Newspaper Page Text
Nr. 51 1951 gruodžio 20 d. CLEVELAND, OHIO SCENOS VEIKALO KONKURSAS VT Lietuvybės Išlaikymo Tar nyba skelbia konkursą scenoj, veikalui parašyti šiomis sąlygo mis: 1. Veikalas skiriamas jauni mui (ne vaikams). 2. Veikalo idėja žadinti tė vynės meilę. Turinys gali būti paimtas iš mūsų praeities, iš Nepriklausomos Lietuvos gyve nimo, iš kovų dėl nepriklauso mybes, i& .paskutiniojo karo me to, okupacijų, partizanų žygių, iš tremties gyvenimo. 3. Veikalo apimtis apytik riai dviem trim valandom vai dinti. 4. Veikalas turi būti niekur dar nespausdintas* 5. Konkurso terminas 1952 m.' kovo 31 d. Ligi tos dienos autoriai slapyvardžiais pasirašy tus veikalus, uždaram voke nu rodę savo pavardę bei adresą, įteikia Lietuvių Rašytojų Drau gijai šiuo adresu: 1436 S. 50 Ave., Cicero, ill. USA.- 6. Už geriausius veikalus Lie tuvybės Išlaikymo Tarnyba ski ria dvi premijas: I 1200 DM, II 800 DM, jei autorius gy vena Vokietijoje, arba I 250 dolerių, II 150 dolerių, jei autorius gyvena kitur. 7. Jury komisiją sudaro Juoze Augustaitytė Vaičiūnienė, Jur gis Blekaitis, Julius Kaupas, An tanas Rūkas ir Leonardas ši mutis senj. 8. Lietuvybės Išlaikymo Tar nyba pasilieka sau teisę įsigyti premijuotus veikalus nuosavy bėn, sumokėdama už juos auto riams sutartą honorarą. 9. Informacijų reikiant pra šoma kreiptis Lietuvių Rašyto jų Draugiją. PRIMENAME, kad visiems, kurie užsisakys ar atnaujins Dirvą šiems metams jau pasibaigus, metinė prenume_ rata bus skaitoma penki dole riai, arba po 10 numerių už kiekvieną dolerį. Atskiro nume rio kaina 1952 metaips bus 10 centty. 3toiod talka Iki gruodžio mėn. 19 dienos Dirvos talka davė 372 naujus skaitytojus, jie sudaro 1256 taškus. Kiti talkininkai turi po ma žiau taškų. s Talkai beliko 13 dienų. Primename, kad dabartinės Dirvos platinimo talkos premi jos yra numatytos tuo atveju, jei talkos metu bus gauta bent 500 naujų prenumeratorių. Iki to skaičiaus jau visai mažai be trūksta ir per paskutinę savaitę jis lengvai gali būti pasiektas. Kadangi švenčių mčtu laiškai gaunami ne taip greit ir net iš dėžučių jie išimami pavėluotai, tai yra nusistatyta, kad talkos sąskaitą bus įtraukti visi tie nauji prenumeratoriai, kurių prenumerata bus įmokėta talki ninkui ne vėliau kaip gruodžio 31 d. ir talkininko pranešimas bus gautas laiške su pašto ant spaudu ne vėlesniu kaip 1952 m. sausio 2 dienos* o# m* u# Kanadoje, kaip kituose že mės kraštuose, gyvenantieji lie tuviai didžiausiu atsidėjimu se ka, ir kiek gali, patys veiksmin gai dalyvauja žmonijos kovose už didžiuosius idealus. Ypatingu jautrumu ir didžiu susirūpinimu Kanados lietuviai išgyvena savo tautos ir Tėvynes tragediją. Mūsų tautos nėskaitlingumas ir didelis jos išblaškymas yra viena iš priežasčių, kuri mus verčia visu rimtumu rūpintis kaip nors išlaikyti galimai tam presnį tautiečių tarpusavio ryšį ir maksimalinę vienybę, nes vi siems mums yra aišku, kad tik tai visi drauge, glaudžiai ir nuo širdžiai sugyvendami bei dirb dami ir vieningai kovodami ga lėsime daugiausia atsiekti ir lai mėti. Be vienybės, susiskaldę, vieni prieš kitus partiškai užsi kirtę ir pakrikę, mes keliame svetimųjų, nuo kurių priklausys ir mūsų likimas, nepasitikėjimą ne tiktai dėl svarbumo kovoje, bet ir dėl ateities. Yra neabejo tinas ir būtinas reikalas susitar ti, suglausti visas gyvasias tau tos jėgas ir sudaryti glaudų, veiksmingą ir pajėgų lietuvišką veiksmą, kuris niekam nekeltų abejojimą dėl konsoliduotumo ir tvirtumo tų principų be kurių neįmanomas net tautinis, nei tarptautinis sugyvenimas ir ra mus kūrybinis darbas. Šia prasme visi lietuviai žiūri VLIK'ą: kaip lietuviškosios vienybės ir kaip vieningo veiks mingumo konsoliduotoją ir va dovautoją. Visų lietuvių noras VLIK'e matyti objektyvų, tei singą ir autoritetingą lietuviško, sios vienybės orgajuzatorįų ir vadovą. Deja, VLIK'as juo toliau, juo labiau klimpsta partines ne santaikas, tarpusaves bergždžias kovas, kurios ilgą ląiką kėlė tautiečių susirūpinimą, pagaliau pereina nerimą keliantį pasi piktinimą. Ilgas visų lietuviškųjų veiks nių ir visų jėgų sutelkimo ir su derinimo laukimas, atrodė jau bus sulaukęs tikslo: jau rastas būdas, kad ir nepilnas, suside rinti su Mažosios Lietuvos re zistencijos veiksniais, jau, atro dė, susiderinama ir su Nepri klausomos Lietuvos diplomatais. Bet jau suminėtasis VLIK'o be sireiškiąs kaikurių asmenų par tinis fanatizmas ardo ir tai, kas atsiekta didžiausiomis pastan gomis. Nepaprastai susirūpinę tuo, kad dabar VLIK'e reiškiasi, ir kad tai iššauks toli siekiančių pasekmių, labai nenaudingų tau. tai ir jos kovai dėl siekiamosios ateities, mes, organizuotos lie tuvių visuomenės Kanadoje, at stovai priversti buvome tartis dėl šių neigiamų reiškinių ir nutarėme persiųsti VLIK'ui šį mūsų pasisakymą, kurio išva das trumpai suglaudžiame šiuos reikalavimus: 1. Baigti partinius užsikirti mus ir tautiečius erzinančius nesutarimus, 2. Tuojau VLlK'an įsileisti Ma i t, I N K S U K A .. v Dirvos skaitytojams, bendradarfciams Kanadiečio pareiškimas Vilkui žosios Lietuvos rezistencijos at stovą, 3. Nedelsiant ratifikuoti susi tarimą š. m. rugsėjo 2-12 die nomis su Nepriklausomos Lietu vos diplomatais, 4. Rasti būdų bei priemonių susitarti su visomis gyvybingo mis lietuvių jėgomis ir visas jas sujungti vieningą lietuvių tautos kovą už Lietuvos laisvę. Lietuvių Atgimimo Sąjūdis Kanadoje: J. Lukoševičius, J. Pakulis Lietuviai Varpininkai Kanadoje: J. Puniška, A. šul mistras Susivienijamas Lietu vių Amerikoje (SLA) Kanado Aš džiaugiuos galėdamas su pažindinti Jus su Ministeriu Lo zoraičiu, Lietuvos Diplomatijos Šefu, su kuriuo aš vėl susitikau Palais Chaillot, Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje. Aš jį gerai atsimenu iš Ženevos, kur jis atstovavo Lietuvą Tautų Są jungoje. šiandien jo kraštas, kartu su Estija, ir Latvija, yra bolševikų okupuotas. Tačiau ši tie kraštai nėra išnykę nei iš tautų širdžių, nei iš tarptauti nės politikos, nes laisvosios tau tos nepripažįsta šito sovietų smurto akto. Todėl kitos vals tybės tebepripažįsta Lietuvos diplomatus, kurių pryšaky stovi p. Lozoraitis. DIRVA lies tvirtai tikim teisiitguną V JJL Lozoraitis kalbėjo iš JTO būs£tfeiesf Vokietijos radio klausytojus Gruodžio mėn. 7 dieną Palais Chaillot Paryžiuje įrengtame UNO radiofone L. Diplomatijos šefas, vokiečių radio pakviestas, kalbėjo Vokietijos klausytojus. Vokiečių radio specialus kores pondentas prie Jungtinių Tautų Organizacijos E. Peterich, žino mas publicistas ir poetas, nacių laikais pats buvęs priverktas gyventi emigpacijoj, pristatė S. Lozoraitį šiais žodžiais: Kas yra valgęs karčią trem tiep duoną, o tokių yra šian dien šimtai tūkstančių, kas kaip sako Dante yra laipiojęs svetimais stačiais laiptais, ko vodamas už savo tėvynę, pate kusią tironų nagus, tas visados tokius žmones užjaus. Tamsta, ponas Minister! esi vienas tokių žmonių. Aš prašau papasakoti mūsų klausytoj an||| ape savo visados gyvą viltį. Min. Lozoraičio pareiškimo tur rinys Lietuva y*a Vokietijos kai mynė ir kartu su Estija ir Lat vija sudaro vadinamų Baltijos Valstybių grupę. 1940 metais Lietuva buvo Sovietų Sąjungos užpulta, okupuota ir prieš lietu vių tautos valią įjungta so vietų valstybę. Tačiau Baltijos valstybių nepriklausomybės su* .i je: Agr. M. JuodvJNHs, J. Kar delis Lietuvos Valstiečių Liau dininkų S-ga Kanadoje: A. Ka valiūnaitė, P. Laurušonis Lie tuvių Darbininkų D-ja Montre alyje: V. Kiškis Liet. Socialde mokratų Laik. Centro vardu: Pr. šimelaitis, P. Petronis Kan. Lietuvių Tautines S-gos Laik. centro valdyba: Agr. K. An driuškevičius, S. Kęsgaila Lie tuvos Kar-nės Kūrėjų Savanorių Sąjunga Kanadoje: Kap. J. Na vikėnas, Pulk. A. Lapinas Ma žosios Lietuvos Bičiulių Dr-jos Centro valdyba Kanadoje: V. Pėteraitis, A. Lymantas. Kanada, 1951 lapkričio 4 d. naikinimas buvo viso civilizuoto pasaulio pasmerktas ir tarptau tiniai nepripažintas. Išskyrus la bai negausias išimtis, beveik vi sos pasaulio valstybės, taip pat ir didžiosios valstybės su Jung tinėmis Amerikos Valstybėmis pryšaky, laiko Lietuvą laikinai okupuota valstybe. Kalbėdamas apie didžiasias valstybes, aš su tikru pasitenkinimu ir dėkingai pažymiu, kad Vokietijos Federa. linė Respublika Baltijos Valsty bių klausimu užėmė tokią pat poziciją ir ją išreiškė labai tiks liai, net elegantiška formule. Aš esu tikras, kad šis Vokietijos gestas susilauks gilaus atbalsio tiek pas lietuvius užsieny, .tiek pačioje Lietuvoje. Kadangi Lietuvos įjungimas Sovietų Sąjungą nepripažintas, mes galime ir toliau turėti užsie. nyje savo diplomatines ir kon suliarines atstovybes. Jos pilnai veikia prie šventojo Sosto, Jung tinėse Valstybėse, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoj, Pietų Amerikoj. Prie Lietuvos diplo matų uždavinių priklauso reikš ti nepakeičiamą mūsų tautos va lią atstatyti savo nepriklauso mybę, rūpintis interesais dau gelių tūkstančių lietuvių, kurie užsieny rado prieglaudą nuo bol ševikų persekiojimo ir inlor muoti kitas tautas apie sovie tines okupacines valdžios vykdo mą Lietuvoje priespaudą. Savo ilgoje istorijoje Lietuva daug pergyveno ir iškentėjo. Lietuvos didžioji kunigaikštyste pakartotinai vedė karus prieš Maskvos valdovus priešindama si jų veržimuisi vakarus. Lie tuva daug prisidėjo prie Euro pos apgynimo nuo totorių ir bu vo jų teriojama. Tačiau tai, ką mums atnešė bolševikų viešpa tavimas kančias, persekioji mus, materialinių turtų, ir kas ypačiai pavojinga, žmonių gy vybių naikinimas, visa tai suda ro sunkiausią katastrofą, kokią ligšioi buvo kada nors Lietuvą DEMOKRATAI PRADEDA VALYMO DARBUS jau apsiėmė vadovauti specia liai valymo komisijai ir būsiąs atsakingas tik prieš prezidentą. Visi šie žygiaf nebūtų įvykę, jei korupcija nebūtų palietusi visos eilės asmenų, turinčių augštas vietas valdžioje ir jei nebūtų pasirodę, kad visa tai kaip svar bus veiksnys gali atsiliepti kitų metų prezidento rinkimams. MOKESČIAI "SPEKTAKLIS" WASHINGTON Nesigilinant plačiau korup cijos pasireiškimų sritį, reikia pastebėti, kad prezidento pasi ryžimą imtis griežtų žygių pir moje eglėje sukėlė reiškiniai, pastebėti mokesčių rinkimų sri ty, vad. Internal Revenue Biure, kuris tiesiogiai priklauso iždo dep-tui. Paaiškėjo papirkimai, pareigūnų ryšiai su žmonėmis, Kiekvienas tautinės dvasios pasireiškimas laikomas nusikal timu, baudžiamu veiksmu. To kiame katalikiškame krašte kaip Lietuva, kurią šventasis Tėvas Pijus XII vienoje savo kalbų pavadino tolimiausiu kataliky bes avanpostu šiaurėje, Bažny čia, krikščionybė, kleras ir ti kintieji persekiojami ypatingu įniršimu. Mokslas ir menas pa versti katorginiais darbais ko munizmui, sovietai kėsinasi nu slopinti kiekvieną laisvą mintį, išrauti net atsiminimą apie lais vą, žmonišką, gražų gyvenimą. O kadangi jie negali sunaikinti dvasios, jie naikina žmone^, deportuodami Sibirą vyrus, mo teris ir vaikus. Bet lietuvių tauta tvirtai lai kosi savo tautinių idealų, nepri klausomybės siekimo, tikėjimo ir tų bendrai žmoniškų vertybių ant kurių buvo pastatyti, ir blis vėl atstatyti, didingi Europos civilizacijos rūmai. Lietuvos re zistencija, tiek moralinė, tiek aktyvi nesiliauja. a #itoj sunkioj kovoj mus ve», THE FIELRsSp' I N K I ir talkininkams! Stiprinama lėtai, bet pastoviai Korupcijos žymės valdžioje sukėlė tiek dėmesio, kad jų iš valymu visai rimtai susirūpino pati vyriausybė su prezidentu Truman u priešaky. Visą pereitą savaitę Washingtonas tik apie tai ir kalbėjo, o Baltuosiuose Rūmuose įvykę pasitarimai, at rodo, lietė daugiau korupcijos pašalinimo reikalus, negu dery bas Korėjoje. Vyriausybė perei tos savaitės pabaigoje nutarė pradėti išsamius tyrinėjimus ir svarbiausiu jų vykdytoju pasi rinko demokratą, ligšioi politi koje plačiau nepasireiškusi as menį, 46 m. amž. federalinį tei sėją Thomas F. Murphy, buvusį New Yorko policijos komisarą ir neseniai ėjusį prokuroro pa-'la parodys, ar demokratų admi reigas Alger Hiss byloje. Jis nistracija Amerikoje sugebės iC3 kurie vengdavo mokėti mokes čius, spaudimas mokesčių rin kikus iš įvairių pusių, net iš kongreso ir t.t. Panašiai, kaip savo metu vieši ir slapti posė džiai ryšium su gen. MacArthu ro atstatydinimu, taip ir dabar Washingtone įvyko tikro spek taklio vardo verti tyrinėjimo politiniu požiūriu neutralizuoti šį klausimą, t. y. jį išjungti iš grandinės tų klausimų, kurie siejasi su ateinančiais rinkimais. ištikusi. Nėra jokios tautinio, da ne tik viltis, bet ir įsitikini religinio ar dvasinio gyvenimo srities, kuri būtų likusi saugi nuo sovietų visagalės policijos ir komunistų prievartos. IKI ĘALĖDŲ NESUSITĄIKYS Jaa nebėra ko tikėtis, kad Kalėdoms būtų galima sulaukti taikoš Korėjoje. Pradėjus dery bas belaisvių grąžinimo reika lais, pasitarimai įklimpo. Vis dėto turima vilčių, kad būsią galima rasti kokią nors susitari, mo formulę, nes abi pusės nori susitarti. Esą, Peipingas norįs išvengti galimos bausmės, o Maskva tikisi, kad pasiekus pa liaubų būtų galima sustiprinti jos vedamą "taikos ofenzyvą", kuri jų nuomone galinti realiai sustabdyti vakarų apginklavimą. Nurodoma, kad ir vakarai turį priežasčių greičiau siekti pa liaubų amerikiečių nuostoliai mas, kad lietuvių tautos valia bus įvykdyta ir mūsų nepriklau soma demokratinė valstybė bus atstatyta. Mes tvirtai tikime Dievo teisingumą. Mes esame įsitikinę, jog civilizuotas pasau lis, kurs ne tik moraliai, bet ir materialiai bei kariškai yra ga lingesnis už tuos, kurie graso žmonijai, atstatys tarptautinę tvarką ir taiką. Mes, lietuviai, esame taikinga tauta, bet mes laikome, kad taika gali būti at statyta, ir bus atstatyta, tiktai atitaisius tarptautinius nusikal timus ir padarytąsias tautoms skriaudas. Mes pasitikime svei ku protu pasaulinėj politikoj, kurs negali leisti, kad tuo metu, kai kolonialės tautos steigia sa vo nepriklausomas valstybes, šimtas milijonų europiečių, jų tarpe ir lietuviai, paliktų vergais žiauriausios kolonialės imperijos, kokių istorija paž|sta. Aš nuoširdžiai sveikinu Vo kietijos klausytojus ir klausyto jas, reikšdamas įsitikinimą, kad Lietuvos nepriklausoma valsty bė bus atstatyta ir ji turės drau. gingus santykius su savo kai mynu suvienyta Vokietija demo kratinės Europos rėmuoae* po s e z i a i s u s a u a a i o e levizijos perdavimo aparatais. P^uoje galėtu taip pat pa31 Pereitą savaitę savo pareiškime i ^rtl' jam pavyktų kolekty spaudos atstovams prezidentas veiksmu pagalba sula. tarp kitko nurodė, kad nors ko- .a?reiSIJ* rupcijos reiškiniai Amerikoje,mlrstl." vis dėlto jis tikisi, nesą nauji kad pradedamieji veiksmai galė sią. parodyti, jog didžioji val džios pareigūnų dalis esą gar bingi vyrai, sąžiningai atlieką savo pareigas. Dabar Murphy vadovauja komisija ir jos veik- KADA GIRDIMAS 'AMERIKOS BALSAS" LIETUVIŠKAI? II New Yorko "Amerikos Bal so" programa lietuviškai girdi ma kasdien 11:00 vai. dieną 13 kos, 16, 19, 25, 31, 41,49 ir 251 metrų bangomis, o per anglų BBC stotis 25, 30 lt 41 metro bangomis. Antroji programa girdima 4:45 vai. p. p. 19, 25, 31, 41 ir 49 metrų bangomis, o per BBC 41 ir 49 metrų bangomis. Ji kartojama: 11:15 vai. vak. 31, 41, 48, 40 ir 251 m. bangomis 2:15 vai. naktį 19, 25, 41, 48 ir 49 m. bangomis 7:15 vai. rytą 25, 31,41 if 48 m. bangomis. Laikas čia nurodyta ĖST. Chi cagoje reikia skaičiuoti 1 va landa, Kalifornijoje net trimis valandomis anksčiau. Pvz., 11 vai. Chicagoje yra 10, Kalifor nijoj 8. jara didesni kaip 103,000 ir res publikonai jau yra nekartą puo lę Korėjos politiką. Pats pre- zidentas būsimų rinkimų kam- Jun«lnlnk®1 Nere,k'a to' ka,d P»" Amenkos są- "uolat .J* s.Paudzla nesilpnmti Europai reikalingų pajėgų ir reikalui esant, net ei ti prie nuolaidų Korėjoje. Nesi tikint paliaubų Korėjoje Kalė doms, dabar jų tikimasi sulauk ti ateinančių metų pirmaisiais mėnesiais. O tuo tarpu, kai že mėje karo veiksmai beveik visai yra aprimę, Amerika pasiuntė Korėją savo naujausio tipo Sabre sprausminius lėktuvus, kurie turėsią sustiprinti JT pa jėgų oro dalinių pajėgumą ir kiek atsverti vis labiau gręsian tį sovietinių MIG sprausminių lėktuvų amerikiečių augštai vertinamų pavojų JT aviaci jai. EUROPA PRIVALO DIDINTI GAMYBĄ Vak. Europos įjungimas gy nybos sistemą vis sudaro rūpes čių Amerikos ir Europos poli tikams. Lig šiol daugiausiai gal vosūkių kėlė Europos kraštų ūkiniai sunkumai, susieti su pa kilusiom išlaidom ginklavimosi reikalams. Dabar Paryžiuje kiek priartėta prie visų siekiamo tiks lo. Laikinajam Atlanto valstybių pakto tarybos Komitetui Pary žiuje buvo patiektas svarbus tri jų politikų Amerikos Harri mano, britų Plowdeno ir prancū zų Monnet raportas apie tai, kaip apsiginkluoti neapsunkinus kraštų ūkių. Ką gi tie trys "iš minčiai" yra pasiūlę? Pirmiau sia jie nurodė, kad Atlanto Pak to kraštai turį savo gamybą pa kelti vidutiniškai 14 nuoš. žino noma, ir čia nebus apsieita be amerikiečių piniginės paramos. Šalia to, Europos kraštai turės papildyti vienas kito pastangas, racionalizuoti savo ūkines siste mas ir derinti ginklų gamybą su kitais kraštais, šį trijų politikų planą parėmė ir gen. Eisenho weris savo kalboje, pabrėžęs, kad tai esanti vienintelė viltis išlaikyti pusiausvyrą tarp va karų Europoje ir "galimo agre soriaus". jis ta proga dar įspė jo visus 12 kraštų atstovus, kad gynyba esąs brangus dalykas ir kad jie būtų pasirengę didelėms išlaidoms, nes kiekvienas turįs mokėti savo dalį. I PAŽANGA IR KITAIS KLAUSIMAIS Paryžiuje pasiekta pažangos ir kitais klausimais pereitą ketvirtadienį prancūzų parla mentas didele balsų dauguma (Plrifrito i S4» palipi) HtJ \n\n Atskiri talkininkai šiuo metu turi taškų: Taškai Paplėnas J., Chicago 221 Astrauskas St., Worcester 188 Pauža VI., Detroit 92 Švarcas P., Collinsville 64 Sodaitis A., Brooklyn 64 česonis A., Baltimore 32 Paršeliūnas J., Toronto 30 Saladžius Pr., Rochester 26 Smigelskis A., Cleveland 24 Vilutis E., E. Chicago 24 Diržys A., Venezuela 24 Kęsgaila St., Montreal 20 December 20,1951 No. 51 CLEVELAND, OHIO