Newspaper Page Text
ii AUG i s DRAUGAS" Piibllnhfd Daily Errept Snmlaya One Year $8.W Six Months $4.60 AT NEWS-STANDS 3 A COPY DRAUGAS PIBLISHINO CO., Inc., 1800 W. 4Cth st., Cblcago, nilnoia. L1THUANIAN DAILY FR1END PIRKITE LIETUVOS PASKOLOS BONUS Pnblished and dlstributed under permit (No. 468), authorized by the Act of October 6, 1817, on file at the Post Office of Chicago, EI. By thfe order of the President, A* S. Borleson, Postmaster General. Į KAINA Q PRICE ** CENTAI CENTS CHICAGO, ILLINOIS TREČIADIENIS, RUGPJUTIS' (AUGUST) 18 D., 1920 M. ENTERED AS SECOND-CLASS MATTER MARCH 81, 1016, AT CHICAGO, ILLINOIS UNDER THE ACT OP MARCH 3, 1879., METAI-VOL. V. No. 195 l ■ ■ A ■ # ■ ■■ mam m ■ Liepsnoja Visas Varšavos Frontas; Vietomis Lenkai Sulaiko Bolševikus • Nieko Nežinoma apie Tarybas Minske ŽIAURUS MŪŠIAI SEKA DEL VARŠAVOS. j Vietomis Lenkai pakilę ofen syvon. Varšava. lJunp. 1S. — Kuo lio visas aplink Varšava fron tas liepsnoja pakilus žiauriems mūšiams. Kruviniausieji Len ' ku su bolševikais mūšiai išsi vysi-' visu kloniu.'kur susi bėga upės Būgas ir Narevas. Vielomis Lenkai iš defen syvos p iki K; ofensyvon Nors jie paneša milžiniškus nuosto lius kareiviuose, bet atbloškia atgal bolševiku skai: tinkas spėkas ir atsiima pirmbn pra kastas pozicijas. Galicijoje Lenkai be bolše viku spaudimo atsimoti ant P»ugo linijos. Sakoma, ias da >oma del didesnio parankimm. (iinti Va1 savą Lenku armija pergrupuota. Kairysis armijos sparnas atsirėmęs Novogoor gevsko tvirtovės (Morilin) a pylinkėse. Centras gina išlau kines Varšavos \. tvirtumas Prahos šone. 4)ešinysis spai nas driekiasi ant rytinės (»*a lieijos. Lenkai atkiunta. Abiejuose fronto sparnuose Lenkai niekina imties inicija tyvos, kokios jie visas laikas neturėjo. Xes nebuvo laiko apie tai pagalvoti. Tani tiks lui Lenkai neturėjo atatinka mu vadu. Šiandie Lenku ar miją ėmė valdyti prancūzai ol'icicrai. Bolševiku spėkas, kurips bu vo persimetusios per Bu^ą tarpe Jlrubiešew ir "\Ylodawa, Lenkai a tirai atbloškė. Xovo^eorięevsko šone Len kai pakėlė pasekmingą kontr ot'ensyvą ir palengva. stumiu bolševikus atgal ant M1awa. Ariu toms aplinkybėms, Lenku pozicijos Bugo ir Xare \vo susiliejimo apylinkėse žy miai sustiprėjo. Tasai upiii dvišakis skaitosi didelės reik šmės daiktas ninti Varsa va. n c Xes tai yra kaipir koksai rak tas pasiekti Yaršavą. Ir kuomet" sparnuose pasek mingiau priešininkas sulaiko mas, tuomet lengviau apsau goti t ji raktą i Yaršavą. Bolševikai turi nuostoliu. Bolševikai paneša dideliu* nuostolius, bet neužsiieidžia Ypač ju nuostoliai yra didel iš rytimo Varšavos šono. Oič jie yra arčiausia miesto. Čir tuo plotu jiems.norisi pasiek t i Pragą ir paėią sostinę. Tad tiems savo žygiams jie nesigaili nei aului. Ve kode! kai-luirio<e vieto se kraujas liejasi latakais. Veikia raitarija. Šiauriuose i i- tolinus šiatir ■ vakaruose veikia bolševiku {raitarija. Raitarija arčiaus Varšavos mūšiuose nedaly vauja. .los tikslas persimesti per Yislą ir perkirsti Danzigo geležinkeli. Kitas raita rijos s])arnas vei kia rytinės Prūsijos parube žiais. Ta koliumna briaujasi ant miesto Tliorn, kur yra ge ležinkeliu susibėgimas, jun giantis Yarsavą su Danzigu. Kiek žinoma, raitarija visas laikas nesutinka stipresnio Lenku pasipriešinimo. PLENUOJAMA APSUPTI VARŠAVĄ. Bolševikai atmaino puolimo pienus. Berlynas, Rugp. 18. — Tš į vairiu versmių apturima žinių, jog bolševiku vadai atmaino savo pienus atakuoti Varsavą. Šiandie Varsa va yra apalp ta iŠ trijų šonų: pietinio, ryti nio ir šiaurinio. Vakarų šonas labai mažai paliestas. Tad bolševikų sugalvota už eiti dar ir iš vakarų šono. Tą darbą atliks raitarija, ku ri šiandie tolėliau nuo Varša vos atsimeta, kad didesniu ra tu apeiti aplinkui iš vakarų šono ir paskui bendromis jė gomis šonais spustelti Len kus. Jei tas butų tiesa, tad bolše vikai butų įsitikinę, jog tie sioginiu keliu negalima j)aim ti Varšavos, ir jog Varsa va gali dar gana ilgai atlaikyti smūgius. 1 t RUSAI UŽBLOKAVO RU MUNUS. Tarpe Lenkų ir Rumunų sto-1 vi bolševikai. Konstantinopolis, Rugp. 1S. — Čia apturėta žinių, jog Ru sijos raudonoji armija paga lia u s prasimušė tarpan Rumu nijos ir Lenkijos, ir kad Rusi ja išnaujo Rumunijai pasių lė taiką. Tuo pačiu laiku, sulig ki tos depešos, Serbija paskel bė, -kad jinai busianti Rusijai MAŽAI ŽINIŲ APIE MINS KO KONFERENCIJA. Nežinia, kokios bus pasekmės. Paryžius, Rugp. 16 (suvėlin ta). — Lenkų konrisijonieriai iš Minsko Varsavon pranešė beriedu telegrafu, kad šiandie ten įvyko jų pirmieji pasikal bėjimai su sovietinės Rusijos atstovais-. Sovietų atstovai pirmiausia patikrino Lenkų delegatų įga liojimus ir paskui pranešė, kad tarybų pradžia kokiam laikui atidedama.Nes laukiama žinių nuo šiaurinės armijos. Šiaurinė armija būtent pranešusi, jog Aleksandrovsko tvirtovės puolimas kas valan da laukiamas. Po šito geriaus paaiškėtų bolševikų pozicija, t y. atsinešimas į Lenkus. NIEKO NėDAROMA IŠ PRANCŪZIJOS ATSINE ŠIMO. Bolševikai neatmainysia tai kos sąlygų. Londonas, Kugp. 18. —Čia sovietinės Rusijos atstovas K n mene v pranešė Anglijos nii nisteriui pirmininkui Lloyd (leorge, jog nežiūrint dideliu Prancūzijos priešingumų ir didžiai nedraugingo atsimeši nio į sovietu valdžių su tiks lu pakenkti taikai, pastaroji valdžia nemato būtino reika lo trukdyti tarybas su Lenkai. arba pamainyti seniau paskel btai taikos sąlygas. l>e to, Kamenev ministeriui pirmininkui.pranešė, jog Min sko bolševikų su Lenkais ta rybos jau prasidėjusios. PRANCŪZAI PERORGANI ZUOJA LENKŲ ARMIJĄ. Lenkai tam tikslui neturi tin kamų žmonių. Berlynas, Rugp. lf>. (suvė linta). — Prancūzų oficierai ant greitųjų pradėjo perorga nizuoti šiaurinę Lenkų armi ją. Karuomenės būriai pergru puojami sulig padarytu pačių prancūzų pienų. Tas darbas turėjo but at liktas kur-kas ankščiau. Bet Lenkai neturėjo atatinkamų žmonių, (ii Prancūzų oficierų perdaug arti nenorėjo prisilei sti. Ir tik paskutiniame momen te, kuomet prieš Varšavą pa kilo neišvengiamas pavojus, jie davė Prancūzams oficie rams pirmenybę. ištikima, jei kartais pakiltų kokie nors nesutikimai Rusi jos su Rumunija. Taippat pranešama, jog Ru munijoje paskelbta mobiliza cija ir karuomenė- sutraukia ma į parubežius. Manoma, tad, jog šiandieni nis Rįumunijos ministerių ka binetas negalės ilgai pabūti savo vietoje. Sakoma, kad su grvž Bratiano su .savo kabi neto nariais. . • Rumunijoje streikuoja teleg rafų, telefonų, pastos ir . gele žinkelių darbininkai. BOLŠEVIKAI YRA KAIP BUVĘ VILNIUJE. Londonas, Rugp. 16. (suvė linta). — Londono laikraštis Times šiandie padėjo oficijalį iš Varsavos pranešimą, jog bolševiku 4-osios armijos vir šininkai Vilniuje paskelbę, kad Varšava jau puolusi šitą sek madieni. LLOYD GEORGE NIEKO NEDARĄS Iš DARBO, Londonas, ftugp. 18. — Llo yd George kalbėdamas parla mente pareiškė, jog vyriausy bė nieko nedaranti iš darbo rezoliucijų, atkreiptų prieš ga limą karą su sovietine Rusija del Lenkijos. , - Mitnisteris pirmininkas pa žymėjo, kad karo pakėlimas priguli nuo parlamento. Dar bas negali antmesti parlamen tui savo noru. Ir vyriausybė prieš darbą atsitikime pavar totų kuoaštriausias priemones.^ Buvęs Anglijos ministeris pirmininkas Asquitli, kurs šiandie yra parlamento narys, reikalauja vyriausybės pripa žinti sovietinę Rusijos valdžią. DARBO FEDERACIJA PRIEŠ GELBŽJIMA LEN KIJAI. i Gramo j am a pakelti generali streiką. Oliicagos Darbo Federacija praeitu sekmadienį turėjo *fi sirinkinnj. Padaryta rezoliuci ja, kad Su v. Valstijos jokio mis priemonėmis negelbėtų Lenkijai. Nes kitaip busięs pakeltas ėia generalis darbi ninku streikas: Federacijos susirinkime iš reikšta nuomonė, kad jei Su v. Valstijos gelbės Lenkijai, tuo met turės pakelti karą prieš sovietinę Rusiją. Tuo tarpu toksai karas visai nereikalin gas. Suv. Valstijos, sako, ne turėtų maišyties į Europos reikalus. BOLŠEVIKAI DAUGIAU SIA KALTINA PRANCŪZI JĄ. Rusai perėjo V©kietijos rubežių. Berlynas, Rugp. 16. — Pran cūzija yra kaltinama už toles nį kraujo liejimą Rusijos bol ševikų su Lenkais. Mieste Breslau perim ta Rusijos sovietu komisaro Tcliitclierino kibinkštinė de peša. • * • Tcliiteherin pareiškia, jog už taikos atidėliojimą reikia padėkoti ne kam kitam, kaip tik Prancūzijai. , Atsiliepiama į darbininkus. Kitoje depešoje Tcliiteherin atsiliepia Į prancūzus darbi ninkus. Jis pareiškia, kad jų ministeris pirmininkas Mille rand pripažino gen. Wrangelj. Tas reiškia, kad tokiuo pasiel gimu Prancūzija pakėlė karą prieš Rusiją. Atsiliepia jis į prancuzus darbininkus imties kokių nors priemonių, kad neduoti savo vyriausybei remti Wrangelio. varsava apgulama. Sulig to kom'isaro praneši mo, Rusijos sovietų armijas jau apgula Varšavą. liukai vi sur triuškina Lenkų pasiprie šinimu. Jau puolamos Varša vos fortifikacijos. Spėjama, kad šiandie^ ar rytoj Varsa va turės pulti. Karo stovis Varšavoje jau kelinta diena veikia. Suvar žytas civiliams žmonėms gy venimas. s ^ } Bolševikai Vokietijoje. Bolševikų karuomenė aną dieną perėjo' Vokietijos rube žių besivydama Lenkus ir pa ėmė miesteli Illowo, arti Sol dau. Lenkai apsaugoti Soldau bu vo pasiuntę tankas. Tai pa juto bolševikų raitarija. Puo lėsi prieš Lenkus ir juos at gal atbloškė. Illowo yra Danzigo karido riuje, tv. žemės ruože, pripa žintame Lenkams. THINGS THAT NEVER HAPPEN i ■ ■' **»' ——n«—» . POP I WANT YOU TO CUT DOWN M ALLOVVANCf ■ \ HAYE MORE MONEY THAN I CAN U5E NOW j— NEKUOMET TAIP NĖRA. Sunus į tėvą: — Tėve, aš noriu, kad jųs man sumažintumėte pripažintas ir duodamas išlaidas. Nes aš turiu pinigu tiek daug, kad ne įstengiu juos išleisti. ' ' ■r''Ym - * : / V ■ & ■ VUMtIIJA INVtLIAMA BOLŠEVIKįĮ-TALKININ KĮ KIVIRČIUOSNA. VOKIEČIAI GAL TURĖS NESMAGUMŲ SU PLEBIS CITO PLOTAIS. Nežinia dar kaip bus ir su Danzigo ruožu. Berlynas, Rugp. 18. — Vo kioti jos užrubežiniu reikalų ministeris Simons gavo 11119/ Rusijos sovietų valdžios už rubežinių reikalų komisaro Tchitcherino notą. Komisaras pareikalavo Vokietijos vyriau sybės kuoveikirtus pranešti, 'kaip Vokietija atsineš Į tuos Lenkus kareivius, katrie muštų metu galės pisprųsti Į plebi scito plotus. -J!ci reikalauja ži noti, ar tie Lenkų kareiviai tuose plotuose bus nuginki 110-, ti ir internuoti. Plebiscitui paskirtus plotus turi okupavę talkininkai. To dėl klausimas, ar tenai Vokie tijos valdžią turi kokių teisių. Bolševikų komisaras notoje pareiškia, kad jei Vokietija neturėtų teisės tuose plotuo se Lenkų kareivių nuginkluoti ir internuoti, tuomet bolševikų KARAS SU LENKAIS AT GAIVINO RUSŲ NACIJO NALIZMĄ. • Rusai kaipo siena stovi už sa vo šalį. Berlynas, Rugp. 15 (suvė linta). — Vienas Rusas pabė gėlis čia štai ką nupasakoja apie Rusiją: ''Per trejis metus/ Rusija negyvavo, geriau paįakitis, ji buvo ' ignoruojama pasaulio viešpačių. Šiandie Rusijos ar motų griausmas paskelbia, jog Rusija gyvuoja ir tramdo ramybę Prancūzijos ir Ang lijos ministeriam pirminin kam, katrie tvarko senojo pa saulio reikalus ir visą likimą. Giriami bolševikai. " Šiandie kiekvienas Rusas yra patyręs nepaprastų indo mybių. Kiekvienas turi pripa žinti, jog nuo carienės Kate riuos laikų nei vienas Rusų užrubežinių reikalų ministeris nesikalbėjo su Anglijos vy riausybe taip garbingai ir rimtai, kaip komisaras 'Tehi tcherin. ' "Rusai skaito žinias su di deliausiu džiaugsmu, jog Ru sų Bolino (?) teritorija ir Ballgudija paliuosuota Rusų valstiečių nuo Lenki; savinin kų sauvalės. Talkininkų pastumdėliai. •'Kolcakas, Denikinas, Yu denie neturėjo paj.'-trn pakelti tokią nacijonalę dvasią. Tas buvo todėl, kad tie generolai nesiskaitė nacijonaliai nar suoliai didvyriai, bet paprasti talkininkų pastumdėliai. Jų laimėjimas nebūtų apdraudęs Rusams nepriklausomybės, bet ilgą politikiųę ir ekonominę vergiją." Armija nebus demobilizuota. Toliaus tas pat pabėgėlio pareiškė, jog bolševikizmas Karuuiiieius jsiunaus į iuus piu tus ir patvarkys pabėgusius Lenkus. Nesenai Simons kalbėdamas buvo pareiškęs, jog Vokietijos teritorija skaitosi kaip oku puota, taip neokupuota. Jis tai buvo pasakęs del pastaro jo talkininkų militarinio pasi ruošimo išilgai upės Rliine. Galimas susikirtimas. Apart plebiscito plotų klau simo pakyla dar klausimas rei kale Danzigo koridoriaus, pa vesto Lenkams išeiti į Baltijos jūres. Taigi Vokietija dar ir šitam klausime susilauks vi sos eilės notų ir ultimatumų. Kuomet bolševikai perkirs , tų karidorių, kuomet Lenkams nebus galima susisiekti su Baltija, be abejonės taikiniu kai susikibs su bolševikais ir tan trukšman nenoromis turės įsivelti Vokietija. Tik nėra žinoma, ar bolše vikai Vokietijai del plebiscito plotų stato griežtus reikalavi mus, ar gal tik taip sau nori patirti Vokiečių pozicijų. Yra žinoma, jog Maskvoje vieši Vokiečių ekonomipė mi sija. Ta misija yra daug ža danti abiem šalim. Nėra *v,ia jokia paslaptis, kad abidvi ša lys jungiasi ekonominiais, a gal, ir utilitariniais tikslais. gyvuosiąs tiktai miestuose. Ir iasai išpalengva nykstąs nuo bado. Taippat bolševikizmas gyvuoja artimais geležinkeliu. Nes iš tokių" vietų lengva pa tvarkyti bausmines ekspedici jas. Kuomet komunistai komi sarai iškeliauja provincijon, jie nusikabina visus savo val dirtinkystės žanklus. !, Rusijos bolševikai, sa7<o, ne-, kuomet nemano sustabdyti ka rų. Jei su Lenkais įvyks tai ka, raudonoji armija nebus demobilizuota, bet tuo,jaus pa siųsta kitan kokian frontan. Nes jei kareiviai butų democ bilizuoti, jie parvykę į savo.tė viškes tuojaus sunaikintų ko-' misarų sistemą. Visur reikalingi Maknos. Kiekvienas Rusijos apskri tys, sakė pabėgėlis, butų la bai reikalingas turėti nuosavą Makno (Ukrainų jjadas, ka riaująs prieš caristus ir bol ševikus). Tuomet bolševikų vyriausieji lyderiai, kaip be matai užtrokštų Kremliuje. Tuomet jiems nebūtų laiko pa sprųsti Švedijon, Šveicarijon, Argentinon, kur jie turi susi krovę didelius aukso ir viso kių brangenybių depozitas. Tuomet "Rusijos gyventojai i- tų apskričių vadų ar kitu pasirinktų tinkir/ius žmones ir pavestų jiems valdyti šalį. PINIGŲ (UKSAS. Svetimų viešpatijų pinigų ver tė, 'mainant nemažiau $25,000, rugpjučio 17 buvo tokia sulig Mer chants Loan and Trust Co.: Anglijos sterlingų svarui $3.64 Lietuvos 100 auksinų .2.18 Vokietijos 100 markių 2.18 Lenkijos 100 markių .45. Prancūzijos už 1 doJ. 13 ir. 64 Italijos už 1 dol. 20 1. 20