Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, December 06, 1951, Image 1

Search America's historic newspaper pages from 1777-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, December 06, 1951, Image 1',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-12-06/ed-1/seq-1.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-12-06/ed-1/seq-1.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-12-06/ed-1/seq-1/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83035604/1951-12-06/ed-1/seq-1/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Dirva = Field. [volume], December 06, 1951, Image 1
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Image provided by: Ohio History Connection, Columbus, OH

Image: of 40. Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.9 MB)

Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio), 06 Dec. 1951. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1951-12-06/ed-1/seq-1/>

Newspaper Page Text

Jft*.,
49 1951
gruodžio
6
d|
CLEVELAND, OHIO
PROTESTAI VLIKUI
JVTus informuoja, kad dėl Vli
ko katalikiškųjų grupių elgesio,
atmetant susitarimą su Diplo
matijos šefu ir tuom pačiu sii
visais mūsų pasiuntiniais (visi
pasiuntiniai pasisakė už susita
rimo vykdymą) Vliko pirminin
kui siunčiami apgailestavimai ir
protestai.
Šiame Dirvos puslapyje dėl
tokio elgesio pasisako nesenai
Vakarus prasiveržę Lietuvos
laisvės kovotojai. Po protestu
padėti visų trijų parašai. Su
prantamais sumetimais pavar
džių neskelbiame.
Dirvos redakcija tuo aktualiu
klausimu yra gavusi daug raši
nių. Ateinančiuose numeriuose
dalį jų atspausdinsime, o kitus
panaudosime' sutrumpinę.
N A U A
EMIGRACIJOS
ORGANIZACIJA?
IRO veikla, kaip jau buvo
įvairiomis progomis informuo
ta, baigiasi šių metų pabaigoje.
Jau dabar aiškėja, kad jokiu bū
du IRO nesuspės pagelbėti vi
siems pasiruošusiems išemigruo.
ti tremtiniams.
Yra kilęs sumanymas sudary
ti naują organizaciją, kuri tęs
tų pagalbą norintiems fšemigruo.
ti tremtiniams ir kitiems euro
piečiams pasibaigus IRO veik
lai. Norima sudaryti sąlygas,
kad ateinančiais metais galėtų
Europos tirštai apgyventų
kraštų išemigruoti,* įskaitant ir
tremtinius, 115.000 asmenų.
Imigracijos, kuri ateinančiais
metais sudarytų sąlygas iš Eu
ropos išemigruoti 115.000 asme
nų, iškaitant šin skaičiun ir
tremtinius, tuo reikalu įvy
ko Briuselyje konferencija, ku
rioje dalyvavo 23 valstybių at
stovai. Konferenciją sušaukė
Belgija, tačiau vadovaudamasi
Amerikos pageidavimai*.
Nutarta jieškoti kelių, kad
ateinančiais metais emigracija
galėtų būti toliau tęsiama.
"Tremtis"
TAUTOSAKOS
LOBYNAS
Dr. J. Balio Lietuvių Tautosa
kos Lobyno abi dalys jau baig
tos spausdinti. Spausdino
vos spaustuvS.
Artimiausiomis dienomis kny
ga bus įrišta, išsiuntinėta pre
numeratoriams ir platintojams.
3i*vod
tip
el j?
talka
Iki gruodžiip 6 4. Dirvos skel
biamoji talka davė 323 naujus
skaitytojus. Tie nauji skaityto
jai sudaro 1080 taškų,
Kiti talkininkai turi mažiau
Talkai beliko tik trys savaitos,
o talkos plano "įvykdyta tik treč
dalis. "v
Kaip talkos pranešime pa
skelbta, premijos bus paskirtos,
jei bus įvykdyta pusė talkos
plano. O iki pusės plano dar rei
177 naujų skaitytojų. Visi kvie
čiami pasispausti ir premijas lai
mėti
W V i
#111#
Šiame mūsų Tėvynei taip sun
kiame laikotarpyje, kada visas
Lietuvos kraštas paplūdęs krau
juose ir ašarose, Tėvynei reika
lingos Jos sūnų ir dukterų su
burtos vieningos jėgos netiktai
ten Tėvynėje, bet ir čia išeivi
joje. Visos jėgos turėtų dirbti
vien tik mūsų Tėvynės Lietuvos
naudai.
Mes čia esame nesenai, čkmyS
tį gyvenimą pažįstame mažai,
bet iš laikraščių, pasikalbėjimų
ir iš visko to ką mes matėme
ir girdėjome, susidarė įspūdis
labai baisus.
Jeigu jūs mūsų neskaitot ko
vojančios Lietuvos atstovais, tai
laikykite kenčiančios Lietuvos
atstovais. Mes nesenai buvome
Lietuvoje, mes matėme išmėty
tus Lietuvos laisvės kovotojų
lavonus po turgavietes, nevieną
mes patys palaidojome, mes pa
tys buvome Laisvės' kovotojų
ryšininkais: jų eilėse yra mūsų
broliai, seserys, tėvai, kurie už
tai gujami, tampomi po kalėji
mus, mušami.
Mes galėjome viską užmiršus
tapti Lietuvių Tautos išdavikais,
susidaryti sau lengvą, visko pil
ną gyvenimą, sąskaiton Lietuvių
Tautos kraujo, ašarų, vargo, bet
mes savo idėjų neišdavėme, savo
naudos nežiūrėjome, o Lietuvai
likome ištikimi iki galo.
Ir kada paaukoję viską Lie
tuvai ką turėjome brangiausia:
tėvus, motinas, brolius, seseris,
viską, viską ką turėjome, at
važiavę Vakarų Pasaulį ir ti
kėjomės rasti tokį vieningumą,
kaip ten Lietuvoje palikome,
kur nesvarbu ar tu turėjai tar
nybą, ar buvai kokios nors par
tijos narys, ar turėjai žemės, ar
buvai prekybininkas, ar buvai
kalvis.
Tas klausimas Lietuvoje nėra
svarbus, neturi jokios reikšmės.
Lietuvių Tauta šiendiena stato
tik vieną klausimą ar tu esi lie
tuvis, ar išgama?
Mums pasiekus Vakarų Pa
saulį, pačiom pirmom dienom
išėjus laisvę kaip "kuolu
galvą" gavę pasijutom. Dar ne
susitikus su platesniu lietuvių
rateliu jau atsirado keliatas par.
tijų. Mes buvome labai nuste
binti. Vėliau kada mums teko
susipažinti su augštesniais
sluogsniais, pasirodė, kad pir
moje eilėje partijos, partijos ir
dar kartą partijos. Ir lietuvių
tarpe nėra santaikos, nėra vie
nybės, nėra susitarimo.
Mes esame labai nusivylę, ne
galime naktimis miegoti, visuo
met kyla klausimas, kodėl taip
yra?
Bet atsakymo nerandame.
Labai dažnai kyla klausimas,
ar gi tos aukos aukojamos dėl
Lietuvos Laisvės turi būti au
kojamos tik tų žmonių, kurie
nuo bado, šalčio ir nuovargio
miršta Sibiro taigose, arba pū
va Vorkutos katargose, o Lie
tuvoje karžygių partizanų la
vonai iš turgavėčių mėtomi po
šiukšlynus, dėl mados užmetant
vieną kitą kastuvą žemių ir pa
liekant varnų globai, kai jų bro
liai ir seserys, čia Vakarų Pa
saulyje, ne tik nedrebėdami dėl
savo gyvybės ir laisvės, bet dar
ir ištekliuose gyvendami, eik
voja laiką ir jėgas, partijų ne
santaikai. Ar tą Lietuvių Tau
tos liejamu kraują, vargą, aša
ras, pateisina. asmenys, kurie
"M &
lu .JL
A
j.v V*
tS^B įgm
Jei tikrai Jnms Lietuva ripi
(Pro geležinę uždangą prasiveržusių vyrų rastas V-LK'ui)
nežino kas tai yra santaika, vie
nybė?
Ne. Mūsų Tėvynei tikrai daug
naudingiau būtų, kad pirmoje
eilėje būtų statoma Lietuvių
Tauta, o tik paskui Laisvoje
Lietuvoje būtų partijos ir "aš"
nes tik Lietuvių Tauta esanti
Lietuvoje, turi teisę spręsti kas
vertas kas ko užsitarnavo, tas
tą ir gaus.
Bet šiandiena kada mūsų
Tautai, Tėvynei toks sunkus lai
kotarpis, Vyriausias Lietuvos
Išlaisvinimo Komitetas nesu
randa bendros kalbos, nesuta
Oficialusis šios aukos aktas
taip skamba:
"Brangindami lietuvišką spau_
sdintą žodį ir per jį besireiškian
čią mūsų tautinę kūrybą, einan
čią iš mūsų tautos dvasios gel
mių ir savo grožiu tarnaujančią
tai pačiai mūsų tautai, mes, šį
aktą pasirašiusieji, sutariame
sudėti šitokią auką:
Bieliūnas Jurgis boliv. 1.000
Jablonskis Liudas 1.000
Kikas Donatas 500
Mikalauskienė Petrė 500
Venckus Vladas 1.000
Vokietaitis Kęstutis 500
Zupkus Marius 500
Viso Bolivarų 5.000
Penkis tūkstančius bolivarų
$1.500.
Tą bendrą ir visą auką pa
skiriame 1952 mėtų Literatūros
Premijai, kuri savo ruožtu būtų
paskirta geriausiam tų metų ra
šytam kūriniui poezijai ar
romanui.
Šią premiją aukojame visų
Venecuelos šalyje gyvenančių
lietuvių vardu ir skiriame atgi
musios Lietuvos 1918-1940 me
tuose trijų Respublikos Prezi
dentų Antano Smetonos,
Aleksandro Stulginskio ir Kazio
Griniaus pagerbimui.
Šių trijų garbingų Lietuvos
sūnų buvusių Lietuvos Res
publikos priešakyje asmenyje
pagerbiame ir pačią Lietuvą, di
dingos jos praeities paunksmė
je ir laisvėje kūrusią savo dva
sinę ir medžiaginę gerovę.
Šiuo savo žygiu darome dali
nį patarnavimą mūsų rašyto
jams, atsidūrusiems su nemaža
savo tautos dalimi tremtyje ir
nešantiems sunkų likimą. Tegul
šis patarnavimas bus lenkiu
/A
DIRVA
Venecuelos lietuviai literatu
premijai paskyrė $ 1500
Jau anksčiau redakcija mūsų
atstovo Venecueloj A. Diržio
buvo painformuota, kad Vene
cuelos lietuviai ruošiasi paskirti
stambesnę pinigų sumą remti
mūsų rašytojų kūrybą. Drauge
buvom ir paprašyti išlaikyti
paslaptį, kol visas darbas galu
tinai bus atliktas.
Štai, dabar, gavome iš Vene
cuelos pranešimą, kad šių metų
literatūrinei premijai Venecue
los lietuviai paskyrė 1500 dole
rių. Tuos pinigus, tiesa, sudėjo
ne visi Venecuelos lietuviai, bet
tik keli patriotai pasišventė
liai. Ir jie tą padarė ne vien sa
vo vardu, bet visų Venecuelos
lietuvių vardu.
ria pačiais esmffeiais klausimais,
kurie būtų Liettivai tikrai nau
dingi, bet vėl juje jie gal nelabai
būtų naudingi {^.rtijoms ar as
menims. Ir čia vėl partija ar
asmuo pastatyt^ pirmoj# ei
lėje. i
To jau perdaug!
Prašome kenčiančios ir kovo
jančios Tautos vardu, daryti
rimtai išvados ir prieiti prie su
sitarimo gyvybiniais Lietuvos
egzistavimo ir išlaisvinimo klau
simais, Jei tikrai Jums Lietuva
rūpi.
(Seka trijų vyrų parašai).
jiems, kad kiekvienas išvarytas
iš savo namų bedalis lietuvis,
kur jis bebūtų ilgesyje savo
tautos laisvės, mena tokį pat
bedalį mūsų brangų rašytoją ir
laukia iš jo dovanos naujos
ir geros knygos 1952 metais.
Visa tai, tegul bus mūsų visų
rašytojų tokiu nuoširdumu pri
imta, kaip kad mūsų padaryta.
Petrė Mikalauskienė
Jurgis Bieliūnas
Vladas* Venckus
Liudas Jablonskis*
Kęstutis Vokietaitis
Donatas Kikas
Marius Zupkus
Venecuela, 1951 m. spalio 1 d.
Reikia manyti, kad Rašytojų
Draugija, šią premiją skirda
ma, sudarys tokią svarią premi
jai skirti komisiją, kurios spren
dimas bus mūsų visų lietuvių
pasididžiavimas, kaip ir Vene
cuelos lietuvių padarytoji auka.
A E I K I E I U
lėktuvo įgula laikoma
H* )l
snipais
Sovietų "Tass" agentūros ži
nia, kad lapkričio mėn. iš Vo
kietijos Belgradą skridęs ame
rikiečių transportinis lėktuvas
sovietų lėktuvų buvo priverstas
nusileisti Vengrijoje ir jo įgula
perduota vengrams, sukėlė ne
maža dėmesio. Amerikiečių tei
gimu, lėktuvas gabenęs JAV
ambasadą Belgrade įvairią me
džiagą, sovietai gi paskelbė, kad
to lėktuvo uždavinys buvo pa
imti Jugoslavijoje "šnipus ir sa.
botažininkus" ir juos nuleisti
sovietų ar jų satelitų teritorijo
je. Vengrai savo notoje apkalti
no amerikiečius, esą, jie nesi
liauja siuntę Vengriją šnipų ir
agentų. Dabar amerikiečių la
kūnai laikomi šnipais ir prieš
juos perduodant vengrams, jie
ištardyti sovietų. Washingtonas
numato padaryti reikiamus žy
gius, nors diplomatiniai stebė
tojai ir prisibijo kai kurių sun
kumų. Spėjama, kad amerikie
čiai gali būti palaikyti ir įkai
tais— vengrai vis reikalauja iš
amerikiečių grąžinti jų žinioje
esančią 11 amž. šv. Stepono ka-
KORĖJOJE NIEKO NAUJO
Naujos viltys, jokios pažangos
nematyti štai sąvokos, ku
rias nuolat aptiksime praneši
muose iš Korėjos. Ar ligi gruo
džio m. 27 d. pavyks galutinai
susitarti Kiek galima spręsti
iš šiuo metu sunkiai einančių
derybų, daug ženklų rodytų, kad
vėl visos viltys nueis niekais ir
30 dienų terminas neblogai galės
pasitarnauti komunistams dar
labiau sustiprinti savo karines
pajėgas. Tuo tarpu gi Korėjos
fronte sausumos dalinių kovos
visai sulėtėjo* ir tebevyksta tik
aviacijos ir karo laivų veiksmai.
Komunistų daliniai fronto lini
jose žaidžia orasvydį, gi sąjun
gininkai ramiai sau rūko ciga
retes. Pasaulio viešajai nuomo
nei pereitą savaitę net buvo su
sidaręs vaizdas, kad Korėjoje
karas sustabdytas, šią nuomonę
buvo sustiprinęs amerikiečių'
agentūros Associated Press pra
nešimas apie, galimas dalykas,
Baltųjų Rūmų įsakymą bent lai
kinai sustabdyti sausumoje ka
rinius5 veiksmus,
NESUSIPRATIMAI IR
KAI/TINIMAI
Anot patarlės nežino deši
nė, ką daro kairė ... kažkas pa
našaus buvo įvykę ir Korėjoje.
Spauda pranešė apie karo veiks
mų sustabdymą, britų Edenas
džiaugsmingai paskelbė apie
naują pažangą Tol. Rytuose, gi
JT vyr. būstinėje, Washingtone
ir Mažuose Baltuosiuose Rū
muose Key West, kur saulėje
šildosi prez. Trumanas, pasireiš
kė nustebimas ir net pasipikti
nimas. Nors žemesni karininkai
Korėjoje ir buvo paskelbę įvai
rių įsakymų apie kovų stabdy
mą, tačiau Trumanui ir Wa
shingtonui įsikišus,, apkaltinus
spaudą, padėtis "atstatyta" ir
įsakyta kovoti, ligi bus pasira
šyta paliaubų sutartis. Spauda
puolė ta proga prezidentą ir vis
kas liko sena tvarka sausu
moje kovos visvien aprimo. De
rybose nesimato jokių susitari
mo žymių raudonieji atkak
liai reikalauja po paliaubų at
šaukti iš Korėjos visas svetimas
kariuomenes, sąjungininkų gi at
stovai ir toliau nenusileidžia dėl
galimybės visoje Korėjoje vyk
dyti priežiūros veiksmus, šiuo
metu Washingtonui kiek nerimo
kelia toks klausimas jei ligi
termino pabaigos nepavyks su
sitarti, tai ar JT pajėgos turės
vėl pulti priešą su ribo
tomis galimybėmis jį nu
bausti, kaip tatai galės pa
veikti karius ir ar amerikiečių
sąjungininkai visu pajėgumu
parems naująją JT ofenzyvą Ko
rėjoje? Beje, naujomis žiniomis
komunistai jau sutinka įsileisti
po paliaubų priežiūros komisijas
ir savo teritoriją, tačiau ...
jas turėtų sudaryti neutraliųjų
atstovai. Tai vėl naujas maniev
ras, nes kas turėtų būti tais
"neutraliaisiais", abi kovojan
čios pusės galėtų būti skirtin
gos nuomonės.
SLAPTI KETURIŲ
PASITARIMAI PARYŽIUJE
Nors Paryžiuje jau penkta sa_
vaite tebevyksta JT susirinki
\nas ir atrodo* jo darbai vyksta
r.. ',.
Visur kalba apie taiką ir visur
kala ginklus
sklandžiai, tačiau visą šią tarp
tautinę atmosferą savo šešėliu
slegia rytų vakarų pažiūrų
skirtingumai ir nesutarimas dėl
nusiginklavimo politikos. Ilgai
delsęs, matyt dėl instrukcijų iš
Kremliaus, Višinskis pagaliau
sutiko įsileisti slaptus pasita
rimus nusiginklavimo klausimais
su kitais trim didžiausiais. Su
sirinkimo pirm. Nervo vadovau
jant šie pasitarimai jau kelios
dienos tebevyksta už sargybos
saugomų durų ir, atrodo, jos
ir pasibaigs tik nervingais viena
kito apkaltinimais. Pirmadienio
posėdis jau iš dalies buvo ro
dyklis, kad gruodžio mėn. 10 d.
visi didieji savo raporte susirin
kimo Politinei Komisijai nega
lės pranešti jokių džiuginančių
rezultatų. Tą dieną vakarų at
stovų pasiūlymą įsileisti gink
lavimosi inspektorius Višinskis
ir vėl atsakė įprasta tyla.
Iš kitų susirinkimo darbų mi
nėtinas Jugoslavijos skundo pa
rėmimas net 50 balsų pritar
ta jugoslavų rezoliucijai prašyti
sovietus ir jų satelitus atnaujin
ti diplomatinius santykius su
Belgradu ir taikingai sutvarkyti
pasienio nesusipratimus. Dabar
balsavimas įvyko Pol. Komisijo
je, gi šios savaitės pabaigoje
panašaus balsavimo (prieš bal
savo tik sovietinis penkių blo
kas) laukiama visuotiname su
sirinkime. Aišku, ir jugoslavų
atstovas Džilas su savo 77 pusi.
kaltinimais prieš sovietus ir so
vietų Sobolevas nesigailėjo vie
nas kitam karčių žodžių, šis gi
pastarasis dar prikišęs Ameri
kos bičiuliavimasi su "fašisti
ne" Jugoslavija ir siekimą ją
paversti prietilčiu sovietų puo
limui.
IR VOKIETIJA
DIENOTVARKĖJE
Trys vakarų valstybės Pary
žiaus susirinkime pasiūlė ištirti
asmenines, politines ir konstitu
cines laisves visoje Vokietijoje
ir išaiškinti, ar būtų galimi ne
trukdomi visuotini rinkimai. Tas
pasiūlymas įrašytas rezoliuci
ją ir šį antradienį pradėtas svar
styti Pol. Komisijoje. Rezoliu
cijoje siūloma sudaryti bešališ
ką komisiją, kuri turėtų ištirti
laisvių padėtį visose keturiose
Vokietijos zonose ir Berlyne. So
vietai jau ankščiau griežtai prie_
šinosi JT komisijos sudarymui,
pabrėždami, kad nors jie ir sie
kią visuotinų rinkimų, tačiau tai
esąs abiejų Vokietijų vyriausy
bių, bet ne tarptautinių organų]
reikalas. Antradienį diskusijas
Vokietijos rinkimų klausimu
pradėjo britų atstovas Selwyn
Lloyd, savaitės pabaigoje lau
kiama ir sovietų atsakysso,
BILIONAS DOL. PER MfiN.
GINKLAMS
Pereitam savaitgaly preziden
tas Truman nedaug teturėjo lai
ko naudotis Floridos saule ir
vandens malonumais visą lai
ką užėmė svarbūs pasitarimai su
Gynybos Mobilizacijos vadovu
Wilsonu ir centralinės žvalgybos
viršininku gen. Bedell Smith.
Jei su šiuo pastaruoju aptarti
amerikiečių saugumo reikalai
visame pasauly, tai Wilson nu
pasakojo prezidentui ir vėliau
(Perkelta 8-tą puslapfj
&
&
CLEVELAND, OHM
JAUNŲJŲ FONDAS
Brooklyno šeštadieninės Mai
rionio Mokyklos vedėjo p. A«
Bendoriaus iniciatyva, neseniai
padaryti pirmieji žingsniai ug
dyti mūsų jaunimo solidarumo
ir artimo pagalbos idėją bei gel
bėti Vokietijoje pasilikusiems
lietuviams moksleiviams.
Sąjūdis laikinai pavadintas
"JAUNŲJŲ (Broliškos Pagal
bos) FONDU". Jam pritaria mo
kyklos mokytojai ir visi moki
niai. šio fondo tikslas yra ši
toks:
I. Jaunųjų Fondas steigiamas
tikslu pagelbėti pasilikusiems
Vokietijoje lietuviams mokslei
viams, pirmoje eilėje sergan
tiems.
II. Fondo lėšas sudaro sava
rankiškas moksleivių mokestis,
kuriuo apsideda visi šeštadieni
nių ir kitokių lietuviškų mokyk
lų mokiniai Jungtinėse Ameri
kos Valstybėse.
III. Mokesčiui skirtą sumą
moksleivis pats sutaupo ir jokiu
būdu pinigų šiam reikalui ne
prašo iš tėvų.
IV. Prisiijntą mokestį moks
leivis moka reguliariai, kiekvie
no mėnesio pirmąjį šeštadienį,
klasės išrinktajam iždininkui.
V. Klasių iždininkai išsiren
ka iždininką seniūną, kuris
iš visų klasių iždininkų surink
tus mokesčių pinigus perduoda
BALF'ui.
VI. BALF'as prašomas gau
tus Jaunųjų Fondo pinigus per
siųsti per savo įgaliotinius Eu
ropoje lietuviams moksleiviams
ligoniams ir kitiems jauniesiems
labiausiai reikalingiems para
mos.
VII. BALF'as prašoma* re
guliariai pranešti, kam gautus
pinigus persiuntė.
VIII. Jaunųjų Fondo nariif
mokesčių rinkimą prižiūri klasių
auklėtojai ir mokyklos vedėjas,
IX. Jaunųjų Fondo nariai Ka
lėdų ir Velykų progomis siunčia
per BALF'ą pagal išgales dova
nų ir laiškų savo draugams pa
silikusiems Europoje.
X. Klasių išrinktieji iždinin
kai sudaro mokyklos Jaunųjų
Fondo valdybą, kuri tvarko fon
do reikalus.
šio Fondo reikalingumas Ir
tikslas buvo išaiškintas visiems
moksleiviams, kurie karščiausiai
jam pritarė ir pasisiūlė apsidėti
mokesčiais ir būti fondo nariais.
Pastebėtina, kad kai kurie mo
kiniai primygtinai siūlėsi apsi
dėti didesniais mokesčiais, bet
tokius teko įtikinti, kad geriau
mažesnė, bet užtikrinta suma ir
mokama ne iš tėvų kišenės, bet
iš sutaupų nuo saldainių, ska
nesnių, pramogų ir 1.1. Visi mo
kiniai su tuo sutiko ir nubalsavo
sekančiai: VI klasės mokiniai
per mėn. mokės po 25 centus, V
klasės po 20 centų, IV klasės
po 15 centų, III klasės po
25 centus, antroji ir pirmoji —.
po 5 ir 10 centų mėnesiui.
Šia proga, visos kitos lietuvių
mokyklos Amerikoje Jr kitur
kviečiamos prisidėti prie "JAU
NŲJŲ BROLIŠKOS PAGALBOS
FONDO". BALF
RIAUŠĖS EGIPTE
AŠTRĖJA
Pranešimais iš Egipto, šiomis
dienomis Sueso kanalo srity įvy
ko ligšiol rimčiausi susidurimai
tarp egiptiečių ir britų dalinių.
Abiejų pusių pranešimai skirtin
gi. Egipto vidaus reikalų minis
terijos komunikate pasakyta,
kad ties Sueso miestu įvyko še
šių valandų kovos tarp 70 britų
šarvuotų automobilių ir egiptie
čių policijos. Britai panaudoję
ir kulkosvaidžius ir reikalavę
egiptiečius pasitraukti.
Egiptiečių teigimu, susišaudy
muose žuvo du egiptiečiai poli
cininkai, 14 civilių ir 13 britų
karių, gi britų šaltiniais, nušau
ti 7 britų kariai ir 4 egiptiečiai.
Pastaromis dienomis aukų skai*
čius jau siekia 50 žmonių.
4
4
•f \n\n Atskiri talkininkai aj&p metu
turi taškų:
^Raškai
Paplėnas J., Chicago 213
Astrauskas St., Worce«|$r 172
Pauža VI., Detroit 68
Švarcas P., Collinsville 64
Sodaitis A., Brooklyn 60
Česonis A., Baltimore 32
Paršeliūnas J., Toronto 30
Smigelskis A., Clevealnd 24
Diržys A., Venecuela 20
Saladžius Pr. Rochester 20
THE FIELD
6,1951 No. 49

Dirva = Field. [volume], December 06, 1951, Image 1
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], December 06, 1951, Image 1 About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Dirva = Field. [volume], December 06, 1951, Image 1
About Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current