OCR Interpretation


Dirva = Field. [volume] (Cleveland, Ohio) 1915-current, December 13, 1951, Image 1

Image and text provided by Ohio Historical Society, Columbus, OH

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83035604/1951-12-13/ed-1/seq-1/

What is OCR?


Thumbnail for

.-
j,**-- v
v"
-fHBBBKBBa9BBBBS9flBMK«|
Nr. 50 1951 gruodžio 13 4*
v i e a i
i o i a i s
CLEVELAND, OHIO
EGZILŲ SPAUDOS
KONFERENCIJA SU
DIDŽIĄJA JV
SPAUDA
Gruodžio 6 d. Washingtone
C9EEC padarė priėmimą didžio
sios JV spaudos ir kitų reikš
mingų veiksnių (ALF ir kt.)
atstovams. CEEC (Central and
Eastern European Conference)
yra įsteigta 1$51 m. kovo 21 d.
Jos tikslas kova su komur
nizmu ir su sovietiniu imperia
lizmu, bendradarbiaujant su vi
sais, tų pat tikslų siekiančiais
veiksniais, ypatingai su NCFE
(National Committee for a Free
Europe). CEEC sudaro Baltijos
valstybių diplomatiniai atstovai
Washingtone ir Čekoslovakijos,
Lenkijos, Rumunijos, Vengrijos,
Pietų Slavijos tautinių ko
mitetų atstovai. CEEC veikloje
aktyviai dalyvauja ir Baltijos
kraštų patariamųjų grupių pir
mininkai.
CEEC yra paruošusi ir įtei
kusi 55 UNO nariams memoran
dumą dėl Sovietų Sąjungos vyk
domo genocido. Memorandume
prašoma:
1. laikyti deportacijų klausi
mą įpareigojančiu visus
UNO narius,
2. paveikti Sovietų Sąjungą,
kad ji sustabdytų tos rūšies
akciją,
3. pasmerkti deportacijas kaip
i e a a u a n i a s U N O
Chartai ir Visuotinai žmo
gaus Teisių Deklaracijai.
Memorandumo prieduose iš
samiai pavaizduotas sovietinis
genocidas Lietuvoj, Estijoj, Lat
vijoj, Čekoslovakijoj, Lenkijoj,
Rumunijoj ir Vengrijoj.
Memorandumui įteikti UNO
jfltneraliniam Sekretoriui Tryg
ve Lie ir kitai su juo susijusiai
akcijai UNO sesijos metu Pa
ryžiuje sudarytas spečialus ko
mitetas. Jame Lietuvai atsto
vauja Lietuvos atstovas Pran
cūzijoje dr. S, Bačkis.
Dean Achesonui memorandu
mą įteikė min. P. žadeikis.
Memorandumas su visais prie
dais išleistas atskira knyga, ku
riai įvadą parašė Laisvosios Eu
ropos Komiteto direktorių tary
bos pirmininkas, buv. Valstybės
Sekretoriaus Pavaduotojas ir
buv. JAV ambasadorius Japoni
joje, Joseph' C» Grow, kuris be
kitako rašo:
"Tegul visi, kurie turės pro
gą matyti šią knygą, skaito
ją su atyda. Ji nėra košma
riškos utopijos fikcija. Blai
viais faktais ir skaisčiais joje
aprašomi baisūs dalykai, ku
rie diena iš dienos ištinka mi
lijonus tokių pat žmogiškų
būtybių kaip ir mes patys. Ji
pasako, kas gali ištikti kitus,
galbūt mus visus, jei mes ne
suprasime ir neveiksime, kol
dar yra laikas."
Lietuviškąjį memoran u o
priedą paruošė ir anglų bei pran
cūzų kalbomis mimeografavo
700 egz. Pat. Liet. Grupė.
Memorandumo išspausdinimo
ir jo UNO Generaliniam Sekre
toriui įteikimo proga ir buvo
padarytas priėmimas Washing
tone.
Ptfeš pat priėmimą įvyko
CEEC bendrųjų reikalų komisi
jos posėdis, kuriame buvo svars
tomas siūlymas ant-genocidinę
veiklą grįsti Genocido Konven
cija. Iš esmės tuo klausimu bus
nusistatyta kitame CEEC po
sėdyje gruodžio 18 d. Washing
tone. Komisijos posėdyje Lie
tuvai atstovavo min. P. žadei
kis ir Pat. Liet. Grupės pirmi
ninkas V. Sidzikauskas.
Spaudos priėmime dalyvavo
v.
Sidzikauskas, kuris pa­
ryškino kaikuriuos momentus,
susijusius su sovietiniu genoci
du okupuoto Lietuvoj, ypač tą
aplinkybę, kad, kaip matyti ii
sovietinių dokumentų, masinės
deportacijos iš Lietuvos
jau bu-
:-f
1
«ĮĮĮ.Wm»!Į*%
V
v-
3i*vod
y 2*
-', ..
v
iiiut?
talka
Dirvos talka iki gruodžio mėn.
12 dienos davė 351 naują skai
tytoją. Tie skaitytojai sudaro
1188 taškus.
Paskiri talkininkai turi taškų:
ii
Praėjusiame Dirvos Nr. skai
tytojai rado reto įspūdingumo
žinią: septyni Venecuelos lietu
viai visų toje šalyje gyvenančių
lietuvių vardu paaukojo pusan
tro tūkstančio dolerių 1952 metų
Literatūros premijai už geriau
sią grožinės literatūros kūrinį.
Tai yra tokia auka ir iš ten, iš
kur šitokio žygio tikėtis nė ne
buvo galima. Visiems žinoma,
kad tie pora tūkstančių mūsų
tremties brolių, atsidūrusių, tie
siai šnekant, žemės pragare,
vargsta, nekalbant jau apie sun
kiai šiauriečiams pakeliamas
tropinio klimato sąlygas, žem©
tos šalies lygio gyvenimą. Kad
per trejus ketverius metus būtų
pavykę jiems tapti milijonie
riais, irgi niekas netikėtų. Jeigu
dar pridėsime Venecuelos boli
varo ir JAV dolerio santykį
(3,3:1), tai ši venecueliškių pre
mija tegali būti vertinama kaip
jųjų besąlyginės savosios tauti
nės kultūros meilės nuoširdi iš
raiška.
Lietuvis falytojas pastarai
siais metais reiškiasi gaivališku
kūrybiniu veržlumu. Mūsų bib
liografijos tarn .v bos skelbiama
jau nebe rankraščiai. Knygų
rinkoje varžosi ne tik romanai
su novelėmis, bet ir poezija su
geba prasimušti pro leidėjų bu
halteriją. Jau ir paslankesnis
skaitytojas nusiskundžia ne
kiekvieną išleidžiamą lietuvišką
Taškai
Kiti talkininkai turi po ma
žiau taškų. Talkai liko 18 dienų.
Visus talkininkus kviečiame
stipriau pasispausti.
TIK ŠIAIS METAIS
DIRVA 4 DOL.
Primename, kad prie Dirvos
pradėjus leisti "Tėviškėlę" ir
numačius kitus priedus, Dirva
nuo 1952 metų Amerikoje me
tams kaštuos 5 doleriai. Kana
doje kaštuos 5 dol. 50 ct., o ki
tuose kraštuose 6 dol. 50 ct.
Tačiau* kas prenumeratą pra
tęs iki šių metų gruodžio 31 d.,
moka seną, nepakeltą kainą, t.
y. Amerikoje 4 dol., Kanadoje
4 dol. 50 ct., o kitur 5 dol. 50 ct.
'^V'^
1
vo suplanuotas 1939 in. spalio
mėnesį, t. y. tuo laiku, kai Bal
tijos valstybės dar buvo nepri
klausomos, bet tuoj po slapto
susitarimu Molotovo su Riben
tropu.
-M
V.'*
-, -f
knygą begalįs perskaityti. O ar
mūsų rašytojai ilgesnį laiką pa
jėgs ištesėti dabartinį įsibėgė
jimą? Kiekvienam pernelig aiš
ku, kad veikalui parašyti reikia
ne tik gabumų, bet ir fizinių bei
moralinių sąlygų, ir to paties
laiko šimteriopai daugiau ne
gu... jam perskaityti.
Kada kiekvienas šviesesnis
skaitytojas, skaitąs lietuviškus
laikraščius, įsitikins, kad jo vi
dinei kultūrai ugdyti, jo tauti
nei sąmonei stiprinti reikia dau
giau negu dienos žinių, tada pa
kilęs lietuviškos knygos tiražas
įgalins leidėjus sudaryti knygų
autoriams bent tokias sąlygas,
kad kūryba nebūtų perkama ne
išvengiamo k'no naikinimu. Iš
tikrųjų pats rašytojas tų sąly
gų neturėtų prašyti ir dažniau
siai neprašo, kadangi pati kū
rybinė trauka verčia jį dvasios
reikalui aukoti kūno patogumą
bei poilsį, kol pagaliau, išsekus
gyvybinėms jėgoms, žūna ir ne
baigtas išsakyti žodis. To dėlei
pati tauta ar tremties atveju
tautinė bendruomenė turėtų pa
sirūpinti ilgesniu išsilaikymu tų,
kurie- formuoja +au£os dvasią,
kurie iškelia, užfiksuoja ir gy
venimui atgaivina tautines sa
vybefc, kurie pagaliau parodo
svetimiesiems mūsų tautos kul
tūrinę gyvybę.
Taigi, didis ir nepalyginamas
yra rašytojo uždavinys. Kur kas
jis pasidaro atsakingesnis lais
vajam lietuviui rašytojui šian
dien, kada reikia liudyti už tuos
milionus, kurie planingai ver
čiami besieliais robotais, turin
čiais pakeisti laisvus žmones.
Tai ypatingai misijai rašytojas
reikalingas visų pirma savos vi
suomenės moralinės paramos.
Jau prieš 16 metų švietimo mi
nisterija rado reikalą įsteigti
valstybinę literatūros premiją,
aišku, svarbiausia moralinio
principo vedama: grožinei lite
ratūrai tuo buvo pripažinta di
delė reikšmė tautos kultūrinimą
vyksme.
švietimo ministeriją, kftip ir
daug kitų šviesių dalykų, pali
kome Lietuvoje. Ją turi šian
dien mums pavaduoti šviesi mū
sų visuomenė, kuri tegali būti
vienintelis lietuviškos kultūros
išsilaikymo būdas. JAV-bėse yra
lietuvybės, taigi ir lietuviškos
kultūros, centras, čia išeina dau
giausia mūsų laikraščių, čia iš
platinama daugiausia lietuviškų
knygų, čia yra Lietuvių Rašy
tojų Draugijos centras, čia dau
giausia dirbama, čia daugiausia
kuriama ir gal dar daugiau rė
kiama. čia buvo atkurtas Lite
ratūros fondas, čia, biudžetinių
pajamų nesant, renkama tam
fondui pinigai čia kasmet įtei
kiama už geriausią pasirodžiusį
kūrinį literatūros premija, čia,
rodos, būtų lauktina, kad senieji
ar naujieji lietuviai ar jų orga
nizacijos būtų mecenatai tos
aukščiausios literatūrinės pre
mijos, kuri yra valstybinės mū
sų literatūros premijos tradici
jų tęsėja.
O vis dėlto ta rinktine pre
mija didelę ir malonią staigme
ną padarė taurūs Venecuelos lie
tuviai lietuviška knyga ir laik
raštis jiems, aišku, žymiai re
tesnis svečias negu šiaurės Ame
rikoje, rašytojų atsišaukimai
i
"S
i
-A,
4*
V
,t' .•
A
Vv-t
i^-
TRUMANAS SKUBA
WASHINGT0N4
Pereitą sekmadieni, Savaitę
sutrumpinęs atostogas Key
West, prezidentas Truman neti
kėtai grįžo Washingtoną. Pir
madienį Baltuosiuose Rūmuose
jau įvyko svarbūs pasitarimai
su štabo viršininkais, ir valst.
dep-to pareigūnais.
Krizės reiškiniai? Ne, pareiš
kė Trumanas, jis tik norįs pasi
tarti su savo diplomatiniais ir
kariniais patarėjais ir valst.
prokuroru (mūsiškai teisin
gumo min.). Vis dėlto, diploma
tinių sluogsnių žiniomis, stai
gus prezidento grįžimas esąs
susietas su pasitarimų eiga Ko
rėjoje. Pastarosiomis dienomis
pasitarimai vėl įstrigo besikal
bant dėl belaisvių grąžinimo, ša
lia Korėjos reikalų prezidentas
žada išsiaiškinti su iš Europos
grįžusiais politikais apie Pary
žiaus darbus ir gynybos pastan
gas Europoje.
HELIKO 15 DIENŲ
Korėjoje jau šeštą mėnesį be
sitariančio
ais deiefwijomfi- be
liko tik 15 dienų ligi nutarto
termino sudaryti paliauboms,
jei... pavyks susitarti visais
klausimais. Pastarųjų dienų
vaizdas rodo, kad komunistai
nerodo didesnių pastangų grei
čiau susitarti. Vis tebėra eilė
klausimų, kuriais iš dalies susi
tariama, bet galutinai reikalas
lieka neišspręstas. Priešui- pa
siūlius neutralių kraštų, ne JT
narių, paliaubų "inspektorius",
sąjungininkai būtų linkę pri
pažinti, jei jie būtų atsakingi
prieš abiejų pusių komisiją. Ta
čiau ligšiol dar neaišku, ar pa
vyks susitarti, kur bus atlieka
mi tie priežiūros veiksmai? Są
jungininkai reikalauja ir aviaci
jos stebėjimo priežiūros, iš ki
tos pusės komunistai "civilinės
aviacijos vystymo" tikslu rei
kalauja teisės jiems Korėjoje
statyti naujus aerodromus ir
taisyti sužalotuosius, čia sąjun
gininkai prisibijo klastos. Aero
dromai galėtų būtų panaudoti
Mandžiūrijoje esantiems naikin
tuvams. JTautos nesutinka ir su
komunistų reikalavimu neįleisti
Korėją jokių naujų pajėgų.
Tatai reikštų, kad amerikiečiai
turėtų atsisakyti savo vad. ro
tacinės sistemos kas mėn.
siunčiamo Korė on 30,000 vyrų
pakaitalo.
Jei šiuos klausimus pavyktų
greičiau išspręsti, beliktų iš
lukštenti dar stambesni riešu
tai karo belaisvių ir vad.
"pasiūlymų vyriausybėms", t.
y. karo dalinių pašalinimo iš
Korėjos klausimai. Artimiausios
tiesiogiai jų neužkliūva, paga
liau jų kišenėse ne doleriai, tik
bolivarai. O vis dėlto...
Mūsų rašytojų vardu, mieli
Venecuelos broliai, už tą ne
lygstamą idealistinį jūsų žygį
tautinei mūsų kultūrai kelti ta
riu lietuvišką ačiū. Jūsų lietu
viškos knygos meilė, lietuvio
rašytojo vertinimas, lygiai kaip
ir pagarba Lietuvos valstybinin
kams tebūnie visiems mūsų tau
tiečiams šaunus pavyzdys.
Ben. Baboauskas
Bašytojų Duaugijos Pirm.
Korėjos derybų klampynė ir tušCiOs
jąstangos derinant skirtumus
kios viltys pasiekti susitarimą ir
ar Kalėdų trečiąją dieną pasau
liui galės būti patiekta sunkiai
patikima staigmena.
RYTŲ VOKIEČIAI SKUBA
PARYŽIŲ
Paryžiuje slaptieji keturių
pasitarimai nusiginklavimo rei
kalais eina prie pabaigos. Pasi
reiškus lauktiems nuomonių
skirtingumams, visą reikalą ban.
dė gelbėti susirinkimo pir. Ner
vo. Jo optimistiniai nudažytas
pasiūlymas nebuvo priimtinas
vakarams ir pirmadienį jis įne
šė kiek pakeitimų, šios savaitės
pradžioje susirinkus delegatams
ir pradėjus vėl derybas pol. ko
misijoje, tikimasi, kad vietoje
ligšiolinės atominės energijos
komisijos bus sudaryta nauja
komisija...
Jau įdomesnis būtų Rytų Vo
kietijos delegacijos, JTautoms
pakvietus, atvykimas Paryžių.
Ji turėtų pareikšti savo nuomo
nę dėl sudarymo specialios ko
misijos, kuri ištirtų galimybes
pravesti laisvus rinkimus Vo
kietijoje. Kaip ir reikėjo tikė
tis, rytų Vokietijos vyriausybė
savo šefo Otto Grotewohl gruo
džio mėn. 8 d. pareiškime griež
tai atmetė mintį sudaryti JT
komisiją, pabrėždama, kad tai
pačių vokiečių vidaus reikalas.
Sekmadienį atvykę keturi dele
gatai patikimi komunistai,
atrodo, turės uždavinį patiekti
savo pažiūras ir neabejotinai
atmes JT pasiūlymą. Kiek ankš
čiau Paryžiuje pasirodę Vak.
Vokietijos delegatai pol. komisi
joje pareiškė sutinką su komisi
jos sudarymu ir drauge patikri
no, kad 18 mil. rytų vokiečių
mielu noru sutiktų su panašios
komisijos veikla. Pastebėtina,
kad abiejų Vokietijų delegatų,
atvykimas Paryžiaus JT susir
rinkimą ir vieši jų pasisakymai
yra pats pirmasis vokiečių pa
sirodymas JT forume.
ARTĖJA KRITIŠKIEJI METAI
Pasauliui kreipiant žvilgsnius
Paryžiaus kalbas, susidomima
ir gen. Eisenhowerio veikla be
statant vakarų gynybos pylimą.
Amerikiečių spaudos praneši
mais iš Paryžiaus, Eisenhowerio
štabo, vad. SHAPE nuomone,
dabar diplomatiniai' sluogsniai
dar gali tartis su sovietais ir
tai galį užtrukti ligi metų. Ka
rinės žvalgybos duomenimis, tik.
rasis pavojaus periodas būsiąs
1952-53 m. žiemą ir pavasarį.
SHAPE generolai .vis dar esą
įsitikinę, kad vakarai turėsią
pralaimėti pirmąsias kovas, ta
čiau pabaigoje ateisiąs laimė
jimas. Tiek daug sovietų karių
sukoncentravus ties Europos
vakarais, tai, tų sluogsnių nuo
mone, gali ir netikėtai, net per
nesusipratimą užžiebti karą, juo
labiau, esant šio meto įtempimui.
PLEČIAMA PARAMA
ANTIKOMUNISTINĖMS
PAJĖGOMS
Amerikiečių spaudoje pasiro
dė pranešimai apie veiklai prieš
komunizmą už geležinės uždan
gos tiekiamą ir vis augančią pa
ramą. Patikimais pranešimais iš
THE FIEL
dienos parodys, ar bus bet ko- Washingtono, šaltą jam karui
YYasmngcone vadovauja gyny
bos, valst. dep-tai ir vienas spe
cialus komitetas, veikiąs tarp
šių dep-tų. Jo pareiga esanti
atsverti sub veršy vinius komu
nistų veiksmus vakarų pasauly,
derinti propagandos veiklą tarp
paskirų dep-tų, be to, atrodo,
jo vienas uždavinių esąs sk*
tinti laisvųjų žmonių pasiprie
šinimą kituose kraštuose. Lig
šiol šiems reikalams JAV netu
rėjusios pakankamai lėšų, dabar
gi padėtis jau žymiai pasikei
tusi. Jau atsirado didesnės pi
nigų sumos, užmegsti ryšiai su
antikomunistiniais veikėjais už
geležinės uždangos. Jau minėta,
kad Amerikos kongresas nuta
rė paskirti 100 mil. dol. anti
komunistinei veiklai, šis nutari
mas suerzino sovietus ir šie dėjo
pastangų reikalą kelti JT susi
rinkime. Atsikirsdami sovietų
kaltinimui, kad iš tų lėšų nu
matoma remti pabėgėlius iš už
gel. uždangos kraštų, šiuo metu
amerikiečiai primena, kad jie pa
tys tik pasibaigus karui perda
vė sovietams apie 4 mil. pabė
gėlių, kad daugelis jų išvežti
Sibirą ir nemaža žudėsi. Dal^ar
gi pradedant stambesniu matfiu
remti šiuos pabėgėlius tai jiems
reikštų gerą, nors ir dramatišką
naujieną.
Kovoje su sovietų veržimusi
vakarus ne tik kariniais gink
lais mes turime atsispirti tokiais
pat ginklais ir išmesti tokias
pačias lėšas tokia yra pasta
rojo meto Washingtono nuomo
nė. Amerikos politika esanti ne
tik sulaikyti sovietus dabartinė
je jų padėty, bet ir juos nu
stumti ten iš kur jie atvyko.
Tačiau šis rimtas ir opus rei
kalas, tų sluogsnių nuomone, ne
galįs būti paliktas tik karių,
diplomatų ar radio pranešėjų
veiklai.
KORUPCIJOS ŽYMĖS
VALDŽIOJE
Pastaruoju metu amerikiečių
spauda ir visuomenė yra nema
žai susidomėjusi paaiškėjusiais
korupcijos reiškiniais valdžios
aparato tarpe. Pabrėžiama, kad
JAV vyriausybei dabar metams
išleidžiant 60 bil. dol. ir tiek pat
surenkant mokesčių, atsiranda
didelės pagundos įvairių parei
gūnų tarpe. Ryškiausias šių
vad. "skandalų" pavyzdys
visos eilės mokesčių rinkėjų at
leidimas, papirkimai, dovanų
įteikimas augštiems pareigū
nams ir t.t. šiuo metu speciali
Kongreso komisija pradėjo ty
rimus ir įtariamų asmenų ap
klausinėjimus. Politini u o s e
sluogsniuose dabar vyrauja pa
žiūra, kad šių korupcijos reiški
nių iškilimas turėsiąs neišven
giamai politiniu požiūriu pažeis
ti Trumano administracijos ge
rą vardą. Suprantama, respubli
konai tik trina rankas, nes kon
greso komisijos duomenys jiems
pradeda tiekti pirmaeilę amuni
cijos medžiagą rinkiminei kovai
su demokratais. Galimas daly
kas ir prezidento skubus grįži
mas Washingtoną turi ryšių su
naujomis bėdomis skandalų for
moje. Vis dėlto, politiniai sluogs
niai pabrėžia, kad ne korupci
niai reiškiniai, bet užsienio po
litika būsiąs tas veiksnys, ku
ris nulems prezidento rinkimuf.
W*&įWB '-ff* 'f
šių metų lapkričio mėnesį iš
spausdintas, po devynių metų,
stambus leidinys: "Directory of
American Scholars. A Biogr%?
phical Directory". Redaguojįa
Jaques Cattel, bendradarbiau
jant Amerikos mokslo draugi
joms.
Knyga virš tūkstančio pusla
pių, talpina apie dvidešimti
tūkstančių Amerikos mokslini®*
kų su trumpomis biografinėm!#
bei mokslinio darbo žiniomis.
Asmeniui vidutiniškai skiriam^
nuo 3-50 eilučių. Tą knyga pa»
sklaidžius randama joje ir li#*i
tuvių mokslininkų, kurie yra žl*
nomi arba bent kurių pavardei#'
nepakeistos bei lengvai atpažįdk
tamos. Jiems toje knygoje duotp
nuo 6-14 eilučių kiekvienam. Mi
nimieji septyni profesoriai pa
raidžiui yra:
Neabejojama, kad toje kny$
goje esama įtrauktų daug dau
giau, ypač cia gimusių "Hetw rtfr
mokslo įmonių, kurių pavardė#
pakeistos arba iškraipytos vff
suprantama yra sunkoka ji
atpažinti.
PRAIRSIMAS
L. tautosakos lobyno"
prenumeratoriams
Abi "Lobyno" dalys jau at
spausdintos, baigiamos įrišti ir
netrukus bus išsiuntinėtos pre
numeratoriams. Jei kas yra pa
keitęs adresą, prašomas tuojau
pranešti leidėjui, jei dar to nėra
padaręs. Daugiau prenumerata
nebepriimamą. Dabar abiejų da
lių kaina $3.00.
NAUJOS ROMANAS
"Tremtis" jau išleido Vyt.
Alanto romaną "Pragaro po
švaistės". "Dirva" jau gavo 1
egz., netrukus laukiama daugiau.
Šią knygą bus galima gauti
pas "Tremties" atstovus, taip
pat ir "Dirvoje".
METINIS TAUTINĖS
S-GOS DETROITO
SK. SUSIRINKIMAS
Amerikos Lietuvių Tautines
Sąjungos 4-to Skyriaus metinis
susirinkimas įvyks sekmadienį
gruodžio 16 d., 12:30 vai. po
piet, šv. Antano parap. mokyk
loje, 25th St. ir Vernor St.
Svarbiausi dienotvarkės klau
simai:
1. RmWmas 1952 metafttR fck.
valdybos.
2. Rengiamo sausio 27 1.
koncerto reikalų sutvarky
mas.
8. Valdybos ir komisijų pra
nešimai.
4. Draugijos VILTIS atsišauk
Urnas.
V. Rimvydai
s
4,5
V
li V
CLEVELAND, OHIO
I E U V I A I
AMERIKOS
MOKSLININKŲ
SĄRAŠE.
s
Skyr. Valdyba
41
v
i
3,
•f!
"iii
II
'4
'f*
1
I
"SJ
U
Ii
y
V?

I
iii n via
i
Paplėnas J., Chicago 221
Astrauskas St., Worcester 188
Pauža V., Detroit 92
Švarcas P., Collinsville 04
Sodaitis A., Brooklyn, $4
Česonis A., fJaltimomr #2
Paršeliūnas J., Toronto 80
Smigelskis A., Cleveland 24
Diržys A., Venecuela 20
Saladžius P., Rochester 20
Alminauskis Alminas, Ca
simir A., prof. Loyola Universi
ty, Los Angeles, Cal. Juciu
Michael J., prof. Ohio State Un
versity, Columbus, Ohio. Juodei
ka, Vladas, prof. Portland Uni
versity, Portland, Oregon. Kre
ve Mickevicius, Vincent, prof.
University or Pensylvania, Phi
ladelphia. Kučas, Antanas, prof.
University of Scranton, Scran
ton, Pa. Račkauskas, Constanti
ne, R., prof. Fordham Universi
ty, New York City. Salys, An
thony, prof. University of Penn
sylvania, Philadelphia, Pa.
Dr. Jonas Balys
Indiana University
Bloomington, Indiana
December 13,1951 No. 5$
*1 n two Sect i*o n s
i s S e i o n

xml | txt