Dirva = Field. [volume], October 18, 1951, Image 3

About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

                
Nr. 42 1951 spalio 18 d.
"Darbininko" Nr. 36 rašo:
"Valstybės Departamentas
pereitą savaitę atsiuntė
BALFui kvietimą dalyvauti
UNESCO konferencijoje, kuri
New Yorko Hunter College
patalpose įvyksta ateinančių
metų pradžioje. Lietuviams
skiriama dvi vietos."
Gal vyks Vincas Krėvė? J.
Aistis? Kirša? Santvaras? Braz
džionis? O gal VLIKo (kiek daug
partijų, kokios jų programos
gražios!) įgaliotinis (ar 2-4, o
BALFo pakomisijos narys ar
gal ir visi įgaliotiniai?) Gal
BALFo pakomisijo® narys ar
nariai
Dievelink, čia nepažeidžiama
veiksnių grabe ir jų reikšmė jų
darbo ribose, bet iš anksto sie
loj amasi mūsų kultūros atsto
vavimą iš esmės. Juk iki šiol,
kalbėkime atvirai, turimfe viso
kių tarpgrupinių, tarpsrovinių ir
kitokių vadybų, bet neturime
sumanumo ir valios eiti pa
saulį ir nešti Lietuvos kančią
per kultūrą kultūrininkus.
UNESCO konferencijų jau bū
tą įvairiuose žemynuose, bet
mes vis šalia kelio vieškelėlio.
"Sykį mus gynė Libano atsto
vas, kitąsyk estas intelektualas,
tas pats, kurį neseniai ginčuose
dėl diplomatijos šefo ir VLIKo
susitarimo keli laikraščiai pašai
piai p. Lozoraičio švogerium"
va&ino. Estas Aleksis Rannit
kritikų konferencijoje skaitė
studiją "M. K. Čiurlionis abs
traktinio meno pionierius." Mes
abiem atvejais nei ačiū nei iš
grauš ...
Mūsų kaimynai veikia ir per
UNESCO, ir per PEN CLUBą,
ir per kitas žurnalistų ar rašy
tojų sąjungas. Pas kaimynus
rašytojas ir žurnalistas reikalin
gi žmonės, o pas mus nepato
gūs daiktai (tik atsiminkime,
kai vienas Chicagos laikraštis,
negalėdamas atremti Br. Railos
argumentų, per kelis numerius
šaukė: "rašte pamokytas vy
ruks", "rašto ragavęs vyrelis"
ir ttt.).
"Amerikos Balsas" prieina
mas tik išrinktiesiems (skaityk:
JAV piliečiams). Tai tuo pačiu
dėsniu: kaip karo pramonėje,
taip ir "taikos gamyboje" (in
formacijoj). Bet tautiniams ko
mitetams prie Laisvosios Euro
pos duota laisvė. Mes tą laisvę
pa jungėm tarppartiniam susi
klausymui, visai pamiršę rašyto
jus, žurnalistus, mokslo atsto
vus.
Neseniai "Lietuvių Dienose"
teko matyti spaudos konferen
ciją pas mūsų komiteto vadovą.
Toli man tokias konferencijas,
tai tegu bus leista paklausti per
spaudą:
Lenkai per komitetą gavo
stipendijas vienam poetui ir vie
nam rašytojui, o mes ar galim
tuo fondu pasinaudoti? Rodos,
yra kažkokios sąlygos, bet jos
visada atitinkamos, kai netrūks
ta tinkamų žmonių. Ar prof. V.
Biržiška negalėtu, stipendiją
gavęs, atsidėti JAV lietuvių is
torijai rašyti? O prof. J. Puzi
nas? O prof. V. Maciūnas? O
amžinai sumanymų pilnas ir lie
tuvių tautosakai pasiaukojęs
prof. J. Balys?
Bet iškopkime iš aukštosios
politikos daubų visuomenės ly
gumas. Kai apsidairai, ir. čia
pelkes, raistai. Prieš metus j*
Aistis "Drauge" rašė:
"Kūrėjas turi būti laukiamas,
tai yra, pati visuomenė turi kū
rybingai nusiteikti. Ir tai yra
pagrindinė ir būtina kiekvieno
kūrėjo sąlyga. Bendruomenė tu
ri kūrėją mylėti arba galop ne
apkęsti, bet ji neprivalo būti jam
abejinga, nes tai rodo, kad jai
kūrėjo nereikia. Lietuviškoji vi
suomenė, be labai retų išimčių,
rašytojo nemato ir nepasigenda,
talentas nėra kasdieniškas reiš
kinys, tai ypatinga ir reta dan
gaus dovana: sunku jo sulaukti,
bet- pigu pražudyti.*
Kas ūmūs bus?
"Sandaros" technikinis redak
torius, kaip tinkamas, šit ima
ir perdirba poeto H. Radausko
eilėraštį. Dar pyksta, kai poetas
nustemba. Aure, Kanados "Rū
ta" rašytojo A. M* Katiliškio
novelę perspausdina atskiru
sp&usdiniu visai jo neatsiklausu
si. Taip pasielgia ir su rašyto
ju B. Gražuliu. B. Gražulis vi
suomenei pristatomas kaip
"viengungis", o A. M. Katiliškis
"sutuoktas" su L. Šeštokiene
(Vokietijoje visai be reikalo iš
leidusia vieną bandymą groži
nę literatūrą). A. M. Katiliškis
atviru laišku pasiskundžia vi
suomenei. Jo balso neparemia
netgi Rašytojų draugija.
Kai poetas H. Nagys Kanados
"Nepr. Lietuvoje" pasisakė prieš
grafomanus, vos pats nepateko
raganų laužą. Grafomanai ir jų
draugai ėmė, be kita ko, tyčiotis
iš H. Nagio atsiekto mokslo
laipsnio. Rūstu buvo skaityti vi
sos tos grafomanų gynėjų mig
Paskaityti laikraiSItis patar
čiau kiekvienam. Ko tik ten ne
rasi! Reikia tiktai mokėti. Ne
kalbėsiu apie paprastą informa
ciją. Tą suras kiekvienas raštin
gas žmogus, jei priešais jo padės
juoda ant balto. Bet, mat, su
rasti dalyko tikrą esmę, gauti
paskatinimą tą pajėgia tik
tai tokie dvasios milžinai,
kaip ... Bet aš jau čia nenorė
jau kalbėti apie savę.
Imkime, pavyzdžiui misterio
Dono Vartono projektą, šis po
nas sugalvojęs, kad visų metų
švenčiamos dienos, iš viso 68,
būtų iškeliamos metų pabaigą
ir tada būtų galima atsišvęsti
kaip reikiant. Tai būtų taip:
jūs pradėtum dirbti sausio 1 d.
ir nenutrauktum darbo iki pat
spalio 24 d. Tuomet metinė nor
ma būtų užbaigta, ir jūs ramiai
galėtum švęsti iki pat Naujų
Metų. Sakysim,. Velykos būtų
apie lapkričio 1 d., Sekminės
apie gruodžio pradžią, Joninės
sutaptų maždaug su Liucijomis,
o Kalėdos būtų per pat Kalė
das. Koks puikus tada būtų gy
venimas! Metinis uždarbis kiše
niuje, kasdien atsipagiriok iš
vakarykščio, ilsėkis ir švęsk.
Genialus projektas sakysi
te jūs.
Nieko panašaus! Jei jūs šį
projektą piripajžįstate genialiu,
tai ką pasakysite apie manąjį?
Tai bus jau supergenialus!
Prašau:
Misteris Donas Vartonas su
skaičiavo 297 darbo dienas. Dir
bant po 8 vai. kasdien, kiekvie
nas per metus turėtų atidirbti
2376 valandas. Bet metai juk
turi iš viso 8760 valandas. Jei
jau, einant šio genialaus laiko
suskirstytojo projektu, žmogus
gali dirbti be poilsio ir laisvos
lėlės. Tetrūko,' rodos, šūkio: ša
lin raštinguosius, tegyvuoja gra
fomanija ir visokeriopas chamiz
mas
Ak, mums stinga, gali šalty
ti, visai neturime kritikos. Vie
nas A. Rimydis (rašytojas ir
žurnalistas), pasipiktinęs šįmete
literatūros premija ir tai viešai
pareiškęs kaip atskirą nuomo
nę (mat, buvo kūrybos vertini
mo komisijoje) yra graži vaivo
rykštė apniukusio padangėj.
Čia švaros priežiūra priklauso
iš tikro rašytojams, ir tik jiems.
Jei būtų kritikos, greičiau dingj
tų akiplėšos sapnininkai, kara
lienes Matildos, Jazminai su
"moterimis, nuo kurių pabėgo"
ir visi kiti ne kūrybos ilgesį
skelbią, bet žemam bizniui pasi
šovę vertelgos ir grafomanai,
Džunglių papročiai naikintini vi
sur ir drąsiai, nes tautinė kul
I tūra šitai šviesiosios Lietuvos
atvaizdas. J. Cicėnas
NAUJIENA LITERATŪROS MĖGĖJAMS!
JAU ATSPAUSDINTA IR PARDUODAMA POEZIJOS
Pasilieku prie savo projekto
Feljetonas su epilogu ir post scriptum
ANTALOGUA
Z E
ŽEMĖJE telpa brandžiausia kūryba: Juozo KĖKŠTO, Kazio
BRĄDŪNO, Alfonso NYKOS-NILIŪNO, Vytauto MAČERNIO ir Hen
riko NAGIO.
dienos 297 dienas, tai kodėl jis'
negalėtų dirbti be pertraukos
2376 valandas? Juk darbo laiko
ilgumas lygiai tas pat. Tuomet
per metus reikėtų dirbti tiktai
99 dienas. Puiku! sakysim, pra
dėtum sausio 1 d. 00:00 vai.,
"procavotum" iki balandžio 9
d., 12 vai. nakties ir baigta! Lai
kas prabėgtų nejučiomis. O koks
tai būtų poilsis! 264 dienos.
jas būtų galima sutalpinti ne
vien kalendoriuje pažymėtas
šventes, bet dar ir visas savo,
žmonos, vaikų, dėdžių ir tetų
vardines ir gimimo dienas, spa
lio revoliucijos sukaktį ir daug
ką kitą. Ką jūs dabar sakysite?
Nieko jūs nesakysite tai jums
tokia staigmena, kad nebegalite
nei išsižioti. Ar čia ne galva?
Misteris Donas Vartonas su sa
vo šluba fantazija gali eiti po
šimts pypkių.
Šis projektas jau perrašytas
ant gražaus, balto popieriaus ir
tuojaus jis keliaus UNO ple
numą patvirtinimui, kol man
kas nors kitas nesuskubs už
bėgti už akių. Dar tik užlipinsiu
pašto ženklą.
Bet staiga man ateina galvą
vyručiai, dar gi toli gražu
ne viskas!
Imu skaičiuoti iš naujo. Pa
gal veikiančius įstatymus žmo
gus skaitosi darbingas nuo 18
iki 65 metų amžiaus. Tai sudaro
47 metus arba (žiūr. pirmo pro
jekto apskaičiavimą 99 die
nos kasmet) 4653 darbo dienas
po 24 vai., tiksliau tiesiog 12
metų ir 9 mėn. Kodėl gi visą šį
laiką neatidirbti ištisai? Pav.,
18 metų amžiaus jaunikaitis
pradeda dirbti 1952 m. sausio 1
d. ir baigia darbą 1964 m. rug
sėjo 27 d., turėdamas 30 metų
8 mėn. ir pilnas 27 dienas. Dar-
Antalogiją redagavo KAZYS BRADŪNAS, o studijinį įvadą,
parašė JUOZAS GIRNIUS.
ŽEMĘ išleido "LIETUVIŲ DIENOS" 9204 S. Broadway,
Los Angeles 3, Calif. Knyga Guri 200 pusi., iliustruota ir atspaus
dinta dviem spalvom. Kaina $4.00. Ją galima įsigyti pas visus
"Lietuvių Dienų" atstovus. Cfovelandiečiai gali įsigyti ir Dirvos
redakcijoj.
I V A
Beveik per visus lietuviškus
laikraščius jau seniau praėjo ži
nutė, kad Hollywoode sužibo
nauja žvaigždė, kuri visų mūsų
pasididžiavimui esanti lietuvai
tė. Kadangi lietuviški laikraščiai
čia turi nedaug korespondentų,
tai atrodo, kad tie pranešimai
buvo tik paprastas vieno laik
raščio paduotos žinutės nusira
šymas iš kijo laikraščio.
žinoma, tai nieko bloga. O
ypač, kai dalykas liečia reikalą,
kuriuo lietuviai galėtų pasidi
džiuoti, kuris didina jų garbę,
kuris parodo, kad ir lietuviuose
yra gabių žmonių.
Deja, ta žinutė apie naują lie
tuvišką Hollywoodo žvaigždę
tiek daug garbės mums dar ne
suteikia. Laikraščiai, kurie apie
tai rašė ir teberašo, aklai kar
toja gandą.
Negalima ir norėti, kad būtų
daug tiesos, kai apie Hollywoodo
"lietuviškus reikalus" rašo ko-
bą jis baigia ne rugsfjo 30 d.,
kaip jūs tai apskaičiuotumėt,
nes iš šių 12 metų treji metai
ilgieji, turį po vieną darbo die
ną daugiau (žiūrėkite, ir tai ne
pamiršta!). žodžiu tariant, bai
giant savo amžiaus darbo nor
mą, žmogus kaip tik geriausiame
amžiuje, kuomet tikrasis gyve
nimas dar tik prasideda. Tada
jam gana laiko apsivesti, augin
ti vaikus, pirkti namus ir auto
mobilius, pasiginčyti apie poli
tiką ir leistis pramogų kelio
nes. Eventualus sirgimas ir mi
rimas iškeliamas laisvalaikį.
Jei kuris nors paskui savo ma
lonumui susigalvotų kokią die
ną padirbėti, tai jis už tai gau
tų pilną antvalandžių atlygini
mą.
Ko gi daugiau benorėti?
Epilogai
Kai šį savo projektą prieš iš
siunčiant Lake Success'ą pa
skaičiau žmonai, ji su užuojauta
pažvelgė manę, pasiėmė iš ko
modos piniginę ir išėjo. Po va
landėlės ji grįžo, nedideliu ry
šiuliuku nešina. Jame,, kaip pa
sirodė, buvo dvi guminės pūs
lės. Viena jų ji prikimšo ledo
kubais ir, nežiūrėdama mano
protestų, uždėjo man ant gal
vos. Ką padarysi dėl šventos
ramybės šeimoje turėjau nusi
leisti.
"Kokiems galams
tu
pirkai
dvi pūsles?" paklausiau.
"Antrą nusiųsiu misteriui Do
nui Vartonui", ataakė jinai. "Ti
kiuosi, ir jis turi žmoną ir šal
dytuvą."
Post scriptum
Nepaisant visų pūslių su le
du, aš vis dėlto nenusileidžiu ir
pasilieku prie savo projekto.
Toks darbo laikas neįmano
mas sakysite jūs.
Bet argi jūs manote, kad su
per-ant genialaus visų genijų ge
nijaus, Tėvo ir Mokytojo, Sibiro
vergų stovyklose praktikuoja
mas darbo laikas daug kuo ski
riasi nuo mano projektuojamo?
Scaramouche
DIRVĄ UŽSISAKYTI
galima ir šiandien, nėra reikale
laukti nei metų, neį menesk
pabaigei!
Ne kiekvienu „lietuviškumu" galima džiaugtis
respondentas iš Toronto, Kana
dos. "Naujienų" 231 nr. buvo
straipsnelis apie tą "kylančią
žvaigždę" Mari Aldon (Pau
liutę) su itin fantastiškais ko
mentarais.
Liūdna tikrenybė ta, kad lie
tuviams dar nėra pagrindo, net
nei mažiausio, tuo žvaigždės ki
limu didžiuotis.
Viena, kad filmų meno pa
saulyje Mari Aldon tuo tarpu
dar padanges neiškilo. Ruošia
ma su ja viena filmą Distant
Drums, bet kiek joje naujoji
aktorė sugebės pasireikšti ir
gauti platesnį pripažinimą, tuo
tarpu būtų dar per anksti kal
bėti. Vietos laikraščiuose pasi
rodžiusios kelios trumpos žinu
tės ir viena kita fotografija dar
nieko nepasako. Tai yra norma
li ir eilinė naujai ruošiamųjų fil
mų reklama. Tokių žinučių ir
nuotraukų dešimtimis kasdien
yra perpildyta Los Angeles spau
da. Laikraščiai yra sudarę mi
lioninius kontraktus su filmų
bendrovėmis, visi reportažai ir
net "kritika" eina tos grynai
komercinės reklamos dvasioje.
Niekas čia rimtai tuos garsi
nimus nežiūri, nes žino užkulisį.
Bet nei vienas lietuvis nepa
vydės, o tik džiaugsis, jei lietu
viško kraujo aktorius čia nors
kartą atrastų didesnį pasiseki
mą.
Tačiau kaip tik ir yra pats
liūdniausias reikalas su tuo "ky
lančios žvaigždės" lietuviškumu.
Čia atsiskleidžia visa tėvų ir vai
kų lietuviškumo drama Ameri
koje. Pavyzdys labai tipingas, ir
verta jį aptarti, nors tai būtų ir
labai nemalonu.
Ne vienas rimtas lietuvis spau
doje jau yra kėlęs balsą, kad są
lygos tai sąlygos, bet vaikų lie
tuviškumas vis dėlto lemiančiai
didele dalimi priklauso nuo tėvų
lietuviškumo, nuo jų sąmonin
gumo ir lietuviško patriotizmo.
Jei tėvai niekina buvusią tėvynę
ar bent jai yra šalti, tai negali
ma laukti, kad jų vaikai tai tė
vynei parodytų kiek mailės.
Abudu "žvaigždės" tėvai yra
gryni lietuviai, prieš 25 metus
išvykę iš Lietuvos Kanadą,
prieš kelis metus persikėlę čia
Hollywoodą. Kam su aktorės tė
vu čia yra tekę kalbėti apie Lie
tuvą, tas tuojau įsitikino, kad
apie savo gimtinę gero žedžio
jis nėra pasakęs. Iš rausvo žmo
gaus (jei nepasakyti dau
giau ...) to neįmanoma reika
lauti. Joks vaikas neišaugs ir
nesijaus lietuviu, jei iš tėvų gir
dės tik šmeižiančias ir žemi
nančias žinias apie buvusią tė
vynę. Kiekvienas Hollywoode
gyvenantis lietuvis, kuriam tik
buvo progos įsitikinti, žino, kad
Marija Aldona nekalba lietuviš
kai ir niekad nenori kalbėti. Gi
musi Lietuvoje ir su tėvais vai
kystėje lietuviškai kalbėjusi (kol
jie kiek pramoko angliškai), vi
sai aišku, kad mergaitė turėjo
lietuviškai mokėti ir dabar galė
tų dar mokėti, bent suprasti.
Bet ji nenori lietuvių kalbos.
Kitas faktas. Kai anksčiau
Naujienų korespondentas parašė
žinutę apie "kylančią lietuvaitę"
Hollywoode, tai aktorės motina,
ją susitikusi, ėmė labai piktai
priekaištauti, kam apie ją rašo.
Mat, tai gali dukteriai pakenk
ti ..."
O dabar Naujienų korespon
dentas iš Toronto džiaugiasi, kad
"pati žvaigždė spaudai duoda
muose pasikalbėjimuose visada
pasisako esanti lietuvaitė." Bū
tų įdomu žinoti, kur tokio turi
nio pasikalbėjimus koresponden
tas skaitė. Mes čia tokių pasi
kalbėjimų apie tą lietuvaitę ne
same skaitę. Tų pasikalbėjimų iš
viso buvo labai nedaug, ir nie
kad apie lietuvybę. Priešingai,
teko poroje vietoje užtikti infor
maciją, jog Mari Aldon yra "Ca
nadian born". Taip jos, matyt,
'N
(Mūsų korespondento iš Hollywoodo Calif*)
pačios pasisakoma. Ir jeigu Nau
jienų korespondento tvirtinimas
yra teisingas, kad ji gimusi Lie
tuvoje, tai turime dar liūdnesnį
faktą: negalėdama pasiskelbti
save esantį amerikiete, ji mela
gingai prisiskiria sau bent ka
nadišką kilmę, kad tik nuslėptų
lietuvišką kilmę. Vis kad "nepa
kenktų" karjerai...
žmogus, kuris ne tik nenori
būti lietuviu, bet ir savo kilmės
gėdisi ir tą kilmę falsifikuoja,
lietuvių tarpe negali rasti nei
simpatijos, nei pagarbos. Labai
abejotina, kad toks kailiamainis
rastų daug pagarbos ir kitų tar
pe.
Dar kartą pabrėžiame, jog tai
nereiškia mūsų linkėjimo, kad
jaunajai aktorei filmose nesi
sektų. Tačiau lietuvių spauda to
kiais atvejais turėtų būti atsąr
gesnė, patikrinti reikalą, idant
garbingos lietuviškumo bylos ne
maišytų su lietuviškumo išga
momis. Išgamų faktas mūsų tau
tai garbės nedaro. Kaip lygiai
niekam garbės nedaro vaikas,
kuris užsigina savo tėvų, kaip
lygiai tėvas, kuris užsigina sa
vo tėvynės, kaip lygiai ir paukš
tis, kuris savo lizdą teršia.
Tegu tai būna ir smulkmena,
bet ji tikrai būdinga. Kas dar
jaučia turįs lietuviškumo ir tu
ri žmogiškosios garbės, tas nie
kad nesigėdina savo tautybės
ar savo kilmės. Jievutė Paule
kiūtė su lietuviais noriai kalba
lietuviškai, kiek mokėdama ir
niekad nesigėdijo pareikšti, kad
yra neturtingų lietuvių imigran
tų duktė. Jos vyras Rockefelle
ris pats yra prieš vestuves spau
dai pareiškęs, jog jis veda lie
tuvaitę, doros ir garbingos tau­
tos tėvų dukterį. Nei Jievutel,
nei jam neatrodė, kad tai gali
kam "pakenkti". Per tūkstančiu
Amerikos ir pasaulio laikraščių
puslapius nuskambėjo lietuviš
kai rašomas Jievutės vardas ir
pavardė. Ir šiandien dar jis bū
na partiinimas. Ne taip, kaip da
bar vienas iš gražiausių lietu
v i k a u i n i v a A o
na sužalojamas, paverčiamas
"Aldon", matyt, vis kad tik "ne
pakenktų ..."
Pagaliau, ne vienas iš pratur
tėjusių ar kitose srityse Ame
rikoje pagarsėjusių žydų, nesi
gėdi pasisakyti "Lithuanian
born" ar bent kad gimęs iš Lie
tuvoje gimusių tėvų. Tik mūsų
"kylančioji žvaigždė", šimtanuo
šimtinė lietuviško kraujo duktė,
to gėdisi, slepia ar net klastoja
savo kilmę ir tautybę.
Tokiais atvejais todėl mes ne
turėtume gėdytis pasakyti tei
sybę, o juo labiau neturėtume
susigalvotomis pasakomis klai
dinti kitus lietuvius per laikraš
čius. Priešingai, mums nėra rei
kalo savintis išgamų ar tokių,
kuriems baisu prisipažinti esant
lietuviais. Ne kiekvienu "lietu
viškumu" galime džiaugtis ir di
džiuotis.
Istorija čia yra paprasta: t&*
vai užmušo vaiko lietuviškumą,
žiūrėdami Lietuvą plūstančiai,
kiek ji nebuvo raudonos spalvos.
O vaikas lietuvaite būti nenori
tėvų primokytas, kad tai gali
"pakenkti". Abejotina, ar su to
kia morale ir meno srityje pasfc
seks padaryti biznį.
AŠ SAKAU NUMERI
vvs^y^vys^^vyvvvv^v^
i jai
jr/ m-*
Tautietis
Skaityk
ir platiak
DIRVĄ!
x-V'S
i
olimo atstumo šaukimas dvi
gubai greitesnis, jei pasakot už
miestinį numerį. Tai modernus bū
das gauti geresnį, greitesnį patar
vimą.
Geresniam, greitesniam patamamui
turėkit savo numerių sąrašą
N -AAV \n\n E N A A
ne mada