ir ALT
oficialiai jokio nutarimo nedarė,
tik Naujienos (Grigaitis) ir
Draugas (šimutis) varė savo at
kaklų Lietuvos Respublikos Pre
zidento neigimo darbą, kurio ne
siliovė varę jam atvažiavus.
iqKq„ir
Ti
v.Q
6
O
SfuO
iSlj KSS
nm,v1al,VISŽi
MInM Tiet,,.
yra iš ano nepriklausomos Lietu
vos laiko išlikę.
Kad Lietuvos diplomatiniai
iš Amerikos raginti p. Preziden
tą Amerikon nevažiuoti, mes pa
tyrėme tik kai p. A. Smetona at
važiavo Amerikon ir savo kal
boje, per priėmimą New Yorke
kovo 13 d. (1941), pasakė: "Iš
Amerikos buvo daroma spaudi
mai, kad aš Ameriką nevažiuo
čiau, kad aš turiu ten prastą
vardą. Aš atvažiavau parodyt
jums savo gerą vardą!"
it
1951 spalio 11 d. Nr. 41
šie p. Prezidento žodžiai Nu
kėlė daugiau kaip 400 dalyvių
tarpe didžiausias ovacijas.
Keistas reiškinys buvo p. Pre
zidento priėmimo dieną. Mūsų
katalikiška visuomenė buvo nu
statyta nedalyvauti, kunigai vi
sai neatėjo priėmimo vakarie-'
nę, uždraudė net savo vargonin
kams dalyvauti. Bet, kad nepa
sirodytų atvirais priešais, A.
Liet. Katalikų Federacija dele
gavo nuo savęs iš viso vieną
asmenį Lietuvos Prezidento
priėmimo komitetą...
Išvados aiškios.
Galima numanyti, kad ktis ki
tas kaip tiedu patys šimutis
ir Grigaitis kurie ir dabar
VLIKui telegramas siuntinėja
reikšdami nepalankumą VLIKo
susitarimui su Diplomatų Kole
gijos šefu p. Lozoraičiu, ir 1940
metų pabaigoje dirbo įkaitę te
legramomis įtikinti, kad Lietu
vos prezidentas Amerikoje "ne
pageidaujamas" ir kad nebūtų
leidžiamas čia važjuoti...
KAS VERČIA TAI DARYTI?
Jessūp Berlyno blokados
baigimo konferencijos atstovas.
Jessup keliaujantis Tru
mano ambasadorius.
Jessuji Trųmano nominuo
tas U.S. atstovu United Na
tions.
Jessup kaip tik dabar pa
ties kongreso tyrinėjimų komi
sijos tardomas kaip komunistų
šalininkas, kuris su Owen Lat
timore darė visokius spaudimus,
kad Amerika neduotų Kinijos
nacionalistams pagalbos, kad Ki
nijos komunistai, kaip "žemės
reformos" kovotojai, pavergtų
Kiniją kogreičiausia, kad Formo
zos sala būtų grąžinta komunis
tinei Kinijai ir kad Amerika pa
sistengtų pripažinti komunisti
nę -Kinijos vyriausybę ...
formance \n\n Yes, the "wonder-washer" because
does the most wonderful job of automatic
washing rinsing damp-drying ever
known! No other automatic washer can
match it. It's unique, patented, guaran
teed. It has 42 years of leadership back
Of it. See ABC-O-MATIC today I
AUTOMATIC LEVELING
A
self-leveling device that compensates
for the difference! in floor level, lets
washer stand firmly. No bolting down.
NEW, softer action,
washes cleaner
SIGNAL LIGHT
Light Indicator is on when /nachinė Is tn
operation. Goes off when cycle is com*
pleted. Saves steps to laundry room.
ONLY ABC GIVES YOU THESE MATCHLESS FEATURES!
SHAMPOOS the clothes NEW, exclusive rinsing QUIET, smoother pa*
NEW, exclusive rinsing
action
EASIER on the clothes
EXCLUSIVE Spia-Air* damp-drying
SUOPIS FURNITURE
6921 Wade Park Av#» /EX 1-0911
4ĮEARLESS AUTOMATIC
TRANSMISSION
Simple design and engineering fei
quiet, trouble-free operation long life
FEWER working parti

Dirva = Field. [volume], October 11, 1951, Image 6
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], October 11, 1951, Image 6 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], October 11, 1951, Image 6
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current