Newspaper Page Text
r,li.n'i vii KATALIKŲ DIENRAŠTIS Eina kasdieną išskyrus uedėldicnius. PRENUMERATOS KAINA: CHICAGOJ m UŽSIENYJE: Prenumerata mokasl lškalno. Lai kas skaitosi nuo užsirašyrao dienos ne nuo Naujų Metų. Norint permainyti adresą visada reikia prisiųsti ir senas adresaa Pinigai geriausia siųsti Išper iant krasoje ar exprese "Money Or de.'* arba įdedant pinigus j regis truotą laišką. "Draugas" Publishing Co. 1800 W. 46th St. Chicago, 111. "DRAUGAS" Metams Pusei Metų 8UV. VALST. Metams < Pusei Metų .. (6.00 3.50 $5.00 3.00 Telefonas McKinley 6114 Raudonyjų Suė mimai. Diduma Amerikos gyvento jų paskaito laikraščiuose apie bolševiku išvežimai iš šios že mės į Rusiją, apie beveik ke turis tūkstančius suimtu ra dikalų ir ramiai sau dirba to liaus, nei nemintydami apie tų nuotikių svarbumą. . Te čiaus antrasis Bergerio išrin kimas ir reikalas priverstinai išgabenti iš Amerikos apie keturis tukstančius žmonių yra atsitikimai daug* svar besni negu kokia nors tolyma karė. Tat yra net svarbesnis dalykas, negu Amerikos karė su Ispanija už Kubą 1398 m. Keturi tukstančiai tarpe šimto milijonų yra labai ma žas skaičius. Bet bolševikiš koje Rusijoje yra apie Šimtas milijonų tokių pat raudonųjų, kaip išvežamieji iš Amerikos nerimasčių } ■> 1 a t i 111 o j ai. Bolševikiški Rusijos mili jonai turi savo draugų Yokie t i jo jo, o Taikos Konferencija, besidarbuo<lama 1 ryži ujo, padarė tokias sąlygas vokie čiams, kad tarp j u turi plisti nepasitenkinimas visu pasau liu ir jo dabartim* tvarka. Tai-gi už metų-dviejų, dau giausiai penkių, reikia tiko O 1 *. i tis bolševizmo viešpatavimo Vokietijoje, jei tiktai Versail-j les'o taikos sąlygos nebus su-! stabdintos. Trečia dalis Italijos parla mento nariu yra bolševikai. Belgijoje ju skaičius didėja, j Prancūzijoje ju yra daugiau I negu mintijama. Jeigu bolševizmas butu nau dingas kulturos nešėjas, tai Į negalima butu nusigąsti, liet jis laisvę pripažįstą sau vie-l nani. Be laisvės nėra kultū ros. Ketvirtaine šimte metu bu vo graži ir turtinga Komos I viešpatija. ISot per koletą am-1 žiu iš šiaurės plaukė ir plaukėj naujos tamsios bei žiaurios! tautos. Jos sunaikino senąją kulturą. Tą patį darbą da bar žada atlikti bolševikai, j Nors jie to tikslo neturi, bet jie draudžia kitu pažiūrą žmonėms organizuotis, jie ne duoda kitu pažiūrų žmonėms leisti savo laikraščius. Jie su ima visus turtus i bolšoviki jos valdininkų globą, o nuo tų valdininkų visai nereikalau jama nei doros, nei svetimoj asmens nuomonių pagerbimo. Taigi protinė siauruma būti nai turi viešpatauti ten, kur viešpatauja bolševikija. Toki žmonės, kaip \Vilson'as, turi Šiluos dalykus suprasti ir supranta juos. Dabartiniai taip vadinamų *k raudonųjų" areštai Amerikoje rodo, kacl "VYilsonas ir esanti po juo A merikos valdžia nori kovoti j su bolševizmu. Cliieagos radikalu žymus šulas milijonierius "VVilliam Bross Lloyd sako, kad W.U sono priemonė esant klaidin ga, nosy vieno radikalo pri verstinas išvežimas daugeli paliktųjų daro radikalais. Mi lijonierius socijalistas mato mai atkartoja Tertulliano mintį. Tas buvo pasakęs: "Saiiguis martyrum est semen cliristianorum.** (Kankinių kraujas yra krikščionių sėk la). P-nas Lloyd klysta, jei jis vienon eilėn stato krikščioni ją ir radikali soeijalizmą. So či jai izmas visas gyvena vienu materijalizniu, t. y. pripažini mui tik to kas apčiuopiama. Krikščionija gyvena labiau siai dvasios dalykų brangini mu: tiesos, dorybės dūšios. Dievo. Tas socijalizmo ir krikščionijos skirtumas pada ro taip-_.i daug skirtumo ir pasekmė v tada, kada prieš juodu yra pavartojamos tos pačios priemones. iuo smmu iiiii remiasi visi, kurie vaito ja medžiaginę jiegą kove 1a mi su holši^ »zmu. Bet jie padarys klaidą, jei užmirs, kad bolševizmas yra įsitikinimus ir kad ji* turi šaknų žmonių protuose. .Jis yra klaioa, I>i»t ta klaida lai kosi mintyse. Tai-gi tikroji kova su bolševizmu gali bati tiktai protinė. Reikia stebėtis, kad mušu laiku didieji bolševizmo prie šai, kaip ana Llovd lieorge. Clenienceau ir Wilson šito da lyko neapsvarsto ganėtinai. N'ematytis nei mažiausio ženk lelio, kad jie kviestu talkon tuos žmones ir organizacijas, kurie jau seniai kovoja su aršiausiomis socijaliznio rūši mis. Norint tą dalyką protingai aprūpinti, reikėtų sušaukti tarptautinę viso pasaulio konferencija. Toje konferenci joje pirmiausiai reikėtų aprū pinti teisybės viešpatavimą pasaulyje, kitaip sakant i kurti tei.<ma ant tautu ir ka ralių, galingu ir silpnu. An tra. reikėtų nuginkluoti visus apsiginklavusius, nes šiaip jie teismo neklausys. Trečia, vi soms tautoms duoti neprigul mybę jų tautinėse dabartinė se ribose. Ketvirta, sąžinės, su sirinkimų, draugijų, spaudos laisvę gvarantuoti ir Rusijoje ir visame pasaulyje. LJolševizmas yru pavojingas pasauliui tik tada, kada Ru sijoje nėra žodžio, nei draugi ją laisvės, kada viena tauta yra kitu tautų vergė. Užvieš patavus tikrai laisvei visur, j ats sveikas pasaulio protas Įveiks bolševizmo klaidas. Viešpatavusieji iki šiol luo mai nenorėjo įvykinti kaiku riu krikščionijos tiesu. Jas pagriebė bolševikai, įpynė į savo klaidas ir bus galingi tol, kol pasaulis pamatys, kad tiesa negali draugauti su klai da.i 'asaulio politikos vedėjams dabar reikia turėti drąsos į vykinti tą, kas teisinga yra bolševizmo programe. Tu tei singumą jame yra visai ne daug. Motinu aprūpinimas i ki kol ją vaikai patys gali apsirūpinti, užtikrinimas ra mios senatvės, visiems žmo nėms, visatinė darbininku ap drauda viešpatijos ' lėšomis yra labai geros priemonės ko vai su bolševizmu. Jei tik pasaulis nusiginkluotą, tai jis ištektų lėšą tiems daly kams. Jei jis paliuosuotą pris paustąsias ir patenkintą nus kaustąsias tautas, jei nenorė tą duoti vieniem? to, kas ANGELAI. (Žiūrėk '-Dr-go" No. 1, 1920) Žinia tik tiek, kad angelai neturi galybės įspėti viduji nes žmogaus mintis ir jo va lios pakrypimus tol, kol tie daigtai nėra išreikšti nei ko kiu viršujiniu. Iš to išeina, kad angelai negali įspėti nei ateities, priklausančios nuo liuosos protingu asmenų va lios. V. Jėzus pridėjo, kad nei angelai nežino, kada bus pa saulio pabaiga. Sulig Šv. Raš to vien tik Dievas žino žmo nių mintis: "Nes visas širdis Viešpats ištiria ir visas pro tu mintis supranta (1 Par. 28, 9). Angelų protas, kad pažintų tiesą, turi prilygti daigtus. Tuomi angelų protas skiriasi j nuo dieviškojo. Dievo išmintis nepriklauso nuo daigtų, o daigtai nuo jos. Žmonių pro tas taip kaip ir angelų, yra priklausąs nuo daigtų. Bot angelų išmintis yra ne sulyginamai tobulesnė už' žmonių, viena, dėlto, kati ne priklauso nuo smegenų ir ki tu kūninių sąlygų gal i no i u (sugesti. J)elto angelai nieko Į I neužmiršta, nes užmiršimo priežastis yra įspūdžio išdili liuas iš sniegenų. Būdami be kunų angelai nemiršta, todėl jie, syki sut verti, neliauja gyveno. Per neapsakomas laikų ilgybes jie gauna patirti neapsakomas' tiesų daugybes. Galėdami būti visur kur tik panori, galėda mi iš vietos į vietą, persikelti minties greitumu, angelai gau na sužinoti neapsakomai daug j įvykimu. Kadangi jie nieko neužmiršta, kadangi jie grei čiau ir geriau išvadžioja nau jas tiesas iš seniau priliptų jų, tai angelų išmintis sulygi nant su žmogiškąja yra daug didesnė negu saulė sulyginant su šv. Jono vabalėlio spingsė jimu. ' Blogieji angelai. Gerumas būva dvejopas': gamtinis ii* dorinis. Taip žolė yra gera, jei ji tinka gyvuo liams misti, beržas yra geras malkoms, ąžuolas geras šu lams. Tie gerumai nepriklauso nuo žolės arba medžio norų. Tai vis gamtinio gerumo rū šys. Dorinis gerumas bu va ta da, kada Dievo sutvėrimas sa vo darbais, žodžiais ir minti mis eina prie gero. Domus blo gumas buva tada, kada Dievo sutvėrimas savo darbais, žo džiais ir mintimis liuosa valia krypsta prie blogo. Dorinis ge rumas priklauso nuo asmens proto ir valios. Nuo žmogaus valios priklauso, ką jis pada ro su savo ranka. Jei jis ją pa vartoja darbui, tai yra gera. .Jei jis ja pavartoja peštynėms, tai yra bloga. Tas yra dorinis' gerumas ir blogumas. Daigtai neturintieji proto nei valios, negali but geri nei blogi doriniu gerumu. Jie gali buti geri vien tik gamtiniu ge rumu. Angelai turi valios ir proto. »7ie gali buti geri ir blo gi doriniu gerumu ir blogumu. Angelų blogumo priežastis. Dievas yra taip šventas ir geras, kad jis amžinų dieną nebūtų sutvėręs blogų angelų. Bet jis jiems davė laisvę var toti j u prigimties jiegas ge riems ar blogiems tikslams. Nėra abejonės, kad kaikurie angelai nupuolė iš dangaus. V. jiems nepriklauso, tai galėtu' ir nusiginkluoti be baimės. Mes krikščionys lengvai tą matome ir stebimės, kaip k i-. t i negali to pastebėti. Jėzus sakė: "Mačiau šėtoną puolantj iš dangaus Ivg- žaijją'' (Luc. 10, 18). To puolimo prie žastis buvo nuodėmė. Tat ma tyti iš Šv. Petro žodžių: "Nes jei Dievas nusidėjusių angelų nepasigailėjo, bet juos tamsy bės retežiais pragaran nutren kė, kad patektu teismui". (2 Petri 2, 4). Blogiems angelams nuodė mę padarius tarp jų ir Dievui ištikimų angelų Įvyko kova. Tų patiriame iš Šv. Jono Apreiš kimų : "Ir įvyko danguje ko va. Mykolas ir jo angelai ka riavo su slibinu, ir slibinas bei jo angelai kariavo. Ir neįveikė, nei nebeliko daugiau jų vietos danguje ir tapo išmestas di dysis slibinas, senasis kirmi nas, vadinamasis velnias ir šė tonas, viso pasaulio apgaudi nėtojas, ir tapo numestas že myn ir jo angelai tenpat tapo numesti." (Ap. 12, 7-9) Dievo apreiškimas nepasako mums kokia buvo ta nuodėmė. Tik žinome, kad tai nebuvo nei viena kūninės rūšies kalty bė, t. y. nei girtybė, nei žmog žudystė, nei vagystė. Neturė dami kimo angelai negalėjo padaryti Kūnines uuouemes. J u kalti'1 turėjo bitti minties ir valios, arba dvasios nedorybė. Kadangi angelu prigimtis yra daug augštesuė ir tobultsnė už žmonių prigimtį, tai ii- nuodė mė angelų, beabejo, dideliai skyrėsi savo prigimtini nuo žmonių nuodėmių., (Jai dėlto Dievas mums neapreiškė tos nuodėmės išvaizdos, kad mes nebūtume pajiegę jos nei su prasti. Laisvė ir nuodėmė. Sutverdamas protingus as menis Dievas norėjo, kad jie .Ji mylėtų, lies .lis juos mylė jo ir iš meilės sutvėrė. I>et> meilė neturi vertės be laisvės. Kas m;t. kad aš pasidaiydįsiu gramu fono ritinį, giedantį man meilę ir negalintį nei ty lėti, kada užsuku, nei išreikšti kitokių jausmų. Dievas troško meilės iš laisvų asmenų, dėlto jiems davė galybę mylėti Jį ir nekęsti Jo. Dali* angelų mums nežinomu atveju nebe norėjo mylėti savo Gyvybės Šaltinį. Tų skriaudą Jam pa darę už meilę užmokėję nedė kingumu, jie ėmė Jo nekęsti. Baisios pasekmės. Jie turėjo tiek daug išmin ties, kad nei truputis klaidos neprisipainiojo prie jų kaltės. Dėlto negalėjo buti atgailos. Angelų nuodėmės vaisiai luivo baisus. Nusikaltė liai angelai neteko savo pirmininkystės, kaip sako Sv. Judas apaštalas (Jud. (j ). Jų amžinoji laimė žuvo. Jie pateko i pragarą, t. y. į amži ną ugnį. V. Jėzus sako, kad ta ugnis surengta 44 velniui ir jo angelams" (Mat. 41). Tai gi tie angelai tapo velniais. Karaliui elgeta tapti yra bai sus daigias. Bet tai yra nieko nereiškiantis mažmožis sulygi nant su angelų pavirtimu vel niais. Ta permaina ir už pra garą baisesnė. Dievo sutvėri mų gyvenime nebuvo ir negali buti baisesnės nelaimės. Kada ir kiek angelų nusidėjo. Nėra žinios, kada ji Įvyko, bet tai buvo pirmiau negu pir mieji žmonės išdrįso laužyti Dievo leistąją tvarką. Jievos nuodėmė tapo piktos dvasios sugalvota ir įkalbėta pirmai inoterišklai, Angelų, kaltė yrą , senesnė už žiuoiiių; kaltę. ' / (Pabaiga bu>) "DRAUGO" REDAKCIJAI. * Sausio 5,1919. Gerbiama Rėdystė: Lietuvių Ekzekutyvis Komi tetas gavo nuo geri). T. Naru ševičiaus sekantį laišką ir ko pijas laišku, rašytu Taikos Delegacijos Pirmininkui ir gerb. A. Voldemaro ponui T. Naruševičiui: No. 341-V. Paryžiuje, Gruod. 5 d., 1919. Taikos Delegacijos Pirm. Gerbiamasai: No. 271 "DRAUGO", pas kui atkartota No. 135 4'DAR BI XIX KO" buk aš esu sąry šyje su kolčakininkais ir veik damas su jais iš vieno paken kiau išgavimui Lietuvos nepri gulmybės. Apkaltinimas persunkus ir persvarbus, kad galima butu jį užtylėti. i Kadangi kiekvienas mano žingsnis Delegacijos nariams yra žinomas, visi mano pasi kalbėjimai su kitataučių atsto vais buvo daromi su Delegaci jos žinia ir mano smulkiausi pranešimai savo laiku buvo protokoluojami ir valdžiai pra nešami, tai šiuomi prašau prieš išvažuojant padaryti extrą po sėdi aptarimui šmeižto, pakel to Amerikos piešoj. (rasi rašo J !'. Aarusevieius. •Jo Sveikatai (i XII 1!)1!). Ponui T. Aaruševiėiui, Buvusios Taikos Delegaci jos Yice-Pirmininkui. (Jerbianiasai: Su dideliu nusistebėjimu ir pasipiktinimu išskaičiau 'Drau ge' (X. 271, 17 lapkr.) ir "Dar bininke" (X. 135, 22 Japkr.) įtarimą, buk Tamsta dalyva vęs kokioj tai rusu konferenci joj ir pripažinus Kolėako val džią delei kokiu tai asmenišku motyvu. Dirbęs čionai Pary žiuje su Tamista petys petin gerai pažinau Tamistą, kaipo gerą ]>at rijotą, kurs nekados neišsižadės Lietuvos nepri klausomybės, Stebiuosi, kam reikėjo leisti insinuacijų prieš Tamistą pasiremiant girdais, kuriems jokio pamato realybėj nėr, nes Tamista nedalyvavai ir*negalėjai dalyvauti jokioj rusu konferencijoj. Konstatuodamas šį faktą prašau Tamistos priimti mano gilios užuojautos ir pagarbos išreiškimą. Tamistos (pasirašo) A. Valdemaras, I». Taikos De legacijos Pirmininkas ir Užs. Reikalų Ministeris. Paris, (Iruodžio d. 1919 m. Amerikos Lietuviu Ekzekuty vi am Komitetui, AVasbington, 1). C. L Įženginiame "Draugo" No. 271 (Lapkr. 21, 1919,) straipsnyje antgalviu "Lietu viai ir Kolčakas" pranešama, kad, sulig Ekzekutyvio Komi teto apturėtų iš Valstybės De partamento žinių, Paryžiuje buvo Rusijos dalių Konferen cija, ir kad dalyvavo ir Lietu vos atstovai. Toje Konferenci joje Kolėakas likosi išrinktas vyriausia Rusijos valdžios gal va. T m faktą paminėjęs Valsti jos Departamento valdininkas buk pridėjęs: "Kaip-gi jus ga lite tikėtis gauti Lietuvos ne prigulmybės pripažinimu, kuo met jus patys per savo atsto vus prisipažįstate esą po Kol i*ako valdžia." ►Šiuomi pareiškiu, kad šios žinios yra neteisingos. Nieks iš Lietuvių nebuvo įgaliotas lalyvauti vyriausios Rusijos valdžios galvos rinkimuose ir nei Delegacija, • iu>i ;^ietuyo^ valdžia, nepripažino ir nepri pažįsta 4' esą p'o KoIčako r v^ džia". Koks mūsų atsinešimas į Kolčako valdžią, galima ma tyti iš bendros su kitomis bu vusios Rusijos valstybėmis pa skelbtos dekleracijos. 2. Aš, Naruševičius, išviso mačiausi su Baclimetjevu Pa ryžiuje tik vieni) kartą, būda mas kartu su kitais, Delegaci jos Pirmininko pakviestas pie tų. Niekados su ambasadorium t- • Baclimetjevu Lietuvos arba Rusijos klausimuose nesita riau/ 3. "Girdėjome, kad p. Naru ševičius prieš išvažiuojant iš Rusijos pirko joje dvarų" — yra melas. Aš neturiu niekur, nei Rusijoje, nei vienos pėdos žemės. i 4. Su d-ru Šliupu ir tautinin kais tiek turiu bendro, kiek prisiėjo kartu darbuoties Lie tuvos nepriklausomybės reika lais. Išvadas padarykit patys. (Pasirašo) T. Naruševičius. Lietuvių Ekzekutyvis Komi tetas niekad neturėjo, neturi ir niekam nepranešė, kad gerb. T. Naruševičius, ar bent kokis kitas žymus veikėjas ar ypa ta, dabar dirbanti Lietuvos la liui ir remianti dabartinę Lie tuvos valdžia, "vra sarvšvje su Ivolčakininkais ir veikdama, su .jais iš vieno pakenkė išga vimui Lietuvos neprigulmy bės." Visi •pranešimai, skel bianti l)uk tokia ar panaši in formacija paeina nuo Lietuviu Kkzekutyvio Komiteto — yra klaidingi. Lietuvių Ekzekutyvis Kom. Per M. J. Vinikas. ' P-nai Naruševyčius. Yčas ir Kolčakas. "Draugas" rašė du daiktu: 1. Kad State Departmento val dininkas \Vasliingtoue pasakė, jog kai-kuric lietuviai dalyva • • ' vo konferencijoje išrinkusioje admirolą Kolčaką nebolševiki nės Rusijos valdžios viršinin ku, ir jog tas dalyvavimas ap sunkino Amerikai pripažinti Lietuvos neprigulmybc. 2. "Draugas" rašė, kad p. 15ach metjevas sakė p. Mastauskui, jog ponai Naruševičius ir Yčas suprantą Rusijos pažiūrą, kad Lietuva turi Imti autonominė Rusijos dalis. (Jaila, kad augščiau atspaus tasis ]). Valdemaro raštas p. NarušeVičiui ii1 p. Viniko pra nešimas tuodu dalyku suplaka ir sumaišo. P-as Valdemaras tyčia klysta sakydamas, buk " Draugas*' rašė, kad p. Naru ševičių dalyvavęs Kolčako rin kime. Mes nesame nepraust burniai, dėlto tos klaidos ne vadiname šmeižtu. Iki šiol tik p. Naruševičius j užreiškė, jog jis nedalyvavęs Kolčako rinkimuose ir su p. Bachmetjevu Lietuvos arba Ru sijos klausimuose nesi taręs. Todėl mums gaila, kad p. Yčas dar nepadarė panašaus pareiš kimo. Mes buvom parašę, kad gir dėjome, jog' p. Naruševičius yra pirkęs Rusijoje dvarų. Jis dabar pasako, kad neturįs ne tik dvarų, bet nei vienos pėdos žemės netik Rusijoje, bet nie kur. Kas aišku, tai aišku. Už tų aiškumą mes p. Naruševičių geibiame ir jo žodžiais pilnai tikime. Apie dvarus jis užgynė daugiau negu mes buvome pa sakę. Jis dar geriau butų pa sakęs, kad ir šiaip piniginių, ar finansinių, sąryšių su Rusi ja neturi. Bet tame nepridėji me mes nematome nei kokios svarbos, kadangi nuo šiol tiki me, kad p. Naruševičius nie kuomi nepritapo prie tos nelai mingos istorijos. Yra faktas, kad mes girdė jome apie dvarų pirkimų. Nors mes konstantavonie tik paska lų' faktų, o ne pirkimų, tečiaus p. Naruševičius mųs žodžius pavadino melu. Jei jis butų daugiau mokinęsis mandagu mo, tai nebūtų taip išsitaręs. Tečiaus mes nepykstame ant p. Naruševičiaus už jo nekultu į-įnį išsitarimų. P-no Baclunet jevo pasakymas jj supykino taip, kad ėmė kalbėti nesival dydamas. Kodėl p. Bachmetjev'as 'p. Naruševičių minėjo, tai jau Baclimetjevo dalykas. Gal Ke renskio atsiųstasis į Ameriką, ambasadorius nėra tokis geras diplomatas, kaip reikėtų, o gal jis tyčia p. Naruševičių pripy nė, kad žinojo jį esant žymiu tarp lietuvių, kuriuos norėjo supjudinti, gal užpakalyje p. Naruševičiaus kas nors veda intrygas jam kenkdamas ii* jo vardu pranešdamas p. Bacli metjevui tą, ko p. Naruševičius nekalbėjo? Kas tą visa sužinos. Vistiek kaip yra. Gera yra, kad vienas lietuvis veikėjas nuo skaudaus įtarimo yra liuo sas. Neapsakomai skaudu, kad iš p. Yčo dar nieko negirdime. Kodėl p. Valdemaras užta ria už p. Naruševičių, o neirž Uiria už p. Yčą. Nejaugi jį ma čiau pažysta? Teciaus p. Yčas labiau priklausė prie Lietuvių Delegacijos Paryžiuje ir Lie tuvos Ministrų Kabinetui bu vo artymesnis už p. Naruševi čių. Delegacijos nariu p. Yčas buvo nuo tada, nuo kada p. Valdemaras ėmė ją vesti, o p. Naruševičius-nuvažiavo į Pa ryžių vėliau. Lietuvos kabine te p. Yčas buvo ministru, o p. Naruševičius buvo tik skiria mas ministrauti. Tai-gi nesu prantama, delko p. Valdemaras tyli apie p. Yčą. • (Pabaiga ant o pusi.). "DRAUGO" KNYGYNE -f Galite gauti 6 Veiksmu, 9 Paveikslų Dramą. "KANTRI ALENA" Parašė Pr. M. Juras. Kaina 35c. Jų galima gauti taippat ir pas Lietuvos Vyčių 5-tos kuo pos ingai iotinį p. S. Mureikų, 1700 Wabansia A ve., Plione Monroe 5191. Gliicago, 111. . ' 2. GRAŽIŲ LAIŠKŲ — su paveikslėliais, gėlėmis ir gra žiais linkėjimais a) į tėvus; b) į pačią, ir vaikučius; c) į brolius; d) j seseris; v) i gimines, Rašantiems laiškus i Lietuvą pasiuliname jų įsigyti. Kaina vieno 10c. 3. PAVEIKSLŲ - a) Atminimui Pirmos Komunijos po 15c. b) Atminimui Pirmavones po 15c. c) Atminimui Hliubo po 25c. Jie yra su tam tikrais atspaustais žodžiais, kurių tarpe galima, dusi rašyti, kas reikia, atsižvelgiant į žmogų ir vietų, sč "DRAUGAS" BUBLISHJNG CO. ; > > 1800\% .V ^ Chicago, U. f