Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, November 15, 1951, Image 1

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, November 15, 1951, Image 1',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-11-15/ed-1/seq-1.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-11-15/ed-1/seq-1.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-11-15/ed-1/seq-1/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-11-15/ed-1/seq-1/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], November 15, 1951, Image 1
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 8. Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.8 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 15 Nov. 1951. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1951-11-15/ed-1/seq-1/>

Newspaper Page Text

•i
Nr. 46 1951 lapkričio 15
CLEVELAND, OHIO
N*
TRYS SVARBŪS
SUVAŽIAVIMAI
šį savaitgalį New Yorke trys
svarbūs įvykiai kreipia visų.
Amerikos lietuvių dėmesį. Jų
centre yra Amerikos Lietuvių
Bendruomenės šventė, kuriai čia
jau seniai ruoštasi ir kurioje da
lyvaus visos Amerikos lietuviai
atstovai.
Kiti du tai: Amerikos-Lietu
viu Tarybos posėdžiai ir rytiniif
JA Valstybių lituanistikos dės
tytojų suvažiavimas.
Lietuvių Bendruomenės šven
ti įvyksta po to, kai, po ilgų
diskusijų su Amerikos Lietuvių
Taryba, surašyta bendruomenės
konstitucija, ši šventė laikoma
lietuvių bendruomenės įkūrimu
Amerikoje. Ji įvyksta lapkričio
18 dieną.
Iškilmės pradedamos Brook
lyno Apreiškimo parapijos baž
nyčioje 11 vai. Vysk. V. Brizgys
laikys šv. mišias. Po to 2 vai.
p. p. Statler viešbučio Penn Top
salėje vyks tolimesnė programa.
Kalbės Lietuvos įgaliotas minis
teris P. žadeikis, neseniai iš
Europos atvykęs VLIKo narys
prof. J. Kaminskas, ALT pirmi
ninkas L. šimutis, BALF pirmi
ninkas kan. J. B. Končius, Lais
vosios Europos Liet. Skyriaus
pirm. V. Sidzikauskas ir J. E.
vysk. V. Brizgys.
Jungtiniai New Yorko ir New
Jersey chorai, vadovaujami mu
zikų J. Žilevičiaus ir P. Sako,
atliks meninę programą.
Amerikos Lietuvių Tarybos
direktorių suvažiaviman jau šios
savaitės pradžioje pradėjo rink
tis atstovai, kurie, ruošdamiesi
Tarybos posėdžiams, susipažįsta
ir su bendruomenės šventės ren
gimų darbų eiga. Posėdžiai vyks
lapkričio 17 ir 18 dienomis.
lietuvių mokytojų suvažia
vimą laukiama atstovų iš visų
lietuviškųjų vietovių ir ne tik
lituanistų, bet ir apskritai visų
liet. mokytojų ir švietimo or
ganizatorių.
Pats suvažiavimas prasideda
lapkričro 18 d. 9 vai. Brooklyne
Angelų Karalienės parapijos sa
lėje.
TAUTIŠKU KORP.
SAMBŪRIO ŠVENTĖ
NEW YORKE
Lapkričio 11 d. buvusiuose
SLA namuose (Grand St.,
Brooklyne) New Yorke gyve
nantieji neolituanai ir kitų drau
gingųjų Liet. Universiteto stud,
korporacijų nariai surengė sa
vo metinę šventę, kurioje daly
vavo per 50 korporantų ir eilė
svečių. Programoje susirin
kimas ir alutis.
Susirinkimą atidarė dabarti
nis Sambūrio New Yorke pirm.
J. Kiaunė (buv. Neo-Lithuanios
antrasis pirmininkas), alučio
metu "valdžia" buvo perduota
iš eilės kitiems buvusiems Neo
Lithuanios pirmininkams P.
Ališauskui, V. Abraičiui. Tarp
gautų sveikinimų buvo Gen.
Konsulo J. Budrio, clevelandie
čių neolituanų ir sambūrio iš
-Chicagos sveikinimai.
Iš Clevelando pakviestas šven
tėje dalyvauti V. Rastenis skai
tė paskaitą tema "Tautiškosios
studentijos išvarytoji vaga",
kurioje, apibūdinus tą vagą, tu
vo pareikšta:
"Deja, neatėjo dar vilanda
laurų vainikus dėtis ant galvų
ir gėrėtis išvarytosios vagos
pločiu bei derlium. Istorijos es
tafetė dar nebaigta, švyturių
nešėjai išblokšti iš 'tiesiojo tako
S šalis. Ir pavaduotojai dar ne
bėga greta, dar netiesia rankų
perimti švyturius ir šviežesne
energija bei greičiau juos prie
tikslo nešti. Tad ir žios šventės
prasmė yra ne tiek praeities la
pus vartyti, kiek ryžtis stipres
niu įsiręžimu -toliau tą vagą pa
ti*ms varyti."
''Aplinkybes kitos kiti šian-
llllll?
sass
$į penktadienį New Yorke stf
sirenka Amerikos Lietuvių Ta
ryba, kartais vadinama ... Ame
rikos lietuvių parlamentu.
žinoma, Taryba nėra parla
mentas nei pagal savo konstruk
ciją, nei pagal savo uždavinius.
Ji nėra renkama visuotiniu bei
tiesioginiu Amerikoje gyvenan
čių lietuvių balsavimu, jos užda
vinys apima tik vieną iš lietuvių
tikslų gal šiuo metu didžiausį,
svarbiausi, bet vistiek tik vieną.
Kai tikslas yra tik vienas, ir
toks, Tarybos sudarymo būdas,
koks jis dabar yra, pateisinamas,
čia juk ne taip jau svarbu, kad
ta ar kita grupė turėtų daugiau
balsų, o svarbu tiktai, kad kiek
vienas jaustųsi, jog Taryboje
yra atstovų, kuriais jei ne
visiškai visais, tai bent tam tik
ra dalimi jis gali visiškai pa
sitikėti.
Nors Taryboje yra net 34
nariai, bet tikrumoje yra tik
šeši dalyviai, tai yra, šešios or
ganizacijos, kurios, manoma, re
prezentuoja visą lietuvybei iš
tikimąją čia esančių lietuvių vi
suomenę. Kiekvienas gali jaus
tis, kad arba per vieną iš ketu
rių srovinių organizacijų, arba
bent per vieną iš apdraudos su
sivienijimų organizacijų, arba
bent per vieną iš apdraudos su
sivienijimų ir jo nuomonė Tary
boje yra atstovaudama. Jeigu
kas nepriklauso nei vieną Ta
ryboje dalyvaujančių organiza
cijų, tai tas yra panašioje pa
dėtyje, kaip ir tas, kuris nenu
eina balsuoti vykstant visuoti
niams rinkimams. Niekas dėl to
nekaltas, kad jis nenueina, nie
dien ir tų tradicijų palaikymo
būdai, šiandien, pavyzdžiui, ga
lima ir turi ypatingos reikšmės
sueiti lygiai taip pat draus
mingai, kaip kadai su vėliava
žygiuojant, ir sudėti visiems
ne po šukę, o po stiprų akmenį
savos spaudos pamatus,
spaudos, kuri šiose aplinkybėse
yra viena iš pačių svarbiausių
priemonių mūsų idėjoms palai
kyti bei skleisti, ir kuri, galbūt,
bus svarbiausias, jei ne vienin
telis, realus turtas, su kuriuo
mes, idėjiniu ryšiu surištas jun
ginys, kada nors galėtum nau
dingai ir tėvynėn grįžti."
Vienas iš čia gyvenančių se
nųjų (dar nuo pirmųjų Lietuvos
nepriklausomybės laikų) Neo
Lithuanios korporacijos mecena
tų Pranas Narvydas, savo
sveikinimo kalboje pareiškė:
"Atvykę čia, radote kitas są
lygas. Radote čia mūsų sukurtas
organizacijas, parapijas, klubus,
bet radote ir iki 989' nutautė
jusį mūsų jaunimą, radote mus
be naujų jaunesnių pajėgų, be
kurių visos eilės metų darbai ga
li sunykti. Lietuvybei čia palai
kyti reikia jūsų talkos. Kaikurie
gal skaitėte kan. Prapuolenio
knygą apie lenkų apaštalavimą
Lietuvoje. Ten buvo lenkų toks
"apaštalavimas", o čia, Ameri
koje, su skausmu reikia pripa
žinti, kad nutautinimo darbui
padeda mūsų pačių, lietuviškų
jų, parapijų kaikurie klebonai.
Tik iš dabar atvykusiųjų inteli
gentų, kurie, panašiai, kaip ir
jūs, auklėjosi Lietuvos universi
tete, bet buvo susiorganizavę ir
dabar organizuojasi visų pirma
katalikybės pagrindais, negi gali
atvirai stoti prieš savo dvasios
vadus... Jų laikraščiuose to
kiam "apaštalavimui" nėra pa
sipriešinimo ... Chicagoje, štai,
SUSIRENKANT TARYBAI
kas dėl to nekaltas, kad jis nie
kur nedalyvauja. O jeigu iš da
lyvaujančių kas jaučiasi, kad jo
nusistatymas atitinkamos orga
nizacijos atstovų nėra tinkamai
reprezentuotas, tai jo teisš yra
per savo organizaciją tą klausi
mą kelti ir įrodyti bei išreika
lauti, kad reprezentavimas būtų
pakreiptas tinkamesne linkme.
Tačiau, kad tai būtų įmano
ma, trūksta vieno dalyko
glaudesnio ryšio tarp Tarybos
vadovybės ir tų organizacijų,
kurios Tarybą sudaro. Taryba
visa susirenka tik vieną kartą
per metus. Tarybos darbas tarp
tų dviejų susirinkimų atliekamas
tik keturių (ar mažiau) Vykdo
mojo Komiteto narių. Trys de
šimtys kitų narių (išskyrus ne
bent keturis iždo globėjus, ku
rie prieš Tarybos susirinkimą
peržiūri atskaitomybę) Tarybos
veikime faktiškai turi progos
dalyvauti maždaug lygiai tiek
pat, kiek ir kiekvienas kitas lie
tuvis, visiškai nebūdamas Tary
boje. Tarybos nariai net ir in
formacijų apie Tarybos veikimą
turi nei kiek ne daugiau, kaip
ir visi kiti lietuviai, pasiskaitę
laikraščiuose Tarybos sekreta
riato retkarčiais skelbiamą pra
nešimėlį.
Visuomenė© dtmgeltw ttio ir
patenkinti, nes jų niekas tais
reikalais "netruko". Yra tačiau
ir nevisai patenkintų, nes Tary
ba, vadinamoji visų mūsų re
prezentante, virsta lyg kažkur
kažką darančia, bet su visuome
ne nuolatinio ryšio beveik ne
palaikančia įstaiga.
Štai paskutiniu laiku, tegul ir
statomi milžiniški kazimieriečių
akademijos rūmai, kurie Jcaino
sią milionus dolerių, kuriems iš
lietuvių renkami pinigai, o
net šv. Kazimiero vardas nuo jų
panaikintas ir greičiausiai iš ten
neišeis mokinių, išauklėtų lietu^
viškoje dvasioje. Ant jūsų pe
čių gula sunki našta su tuo
blogiu kovoti."
Pobūvio pabaigoje apsilankė
ir kitas čia gyvenąs Neo-Lithu
anios mecenatas Juozas Ginku^l
kuris savo žodyje pageidavo, kad
tokios gražios šventės būtų ren
giamos platesniu mastu, pakvie
čiant daugiau svečių ir iš seno
sios kartos, kuriems, esą, tik
rai įdomu ir naudinga būtų pa
buvoti tokios nuotaikos susirin
kime. Jautriu žodžiu pasveikino
V. Jonuškaitė, suvirpėjusiu bal
su prisimindama žemės ūkio
'Akademiją (kurioje taip dažnai
būdavęs jos "kelio galas") ir
Neo-Lithuanios namus Parodos
gatvėje 22 nr. Stasys Pilka, ku
I rio deklamacijų vakaras čia ren»
giamas ateinantį sekmadienį/
lapkr. 18, vietoj kalbos, padekla
mavo vieną iš vėliausiųjų Mai-
1
ronio eilėraščiu ir Kudirkos
i "Maniesiems". "Tipingą prakal
bą" pasakė Vit. Žukauskas. Tarp
i daugelio kitų "tarusių žodį",
i
kalbėjo tik prieš mėnesį iš Vo
kietijos atvykęs dr. E. Noakas
(jis ir žmona atvyko su tikrai
čia retomis relikvijomis Neo
Lithuania ir Filiae Lithuaniae
korporacijų uniforminėmis juos
tomis bei kepuraitėmis, atsivež
tomis iš Lietuvos).
Pobūvio mėtu tįviem atvejais
po 4 dainas padainavo neolitua
no Alg. Kačanausko vadovau
jamasis naujasis "Aitvarų"
kvartetas parengimų organi
zatoriams įsidėmėtinas vienetas!
DIRVA
nereikalingai, bet buvo išpopu
liarintas klausimas apie Vliko
santykius su Lietuvos diplomati
niais atstovais. Klausimas liečia
Lietuvos bylos vedimą, kuriame
dalyvauti skirta taip pat ALT.
Išskyrus Tarybos pirmininko ir
sekretoriaus nelaimingą telegra
mą, Taryba tuo klausimu ligi
šiol neturėjo progos išreikšti jos
reprezentuojamos visuom e n s
nuomonės. Ar ji tam kvalifikuo
ta dėl to gali būti ir skirtin
gų nuomonių, bet faktas, kad
Taryba nei nebandė, tokią nuo
monę reikšti, nes neturėjo tam
progos, kadangi tarp jos susi
rinkimų, per ištisus metus, Ta
rybos me# faktiškai kaip ir ne
turime.
Amerikos Lietuvių Bendruo
menės susiorganizavimo klausi
mas atsidūrė dar keistesnėje pa
dėtyje. Taryba, pernai susirin
kusi, nutarė tą klausimą spręsti
vienaip, praktikoje daroma ki
taip. Taryba ištisus metus ne
turėjo progos nieko dėl to pa
sakyti, kadangi nei visuomenė,
nei Tarybos nariai ligi šiol ne
turėjo progos net ir sužinoti, nei
kas iš tikrųjų tuo reikalu daro
ma, nei kodėl taip, ne kitaip da
roma. Vykdomasis Tarybos Ko
mitetas gal ir žino kai ką, bet
tai tik keturi žmonės, ir tie pa
tys nežinome ar tikrai ii
esrilės tą klausimą "apsvarstė ir
ar ką nors yra dėl to nutarę.
Dabar, kai susirinks visa Ta
ryba, gal kaikas tais reikalais
paaiškės tikėkimės! Bet toks
metodas nėra geras. Jei Taryba
yra sudaroma iš didesnio skai
čiaus žmonių, tai jie visi turėtų
būti daugiau įtraukti aktualių
klausimų apsvarstymą ir net
nusprendimą ne vien tik dvi die
nas per metus, bet kiek galima
nuolatiniau.
šešių organizacijų delegatai,
tų organizacijų vadovybių pa
renkami Tarybą, turėtų nuo
latos informuoti savo organiza
cijas apie tai, kas Tarybos yra
daroma, koki nusistatymai joje
svarstomi ir koki sprendimai
priimami, bei kpdėl jie priimami
toki ir toki. Organizacijų cent
rai tada galėtų (ir turėtų) apie
tai informuoti visus savo na
rius, gauti nuomones tais klau
simais iš savo skyrių ir instruk
tuoti savo delegacijas, kad jos
reprezentuotų Taryboje jų orga
nizacijose vyraujančias nuomo
nes. Dabar to nėra.
Linkime šiam Tarybos suva
žiavimui ^arp kitų dalykų pasi
rūpinti ir tuo, kad Tarybos eg
zistavimas nuo šiol būtų nuola
tinis, o ne vien tik dvi dienas
per metus.
IŠRINKTAS PERONAS
Argentinoje pasibaigė prezi
dento, gubernatorių, dalies kon
greso ir provincijų seimelių na
rių rinkimai.
Didelė balsų dauguma pre
zidentus išrinktas Peronas. Ra
dikalų kandidatas Ričardo Bal
bin, palyginti, surinko nedaug
balsų. Ir kitur laimėjo Perono
šalininkai.
Pirmą kartą rinkimuose da
lyvavo Argentinos moterys. Esą,
jos daugiausia balsavusios už
Peroną.
Pagal Argentinos įstatymus
visi piliečiai, turį balso teisę,
rinkimuose privalo balsuoti. Kas
nebalsuoja praranda piliety
bę.
į-
S .-
vJĮ&Iį''
Jungtinės Tautos Paryžiuje
jau baigė pirmąją savo darbų
savaitę ir prieš akis turi dar
bent pusantro mėnesio laiko
kalboms. Kai Korėjoje derybos
dėl paliaubų įžengė jau penktą
mėnesį, kai šiame pusiasaly ka
ras tebevyksta, Paryžiuje pra
dėtas, kaip kai kas spėja la
biausiai kritiškų kovų etapas
vad. šaltajame kare.
Ką gi atnešė pirmoji savaitė?
Vos atidarius vis. susirinkimą,
JAV, Anglija ir Prancūzija pa
tiekė nusiginklavimo planą, ti
kėdamosios, kad sovietams ir
atmetus jį, vėliau sustiprčsianti
jų padėtis bent propagandinėje
kovoje. Ir prez. Trumanas savo
pereitos savaitės kalboje ame
rikiečių tautai labai įtikinančiai
įrodė reikalą nusiginkluoti ir ne
tik pakvietė Kremlių priimti
tuos pasiūlymus, bet ir juos pa
skelbti rusų tautai. Kaip ir rei
kėjo tikėtis, sovietus atstovau
jąs Višinskis ne tik išjuokė va
karų patiektą planą, bet su di
deliu sarkazmu ir pykčiu puolė
vakarus ir jų politiką. Juo la
biau nebuvo galima tikėtis so
vietų pritarimo, turint galvoje
vakarų pastatytas sąlygas
sovietai turėtų sustabdyti karą
Korėjoje ir sutikti su vakarų
pasiūlymais Vokietijos klausi
mu. Tai sunkiaį sovietams pri
imtinos sąlygos. Užtat ir Vi
šinskio žodžiais "perskaitęs Tru
mano kalbą negalėjau užmigti
tik dėl didelio juoko ..." ir "rim
ties" sumetimais jis tuoj pa
siūlęs sovietų planą pagal ji
JT turėtų Atlanto Paktą pa
skelbti nelegaliu, paliaubų lini
ja Korėjoje turėtų eiti pagal 38
paralelę, nusiginklavimo konfe
rencija už JT ribų turėtų įvyk
ti ligi kitų mėty birželio m., pa
galiau penkios didžiosios vals
tybės, su kom. Kinija, turėtų
y*t$"
S*
i
v.' r*w
v 4
Latvijos Nepriklausomybės paminklas Rygoje (žiūr. 8 psl.)
Paryžiuje žodžių kova
vis labiau aštrėja
Kodėl Višinskis negali užmigti?
rfv .jf-y
s
t,'"'"**
v n
sudaryti "taikos paktą". Aišku,
vakarams sovietų planas taip
pat buvo nepriimtinas.
Paryžiaus pranešimais, JT
sluogsniai jieškojo kompromisų,
galimybių suderinti abiejus pa
siūlymus ir ... nieko neradę.
Perdaug dideli priešingumai ski
ria abi puses. Tikras dalykas,
kad amerikiečiai negalės atsisa
kyti Atlanto Pakto, nei pasi
trauks ligi 38 paralelės, nei tar
sis su kom. Kinija. Nemažiau
taip pat abejotina, kad sovietai
sutiktų su vakarų siūloma tarp
(Perkelta 8-tą puslapi)
3tiuuM
talka
Iki lapkričio mėn. 14 d. Dir
vos skelbiamoji talka davė ly
giai 250 naujų skaitytojų. Jie
sudaro 804 taškus.
250-asis skaitytojas įregis
truotas E. Stepaitis (Toronto,
Canada) atsiųstas mūsų Toron
to atstovo J. Paršeliūno.
Su 250-uoju skaitytoju mes
pasiekėm 1/4 numatyto tikslo.
Tikime, kad per šį likusį laiką,
visi mūsų talkininkai, ir talką
dar neįsijungę, energingiau su
sirūpins naujais skaitytojais.
Kiti talkininkai turi po ma
žiau taškų.
v v 1
-cfr JsP
Ov
«r^iPtt^r tww
:-f .#• '',
I •••'jį
-r
y
15,1951
IRO globojamas miloninis
tremtinys šį pirmadienį Gen.
Muir laivu atvyko New Yorko
uostą. Tai čekas Aleksandras
Ranezay su savo šeima, seseris
metus išgyvenęs Austrijoje. Da
bar jis išvyko dirbti pas savo
globėją Midland, Texas. Pagal
DP įstatymą tai 280,571 trem
tinys atvykęs Jungtines Vals
tybes. Uoste šį tremtinį pasitik
ti atvyko net pats IRO direkto
rius J. Donald Kingsley su įvai
riais pareigūnais. Patriko ka
tedroje New Yorke įvyko iškil
mingos pamaldos, didžiausiame
miesto dangorėžy pietūs, bur
bistro priėmimas savivaldybėje,
gi trečiadienį apglušusio čeko
šeima buvo nugabenta naują
priėmimą Washingtone, iš ten
gi i paskyrimo vietą Texas. Ten
vėl valstybės pareigūnai pasi
rengę visokioms iškilmėms.
SOVIETAI VĖL
IŠNAIKINO VIENĄ
TAUTĄ
Kad tikrasis Sovietų tikslas
yra jėga sukomunistinti ir po
litiniai surusinti arba išnaikinti
visas pavergtas tautas, rodo
KALMUKŲ tautos likimas.
Štai, šita piemenų bei ūkinin
kų tautelė, gyvenusi ramų gy
venimą žemutiniame Pavolgyje,
žiauriai kentėjo, nesiduodami
suvirškinami rusiškai raudonam
imperializmui. Areštai, kalėji
mas, koncentracijos stovyklos
bei masiniai trėmimai Sibirą
šiai tautelei sudavė mirtinu
smūgį, didesnį gal, negu bet ku
riai kitai tautai ligšiol.
Rusų vokiečių karo metu
likusi dalelė šios atsparios tau
tos, pasitaikius progai, pasitrau
kė Vakarus. Ką gi, jau ir taip
buvo belikęs nepilnas tūkstan
tis tikrų kalmukų! Kiti buvo
išblaškyti ar sunaikinti sovietų
pragare. Ir tikroje jų tėvynėje,
Pavolgyje, neliko nei vieno kal
muko, taip kad tuoj po karo So
sietų valdžia oficialiai panaiki
no Sov. Socialistinę Kalmukų
Respubliką.
Atsidūrusi D.P. stovyklose va
karinėje Vokietijoje, paskutinė
kalmukų tautos dalis dėjo vi
sas pastangas išsilaikyti drauge
ir puoselėti tikrą savo tautos
būdą, papročius, religiją, kalbą.
Kai priėjo eilė spręsti emigraci
jos reikalus, tai jie jokiu būdu
nesutiko išsiblaškyti reikala
vo kompaktinės emigracijos vie
non vieton. Paragvajus, tiesa,
buvo sutikęs visus tuos kalmukų
tautos likučius įsileisti ir apgy
vendinti vienoje vietoje, bet vė
liau tą savo planą atšaukė. Taip
tai kalmukai ligi dabar sėdi Vo
kietijoje. Kaip aziatai, giminin
gi mongolams, kurių kalba pa
naši suomių bei vengrų kalbas,
jie negalėjo įvažiuoti USA.
Tačiau pačiu paskutiniu momen
tu, tris dienas prieš baigiantis
terminui, š. m. liepos 28 d. J.A.
V. Vyriausias Teismas kalmu
kus pripažino europiečiais, taip
kad jie galėtų atvykti Ameri
ką, nes kaip aziatų Amerika jų
negalėtų įsileisti. Skubos keliu
jau išduota virš 100 vizų. šio
mis dienomis, padedant Pasaulio
Bažnyčių Tarybai bei Tolstojaus
Fondui, Jungtinių Amerikos
Valstybių karo laivyno trans
porto laivu Gen. Leroy Eltinge
atvyksta jau pirmoji kalmukų
šeima: Džabas, Namdjal ir
Amur-Sanar Boršinovai, kurie
apsistos Tolstojaus ūkyje ir pa
rengs planus savo tautos liku
čių įkurdinimui Amerikoje, kur
jie, pasilaikydami savitą kultū
rą, galėtų bendrai pritapti prit
amerikoniško gyvenimo.
Kaip budistai, jie su savin!
Ameriką atsigabens 14 šventi}
lamų.
'V,
Vi
S
"AND, OHIO
*No'
I I
o
N I N
i s
TREMTINYS
ATVYKO JAV
3-^1
I
t,
i
vi
i
'"fry
W
Jv' \n\n THE FIELD
Šiuo metu atskiri talkininkai
turi taškų:
Taškai
Paplėnas J., Chicago 153
Astrauskas St., Worcester 132
Švarcas P., ^ollinsvile 44
Sodaitis A., Maspeth 36
česonis. A., Baltimore 32
Paršeliūnas J., Toronto 30
Pauža V., Detroit 28
Smigelskis A., Cleveland 24
Diržys A., Venecuela 20
Saladžius Pr. Rochester 20
Iš New York Times

Dirva = Field. [volume], November 15, 1951, Image 1
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], November 15, 1951, Image 1 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], November 15, 1951, Image 1
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current