Search America's historic newspaper pages from 1756-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more
Image provided by: University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL
Newspaper Page Text
Į KALĖDŲ ŠVENTE Į Kalėdų didelė švente at-j mena mums užgimimą per ( amžius laukiamojo Išgany- j tojo. ])el tos šventės di dumo Bažnyčia liepia laiky ti trejas iškilmingas mišias. Pirmos mišios būva laiko-! mos vidurnaktyje; jos at mena tą valandą, kurioje gimė Dievo Sunus — šio pa- j šaulio šviesa, atėjusioj: ap šviest tu, kurie gludi tam sybėje ir mirties šešėlyje: atmena Jėzaus Kristaus gi mimą iš švenčiausios Panos Marijos. Antros laikomos anksti auštant atmena, kaip Jėzus tikėjimu ir ma lone tada gimė atėjusiu jo lankyti B et le j aus piemenė liu širdyse ir dabar tikinčią žmonių dūšioje. Trečios, laikomos vidurdienyje, at mena amžinąjį Dievo Sū naus gimimą iš Dievo To-į vo. Bo to. to.' didžios šven- j t ės džiaugsią visi katalikai; išreiškia ir bažnyčioje ir j namie ĮvaJ-ionus Kalėdų giesmėmis. Gimė Jč:*us Kristus žy du žemėje Bet1 e jaus mies telyje. Tuo laiku liynio cieeorius Augustas buvo \ sakes padaryti visos cieso rystės g;, vonioje, sąrašą. Kad žvdą žemė tuo laiku iri buvo Rvvm ciesorių val džioje, tai tur.'įo buti sura šyti ir žydai. Marija Pa na ir ios sužv'Juol inis sv. į v • .Juozapas i:* turėjo eiti u'/.si-j 1 t j savo protėvio Kava -; + liaus Dovydo miršta Dėlio ju. Iš Nazareto, kur juodu j gyveno, iki eBtlejui kelio ne buvo gana ilga, keturias dienas trunkanti. Pailsę ir suvarą atkelia-j vo juodu į Betlcju. čia jaut buvo prisirink*; daug žmo nių atėjusiu, kaip ir juodu, užsirašyt. Visame mieste lyje vietos sustoti ir nakvo ti juodu niekur nerado. Nie kas jųdviejų gal kad biedni buvo i savo namus nepriė mė. Neturėdami! kur pa-l sidėti, išėjo juodu už mies to ir pastogę pernakvoti ra-1 do galvijų tvarte. Juodu bu-1 vo ir švenčiausiu ir geriau- j siu visų žmonių, o žmonės taip juodu apleido. Dėlio jus buvo jų dviejų protėvio karaliaus Dovydo miestas, o dabar jame jų dviejų nie kas pernakvoti nepriėmė. Dievui buvo juodu arti miausiu ir brangiausiu, o dabar rodės ir Dievas juodu apleidęs. Visiems ten nu keliavusiems Dievas davė I ko reikia pasilsiui. Jiem dviem, tarsi, ir Dievo Ap veizdos nesą. Nukentė tai juodu ramiai, kantriai ir su meile. Ir Dievas žinojo gerus jųdviejų širdies jaus mus. Taip atėjo ta šventoji na ktis, kaip ir kiekviena kita naktis, sutemo ir tamsa ap- j clongė žemę. Nuodėmėse paskendęs pasaulis užmigo ir niekas neprijautė, kaip arti yra Dievas, ir niekas nebuvo prisirengęs pasitik ti ateinantį Į šį pasauli Die vo Sunu. Tik Marija Pa na ir Juozapas apleistam tvarte budėjo, laukė ir mel dėsi. Pasaulis nepažįsta Dievo, negalvoja apie Die vą. Juodu meldžiasi garbi na Dievą už visą pasaulį. Kaip besimelzdama Mari ja Pana, Aniolui Gabrieliui apreiškiant, iš Dvasios Šv. pradėjo Dievo Sunu, taip ir dabar tą šventąją naktį, jai besimeldžiant gimė iš jos Dievo Simus. išganytojas gimusis iš Panos Marijos kūdikėlis, atėjo į šį pasaulį dideliam neturte ir varge. Xebuvo ten patogumu, nei ištaigai, nei džiaugsmu, nei draugu. Gimė niekam nežinomas ir apleistas. Buvo prie jo tik Marija ir Juozapas ir galvijai suvaryti į tvartą. Marija suvysčiusi jį vysty klais paguldė ant šiaudų prakartėje. 'Toksai Išganytojo atėji mas, nors vargingas ir žmo nėms nežinomas, buvo drau ge ir garbingas. Gimė jis iš Panos ir tai yra didis stebuklas, pranašu praneš tas. Jis, ir mažas vysty kluose suvystytas kūdikė lis siunčia aniolns Dievo skaistumu nušvitusius ap reikšti piemenims savo atė jimo. Pirmiausiai, kad pasiro dytu esą tikras žmogus. Jo miegas ir verksmas ir vi si mažo kūdikėlio silpnumai rodo, kad jis yra tikras žmogus. Paskui, Jėzus Kristus taip atėjo, kad pasirodytu esąs Išganytojas. Norėjo mus pamokyti, kad reikia mums daryti pakutą ir iš sižadėti savęs, norint išsi saugoti nuodėmių ir atgaila jas atitaisyti. Tai sako mums ir šita naktis, ir kie ta prakartė, kurioje jis gu li paguldytas. Mums rei kėjo turėti atgailos ir išsi žadėjimo pavyzdis. Gim damas neturte, varge, aplei stas ir nežinomas duoda mims tą pavyzdį. Išsiža dėjimo pradeda mokyti aša romis prakartė j e ir baigia išliedamas savo kraują ant kryžiaus. Jėzus Kristus tajp atėjo i ši pasaulį, kad pasirody tu tikras Dievas esąs. Žmo nėms neturtas, • apleidimas ir pasislėpimas yra silpny bės ženklai ir žmonės to kiais priemoniais nieko ne gali padaryti. Jėzui jie bu vo parodymas jo galybės ir dievystės. J o prakartės neturtas ir išsižadėjimas kaip daug yra padaręs. Pra kartė, kaip ir kryžius, vis RAMYBĖS KUNIGAIKŠTIS, PASAULIO IŠGANYTOJAS SU SAVO MOTYNA MARIJA IR GLOBĖJU ŠV. JUOZAPU. I f o Kas tai? — Iš kur ta tamsybė? — Gal bus bausmė Sutvėrėjo? Jei vargų tokia daugybė, Ant žmonijos išsiliejo. — Kodėl tautos apjakime, K odos kad 11110 Dievo bėga? Suklydimo įnirtime, Rūstina Jį protu, jiega. Tartum pabėgę nuo Dievo, Prasimano sau dievaičius; Vieton Dangaus — Žemės Tėvo, Garbin jautį, stabus, žalčius... Rodėsi kad žlugs pasaulis, Nuolatiniame tvirkime, Tik čia umai Šviesa saulės, Dievas-žmogus svietui gimė. Gausios Viešpaties malonės Paveldėjo žmonių sielas, Metė šalin kerštą žmonės, Vienas kitam tapo mielas. — Deja, laiko atmainoje, Vėl paniekina šviesybę, Noriau klaidose klajoja, Pašiepia Dievo Esybę. Užtai nuožmus sumišimas, . Karėje smaug brolis brolį; Baisus kraujo praliejimas. Be Dievo, jos galas toli. — Atpirkėjau! gimk širdyse, Užkietėjusių žmonelių, Te pamato klaidą visi. Jėzau! vesk mus doros keliu.— Pranas. — ką prie savęs patraukė; at mainė pasauli, žmones pa darė krikščionimis, davė jiems laimės, pašventė, pa gerino ir padabino; nesus kaitomai daugybei netur tingi! ir apleistų davė pa guodą, suramino ir ašaras nušluostė; didžturčiams, ka raliams ir kunigaikščiams atminė, kad ir jie yra lygus žmonės, kaip ir pavargėliai. Toksai Išganytojo atėji mas į šį pasaulį buvo pra neštas Senojo Įstatymo pranašų. Pranašas Izajas (9, 2 — 6) kalba: "Žmo nėms, kurie tamsybėse klai džiojo, sušvito didė šviesa... Džiaugsis jie del tavęs, kaip džiaugiasi del gausios pju tės, kaip linksminasi perga lėtojai laimėję grobį... nes kūdikėlis mums gimė, su ims yra mums duotas, ir jo saldymas yra ant jo pečių, ir jo vardas bus pavadin tas: stebuklingas, patarė jas kalingas Dievas, ateities tėvas, ramybės kunigaikš tis." Išganytojui' gimus, neapsakomas džiaugsmas ė jo iš dangaus ant žemės Dievas Tė.vas iš daugaus meilingai žiurėjo į savo Su aų, prakartėje paguldytą. LAISVE. Prakilnus ir galingas yvz žodis — laisvė. Tas žodis sujudina kiekvieno žmo gaus jausmus, kuris jį su pranta. Nėra prakilnesnio ir skambesnio žodžio, kaų: žodis laisvė. Nėra skam besnės ir galingesnes dai nos, kaip ta, kuri yra lais vės žodžiu dabinta. — Sal dus ir labai malonus to žo džio skambėjimas — jis sie kia net ir giliausius žmo gaus jausmus. Ret žavė janti to žodžio išgalė gludi ne skambėjime, bet laisvės žodžio prasmėje. Laisvės reikšmė, jos vertė yra žmo gaus protu neapimama. Laisvės paveikslas nei pla čiausioje poeto vaidentuvė je negali intilpti. Laisvės meilė. Nėra pasaulyje sutvėri mo, kurs laisvės nemylėtų — ir paukšteliai ir žvėre liai, visi laisvę myli ir jos trokšta. Užvis labiausia ją myli ir brangina protau jantis žmogus. Del laisvės žmogus daugiausia pasi šventimo daro —savo krau ją lieja, gyvybę aukoja. Ir musų pratėviai begalo rrMėjo laisvę, ją brangino ir gynė visomis savo spė komis nuo priešu. . M,es ir gi turime nuo jų prigimtą laisvės meilę. Ir musų šir dyse dar neužgeso jos troš kimo kibirkštis. O kaip brangi ir galinga yra tau tai laisvė! Ištikrųjų, nė r;> tautai kitos tokios lai mės, kaip kad laisvė. Net širdis veržiasi lauk iš kru tinės, kuomet žmogus prisi meni apie savo tautos lais ve, jos neprigulmybę. O kaip skaudus yra tautos pa dėjimas būti vergijoje aki vaizdoje laisvėje bujojan eiu tautu! Tokiame padė jime tauta ilgai gyvuoti negali. Ji turi jieškoti iš ėjimo — laisvės atgavimo. Reikia prisirengimo. Apie mūsų tautos laisvės atgavimą, rodos, mums ne bereikėtu abejoti. Mes da bar turėtumėm rupinties, kad ta laisvę galėtume suti kti pilnai prisirengę. Gal ir nebetoli ta diena, kada mu Dievo Sunus prakartėjc džiaugėsi žmogumi stojęsis žmonėms atpirkti. DVasia šventoji savo džiaugsmą ap reiškė, pasirodant aniolų daugybei ir begiedant džiaugsmingas giesmes. Ne suskaitoma aniolu daugybė, šviesiai apsireiškusi nakties tamsoje džiaugdamosi ir garbindama Dievą giedojo: "Garbė Dievui augštybėse, o aut žemės ramybė žmo nėms geros valios. Drauge su aniolais džiaug iamės ir mes, duodami gar bę žmogaus kūną priėmu siam Dievo Sunui, musų Iš ganytojui. Kun. Dr. J. Totoraitis. Iš "Vado." ; s vi tautos laisvė bus ant i svarstyklių padėta. Ir be abejonės tiek mes jos gau sime, kiek musų prisirengi i mas ir politiška sąmonė at i svers. Musų tautos laisvė, dar neviskas ko mums trūksta. Mums dar trūksta plates nių pažiūrų Į savo ir musų visuomenės gyvenimą, aiš kaus laisvės reikšmės su pratimo. Neturėdami gi aiškaus supratimo apie lai svę, vargiai galėtumėm ją 1 pritaikinti musų tautos gy venime ir apsaugoti jos li kimą. Mums dar trūksta tautiško susipratimo ir sa vo tautos bendru reikalu c ^ pažinimo. Musų politiška sąmonė dar yra nesubren dus. Nors labai garsiai kalbama apie demokratinį surėdymą ir teisių lygybę, bet musų tautos politikos klausimuose demokratiniais principais nenorime vado vauties — nenorime skai tyties su diduomenės balsu. Mums reikėtų lavinties dau giau pakantos ir nusileidi mo musų partijų jungime bendram tautos reikalų gy nimui — ypač jos laisvės ir neprigulmybės išgavi Į laisvą ir neprigulmingą Lietuvą mes neturėtume į vesti nesuderintu mūsų vi suomenės santikių. Netik musų partijos turėtų bren dinti savo politinę sąmonę, bet ir bepartyviai Lietuvos piliečiai: nes musų tautos kilimas daug priklauso ir nuo jų subrendimo ir su gebėjimo prisitaikinti prie naujų tautos gyvenimo tai syklių. Nė vienas iš mu sų neturėtų pasilikti indi ferentu savo tautos idealų siekime. Visi turėtume ru pinties Lietuvos laisvės iš gavimu ir jos likimu. Juk nėra žmogui didesnės gar bės, kaip v buti prakilniu laisvos tautos nariu. Tat eikime visi prie taip bran kaus idealo — laisvės. Augintas. GRAŽIOS MINTYS. 1 Męs turėjome praeitį, ku ri dingo; bet mes turime at eitį, kuri vis dar mūsų. Ši diena yra mokinė va karykščios. Ši diena yra verta dviejų busiančiu dienu. Šiandiena auksas — ry toj dulkės. Tie, kurie gerai sunaudo ja laiką, niekad neturi liuo so laiko. Prarastas laikas yra ne surandamas. Neleisk veltui laiko; vi suomet ką nors dirbk.