Newspaper Page Text
Kaip protas, taip ir patyri mas neleidžia mums tikėties, kad tanios dora bn jotą ten, kur tikybiniai principai atme tami. Oeo. Washington. KAINA FRIOBJ CENTAI centą FRIEND CHICAGO, UJU, PANEDĖLIS, GEGUŽĖS (MAY) 7 D. 1917 M Bnt^l u S»cond Clm M«tt.r MMCh »1. 1»1«. .t Chlc««o. Illl noi. „nil.r th. Act ot Umrch t. 1«7». METAI—VOL. II. No. 108. ŽUDOMI ISALKUSIEJI ŽMONES Čekijoje paskelbta ka res STOTO Prancūzai paimi nilaisvio MOO nkiA Susiaurinama kaizerio valdžia ŽUDOMI ĮŠAUKUSIEJI ŽMONĖS. Čekijoje paskelbta kares stovis. Amsterdam, geg. 7. — Vo kietijos miesto Mainz įvyko kruvinos išalkusiu j u gyven toju riaušės. Apie du tūk stančiu moterių ir vyru praeitą šeštadienį miesto gatvėse sukėlė priešvaldiš kas demonstracijas. Paskui demonstrantai ėmė plėšti krautuves. Policija pasirodė bejėgė. Tuomet pašaukta kariuo menė. Šitai įsakyta šaudyti į išalkusias žmonių minias. Anot gautų žinių, 8 žmonės užmušta, daugelis sužeista ir suvirš penki šimtai suareš tuota. Iš Pragos gauta žinios, kad Austrijos vyriausybė visoj Čekijoj (Bohemijoj) paskelbė karės stovį: Visi laikraščiai suspenduota. Turbut ten kas nepapra sto turėjo įvykti jei vyriau sybė imasi tokių priemonių. PERSAI NORI PRAVE STI SAVO ŠALYJ RESPUBLIKĄ. Tuo tikslu prasidėjo smar kios agitacijos. Washington, ge£. 7.—Ru sijos revoliucija padai'e in taku ir j Persiją. Tenai, anot apturėtų žinių, prasidėjo smarkios altarijos už, pa keitimą Persijos respu^/Iika. Visi persai demokratai tuo tikslu uofiai darbuojasi. Tų agitacijų vyriausiais cen trais yra miestai Tabrizas ir Teheranas. Berlynas, 7. — Vo kietijos parlamente kanclie ris kalbrs ateinantį ketvir tadienį. Kalbės apie milita rinius, politikinius ir ekono minius reikalus. Sakoma, kad jis savo kalboje palytes ir taikos reikalu. Bc to kan clieris atsakys f konserva tistų ir socialistų parlamer to atstovų paklausimą tai kos reikale. ATMUŠTOS VOKIEČIŲ KONTRATAKOS. LONDONAS, geg. 7. — Champagne apskrity j, šiau riuose nuo Aisne, prancūzai paėmė 18 mylių ilgio vokie čių apsiginimo linijos, anot paskiausių pranešimų. Vo kiečiai buvo stoję kontrata kon prieš prancuzus, kad at siimti prarastas pozicijas. Bet prancūzai ne tik kontr ataką atmušė, bet dar 1,000 vokiečių paėmė nelaisvėn. Nuo pradžios užpuolimo ta tai prancūzams teko 5,300 vokiečių nelaisvių. Prancūzų armijoms tenai vadovauja gen. Petain, ži nomas Verduno didvyris. Jis dabar naują nuo savo tautos pagarbą užsitarnavo. Vokiečių armijų galybė palengva triuškinama. DIDELI PRANCŪZŲ LAIMĖJIMAI. 4,300 vokiečių paimta nelaisvėn. Londonas, geg. 7.—Gegu žės 5 dieną prancuzai smar kiai sumušė vokiečius Pran cūzijoje. Kuomet anglai po pasisekimų apilsę sustojo, tuo metu prieš vokiečius pakilo prancūzų armijos. Gcg. 4 d. prancuzai po pašė lusio mūšio paėmė miestą Craonne ir iš ten per 4 my lias šonu nublaškė vokiečius išilgai kelio nuo Soissons li gi Laon. Prancūzams teko ir kalvos, dominuojančios aplink upės Ailctte klonį. Mūšių metu 4,P>00 vokiečių pateko nelfiisvėn. Anglai, kaip žinoma, jau sutruškino per 12 mylių "Hindenburgo liniją." Da įbar nori taip padaryti ir prancuzai ties Laon, per kur driekiasi vokiečių naujoji apsiginimo linija. Washington, geg. 7. — Iš radėjas TTiram Maxim išra dęs nauja šarvą, kuris atlai kąs nardančių laivių torpe dos plyšimą. Jei tiesa, tai visi garlaiviai bus aprūpinti tais šarvais. SUSIAURINAMA KAI ZERIO VALDŽIA. Kanclieris turės atsakomy bę prieš parlamentą. Londonas, gcg. 7.—Paga linus labai prastai atsieina ir pačiam kaizeriui. Ir jam pa lengva jau atimama auto kratiška valdžia. Be al>cjo nės, tai visa padarė ne kit kas, kaip revoliucija Rusi joje. Po pasisekusios Rusi jos revoliucijos vokiečiai pastebėjo, kad ir pas juos posenovei viešpatauja kai zerio autokratizmas. Tatai nusprendė ji panaikinti. Parlamentas visupirmu pareikalavo šalyj pravesti reformas, ypač balsavimo žvilgsniu. Vyriausybė, žino mas daiktas, pasižadėjo tai išpildyti pasibaigus karei. Tečiau parlamentas tuo pažadėjimu perdaug nepasi tikėdamas, nusprendė per žiūrėti ir pataisyti šalies konstituciją. Tam tikslui nuskyrė komisiją. Dabar komisija paskelbė, kad Vokietijos konstitucija Ims pertaisyta taip, kad kaizeris liks kuone visai su varžytas. Jis negalės išleisti jokiu parėdymų, už kuriuos vyriausybė negalėtu atsaky ti prieš parlamentą. Visokie kaizerio ar vy riausybės išleisti parėdymai turės būti patvirtinti kan elierio arba jo vietininko, (ii kanelieris bus atsakantis prieš parlamentą. Vadinasi, vyriausybei nebus galima iš leisti parėdymu, priešingų parlamentui. Taipgi kaizeriui nebus galima sulyg savo noro pa leisti parlamentą. Parlamen to paleidimas galės įvykti tik su paties parlamento su tikinę. Civilizuojasi pasaulis. PRANCŪZAI SVEČIAI IŠKELIAVO Į ST. LOUIS IR SPRINGFIELDĄ. . . (} Oen. Joffre, V.iviani iiJ ki ti prancūzai svečiai naktį prieš praeitą sekmadienį ap leido Chieagą. Iškeliavo į St. Louis ir Springfieldą. Šeštadienio vakare Stock yardu pavilijone įvyko di delis susirinkimas, kuriame kalbėjo gen. Joffre. Apelia vo .jis į amerikonus bendro mis jėgomis veikti prieš Vo kietiją, didžiausią demokra tizmo priešininkę. Viviani išaiškino, kad šita karė prieš Vokietiją nėra kapita listu karė, kaip socialistai mėgina ją pavadinti. Tūkstančiai čikagiečiij krikštą vimais sveikino Prancūzijos didvyrį Joffre. Svečiai išsivežė iš čia gra žius įspudžius. Washington, geg. 7. — Iki šiolei Suv. Valstijose suimta tik 125 įtariamieji vokie čiai, kadangi jų didžiuma pakenčia šios šalies teises. NERAMYBĖS RUSIJOJE. Norima nugriauti dabartinę laikiną vyriausybę. Petrogradas, gcg. 7. — Praeito Šeštadienio vėlai va kare pasirūpinta kuo veikiau sušaukti duinj) specialėn se si.jon. Šita durnos sesija bus pirmu kartu nuo pravestos revoliucijos kovo mėnesyje. Kareiviu ir darbininkų ta rybos įsakymu per praeiti dvi dieni buvo uždrausta vi sokie susirinkimai ir demon stracijos. Kareiviams buvo Įsakyta neapleisti kazarmių su ginklais. šeštadienio vakare, karei viu ir darbinipkų taryba nusprendė, kad laikinoji vy riausybė talkininkams ir neutralėms šalims pasiustų naują notą užuot pasiųstos ! gegužės 1 d. notos, kurioje . įžiūrėta "imperijalistinės Itendencijos," ir kuri baisiai nepatiko naujiems Rusijos piliečiams. Naujoje notoje bus pasakyta, kad Rusijos vyriausybė tolesniai kariaus tik žiūrėdama nuosavių savo šalies reikalu, nereikalauda i 7 ma jokių užgrobimų. Ka riaus tik už "Rusijos laisvę. MUŠAMI VOKIEČIŲ, SĖBRAI. Copenhagen, geg. 7. — Į vyko naujos riaušės Petro grado gatvėse. Vienur-kitur pasigirdo šūviai. Buvo susi rėmę vokiečių sėbrai talki ninkai su lojaliais laikinai vyriausybei gyventojais. Kareiviai ir eiviliai gyven tojai daugelį vokiečiu šali ninku apmušė. Kuone ištisią naktį prieš praeiti), šeštadie nį gyventojų minios vaik ščiojo gatvėmis. Sumišimai prasidėjo, kuomet anarchistas Lenin, kuris darbuojasi už atskiria taikę, su Vokietija, vienoj vietoj mėgino sakyti prakal -bą. Apmušta skaudžiai visi Lenino šalininkai. Nėra ži nių, ar Lenin taippat gavo kailin, ar ne. STOVIS GERĖJA RUSIJOJE. Londonas, geg. 7. — Iš 'Petrogrado apturėta žinios, kad krizis Rusijoje kaip ir praėjęs, laikinoji vyriausy bė gavusi viršų ir stovis esąs kuogeriausias. Tik vis dar nerimauja ka reiviu ir darbininku taryba. Šita taryba, sakoma, įkūru si nuosavą. užsieniu reikalu ofisą, kuris veiksiąs skyriu mi su laikina vyriausybe. To ofiso pirmininku nu skirtas kažkoks Skobelev. Kareivių ir darbininkų ta ryba be to didžiuma balsų nusprendė remti dabartinę laikiną vyriausybę. Taigi vyriausybes pusėje stovės ir kariuomenė. Svarbu tas, kad Petrogrado kariuomenės VOKIEČIAI NAIKINA LIETUVOS MIŠKUS. Baisu pagalvoti, kaip jie te nai šeimininkauja. Kauno išleidžiamajame laikraštyj "Dabartis" skai tome: 1i)l(J m. spaliu mėnesyje, buvo Baltbokštyj (Baltsto gėj) girininkų susirinkimas, dalyvaujant tame Koperni ko draugijos delegatui pro fesoriui Kozikovskiui. Susi rinkimo tikslu buvo susipa žinimas girininku ir vokiš ku viršininku su Baltbok šėio apylinkėmis. Susirinki me iš pasikalbėjimų patirta, kad medžiu daugybė Balt bokšf-io giriose yra tiesiog neišsemiama, kas leidžia iš tų girių imti naudojimui me džių kiek rėkiant, tik tam visam ant kelio stovi stoka darbininkų ir arklių, taip gi vra nemažai techniškų kliu čių, kurias daugiausia suda ro ir stoka atsakančių kelių. Užtektinam skaitliui darbi ninku, kuriu reikalauja čia esanti darbai, 1,900 nelais vių toli neužtenka, kuriu yra dviejuose abazuose, nėšį ci vilišku darbininku, kuriu trečiame abaze yra 1,000. Iš technišku dalyku pa minima tik trįs pjovyklos. Giliu tankumynuose jau yra keli pečiai sunkimui dervos ir tarputyno, taipgi mašinos pjaustymui malku ir me džio, tinkamo dirbimui veži-Į 11111, rogių ir tp. Rengiamasi dar įtaisyti elektra valomas mašinas pjovimui malkų. Visos pjovyklos yra sujung tos geležinkeliu. Nuo Hoi navo Į Baltbokštj 400 metni yra geležinkelis gana pra moningas, kuriuomi kasdien galima išvežti 25—30 vago nų malkų. Siauro geležinke lio vra 42 kilometrai ir ark liais važiavimui 120 kilome tru. Baltbokšeio giriose ikišiol j suskaityta 120 zebru, bet eia į Jų gal but yra iki 180. Plotas girių, kurs per 7 mėnesius tapo sutvarkytas ir aprūpintas pienais, užima 128,000 haktometnj, kuriu 24 nuošimtį užima lapuoti medžiai, 200-400 metu seni, kuriu yra augšturr.o iki 30 metru. Didžiausią plotą, nes 41 nuošimtį, užima pušįs su jaunais beržais. Tai yra pu šįs, kokiu galbūt nebutu ga lima rasti niekur kitur, ieš kant visame pasaulyje, nes augstis j u išneša metrus, j Medžiu Baltbokšeio girio-^ se gražumas yra stebuklin-1 gas. Ąžuoliniai stuobriai, ilgume 15 m. ir vidutiniai j 80-000 em. ir šermukšnių garnizonas stovi už dabarti nę vyriausybę. Paskiau iš Petrogrado gauta žinios, kad sumišimai įvykę ir kituose Rusijos miestuose, kur veikia vokie čių agentai. [20,000 kareivių į Prancūziją I Gaminamos priemones prieš nardančias laives Gubernatoriai kontroliuos kareivių rekrutavimą 20,000 KAREIVIŲ Į PRANCŪZIJĄ. WASHINGTON, geg. 7. — Karės departamentas pa skelbė, kad kuomet priver stino kareiviavimo bilius bus prezidento patvirtintas, veikisi Įvyks vyrų registra cija. Gegužės 30 d. pri imti kareiviauti vyrai bus sumobilizuoti. Iš jų 20,000 per dešimts dienų bus pavir šutiniai pralavinta ir tuo jaus pasiųsta į Prancūziją. Paskiau bus siunčiama dau giau kariuomenės. GUBERNATORIAI KON TROLIUOS REKRU TAVIMĄ. Washington, geg. 7.—Pri verstino kareiviavimo bilius dar galutinai nesutvarkytas. Senato ir žemesniojo buto komitetai bendruose posė džiuose išlygina bilių, kad jis išeitu vienodas, nes se natas vienaip, o žemesnysis butas kitaip buvo nusprendę apie kai kuriuos biliaus punktus. Manoma, kad šią savaitę su šituo biliumi bus pabaigta ir jis bus paduotas patvirtinti prezidentui. Praėjus kelio likai dienu visoj šalyj bus paskelbta registracija visu tu vyru, kurie savo amžiumi atsakys biliui. Jei biliuje bus nustatyti metai nuo 21 ligi 30, tai to amžiaus visi vyrai bus priversti užsiregi si ruot i paskirtose vietose. Turės registruoties visi pi liečiai nežiūrint jų sveikatos stovio. Registracija įvyks apskri-! čių šerifu priežiūroje. Gi vi si apskričiai (county) bus priežiūroje pačių valstijų gubernatorių. Mažesniuose miesteliuose registracija įvyks tų miestelių majorų priežiūroje. stuobriai reikia skaityti prie retenybių. Kaslink ąžuolu « f * c kokybės* tai ji sulyginama su garsiais Spessarto ąžuo lais, Vokietijoje, už kuriuos medžio mokama 300 markiu už 1 m 3 loeo.. Alksniai yra imama kariškos valdžios ii parduodama fabrikams, dir bantiems e i garam s dėžutes: beržai gabenama j Krfurt, kur dirbama šautuvams kul bės, o tinkamai lentoms ve žama į Kebui ilz prie Vislos. Dar yra nutarta, kad ap rūpinimui visu kitų reikalų, kiek reikiant, imt medžių iš kitų, privatinių Lietuvos gi lių. IMS KOVOTI PRIEŠ NARDANČIAS LAIVES. Tam tikslui bus panaudota amerikonų genijų išradimai. New York, geg. 7. — Suv. Valstijų karės laivyno tary bos pirmininkas Saunders praneša, kad išrasta jau pa sekmingos priemonės kovo ti prieš vokiečių nardančias laives, kurios šiandie para ližuoja jūrėse visokią pasau lio prekybą. Nors nardančių i laivių peikimas yra išimti nai atkreiptas prieš talki ninkus, ypač prieš Angliję, tai vienok jos skandina ir neutralių šalių garlaivius. Saunders pasakė, kad ta rybos pienai išnaikinti nar dančias laives nėra paremti tik teorijomis. Viskas bus veikiama praktikoje. Tarybos pirmininkas pa žymėjo, kad per praėjusius tris mėnesius tarybai pri statyta daugiau penkių šim tu visokių išradimų prieš nardančias laives. Kaikurie išradimai veikiai bus prave sti praktikon ir tuomet ims galas visas vokiečiu nardan čias laives. Vokiečiai taip ilgai*su sa vo laivėmis užpuldinės prie šininkus, kol šitie nieko daugiau neveiks, kaip t'ik ginsis. Visai kitaip dalykai virs, kuomet Suv. Valstijos su talkininkais stos užpuoli man prieš nardančias laives^ Suv. Valstijos visą veiki mu prieš nardančias laives permes į Šiaurines jūres ir Vokietijos pakraščius. Be to išdirbti pienai už pulti Vokietijos žinomą Kiel perkasą, kur yra vyriausio ji vokiečių karės laivų ir nardančių laivių stotis. Vokietija dabartiniais laikais pagamina daugelį nardančių laivių. Bet kuo met bus pradėta jas naikin ti, .jie nesuspės ju reikalau jamo skaitliaus pagaminti ir tuomet žlugs ju visi suma nymai įveikti priešininkus tokiu barbariškuoju budu. Berlynas, geg. 7.—Pirmu kartu šios karės metu užva kar vienas vokiečiu lakūnas praskrido per Rusijos- mie st;j Odessą. ORAS. Gegužės 7, 1917 m. Chieago ir apylinkės. — Šiandie gražus oras ir ne taip daug šalta; rytoj išda lies debesiuota. Temperatūra vaker aug šeiausia 47, žem. 40 liipe.