OCR Interpretation


Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, November 08, 1951, Image 6

Image and text provided by Ohio Historical Society, Columbus, OH

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1951-11-08/ed-1/seq-6/

What is OCR?


Thumbnail for

1951 lapkričio 8 d. Nr. 45
KAS Iš TIKRŲJŲ
•TAISO*' ISTORIJĄ?^
Dar apžvalgininkas pasigiria,
wm
SENIAU IR DABAR
K. S. KARPIUS
"Naujienos", nr. 243, Apžval
goje, rašinyje "TAISO ISTORI
JĄ.", plačiau paliečia mano trum
pai "Dirvoje" paminėtą 1914 m.
spalio 1-3 Brooklyne įvykusį
tautininkų ir socialistų seimą
Lietuvos reikalais, kuris suski
lo tautininkams negalint su so
cialistais susikalbėti.
"Naujienų" apžvalgini n lt a s
pasigiria, kad socialistai tame
aeime turėjo "netoli dviejų treč
dalių daugumą" (kas ir buvo
apgailėtina, nes todėl jie ir grie
bėsi seime šeimininkauti). Tą
daugumą jie gavo, kaip vėliau
tautininkai susiprato, dėl ne
susitarimo seimo delegatų pro
porcijos klausimu.
"Naujienos" priskiria socia
listams tame seime kėlimą min
ties apie visišką Lietuvos nepri
klausomybę. (Jie sakę, kad kas
nors turės įvykti, jei karo eigoje
bus sugriautos Europos imperi
jos). Bet "Naujienos" taip rašo
dabar, o tame seime visai ki
taip tas klausimas jiems akyse
stovėjo.
kad jau 1916 metais "Naujieno- už Lietuvos nepriklauso
se" buvo serija straipsnių vieno
socialdemokrato iš Vilniaus, ko
dėl Lietuva turinti nutraukti vi
sus saitus su Rusija ir pasi
v,OT~,*viaiia0Iiaa.
^oi^aLemokratas bendra
darbis iš Vilniaus taip galėjo
galvoti ir rašyti, bet pačios "N."
Lietuvos nepriklausomybei ne
pritarė net 1918 metais.
Nors "Naujienų" apžvalginin
kas remiasi savo turimomis ži
niomis iš to laiko, ir gal atsimi
nimais bet tame straipsnyje ky
šo jo pastanga kalbėti apie
anuos laikus taip, kaip dabar
apžvalgininkas norėįų, kad būtų
buvę.
Aš čia apie tą seimą patiek
siu savo turimas žinias, kurios
atskleis tikrą to seimo vaizdą ir
socialistų pažiūras Lietuvos
nepriklausomybę.
Seimo metu jau dirbau Brook
lyne, "Vienybės" spaustuvėje,
turėjau progos dalyvauti tame
seime. "Vienybė" dėjo seimo
aprašymus ir komentarus tokių
žymių žmonių kaip dr. J. šliu
pas, R. Karuža, J. O. Sirvydas.
Apie tą seimą rašė, prieš ir po,
ir "Lietuvoje" B. K. Balutis ir
"Tėvynėje" V. K. Račkauskas.
Be to, Sirvydas buvo seimo ant
rasis sekretorius, kuris savo
straipsniuose "VienyJteje" rėmė
si seimo protokolu.
Kiek to laiko socialistams,
ypač. jų vadui P. Girgaičiui, rū
pėjo Lietuvos reikalai už socia
lizmo riby, pamatysime toliau
Iš tų žinių skaitytojai matys,
ar aš "taisiau" istoriją. Mums
žinoma, kad "Naujienų" red. ir
socialistų vadas labai mėgsta
istoriją keisti, net braukyti,
kaip parodo jo pastangos norint
išbraukti iš Lietuvos istorijos
1926-40 metų laikotarpį, dėl to
kad tada Lietuvai vadovavo An
tanas Šmetona.
"Naujienos" nėra abejonės, ir
dabar stengsis užginčyti ir
braukti tas dalis, kas bus čia
apie jas ir jų vadą pasakyta.
Bet mums žinoma, jog visos
Grigaičio pastangos tais laikais
buvo tokios, kad jeigu 1917 me
tais Rusijoje būtų laimėję men
ševikai, vietoje bolševikų, tai i
Vilnių būtų nupleškėjęs P. Gri
gaitis stengtis laikyti Lietuvą
prijungtą prie Rusijos, kaip tą
darė Kapsukas (Mickevičius),
'rr.-la virtęs bdlševiku. Juk ir
Grigaitis tiki Marksą ir abiejų
ta pati raudona vėliava
Yra žinoma, kad P. Grigaitis
buvo iš tų revoliucionierių, ku
rif Lietuvoje kovojo prieš ca
rizmu, daužydami monopolių
langus, kai patriotai lietuviai
kovojo už tautos teises. Pabė
gęs iŠ Lietuvos 1905 metų re
voliucijos pasėkoje, iš Europos
Ameriką jis buvo atvežtas lie
tuvių darbininkų sudėtomsi au
komis.
1914 metų seimas buvo pava
dintas "Antras Amerikos Lietu
vių Visuotinis Seimas" (pirmu
skaitomas 1906 metais sušauk
tas Philadelpbijoje, sąryšyje su
Rusijos 1905 metų revoliucija).
PAŽVELGUS PRAEITIN
žemiau bus tandžiai sutrauk
tos 1914 m. žinios, kurios paro
dys, kaip mūsų socialistai Ame
riko e rūpinosi Lietuvos nepri
klausomybe, kuo "Naujienos"
dabar nori pasigirti, klastoda
mos istoriją:
1917 m. gruodžio pabaigoje,
"Naujienose" 298 nr., socialistų
vardu buvo agituojama "Lietu
vai pasilikti prie Rusijos".
1918 m. liepos 1 d., socialistų
įsteigtos darbininkų tarybos
(vadinasi, jie buvo atsiskyrę
nuo bendro veikimo su kitais
lietuviais) vardu, tos tarybos
pradininkas P. Grigaitis, "Nau
jienose" rašė: "Lietuvos nepri
klausomybės obalsis netikęs
daugeliu atžvilgių. Tie žmonės,
mybę stoja, turės neužilgo savo
obalsf mesti." (O jau buvo po
Lietuvos Nepriklausomybės pa
skelbimo, kai tauta ryžosi krau
ju ir crvTvhėmis įgyvendinti sa
vo paskelbtą principą ir įgy
vendino)
SEIMO ŽINIOS:
Mandatas priiminėjant, kal
bėjo dr. J. šliupas, ragindamas
lietuvius vieningai dirbti...
"Naujienų" red. P. Grigaitis ...
pasakė atstovaująs socialistų
srovę, kuriai darbininkų reikalai
busią pirmesni, nežiūrint kokia
Lietuva būtų, autonominė ar
nepriklausoma. "Keleivio" red.
(soc.) Michelsonas sakė, svar
biausias klausimas tai autono
mijos, visiškai nepriklausomy
bei principe jis priešingas, nes
lietuvių tauta maža, savystoviai
valdytis nepajėgs ... Lietuvių
Daktarų Dr-jos atstovas (taut.)
Dr. K. Drangelis pareiškė: Lie
tuva per devynis metus (nuo
spaudos atgavimo K.) spar
čiai pažengė, tuo parodė turinti
ganėtinai pajėgumo pilnu ne
priklausomu gyvenimu gyven
ti...
Tautininkų vadai, 4nr pirm
seimo, bet pervėlai, susiprato,
kad nenustatytas delegatų pro
porcingumas, ir kai kitos di
delės organizacijos atsiuntė
seimą po vieną ar du delegatus,
socialistų Brooklyno kuopelė iš
20 narių atsiuntė net šešis dele
gatus, ir panašiai. (Taip socia
listai sudarė savo giriamąsi
dviejų trečdalių daugumą) ...
Suokalbį seimą užvaldyti so
cialistų vadai, matyti, sudarė
gana anksti,-nes B. K. Balutis
"Lietuvoje" (fugs. 28) prane
šė, kad Chicagoje socialistai pa
salomis išrinko delegatais sei
mą visus tris socialistus nuo
Ch. Liet. Draugijos, nors buvo
sutarta rinkti po v5eną nuo
srovių...
Seimo išvakarėje, socialistai
sušaukė savo pasitarimą strate
gijai suplanuoti. Grigaitis, sako
ma, net šelpimo fondo nenorėjo,
bet Prūseika perkalbėjo, nuro
dydamas visuomenėje sukilu
sią nuotaiką nuo karo nukentė
jusius lietuvius šelpti.
Seimo pirmininku išrinktas
socialistas Gugis, jo padėjėju
taut. St. Gegužis sekretoriai
soc. A. Lalis, padėjėjas, taut.
O. Sirvydas ...
Pirmame posėdyje pasireiškė
socialistų įžūlumas ir nenoras
Lietuvos labui kompromisų siek
ti .. socialistai svarbiausiu klau
simu pakišo karo ir militarizmo
pasmerkimą... Antru klausimu
laiko trečdalis sueikvota tuš
tiems ginčams ne dėl tų klausi
mų, kuriems seimas buvo šauk
tas.
Dr. šliupas patiekė rezoliuci
ją, "šis seimas trokšta, kad vi
sos tautos ir tautelės taptų lais
vos ... ir taptų respublikomis su
žmonių atstovybe". Socialistų
balsais ši rezoliucija tapo at
mesta ...
Seimas beveik vienbalsiai pri
ėmė dvi socialistų patiektas re
zoliucijas ... "Seimas tiki, ka
rai išnyksią tik išnykus sąly
goms kurios juos gamina. Tos
sąlygos tai dabartinė, klasių ir
tautų pavergimu paremta, vi
suomenės santvarka". (£i rezo
liucija Lietuvos reikalo nei šil
dė, nei šaldė).
Dr. šliupo patiektą kitą rezo
liuciją, kurioje buvo keliamas
reikalavimas. ".. .mes, Lietuviai
ir Latviai, geidžiame savo Lietu
viškos laisvos valstybės, mini
maliai bent autonominės Lietu
v o s s u s e i u V i n i u e v
socialistai pasmaugė, o Grigaitis
pakišo savo rezoliuciją, kurioje,
tarp kita ko, skelbė, "... kiek
viena tauta turi teisę savo liki
mą spręsti..
Sirvydas siūlė sudaryti Tau
tosTarybą, kuri kitus, ne šelpi
mo Lietuvos reikalus tvarkytų,
bet pasiūlymas paliktas nesvars
tytas.
Dr. šliupas ne veltui skundė
si: "Maniau, bus nepartinis sei
mas. Maniau, bus suorganizuota
Tautos Taryba. Socialistai visas
viltis užgesino. Jeigu jie norės
viską paimti (užvaldyti), mes
(iš seimo) išvažiuosim. Tegul
išrenka Fondo (šelpimo) valdy
bon savo šalininkus, bet jeigu
iždininku neišrinks nepartinio
Tamo Paukščio, seimo skilimas
neiš vengtinas" ... Fondas įkur
tas.
o i i n i s k a i s i e k s i
liepsnojo, kad socialistai, pabū
gę sutiko šelpimo Fondą pri
leisti SLA ir socialistų sąjungos
atstovus. Fondui Lietuvos lais
vės kryptimi politinį darbą
remti buvo uždrausta...
Socialistai griežtai atsisakė
rinkti visuomenės pasitikimą
Tamą Paukštį Fondo iždinin
ku ... išrinko savo numatytą K.
Šidlauską, nei kięk su tautinin
kų pageidavimais nesiskaityda
mi. Paskui, paiku socialistų ma
nymu, pasiūlė turėti du .Fondo
iždininkus, bet jokiu būdu ne
sutiko Šidlauską nuo iždininkys
tės paleisti. Socialistai neturėjo
tiek politikinio mandagumo iš
rinkti T. Paukštį vienbalsiai iž
dininku, kada socialistas Gugis
išrinktas pirmininku vienbal
siai ...
Seimui aukų suplaukė ...
$66.36. Aukų menkumas puikiai
parodė visuomenės nujautimą,
koks iš tikro bus seimo ^'aizdas.
Socialistų suokalbis kolonijose
nepraėjo nepastebėtas. O tos
srovės vadai jau buvo pasižymė
ję Lietuvos laisvės reikalų nei
gimu.
Dr. šliupas pareiškė norą sei
mą apleisti, daugelis delegatų
pradėjo reikalauti atgal savo
mandatų, sakydami, čia tik so
cialistų partijos konferencija.
Dr. K. Drangelis pareiškė,
"Socialistai organizuoti, mes
ne". Jam pritarė ir Sirvydas
ir tai buvo akstinas tautinin
kams steigti savo srovinę or
ganizaciją, kas spalio 4 d., po
trijų dienų varžymosi su socia
listais, ir padaryta.
jie pakišo rezoliuciją, "Ką da- laukdamas tautinėje visuomenė
ryti išvengimui karų". Seimo je gausaus pritarimo.
savo srovę ant arkliuko, kuris
nunešė ją politinėn pražūtin, o
jos pasekėjų dauguma tuoj pa
sidarė aklais Rusijos raudonojo
imperializmo vergais.
KAS REIKALAVO
NEPRIKLAUSOM YĘĖS
Tautininkai savo seime įkūrė
pirmiausia Lietuvos Autonomi
jos Fondą, ir Lietuvos Gelbėji
mo Fondą. Autonomijos Fondas
sausio 15 d. 1917 m. tapo pakeis
tas Lietuvos Neprigulmybės
(Nepriklausomybes) Fondą, su-
V A I a
Tautininkai, savo organizaci
ją kitais metais seime Philadel
phijoje pavadino Amerikos Lien
tuvių Tautine Sandara. Ji va
dovavo visam Amerikos Lietu
vių tautininkų politiniam ir kul
tūriniam gyvenimui, globojo
Šelpimo ir Nepriklausomybės
Fondą, kiek galėjo, tarėsi su ka
talikais bendrai dirbti, o kai ne
galėjo susitarti, siuntė delega
cijas Europą vieni katalikai
siuntė savo delegacijas paski
rai. Bet Lietuvos nepriklauso
mybės klausimas buvo stumia
mas pirmyn, kreipiantis net
Prezidentą Wilsoną ir Senato
bei Kongreso narius.
Tautininkai įkūrė savo Tau
tinę Tarybą, katalikai turėjo sa
vo Tautos Tarybą, ir nors tarp
tų srovių kartais ėjo aštrios ko
vos galbūt daugiausia tik dėl
pasekėjų, jos abi pagaliau
įsteigė bendrą Ekzekutyvinį Ko
mitetą, kuris pradėjo Lietuvos
reikalus ginti Amerikoje, Wa
shingtone ir kitur, ir dirbo iki
nepriklausomybę atkovojusi Lie
tuva 1920 metų vasario 18 d.
atsiuntė Amerikon «avo atstovą,
Joną Vileišį.
Socialistai, kiek jų nuo bol
ševikų buvo likę, kovojo su bol
ševikais dėl savo išsilaikymo.
Jų įsteigta darbininkų taryba,
neilgai gyvavusi, buvo likviduo
ta.
Kiek socialistams tada Lietu
va rūpėjo, pasako šis pareiški
mas "Naujienose" liepos 1 d.
1918 metais:
Kai rugsėjo 13 d. 1916 m.
OROm
NESUSIPRATIMAI
SPRINGFIELDE, ILL.
Dirvos 41 nr. V. Abramikas
iš. Springfieldo (111.) su prie
kaištu rašė, kad dvi tremtinių
šeimos (Paulionių ir Šidlauskų)
atsisakė leisti savo vaikus da
lyvauti Balfo rengiamame vai
dinime, nurodydamas, jog tai
greičiausiai buvo dėl to, kad
Balfo valdyboje esąs jiems ne
patinkamas asmuo. Tą reiškinį
V. Abramikas pasmerkė, kaip
asmeniškumą, dėl kurio be rei
kalo nukenčia bendri reikalai.
Dirvai yra atsiųstas Spring
fieldo LTB valdybos laiškas, ku
riame V. Abramiko nuomonė va
dinama tendencinga, ir pareiš
kiama, kad 1) V. Abramikas,
keturių daugiavaikių šeimų mo
tinoms prašant, turėjęs atsisa
kyti iš šeštadieninės mokyklos
vedėjo pareigų, kadangi jis esąs
nustojęs vietos visuomenėje au
toriteto, 2) V. Abramikas LTB
susirinkimo nutarimu gegužės
20 d. buvęs patrauktas trečiųjų
teisman už tremtiniams taiko
mus šmeižtus. Dėl to paminėtos
tremtinių šeimos ir. neleidusios
savo vaikų vaidinti Balfo paren-
Amerikos Lietuvių Centrinis
Komitetas siuntė Washingto
ną delegaciją, dr. J. Šliupą ir
F. živatkauską, tartis su Ame
rikos Raudonuoju Kryžium dėl
aukų Lietuvą persiuntimo,
"Naujienos" tą žygį pavadino
"niekšų ir bepročių darbu".
...--•r-—-r.--**i
«^owcs
Ga
I
HSS855
T- v.
gime, kadangi Balfo valdyboje
esąs Vincas Abramikas.
Tas laiškas patvirtina, jog
tikrai vaikai buvo neleisti vai
dinti Balfo parengime, dėl to,
kad Balfo valdyboje yra vaikų
tėvams nepatinkamas asmuo.
LTB valdybos vardu laišką
atsiuntęs LTB pirmininkas yra
kaip tik V. Abramiko nuomonėj
minėtas A. Paulionis, o sekre
toriaus parašas neišskaitomas.
LTB valdybos laiške yra mini
mas trečiųjų teismas dėl šmeiž
tų, tik nieko nepasakyta koks
buvo to teismo sprendimas. Vie
na yra aišku, kad asmeniniai
nesuspratimai yra „perkeliami
vietos Tremtinių Bendruomenės
santykius su Balfu ...
KANDIMS, AR
TREMTINIAMS?
Taip paklausė vienas brookly
nietis, kalbėdamas su naujai at
vykusiu lietuviu, kuris skundė
si, kad jau jam susidarė nema
ža krūva atliekamų drabužių.
Atiduok BALFui, jis dabar ren
ka drabužius Vokietijoje esan
tiems. Juk vistiek kandys su
i ės ..., tai geriau tremtiniams
i atiduot.
Tegul ir taip. Tegul tik ati
duot tremtiniams, kad tuos dra
bužius čia kandys suės, tegul,
neprisiminus saviškių, grynai
praktiškai apie daiktus galvoti,
bet vistiek prieš rudenj spintas
reikia peržiūrėt ir susitvarkyt.
Ligi lapkričio 15 d. visdėlto, pa-
t**
4 ...
kratykime savo spintas ,ne todėl,
kad ruošiamės žiemai, bet kad
BALFas Tcviečia, kad žiemai Vo
kietijoje esantiems drabužių pa
siųsti reikia. Siųskite, adresuo
dami: United Lithuanian Relief
Fund of America, Inc., 105
Grand St., Brooklyn 11, Nwe
York.
SBB
CHICAGIECIAI, ĮSIDĖMĖKITE
DR. ANTANAS
RUDOKAS, O. D.
tikrina akis, pritaiko akinius,
keičia stiklus
trečiad. tik susitarus. Tel. YA 7-7381
45 rūšių alaus visoki gaivi
nantieji gėrimai,
vynas įr šampanas (prancū
ziškas)
Parengiama vestuvėms, baliams,
pobūviams.' Nemokamas pristatymas
dieną ir naktį. Atdara ir trečiadie
niais.
6903 Superior Ave. EX 1-3311
5?* V•5 3v *Y,$

S o i a i s a i s e i e u s o i n o
F©? a short finte only we are
slashing the prise to only
Imagine! This powerful 17-inch G-E Black-Daylite
TV Set in Genuine Mahogany Veneer (not meted
or plastic), with custom-built matching base—at a
history-making price. You can count on a stand
out picture wherever you live—in a crowded city—
or in a far-away area. Only a few of these bar
gain sets at this price—if you want one, act now
S U O I S U N I U E
6921 Wade Park Ave. EX 1-0911
4701 S. Damen Ave.,
Chicago 9, 111.
{47»sios ir Damen kampas)
$
Priima: 6-9 v. v.
šeštad. 1# T. r. I: V. v.
PIX BEVERAGE

xml | txt