Newspaper Page Text
ENTERED AS SECOND-CLASS MATTER MARCH 31, 1916, AT OHICAGO, ILIilNOlS PnMi*t«rd Datlr R*«rpt Snndtkjr* One Tntr 56.0# SI* Moaths 53.5« Tliur>daj's Kililioa $£.IM AT NEVYS-STANDS 2c. A COPY DRAUGAS PIHT.ISHING CO.. Inc., 1800 W. 40th St., Chicago, Illinola. LITHUANIAN DAILY FR1END Pnblished and distrlbnted ander pcrmlt (Ifo. 4fi8)v authorized by the Act ol October e, 1917, on flle at the Pn* Office of Ohlcago, 111. B y the order of the Frefddent, A. S. Borleson, Postmaster GeneraL i FIRST EDIT10N ♦ V ; ' — PIRMOJI LAIDA S- u. i KAINA 9 CENTAI CHICAGO, ILLINOIS, ŠEŠTADIENIS, GEGUŽIS (MAY) 1 D., 1920 M. MĖTAI-VOL V. No. 104 CENTS Pradžiuginta Anglija Premjero Darbais KARŠTAI PASVEIKINTAS LLOYD GEORGE. Nes Anglija daug laimėjo Remo konferencijoje. Londonas, bal. ;>().—Angli jos premjeras Lloyd (ieorge parvažiavo iš Reino konferen cijos. atlikęs tenai didelius darbus Anglijai. lTž tai jis savo šalininku ir A nuli jos pat ri jotu kaistai bu vo pasveikintas. Iš savo nu veikimu konferencijoje vakar premjeras davė pranešimu parlamente. Pats premjeras jaučiasi pa tenkintas ir linksmas, užkaria vęs kuone visą Mažąją Aziją, kur Anglija turės -nu daug naudos. Kalba parlamente. Vakar premjeras kalbėda mas parlamente pareiškė, kad pirm Renio konferencijos tar pe talkininku gyvavo kai-ko kie nesusipratimai, paremti mažais neaiškumais. Bet paėio.je konferencijoje tie nesusipratimai prašalinti. Padangės pilnai praskaistėjo. Pareiškė, jog Reino konfe rencijos pasekmėmis patenkin ti visi talkininkai su savo Šali ninkais. Patenkintas ir jis pats ir, jo nuomone, pati Anglija. Talkininkai santaikoje. Pasak Lloyd <ieorge, konto j rencija mieste San Romo bu į vus viena iš svarbiausiu po j padarymo arinisticijos. Nes joje nebuvę jokių paki lusių nesusipratimų. A'isi at stovai bendrai rišo įvairiau sius klausimus ir jautėsi lai mingi. ^ (Jeorge pasakojo parlamen te, kad konferencijoje nebuvę nuomonių įvairumų klausime taikos sutarties su Vokietija. Nutarta bendrai stovėti už tai, kad Ver-sai lieso sutarties są lygos pilnai butų išpildytos Į vokiečiu. Nesusipratimai už Ruhr. Pirm konferencijos svarbiau sias nesusipratimas tarp talki ninkų buvo pakilęs del Rulir apskričio, sakė premjeras. Tam apskrityj įvyko vokie čiu sukilimai ir paskui susi kirtimai. Prancūzija pamanė, kad ji viena galinti patvarkyti vokie čius. Kitos viešpatijos kitaip nuo-i moniavo. Sau vali s prancūzų j pasielgimas grūmojo taikai Ku ropoję. Tas klausimas kuogražiau siai išrištas. Visokie nepasi tenkinimai prašalinta. Prancūzija veikiai atšauks savo kariuomenę iš naujai j okupuotų Vokietijos miestų. 1 Nes Vokietija sumažina savn i . j ! kariuomenės skaitlių Ruhr ! plotuose (neutraliam ruože). Nauji Radikalų Suokalbiavimai S. Valstijose 1 i RADIKALAI PASIKĖSIN SIĄ PRIEŠ AUGŠ TUOSIUS VALDI NINKUS. Teisingumo departamentas imasi priemonių. Washington, bal. 30. — (le neralis Suv. Valstijų prokuro ras Palmei- vakar paskelbė, jog Teisingumo Departamen tas susekęs naujus radikalu suokalbiavimu.% kokie turi but pravesti socijalistų šven tėje gegužės 1 dieną, pakeliant soči jai istams abelnas demons tracijas. Tarp kitko susekta, kad ra dikalai gegužės 1 d. yra nus prendę pasikėsinti prieš dvi dešimti ar daugiau augs tų j u šalies valdininku. Tų skait liun ineina ir keli valstijų val dininkai, radikalų nepaken čiami. Departamentas turi infor macijų, kad šios šalies ko munistai pakelsi# demonstra cijas, tampriai surištas su į .vyksiančiomis t$ dieną demon stracijomis Europoje. Prokuroras Paliner sako, jog radikalų suplennota žmog žudystės, užpuolimai ir strei kai. Tai visa ineina komunis tų partijos programon gegu žės 1 dieną. Perspėti valdininkai. Teisingumo Departamentui yra žinomi tie valdininkai, prieš kuriuos fiorima pasikė sinti. Tad jie dar vakar bu vo perspėti stipriai apsi drausti ir apsisaugoti. Darbininkai New Yorke, Chicagoj, Pittsburghe, Pliila deiphijoj ir kituose industrijos centruose kurstomi ilidikalų gegužės 1 d. pamesti dirbus ir dalyvauti "tarptautiniam pra simankštyme darbo šventėje." Be to, darbininkai kurstomi visur pakelti demonstracijas, i Perspėjama visuomenė. Prokuroras Palmei* tvirtina jis netikįs, kad darbininkai paklausytu radikalų šauksmo ir pakeltų gegužės 1 d. strei kus arba demonstracijas. Tečiaus jis negali užtikrinti, kas ištikrųjų gali įvykti. Todėl iškalno perspėja pla čiąją visuomenę prieš radika lu plenavimus pakelti nerei kalingus trukšmus. Nes radi kalų žygiai atkreipti prieš ša ANGLIJA NAUJAS SĄLY GAS STATO BOLŠE _ ' VIKĄMS. Reikalauja taikinties su Deni kinu ir kitais. Londonas, bal. 30.—Rusijos bolševikų valdžia neatlaidžiai siųjo taik;) Anglijai. Nes kuo met bolševikams pavyktų su sitaikinti su Anglija, su kito mis viešpatijomis butų tik pu sė vargo. Išpradžių Anglijos vyriau sybė nenorėdavo nei prisimin ti apie taikų. Juk tiek kartu pasižadėjusi su bolševikais ne sitaikinti, tiek daug yra išsi lėbavusi paremdama Denikiną, buvusių Kolčako valdžių ir ki tus priešbolsevikinius elemen tus. Bet kitaip ėmus,, Anglijai susitaikinti su bolševikais bu tų daug parankumo. Tad An glijos vyriausybė į bolševikų pasiūlymus dabar atsako: Pirmiau pertraukite karę su buvusiųja gen. Deni kino* armi ja, susitaikinkite su tos armi jos viršininkais, tuomet ir An glija kitaip atsineš į jus. Dabar r i a gauta iš Maskvos žinių, kad bolševikų valdžia jau mėgina patraukti taikos tarybosna nugalėtos Denikino armijos viršininkus. .Jei tasai tikslas butu pa sekmingas, tuomet gal Anglija kitaip imtų atsinešti j bolševi ku pasiūlymus padaryti taiką. LENKAI PALIUOSUOSIĄ 1 UKRAINA. * I Varsa va, bal. 30. — Sulig! lenkų gene rali o štabo prane-j šinio, lenkų armija visu Uk rainos frontu pažangiuoja. | Kai-kur tik sutinka stipresnį i bolševikų pasipriešinimą. Kruvina kova buvus už Žito- j mirį, kur bolševikai buvę skaitlingi. Bet lenkai juos į veikę. Anot pranešimų, lenkams tenka daug bolševikų grobio ir daug nelaisvių. Lenkijos valdytojas Pilsud skis skelbia, kad kaip tik bol ševikai bus išvyti iš Ukrai nos, šita tuoj a us busianti pro klemuota nepriklausoma ir laisva, priede dar susirišusi su Lenkija. lies vyriausybę, taigi ir prieš pačią visuomenę. * Pagelba rusų bolševikams. Svarbiausias , radikalų žy gis ne veikli kokiais nors darbininkų reikalais,' nes, to li gražu, jiems nekuomet neru pi darbo žmonių laimingesnė ji' padėtis. Bet savo sukeltais trukš mais jie nori užmanifestuoti palankumą ir pritarimą rusų bolševikų darbams. Norima pakelti obalsis, kad Amerika būtinai turi susitaikinti su bolševikine Rusija ir čia duoti visatiną laisvę rusų bolševikų agentams. Anot prokuroro, šiandie tad radikalai agentai nukaitę dar buojasi darbininkų tarpe. Kaip visuomenė, taip dar bininkai perspėjami prieš ra dikalų kurstymus. ANGLAI PRIEŠ AMERIKO NUS LONDONO TEATRE. Pakelta nepaprasta sensacija. Londonas, geg. 1. — ria ne paprasta sensacija pakilo, kuo met Ciarriek teatre publika pa kėlė trukšmą, neleizdama lošti amerikoniškai lošėjai Laurette Ta vi or. Iš visu teatre šonu pasigir do šauksmai į lošėją: ''Eik sau ten, iš kur atėjusi!" "Mes nenorime tavęs klausyti!" Teatro valdytojas pasekmė je buvo priverstas pertraukti lošimą ir uždaryti teatrą. Trukšmo metu teatre ;buvo ir Suv. Valstijų ambasadorius Davis. Buvo ir daugiau ame rikonu. Toks apsireiškimas labai v pati ngas. JAPONAI UŽĖMĖ VISĄ SACHALINĄ. Tokyo, ge#. 1. — .Japonu kariuomenė užėmė pabalinus be jokio pasipriešinimo ir ki tą siaurine Saclialino salos tlabį, kuri prigulėjo Rusijai. PAKILO ANGLINIS KRIZIS New York, ,geg\ 1. — Tarpe kietųjų angtekasyklų kompa nijų ir darbininku an^lekasių pakilo dideli nesusipratimai, kuomet eia konferencijoje ne sutikta užmokesčio klausimą. Kad neleisti konferencijai pairti'. Darbo Departamento sekretorius AVilsonas konfe rencijos atstovus pakvietė AVasliin^tonan. ANGLIJA DUOS PRANCŪ ZIJAI ŽIBALO. Paryžius, geg. 1. — Angli ja pasižadėjo duoti Prancūzi jai 2.") n u oš. pelnyto žibalo iš Mesopotamijos ir kitu artimų Rytu versmių. SULAIKYTAS GALABINI MUS KETURIŲ ŽMO \ NIŲ. Ossining, N. Y., geg. 1. — Vietos valstijiniam kalėjime ant kart turėjo, but nugalabinti 4 žmogžudžiai. Prieš pat nu galąbirtini^, vienas iš jų išpa žino, kad jis vienas nužudęs žmogų. Tuojaus apie tai pra nešta gubernatoriui; Šitas su stabdė gąlaibininui. NORI ALAUS IR VYNO. Denver, Colo., geg. 1. — Valstijos konstitucijai paduo tu pataisymas (amendmen tas). Sulig jo norima, kad valstijoje butų leidžiama ga minti ir pardavinėti alus su 4 niloš. alkoholio ir vynas su 10 nuoš. alkoholio. Pataisymas pavestas pati krinti valstijos prokurorui, ar tas yra legali s daiktas. Jei prokuroras nepadarys veto, •tuomet rudenį tas klausimas bus pavestas nubalsuoti pilie čiams. KONGRESO NARIAI PRO TESTUOJA PRIEŠ ANGLIJĄ. Washington, bal. 28. — An glijos premjerui Llovd George pas i ilsta kabi egrama-protestas. Po tuo pasirašę daugelis se natorių ir žemesniojo buto atstovų. Protestuojama prieš kalini mu airių be bylų pravedimo. ANGLIJA DEPORTUOJA AIRIUS KALINIUS. Befast, geg. 1. — 60 badau jančių airių kalinių iš vietos kalėjimo perkelta į karės lai vą iv išgabenta Anglijon. Sa koma, tunbut, j Wormwood Scrubbs* kalėjimą. PIRKITE ' KARĖS TAUPY MO ŽENKLELIUS .(W.S.S.). THIftW TKAT MĖVER HAPPEN | By GENE &YRNES / i'm 6E61NNIN£ \ To LooK UPcN I BltfTHDAYS WlTrt < MORROR - JUST THtNK | WA6 TH»RTY r NIME. Ve AR 5 OLD VESTE.RDAY ^ ImtRNArtONAL Cartoon Co n y.. NEKUOMET TAIP NĖRA. — Man baisu ima daryties, kuomet aš pagalvoju apie savo gimimo dienų paminėjimus. Nes tik įsidėmėk, man vakar suėjo trisdešimts devyneri metai. Koks Padėjimas Europoje I ■ ■■■ ■ PILNA MAISTO EUROPOJE IR PIGUS. Taip sako Baldwin Locomo tive Co. prezidentas. Londonas, bal. 30.—'1 Padė tis visose šalyse, per kurias te ko. keliauti, atrodo daug ža danti. Žemdirbystė visur žydi. Niekur nemačiau vargo. Bet kur tik teko pasisukti, visur buvo užtektinai maisto.'' Taip (v,ia liudija Samuel M. Vauclain, Bakhvin Loconiotive Co. prezidentas, vos tomis die nomis parkeliavęs iš vidurinės Europos. Jis sako, jog Europoje atra dęs sąlygas daug geresnes, kaip tikėjęsis rasti. Jis aplan kė Varsav<}, Turiną, Danzigą, Krakovą, Lvovą, Bukareštą, Belgradą, Trieste, Veneciją ir Paryžių. Ypač jis daug indo maves Austrijoje ir Lenkijoje. Tenai patyręs-apie viešpatau jančias sąlygas. Javai laukia išvežimo. "Didelės kiekybės javų vi sur laukia transportacijos," sakė Vauclain. "Vagonų visur užtektinai. Tik labai trūksta lokomotjvų. Tenai butų pil nai (Va ubo visoms pasaulyj esančioms lokomotivoms. N "Ko ten žmonės reikalauja, tai ne labdarybės, bet finansi nės pagelbos, kad jie galėtų pakilti ir vėl ant kojų. -Žino IŠ MEKSIKOS REVOLIU CIJOS. CARRANZOS KARIUOME - NĖ F-INA ANT SO NOROS. Jau įvykę pirmieji susirėmi mai. Agua Prieta, Scpiora, geg. 1. — Carranzos kariuomenė pa gal iaus susidurė su Sonoros valstijos kariuomene ties vie nu tarpkalniu, kurs iš Chihua Ima valstijos eina Sonoron. Į vykęs pirmasis susirėmimas. Sonorieeiai paėmę nelaisvėn 11 Carranzos kareivių. Abejo se pusėse >po kelis kareivius užmušta. , Susirėmimas įvykęs ties Pulpito perėjimu. Ties tuo pe rėjimu, anot žinių, sukoncen truojama skaitlinga Carranzos kariuomenė. Bet ir Sonora val stija ten gerai pasitaisiusi. Lengvesnis daiktas bus gin ties, kaip atakuoti. y Pareina visokių žinių. EI Paso, Tex., geg. 1. — Gauta oficijalių žinių, kad mie stas Chihuahua yra revoliuci jonierių rankose. . Bet čia gyvenantieji Car ranzos valdininkai turi žinių, kad revoliucionieriai jau iš mušti iš Chihu&hua. Sako, re voliucionieriai greitai trau kiasi ant šiaurių. Pačiam Juareže dar kol kas ramu. Yra žinių, kad re voliucionieriai nori netikėtai paimti tą miestų. * « ' • " . V . In.-. - t - •!'/ • - .•'* r - . • -v . -* 1.. rr.'ai v>. nės visur pasitikintieji, teisin gi. Kuomet šiuo. kartu jiems butų pagelbėta, jie jaustusi laimingi ir begalo dėkingi. "Europai pirmiausia yra reikalingos.lokomotivos. Pan kui seka žemdirbystės maši nos. Taippat reikalingos maši nos verpti ir audeklus dirbti. Niekur man neteko surasti žmonių, norinčių labdaringu mo. Tr man neteko niekur taip pigiai pragyventi, kaip Buka rešte. , y Prancūzija žydinti šalis. -"Apkeliavus man išilgai ir skersai Visų PranciŲsijų pasi rodė, kad Šalis tikrai žydinth' Reiškia, kad Prancūzija labai greitai atsigauna po karės.'' ; Apie dabartini pinigų kursą Vauclain taip sako: "Tas klausimas daugiausia priguli nuo eksporto. Kol Eu ropa nepadidins tinkamai sa vo eksporto, taip ilgai jos pi nigai bus mažos vertės. Tas reiškia, kad kiekvienai šaliai reikia smarkiai ilnties produk cijos ir šitų didinti visom-* priemonėmis. "Žinoma, prie blogos pusėa reikia paskaityti ir tų faktų, kad karės metu Europos šalys neteko daugelio darbininkų. .Ret tas nuostolis yra tik laiki nas. Tam vaistai yra laikas." Vauclain iš čia Ametikon iškeliaus' gegužės 8. i ■ 150 ŽMONIŲ ŽUVO ANT GELEŽINKELIO. Baisus buvo reginiai nelaimės metu. Bombay, Indija, bal. 30. — Rytuose nuo Dellii ant geležin kelio Oudii and Rohilkhand susidaužė du kits prieš kitą greitai važiuojančiu pasažieri niu traukiniu. 150 žmonų užmušta arba žu vo-liepsnose užsidegus vago nams. ■ Pasibaisėtini buvo reginiai po to susidaužimo. Daugelis sužeistų indėnų .kieku galėdami sprūdo nuo geležinkelio ir klykdami bėga į artimuosius raistus tenai pasislėpti. Nebuvo kam ir kaip gelbėti; nelaiminguosius. Kol prisišaukta pa'gelba, .daugelis sužeistų žmonių mi rė. ^ 77 /Nelaimės vietoje atrasta <j.iug nuo ugnies sutirpusio į Kamuolėlius sidabro, kokį su /savimi gabeno indėnai. . " Ta baisi nelaimė įvyko ba landžio 24 dieną. PIETŲ JŪRIŲ SALOS IR JAPONAI. p Tokyo, bal. 30. — Japonijos ministerių kabinetas nuspren-' dė fretų Jūrių salose panai kinti karės valdžių, pamainant civiliu valdymu. Versailles, baL 30.—Prane vi zijos vyriausybė pagamina či;i tinkamus butus apsistoti tui"' lcų atstovyibei, katra atkeliaus •priimti taikos sutarties.