Newspaper Page Text
UETrVTV KATALIKŲ DIENRAŠTIS "DiRAUGAS" Eina kasdieną išskyrus nedėldienius. PRE\IMERATOS KAINA: CHICAGOJ IR UŽSIENYJE: Metams $6.00 Pusei Metų S.50 SUV. VALST. Metams $3.00 Pusei Metų 3.00 Prenumerata mokasi iškalno. Lai kas skaitosi n'io užsirašymo dienos ne nuo Nauji; .Metų. Norint permai nyti adresu visada reikia prisiųsti ir senas adresas. Pinigai geriausia sių sti išperkant krasoje ar exprese "Mo ney Order" arba įdedant pinigus į registruotą laišką. "Draugas" Publishing Co. 1800 W. 46th St. Chicago, UI. Telefonas McKinley 6114 Lietuvos Senatas. Atspausdinta.- *' Drauge" kun. l>-ro A. Maliaitskio su statytasi> Lietuvos KonstLtu-Į cijos projektas reikalauja. kadį kiekvienus teises sumanymas j prieš liausiant įstato jiogą po- į reitu dvi apsvarstymu eili: vii* I na atstovu kitą senate. l>er gerbiamasis mokslininkas Į Konstitucijos projektą labai: mažai paragrafu teit raukė a-j pie patį senatą. Senatas, kaipo aukštesnysis i teisdavybės luitas, arba visai! nereikalingas, arba turi kuo-; įuį noiis žymiai skirtis nuo že- j mesniojo teisdavybės huto. Tą skirtumą reikia pažymėti kon stitucijoje. j pirmąjį arba didįjį atsto-i vyhės butą renkama vienasI atstovas nuo paskirto piliečiu skaičiaus. Oia nežiūrima į nie ką daugiau, kaip tiktai į tą, kad renkamasis patiktu rin kikams. Todėl i žemąjį butą susirenka žmonių upo ir ju va lios išrinktieji. Bet nei ūpas nei valia dar neištenka, kad Įstatai butu gerai sumintyti ir surašyti: tam tikslui reikia ir prityrimo ir mokslo. Todėl sakytume, kad į se-! natą galima butu rinkti tiktai žmones nejaunesnius kaip .V> metą amžio, idant nors 1<"> me-l tu užaugusio gyvenimo prity-j rinia galėtu turėti kiekvienas i *■ ' < senatorius. , Turėtu buti įstatas, kad se natorius butu savo gyvenime' perleidęs nors 15 metu moks-i lai, neskaitant sugaištu metu. Penkiolika metu užtenka, kad žmogus pabaigtu augštą mo kyklą sulig Ku ropos kontinen to išvaizdos. Ten )> metai pri rengimo. S metai gimnazijos ir 4 metai universiteto. Jei kas statosi kandidatu į sena torius. nebuvus tiek metu mo kyklose. tai turėtu aukščiau siame šalies teisme prirodyti, jog be mokyklos įgijo tiek mokslo, kiek paprastai įgijama 15 metu mokslu. Kadangi i žemąjį butą daž niausiai patenka asmenys gy venantieji praktikine politi ka. tai žemasis teisdavybės rūmas beveik visuomet bu va vienpusiškas. Tat kenkii\ įsta tams. nes jie vienpusiškumu atima laisvę tiems gyvento jams, kurie prie tos vienos pusės nenori ar negali prisi dėti. Todėl senatu svarbu bu \ 1 tu sustatyti netiek iš partijų atstovu, kiek iš Įvairių žmo nių rusių. Pirmiausiai Senate turėtų lnitį aprūpinta vieta mažumų tautoms: lenkams, žydams, baltgudžiains. vokiečiams. Pas kui reikėtų ir luomams: darbi ninkamu žemės savininkams,) pirkliams, pramoninkams, d va siškijai. Kiekvieno luomo ar tautos renkamasis turėtų pri klausyti prie to paties, prie kurio ir rinkikai, išskyrus dar bininku atstovą. Jis galėti] bū ti nebedarbininkas dėlto, kad 15 metu pasventus mokslui sunku grįžti prie rankpelnio darbo. Jei tokių ir butų, tai jų skaičius butų mažas ir to kiu budu darbininkai butų priversti rinkti savo atstovą iš permažo skaičiaus asmenų. (Jeriau tegu nedarbininkas at stovaus darbininkus, negu kad darbininkų atstovai senate bu tų nenoriai išrinkti. Pasirupinus Senato sąstatos įvairumu, reikėtų apriboti jų skaičių. Lietuva yra maža ša lis: joje neturėtų buti daugiau 50 senatorių. Negera butų 'pa daryti mažiau 40. Geriau butų padaryti 50 negu 40, idant skiriant luomams ir tautoms senatorių proporciją lengviau butu nejjerdaug mokintai vi suomenei parodyti procentinio apskaitymo teisingumą. Tą proporciją turėtu pirmam senatui sustatyti Kuriamasis Seimas, o toliau kiekvienas se natus savo įgaliojimu pabai goje sustatytu busiančiu sena torių proporciją. J galiojimu laiką senatui rei kėtų paskirti ilgą, sakysime dešimties metu, idant jie ga lėtu i šalies teisdavybę Įdėti savo gyvenimą ir jiegas, nesi rūpindami ateinančiu rinki mu pri rengimu. Senatas neturėtu Imti palei džiama.-. kada sugriauja mi nisterijos įneštąjį projektą, nei ministerija neturi prieder mės atsistatydinti del jos pro jekto liepei ė jimo per senatą. Renata.- neišreiškia ministeri jai savo pasitikėjimo nei ne pasitikėjimo. Tais visais žvilg sniais senatus skiriasi nuo at stovu buto. Teisdavybią inicijatyvą se natas turi tai]» pat, kaip atsto vu bu/as, kaip ministerija ir kaip pilieėiu būrys pažymėto konstitucijoje didumo. 1 besidarant nuomonių skirtu mui tarp Atstovu Buto ir Se nato, >u>idaro bendra komisi ja po tris atstovus iš abiejų pusiu. .Jie išsirenka pirminin ką koki nori Lietuvos pilie tį ar pilietę. Moterys u;aii Imti išrinktos į senatą tomis pačiomis teisė mis, kaip ir vyrai, bet nei vy rai nei moterys nesiskaito nei luomu nei tauta. Xors lyties skirtumas yra-di desnis už kitus žmonių skirtu mus, teciaus pati gamta, su darydama lygu vyru ir moterų skaičių, statydama viešpatijų ant šeimynos, o šeimyna ant vyro ir moteries, prašalino at skiros lyčių atstovybės reika lą. Uždraudimas moterims da lyvauti teisdavybėje buvo blo gas; to nėsant lyčių lygsvara susidaro savaiiui. Anglija ir Airija. iš kaikurių ženklų rodosi, kad Anglija ims kitaip apseiti | su airiais. Naujai paskirtasis I Lordas Leitenantas generolas Sir Xevil Macready manda giau apsėjo su badu streikuo jančiais airiais uždarytais ka lėjimuose. Tnonii nepasitenki no lordas Prencli, Airijos vice karalius, ir žada atsitraukti iš savo vietos. Dabar Anglijos parlamente plačiai kalbama, kad Fren olt'o vieta užimsiąs Earl of i Granard. Ta kandidatūra An ! glijos politikam;? labai patin 1 ka, nes Earl of Granard yra • \ Lietuvos Konstitucijos Projektas. Antra dalis. ' Parašė Kun. D-ras. A. Maliauskis. (Pabaiga). 153. Provincijos taryba susi renka bent vieną, kartą per me tus. Taryba'paskiria ir kontro liuoja provincijos valdininkus, išrenka savo provincijos sena torius, išleidžia parėdymus, paskiria mokesčius, sustato metinį biudžetą. Biudžetas yra viešas. Provincijos, valsčiaus ta ryba rūpinas viešaisiais vieti niais reikalais, nepakenkdama visos Lietuvos visuomenės rei kalams. Įstatymas nustato jii priedermes ir teises ribose, kurias pažymi konstitucija. 154. Didžiąją provincijalės tarybos darbo dali atlieka jos pačios išrinktasis provincijos komitetas. Provincijos koniite tas susideda iš šešių sąnarių išrinktu iš provineijonalės ta rybos. To koiiiiteto rankose yra !ekzekutyvė provincijos val džia. Jis valdo provinciją visu tuo laiku, kuomet taryba nėra susirinkusi. 1Provincijos tarybai ir provincijos komitetui pirmi mininkauja gubernatorius, ku ri paskiria Valstijos Taryba, o patvirtina senatas. Gubernatorius turi teisę kalbėti ir balsuoti provincijos taryboje ir provincijos komi tete. Jis prižiūri, kad provinci joj butu pildomi įstatymai,pri žiūri, kontroliuoja provincijos valdininkus ir yra mazgu, ku ris jungia provincijai*; valdžią su centrale. 136. Apskritys turi savo svarbą tiktai renkant atstovus j parlamentą ir kaipo teismo .rajonas. Provincijos taryba paskiria apskričiu kontrolie rius, kurio prižuri valsčių val džios veikimą. 1T)7. Valsčius vra pamatinė valstijos vienata. Jo autonomi ja yra kertiniu demokratiško sios Lietuvos laisvės akmenų. K>8. Legislatyvė valsčiaus valdžia priguli valsčiaus tary bai, kurią išrenka vietiniai pi liečiai aštuoneriems metams. Kad dalyvauti provincijos ar valsčiaus tarybos rinkimuose, reikia toje provincijoj ar tame valščiuje gyventi bent nuo tri j u metu. T a r v ha susirenka taip daž I • *• : nai, kaip to yra reikalas. ! lf>9. Kkzeluitvvė valsčiaus I 1 • v v • i valdžia priguli šešiems seniu įnams ir vai še i aus viršaičiui. Juos visus renka valsčiaus ta ryba. Valsčiaus viršaičio išrin kimas turi but patvirtintas | katalikas ir airiai tr«ip-gi ka talikai. Tuomi paskyrimu susyk pel noma du daigtai: viena, ai riams, turi pasirodyti, kad An glija nori buti geru su jais, o antra, jeigu jau reikia kau tis, tai tesikauja katalikai su katalikais. Tiktai viena kliūtis pasiro: do. Laisv6je už demokratiją kariavusioje su vokiečiais An glijoje yra teisių, kokių ne buvo Vokietijoje, būtent, kad nei karalius, nei ministrų pir mininkas, nei Irlandijo* vice karalius negali būti katalikai. Pirm 1830 m. katalikas Ang lijoje negalėjo buti visai nei valdininku, bet jau 90 metų kaip tat panaikinta, tiktai pa likta trys vietos neprieinamos katalikams, nežiūrint jų gabu mų nei nuopelnų. Aristokratiška Earl of Gra narų giminė buvo protestantai, bet 1869 tos giminės pirminin i. - ,, % Valstijos Tarybos, kuri gali jį ir prašalinti už nepildymu įsta tymų. Viršaitis pirmininkauja ir valsčiaus taryboje ir seniūnų susirinkime. LGO. Svarbesnieji valsčiaus tarybos .nutarimai turi but pa tvirtinti provincijos komiteto. 161. Valstijos Taryba turi teisę prižiūrėti, kad provincijų ir valsčių valdžia pildytų kon stituciją, įstatymus, o nepil dančius turi teisę priversti juos pildyti. PRIEDAS. Antrasis Administracijos su tvarkymo būdas. 1. Adnumstratyvė valdžia yra rankose prezidento ir nii nisterių. 2. Mėnesio laikotarpyje prieš pasibaigiant esančiojo prezi Į denio tarnystei abu parlamen ' to rnniu susieina Į bendru po sėdį ir išrenka respublikos pre zidentu šešeriems metams. 3. Prezidentui arba pasitrau (kus arba numirus, yra tuoj , renkamas naujas prezidentas, o iki išrenkant, prezidento l'unk į ei jas pildo ministerių taryba. 4. Išrinktu i prezidentus ga jJi buti ir buvusysis prezidentas. {Kandidatas į prezidentus, kad j buti išrinktu, turi gauti bent du trečdaliu balsų. Jei nei vie piąs tiek negavo, balsuojama (antrą karty, iš dviejų dau • iriau balsu gavusiųjų kandida I tu, tuomet užtenka gauti tik | paprastą balsu daugumą. ( ."). Parlamentui reikalaiįjant visuomenės nubalsavimu pre zidentas gali but prašalintas prieš terminui pasibaigiant. Tokį reikala^mą parjamentas tegali nutarti tiktai --.J balsų dauguma abiejų ihuiuj. Tokiu parlamento nutarimu prezidento veikimas yra su spenduotas. Jei turinčiųjų tei sę balsuoti piliečių dauguma balsavo už prašaiinimą, prezi dentas yra prašalintas. Jei vi suomenė dauguma balsų atme tė parlamento reikalavimą, į prezidentas palieka, o parla iiuentas tuo pačiu yra paleistas. (i. Prezidentas turi suspensy jvį "veto." Įstatymus, kuriuos i priėmė abu parlamento ruinu, o j kuriuos prezidentas skaito ne įtikusiais, prieš paskelbiamas, jis nusiunčia atgal Į parlamen tu antrą kartą juos persvarsty ti, ir nurodo savo nepritarimo priežastis. Jei parlamentas, persvarstęs tą įstatymų suma nymą, antrą kartą jį priėmė, prezidentas turi jį paskelbti, kaipo naujai įvyksiantį įstaty i mą ir 90 dienu laikotarpyje ga kas tapo kata tik u. Jo .sunūs taip-gi yra katalikas. Jaunas Earl of (J ranard yra buvęs Amerikoje ir čia 1908 m. vedė pačią Ogden Mills'o dukterį. Karės laiku(J ranard'as sutelkė I airių laisvanorių pulką ir su juomi pasižymėjo kovose tai}), kad kelisyk tapo oficijaliai pagirtas ir gavo karės nuo pelnu ordeną. Nuo 1918 m. (i ranard'as buvo lordu leite nantu Longi'ord'o apskriti je Airijoje: Kandidatas į vice-karallus yra žinomas Ispanijoje ir Ry me. Tarp airių jis senai dar bavosi priklausydamas prie organizacijos vadinamos Com panions of St. Patric. Kaikurie sako, kad' paska las apie C rana rd'o paskyrimą yra tyčia anglų leidžiamas su tikslu niitil.dmti supykusius Amerikiečius ir šiek tiek ap glostyti airius, rodant šiokh; j tokių taikos noro ženklų. X jr- . i- f " ' ii J-'j» - '• ■ Ii jį pavesti nubalsuoti visuo-. menei. { 7. Parlamenta ar visuomenės nubalsuotuosius įstatymus pre zidentas paskelbia ir pasirūpi na, kad butų įvykdinti. 8. 'Prezidentas turi teisę do vanoti bausmę paprastiem^ nu sikaltėliams. Nusikaltusiam-gi valdininkui bausmė tegali but dovanota tiktai įstatymų keliu. 9. Prezidentas paskiria ir paliuosuoja augstuosius valdi ninkus, bet tie paskyrimai turi but patvirtinti senato. 10. Prezidentas turi te.isę Įnešti į parlamentu įstatymų sumanymus* i 11. Prezidentas atstovauja tautų oficijalėse iškilmėse ii* tarptautiniuose santikiuose. •1 is daro sutartis su svetimo mis šalimis, bet tos sutartis tiktai tuomet teįgija galybę, kada jas patvirtina parlamen tas 2-o balsų dauguma abiejų rūmų. 12. Prezidentas yra vyriau siu armijos vadu, bet paskelbti karę ar padaryti taiki], tegali ma tiktai įstatymų keliu. 13. Kiekvienas prezidento parėdymas turi but pasirašy tas atsakomybėje esančio n»i nisterio. Ministeriai atsako už tuos prezidento parėdymus, ant kurių jie pasirašo ir už vi sus parėdymus, kuriuos jie įvykdina. 1-i. Be parlamento sutikink) prezidentas neturi teisės išva žiuoti iš savo valstijos. 15. Prezidentas paskiria premjerą ir kitus niinisterius sulig premjero patarimų. 16. Premjeras pirmininkauja ministerią posėdžiuose, duoda generalę politikai pakraipą ,.ir griežtai prižiūri kiekvieno nii nisterio veikimą. 17. Generalėse politikos ribo se kiekvienas ministeris savi tai veda sau pavestąją admini stracijos šaką. Jie yra solida riški vadovaujant premjerui. 38. Ministerių posėdžiai yra slaptąs, publikai neprieinami. Sekreto priedermė riša visus ministerių tarybos sąnarius. 19. Alinisteriai Įneša į parla mentą suformuluotą įstatymą sumanymą, išreiškia parlamen tui savo nuomone apie tuos įstatymų sumanymus, kuriuos įnešė senatoriai, ar atstovai, ar piliečiai. 20. Nei vienas ministeris ne turi teisės siusti į parlamentą įstatymų sumanymą, neprita rus kitiems kabineto sąna riams. 21. Įstatymų sumanymą vi sųpirma išgvildena ministerių komitetas, paskiaus jį egzami nuoja visas ministerių kabine tas ir tik tuomet teįneša ji į parlamentą. 22. Ir ministeriai ir jų pa skirtieji atstovai turi teisę da lyvauti kiekvienų rumų 11* jų komtelų posėdžiuose, bet bal sitoti tegali tiktai tuomet, jei patįs yra tų rumų atstovais. Jie turi teisę kalbėti ir jų kal ba turi but nekliudoma, išklau syta, jei to jie reikalauja. 23. Ir vienų ir-kitų rumų są nariai turi teisę klausti minis terių informacijos, juos inter peluoti. Bet apie tų dalyką ginčai ir išreiškimas m miste riams pasitikėjimo ar nepasi tenkinimo teįvyksta tiktai bent po penkių dienų. 24. Už pravedinių blogųjų įstatymų ir už sulaikymą ge rųjų atsakomybė krinta ant ministerių, jei šie yra parla mento daugumos Vadais. 25. Ministeriai yra solida riškai atsakomybėje už gene ralę politikos pakraipą, kurios laikos vykdančioji valdžia, o kiekvienas "ministeris atskirai atsako už savo asmenišką val dymo srityje veikimą. . . ,V r ■ 26. Ministeriai- atsako parla mentui ir taip ilgai jir tega li ministrauti, kaip ilgai turi parlamento daugumos pritari mu _ , t -j 27. Parlamentas gali išreikš ti savo nepasitenkinimu mi nisteriais, a) arba nubalsuoda^ mas, kad jis ministeriais nepa sitiki, pagaliaus nenurodyda mas nei to nepasitikėjimo prie žasčių, <b) arba pasmerkdamas vieno, ar kelių arba visų mi nisterių veikimą. 28. Jei prezidentas su mi nisteriais numano, kad parla mentas nebeturi visuomenėje užuojautos, tuomet preziden tas atsišaukia į visuomenę ir paveda jai tą klausimą nubal suoti. Jei dauguma pilnateisių piliečių stoja už ministerius ir pasmerkia parlamentą, 'šis/Kto pačiu yra paleistai, o ministe riai pasilieka. Jei dauguma pilnateisių piliečių pritaria parlamentui, ministeriai turi pasitraukti. Jei yra numanu, kad minis teriai nustojo pritarimo ne vien daugumos atstovų, bet ir daugumos balsuotojų, tuomet ministeriai be jokio referen dum'o turi pasitraukti. 29. M misterių priedermė y-j ra įvykdinti išleistuosius įs tatymus, sustatyti metinį biu džetą, prižiūrėti valdininkus, kasmet išduoti parlamentui ar jo komisijai smulkią atskaitą iš savo valdymo, iš valstijos į plaukų ir išlaidų. Šį augštosios administraci jos sutvarkymo projektą pri ėnius, reikėtų atmainyti atsa kančius paragrafus konstituci jos projekto antroje dalyje į va n lytoje 4' Valdžia.'1 KLAUSIMAI IR ATSAKY- - MAI. Klausimas. Ar Lietuviui A merikos piliečiui galima yra važiuoti i Lieaiva neužstatant ktiucijos, kad sugrįši? Aš srir dėjau, kad reikia užstatyti $o00 dolierių, kui'ie prapuola, jei negrįžti per šešis mėnesius. Aš jau esmi pasirengęs imti AineriKos pilietybės popeias. bet >'i;r nepadariau prisietos. Jei taip butų kaip sakoma, tai po per u neimčiau. J. Sereika. Atsakymas. (iali imti pope ras be baimės. Pilietybės po peros nemažina žmonių teises bet daugina. Apie 500 dolierių kauciją, tik iš tamistos pirmo jo teko girdėti. Niekada to kios teisės nebuvo ir, turbut, nebus. Daugelis išvažiavo ir išvažiuoja be kaucijų. Norėda mas Įsitikrinti Taniista gali paklausti tenai, iš kur imsi pilietybės poperas. SPAUDOS DRAUGIJOS VALDYBA. Pirmininkas Kun. F. Kemėšis, E. 381 Westminster ave., Detroit, Mieli. Vice-Pirmininkė M. L. Gu rinskaitė, 3347 Auburn ave., Chicago, 111. Sekretorius Kun. V. Kulikaus kas, 2327 W.\23-rd plv CHi cago, 111. Iždininkas Kun. F. Kudirka, 2327 W. 23-rd pl., Chicago, 111. Iždo globėjas. I. Nausėdas, 917 W. 33-rd str., Chicagc, UI. LiteraŲškas Patarėjas Kun. P. Bučys, 2634 W. Marąuette Rd., Cliicago, III. & ws.s. WAR SAVINOS STAMPS ISSUED BY THE UNITED STATES COVBUMMENT ! 1 1 1 1 W5Ta@5T5TEn Vyrv v Moterų Rnbg Kirpi mo ir Dttigiuag Mokykla. Musija Istam* Ur mokymo budu Jųs trumpa laiku Ufcnukstte viso ama to. Mes turime didžiausius lr geriau sius kirpimo, deslgning ir siuvimo skyrius, kur kiekvieuas gauna geroi praktikos besimokindamas. Visuose siuvimo skyriuose maSinoa varomos - elektros jiega. Kviečiame kiekvieną ateiti bile ko. kiuo laiku, dieną ir ar vakarais, pa* sižlurėti lr pasikalbėti del sąlygų. Patterns daromos sulig mieros, vi sokio stiliaus ir dydžio iš bet kurioj madų knygos. MASTER DESIGNING SCHOOL. J. F. Kasnlcka, Vedėjas 190 N. STATE STREUT, CHICAGO. Kampas Lake SL, snt 4-ty lubų g Tel. Drorar 7042 Dr. C. Z\ Vezelis LIETUVIS DENTISTAS Valandos: suo 9 ryto iki 9 vak. Seredomis nuo 4 lyg 9 vakaro 4712 SO. ASHLAND AVEHUE arti 47-tos Gatvės | JOSEPH C. WOLON Uatuvis Advokatas 31 BO. iA STREET Gyvenimo Tel. Humboldt 97 Tak*rai8 >911 W. 11-nd Street Tel. Rockwel^< 1999 ; cmcAoo, iul s Hl U K jDr. M. Stupnicki į 3107 So. Morg&s Street CHICAGO, HJLDTOU Telefonas Yarda BOSI | Valandos: — 8 lkl 11 ii ryto; { 6 po piety lkl 8 rak. Nedėlio < mla nuo 6 iki 8 vai. vakar* Dr. G. M. GLASER Praktikuoja S 8 metai Ollaaa 3148 So. Morgan S t. Kertė 82 ro St., Chlcago, I1L SPECU AUSTAS MoterlSkų, VyriSkų, taipgi ekro nlžkų ligų. OFISO VALANDOS: Nuo 9 ryto lkl 10, nuo 12 iki 2 po plet, nuo 6 lkl 8 valandai vakare. Nedėllomla nuo 9 iki 2 po ple&. Telefonas Yarda 187 >8 DR. J. SH1NGLMAN Gydytoja* v Chirurgas Ofisas 4930 W. 13 St. ' Samp. 4» Court Res. 1229 W. 49 Avenue Telefonas Cicero 1651 Oflao Cicero 49 gATRA\nr. LIETUVIŠKAI PIRKITE KARĖS TAUPY MO .ŽENKLELIUS W.S.S.). SERGĖKITE SAVO AKIS. Smetonos gerai pritaikinti akiniai bus palengvinimu del Jusų akių. Kuomet tų kenti nuo galvos skau dėjimo, kuomet raidės liejami J kr u kuomet skaitai ar siuvi ar »tt šai, tai tuomet yra ženklas, kad reikia Jums akinių. Mano 15 metų oatyrimas priduos Jums geriausią patarnavimą už prieinamą kaina net taip žemai net iki $?.00. JOHN SMETANA Akių Specijalistas 1801 S. Ashland Av. Ohicago Egzaminas suteikiamas dykai. Kampu 18-tos gatvės. 3-čios lubos virš Platt'o aptlekos. Kambaris 14, 15, 16, 17 ir 18 Tčmyldte t mano parai*. Valandos: nuo 7 vai. ilryto iki 9 > vai. vakare. PanedėUals, Seredo j mis ir Petnyčiomfs. .■■ ■ . i a' 11 ' i y " ' VYILU IfcMOKITK BAKZASKITYSTES. Diena ar vakarais. Uždirbkite Didelius pining-un po keletos savaičių. "Darbai jm r.u+>ltiaiiil. $apa». laukią darbininku. -Atva žiuokite ar iadyktte< Dept. A. Moler Barbėj CtK«|« 105 b. Wdb btr. Chloro. j£ \ ■■■.<>■■ V y - '*•'• •'* • - v v - - \ ..s*>. Ui* v. :.u . .. ■.