Newspaper Page Text
UniTersity of Illinola ! Ubrary Gr. . n UĘBANA, ILL. "lMgK0tf4dMi Ful»Umh*d IMily K*cept Sandą/k Uae leitr IMI Months $3.5# Thursday's Utlį AT 5ffEWS-STANDS 2c. DRAUGAS PUBJ.ISHING CO., Ine,, 18O0 W. 46th SI., Chioago, Olinotm. LITHUANIAN DAILY FR1EN FIRST EDIT10N PIRMOJI LAIDA Pablished and distrlbated ander permjt (Ko. 4fl8), aathorfied by the Act ot October f, UlTi on Ule ai the Ptr* Office ot Chlcago, 1U. By the pidet of the F- Jllnli finto KAINA O CENTAI PRICB " CENTS CHICAGO, ILLINOIS" TREČIADIENIS, BIRŽELIS (JUNE) 30 D„ 1920 M. EKTERED AS SEOOND-CLASS 1LATTER MAROB 31, 1«16, AT OHICAGO, ILLINOIS l'JlUCR TPĘ ACT OF MARCH 3. 187». METAI-VOL.T. No. 154 Nerimavimai ir Riaušės Italijoje I Villa Pakelia Karę Prieš į Naują Valdžią STREIKAI IR SUOKALBIAI ITALIJOJE. Pramatomas veikimas prieš socijalę tvarką. Rymas. birž. _*). — Prane šama apie pakilusią betvarkę ir darbininkų riaušes visose Italijos dalyse. Įžiūrima, jog tuomi norima sugriauti visoj šalyj gyvuojančią šiandieninę socijalę tvarką. Tint tikslu'pir miausia pakeliami streikai /r suirutės. Miestuose Cadore, Venecijai ir kitur ant munieipaliij tro , l>esiu išskleistos raudonos vė liavos. * Perkirstos telefonu linijos. Telegrafu vielos nukapotos ir geležinkeliai užversti me džiais ties Lozzo, Callazo ir Domene. Kareiviai su šar vuotais automobiliais išvaikė riaušininkus Bribassoj. Piombine pakilo tokios smarkios riaušės, kad karei viai pašaukti saugoti krautu ves. Riaušininkai prieš kareiviu?* pavartojo rankikes granatas iri revolverius. Kareiviai atsakė j kulkasvaidžiais. Abejose pusėse yra daugybė užmušti} ir sužeistu. Anarchistai koncentruoja si aplink darbo biurą Anco noj. Ten kareiviai prieš riau šininkus pavartoja kulkasvai džins. Susirėmė partijos. Mieste Rezzato socijalistai susirėmė su papularistais. Įsimaišė policija. Vienas po licijautas nužudytas. Kiti keli. sakoma, sužeisti. ANGLAI KAREIVIAI KE- j LIA RIAUŠES. Cork, Airija* birž. 29. — Mieste Ferniov anglai karei viai pakėlė didžiausias riau šes, kuomet patyrė, kad neži nomi žmonės pagrobė jų gene rolą Lucas ir nežinia kur iš vežė. Kareiviai ėmė užpuldinėti ir plėšti krautuves. Pasigirdo šaudymai*. Tik po pusiaunakčio karei viai savanoriai sugryžo į ka zarmes. RAGINA TALKININKUS GELBĖTI EUROPAI. Paryžius, birž. 30. — Hugo Stinnes, vokietis kapitalistas ir direktorius Woerimaim Shi pping Co., ragina talkininkus įkurti* didelę tarptautinę or ganizacija, kurios tikslas butu pagelbėti Europai pakilti iš karės griuvėsių. VILLA PAKELIA KARĘ i / PRIEŠ PROVIZIJONALĘ VALDŽIĄ. Naują valdžią pavadina uzurpatorine. Washington> birž. 29. — Meksikoje pradedama atkarto ti senąją giesmę. (Jalvažudžių vadas Yilla išnaujo pakyla, šiuo kartu prieš provizijona le valdžią. Visa eilė Vilios generolų, inėnnis jo štabo viršininką, ir daug oi vi Ii 11 nieksikonų tomis dienomis paskelbė manifestą i Meksikos gyventojus. Augština Vilią. Manifeste sakoma, jog suki lėlių tikslas Meksikoje atgai vinti demokrrlirię konstituci ją iš 1857 metų. Tą galįs pa dalyti tik Yilla, kurs šiandie e«;.is didžiausias Meksikoje pa trijotas ir nesavi meili s; Pažymima, -kad Yilla ir to lesniai sujungtomis spėkomis veiksiąs už Šalies laisvę su ti kslu ją paliuosuoti nuo viso kios rūšies tiranų. Pasmerkiama valflžia. • / Manifesto kopija išauta AVa sliingtone. Manifeste smarkiai pasmerkiama dabartinė provi zijonalė valdžia ir jos vyriau sius galvos. Sakoma, kad tai ne tikri Meksikos valdovai, bet tik uz urpatoriai. Jei kiti kitus žudo su tikslu patekti pirmojon vie ton. Sako, Meksikos tauta tokios valdžios nepageidauja. Nes ji įsteigta ne sulig gyventoju noro. Kaip buvusios valdžios, taip ir šiandieninės valdinin kai nepaiso šalies gerovės. Bet ieško tik ambicijos, augščiau už kitus pakilimo. Kviečiama revaliuci/on. Pagaliaus manifestas pa kviečia meksikonus revoliuci jon prieš uzurpatorius. Kvie čia prisidėti prie Vilios. Pa ragina neklausyti suvadžiotoji! intrigų. Vadinasi, Meksika dar toli užsilikusi nuo reikalingos jai tvarkos. Provizijonalė valdžia seniau pakvietė Vilią pasiduoti. Pas tatė jam sąlygas. Bet Villa neatsakė į pakvie timą. Tad prieš ji pradėtas bausminis veikimas. Bet kas ji gali sugauti neprieinamose vietose. Pasekmėje pasirodė Vilios manifestas. Ir išnaujo prasi dės kova, kuriai galas nepra-1 matomas. IŠ DEMOKRATŲ PARTI ^JOS ~ KONVENCIJOS. Bryan mažai turi balso konvencijoje. San Francisco, Cal.} birž. 29. —Čia vakar prasidėjo naeijo nalė demokratų partijos kon vencija. Ir iš pat pradžios kon vencijos praskambėjo prezi dento AVilsono vardas. Po įžangiamojo pasitvarky mo, konvencija pirmiausia i mušė ilgoko turinio telegra mą prezidentui W ilsonui, kai po vyriausiajam partijos vądui Pasveikinta prezidentas ir iš reikšta jam prisirišimo jaus mai. Bryano salininkai buvo ma nę sutrukdyti tą darbą. Bet nei nepradėjo, kuomet pama tė, kad konvencijos delegatu didžiuma laikosi prezidento nurodytos politikos keliu. Padaryti platformą komite tan išrinkta taippat preziden to \Vilsono šalininkai. Tokiuo budu Bryan, kurs buvo manęs pakelti trukšmą taikos sutar ties klausime, neteko reikalin go konvencijoje impulso. Bet Brvan turi prieš save kitą klausimą — tai svaiga lu prohibicijos klausimą. Ši lam klausime-jis nemanąs nie kam užsileisti. .Jis norir kad sv;ii,syąlji proliibicija demokra tu platformoje butu pažymė ta, kaipo Įvykęs faktas ir kai po galutinai išrištas klausi mas. Jis pageidauja, kad par tija palaikytu dabartinę pro hibicijos padėtį. Bet kiti kitaip t nuoinoniauja. Pirm atidarysiant konven ciją įvyko milžiniškas mieste parodavimas pagerbti partiją. NUSKENDO 2,000 KAR&S NELAISVIŲ. Jie buvo paliuosttoti ir veža mi namo. Londonas, birž. 29. — Iš Gelsingforso į Central/ News depešoje pranešama, kad upė je Navoje nuskendo rusų bol ševikų transportas, kuriuo bu vo vežama paliuosuotų 2,000 karės nelaisvių anglų, austrų, vokiečiu ir suomiu. Visi tie i c kareiviai žuvo su transportu. Tad šiuomi patvirtinama Reuterio depeša iš Stockhol mo. Buvo sakoma, kad birže lio 6 nuskendo Nevoje laivas su 2,000 paliuosuotų nelais vių. Bet tuomet nebuvo pasa kyta, kas per vieni tie buvę nelaisviai. 2,000 ŽMONIŲ IŠGELBĖTA. Stockholmas, birž. 29. — Gauta žinių, kad 2,000 buvusių nelaisvių išgelbėta, kuomet u pėjė Nevoje nuskendo bolševi kų transportas. ^ GRAIKŲ KARIUOMENĖ PANDERMOJ. Londonas, birž. 29. — De pešoje iš Konstantinopolio pranešama, kad graikų kariuo menė išsodinta Padermoj, pie tiniam Marmora jūrių pak raštyj, kur veikia anglai. VOKIETIJA PILNAI PIL DYS SUTAĘTĮ. Taip pranešė naudas kanc lieris. ► Berlynas, birž. 30. — Nau jas Vokietijos kanclieriš Kons tantin Falirenbach susirinku siam reichstage paskaitė nau jos vokiečiu vyriausybės pro gramą. Jis pareiškė, kad jei kar tą Vokietija apsiėmė pildyti Versailleso taikos su tart], tai ją pilnai ir pildys. Ir Vokieti ja tuo žvilgsniu neieškos kur užrubežiuose jokiu palengvi nimų, kokie galėtų but padėti sutartyje. Sakė, jog sutartis taip bus pildoma ir vykinama, kiek tik bus galima tas at likti vokieeiaifis be didelės nuoskaudos. Turi but mažesnė armija. Toliaus kanclieriš pareiškė, kad Vokietija privalo nusi ginkluoti ir armijos skaitliu sumažinti tiek, kad tas sutik tu su sutarties reikalavimais. Bus palikta tik toks armi jos skaitlius,-koks būtinai rei k a 1 i ngas ša Iyje ] >al a i K* y t i^ t va r ką. Toliaus pasakė, kad jei kar tais kokia nors sutarties są lyga nebus išpildyta, už tai nebus kalti vokiečiai, bet vie špataujančios aplinkybės. Ant galo * pažymėjo, kad buvusieji Vokietijos priešinin kai galų-gale supras, kati vo kiečiai turi geru norų ir atsi sakys nereikalingu užsipuldi nėjimų. PIRKITE LIETUVOS VAL STYBĖS BONŲ. KUBOS CUfcRUS CHI CAGOJE. Reikia mokėti 28c. svarui. Chicagon iš Kanados atvež ta 4 milijonai svarų cukraus. Indomi to cukraus praeitis. Tas cukrus paeina iš Ku bos salos. k' Perniai Su v. Valstijos galė jo Kuboje gauti cukraus kiek patinkama po 5c. svarui. Bet vyriausybė atsisakė pirkti cu krų. Sakė užtektinai ' busią nuosavaus cukraus. Anglija tečiaus buvo kito kios nuomonės. Ji nupirko daug cukraus po 8c. svarui. Tas cukrus iš Anglijos at gabentas Kanadon ir iš ten šiandie Chicagon. Po tokios kelionės, suprantama, jis turi but brangus. Taip ir yra. KAS KALTAS UŽ BETVAR KĮ! M. AZIJOJ? Kaltinamu du žmogų. Paryžius, birž. 30. — Už šiandieninę betvarkę Mažojoj Azijoj laikraštis Kelio de Paris kaltina prezidentą Wilsonąir ministerį pirmininką Lloyd George. Rašo edi tori jale: "•(•raiką armiją MažojonA zijon gegužės m., 1919 m., pa siuntė prezidentas AVilsonas ir ministeris pirmininkas Llo?d George. Tas padaryta nepabai gti reikalus su Turkija, bet su tikslu pabausti Italiją, kuri buvo priešinga tautu sąjungai ir 14-kai posmu." DEL ANGLŲ PADABINTA MASKVA. . | Norėta parodyti gerbūvis. Londonas, birž. 12 (kores pondencija). — Nesenai bol ševikinę Rusiją aplankė An glijos darbo partijos komisija. Bolševikai žinojo, ko ji va žiuoja Rusijon. Komisijos ti kslas buvo patirti tikrąjį sto vį sovietinėj Rusijoj, ypač didesniuose miestuose. Tad prieš nukeliausiant ko misijai, bolševikai kaip Petro grade, taip Maskvoje dėjo pa stangas padabinti miestus taip, kad juose atrodytų tik ras gerbūvis. Apie tą gavo informacijų latvių laikraščiai Rygoje nuo savo korespondento iš Mask vos, dalyvaujančio taikos ta rybose latvių su bolševikais. Padaryta didelis pasirengimas 'Įvairios įstaigos sovietinėj Rusijoj ilgas laikas buvo už imtos su nuodugniausiais pa sirengimais iškilmingai pasi tikti darbo partijos komis j ją. Pačiam Petrograde, kur gat vėse beveik nekuomet nemato ma žmonių, visiems bolševi kams ir įstaigų viršininkams buvo įsakyta dalyvauti komi sijos pasveikinime. Teatrai bu vo paruošti paskirtomis die nomis turėti lošimus. • Iš Petrogrado komisijos na riai specijaliu traukiniu buvo nuvežti Maskvon. Komisijai draugavo čerkesai kareiviai su savo raibomis uniformomis. Maskvoje. Viena diena pirm atvažia vimo komisijos Maskvon, vi siems laikraščiams buvo parė dyta paskelbti, ką kiekvienas žmogus turi veikti, kaip jis turi atrodyti ir kaip pasiro dyti nurodytose gatvėse. Gegužės 17 d., kuomet ten nuvažiavo komisija, visi gat vekariai iš miesto buvo pa . siųsti j Nikolajevko geležin kelio stotį. Gatvekariai buvo papuošti vėliavomis ir šen-ten važinėjo stoties apylinkėse. Tuo keliu buvo norima pa rodyti kamisiįii, jog gatvėse yar begalinis žmonių judėji mas. Buvo parodavimas. Be kitko, šalimais tos sto ties iš visos Maskvos buvo sutraukti visokiausi automobi liai. Gegužės 18 d. buvo sureng tas parodavimas. Bet paroda vime nebuvo nei vieno priva tinio žmogaus. Tai tokia buvo bolševikų tragi-komedija, atsilankius Rusijoj tai anglų komisijai. Bet komisijos nebuvo gaK-| ma suvilti. Ji pamatė tikrą jį stovį bolševikinėj Rusijoj. Nes parvykusi namo viešai pareiškė, jog Rusijoj siaučia nematyta betvarkė ir baisus gyventojų vargas. Suomija ir Švedija SUOMIJA PASITIKI S. VALSTIJOMIS. Sakoma, pagelbės išrišti Alan dų klausimą. Stockholmas, birž. 29. — Suomija su Švedija veda tai kingus ginčus 'Aland salų klausime. Kaip žinoma, tas sa las . nori pasisavinti Švedija. Nes salose didžiuma gyvento jų yra švedai. Suomija salų nenori atleis ti, nes jos yra Suomijos pak raščiuose. Agitatoriai salose veda smarkią propagandą už Švediją. Tuos agitatorius Suo mija areštuoja. Suomija salų klausimą nori pavesti tautų sąjungai, jei to kia kuomet nors gyvuos. Suo mija tečiaus ne tiek pasitiki sąjunga, kiek Su v. Valstijo mis. Sako, Su v. Valstijos są jungoje los žymią rolę ir sa los nebus pripažintos Švedi jai. Remiasi istoriniais faktais. Žymiausieji suomių tautos vadai sako, kad nors tas klau simas bus pavestas išrišti tau tų sąjungai, tečiaus tikreny bėje tą klausimą turės išrišti Suv. Valstijos. Nes Suv. Valstijos jau daug kartų yra pagelbėjusios Suo mijai juodose gyvenimo va landose. Tad ir šitam atsiti kime stovės jos Suomijos pu sėje. Suomiai yra daug dėkingi Suv. Valstijoms dar ir už tai, kad jos atsisako pripažinti Rusijos bolševikų valdžią. Neg bolševikai yra didžiausieji Suomijos priešininkai. "Istoriniai, geografiniai, e konominiai ir militariniai A land salos priguli Suomijai/' sako vienas žymus suomis. "Suomijos pakraščiais gyven tojų didžiuma taippat yra šve dai. Bet kas gali savinties tuos pakraščius, arba sakyti, kad pakraščiai nepriguli Suomi jai." Jis sako, kad suomių vy riausybė tautų sąjungai pa duosianti istorinius dokumen tus ir kitus prirodymus, iš kurių bus patirta salų prik lausomybė Suomijai. Ne piktuoju su Švedija. "Mes su Švedija nesame priešininkai," sakė, tas pat suomis. "Mes manome, kad Švedija klysta statydama savo reikalavimus. Ir kuomet pa matys klaidu, atsisakys veikusi už prijungimą salų. "Mes norime visuomet gy venti draugingai su Švedija; Mes neužginame Švedijos tvir tinimo, kad salose yra 98 nuoš'. švedų tautos gyventojų. Bet mes stovime u^ tai, kad ap sisprendimo principas negali paliesti šitų salų." Toliaus jis pareiškė, kad Suomijos armija patvarkyta ir šiandie yra stipri. Kur-kas sti priau gina tautos reikalus nuo bolševikų pasikėsinimų. Gen. Mannerheim išėjo xiŠ armijos. Šiandie jis yra pri vatinis pilietis. DIDELIS GAISRAS CHICA GOJE. Sunaikinta daug geležinkelių vagonų. Praeitą naktį Burlington & Quincy geležinkelio yarduose, 26 gat, ir Central ave., pakilo gaisras ir sunaikino daugybę vagonų, prikrautų visokiais valgomais produktais. Pranešama, kad nuostoliai siekia milijoną dolierių. Daugelis žmonių lengvai apdegė, katruos tuojaus ap žiurėjo gydytojai. Gaisras susektas ,apie 7:00 vakare, kuomet yarduose ne buvo jau nei vieno darbinin ko. 900 VAIKŲ PARVEŽAMI IŠ SIBERIJOS. Tokyo, birž/ 30. — Iš toli mų Rytų pakraščių išplaukia garlaivis Yomei Maru su 900 vaikų nuo 5 ligi 16 m. am žiaus. J Tai daugiausia rusų vaikai, katrie karės metu buvo pasių sti Siberijon. Jie vežami Ame rikos Raudonojo Kryžiaus prie žiūroje. Per Amerikąv jie bus pasiųsti į Pabalti ją. Nežinia, ar jų dauguma at ras savo tėvus. Vienna, birž. 29. — Anot de pešos iš Budapešto, rezignaVo Ungarijos ministerių kabine tas. ATVEŽAMA ANGLIŲ, BET MAŽAI. Truputį jau daugiau atveža ma anglių Chicagon. Bet visai mažai sulyginus su miesto, rei kalavimais. Šitais laikais visos miesto įstaigos, krautuvės ir bustai, turi anglių pasigaminti atei nančiai žiemai. < Tuo tarpu taip nėra. Visam mieste nerasi anglių ištek liaus. Kiek tik atvežama, tuo jaus pasidalinama ir rytojui nieko nelieka. Normaliais laikais Illinojaus valstijos kasyklose padaroma 71 milijonas tonų anglių per savaitę. Šiandie neiškasama nei pusės tiek. Nes geležinke lių kompanijos nepristato ka sykloms vagonų. Kietųjų anglių kasyklų ap skričiuose yra kur-kas blo giau. Tenai del vagonų nepris--' tatymo didžiuma darbininkų neturi darbo. Kiti dirba kai kada po porą valandų dieno je. : PINIGįĮ KURSAS. Svetimų viešpatijų pinigų ver tė mainant nemažiau $25,000 bir želio 28 d. buvo tokia sulig Mer chants Loan & Trust Co.: Anglijos sterlingų svariu $3.96 Lietuvos 100 auksinų 2.76 Vokietijos 100 markių 2.76 Lenkijos s 100 markių * .76 Prancūzijos už 1 dolierį 12 fr. 12 Šveicarijos už 1 dolierį 5 fr. 47 Italijos už 1 dol. 16 i 30