OCR Interpretation


Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current, September 10, 1920, Image 1

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83045087/1920-09-10/ed-1/seq-1/

What is OCR?


Thumbnail for

DRAUGAS
PnblUbMl bm-tj Bircpt Siudayt
Ob« f«r $8.«0
8bc Montha $4.00
AT NE W S - STANIMS S A COPY
DRAUGA8 PLBIJSHIHG CO.. Ino.
2S34 S. Oakley Ave. Chicago, Tll.
* 1
LITHUANIAN DAILY FR1END
* PIRKITE
LIETUVOS PASKOLOS
BONUS
Published and (ILstrlbuted under permlt (Ho. 468), authorlzed by the Act of October 6, 1917, on
ftle at the Fost Office of Chicago, UI. By the order of the President, A. S. Bnrleson, Postmaster GeneraL
KAINA O CENTAI
PRICE
CENTS
CHICAGO, ILLINOIS, PENKTADIENIS RUGSĖJIS, (SEPTEMBSR) 10 D., 1920 M.
ENTERED AS SECOND-CLASS MA1TER MARCH 31, 1916, AT CHICAGO, ILLINOIS UNDER THE ACT OF MARCH S. 1870.
METAI-V0L. V. No. 213
Tautų Sąjungos Taryba
*
. •
Taryba Susirinks Paryžiuje
Rugsėjo 16
Iš Bolševikų Armijos Dezertavo
Milijonas Kareivių
Prieš Wrangelį Bolševikai Pastatė
105,000 Kareivių
TAUTŲ SĄJUNGA APTARS
LIETUVOS LENKIJOS
KLAUSIMĄ.
Bolševikai evakuavo Hrubies
zową.
Londonas. Rugs. 10. — Kiek
jau žinoma, pakilus nesutiki
masis Lenkijos su Lietuva del
rubežių, Lenkai tuo klausimu
su nusiskundimais kreipėsi
Tautų Sąjungon. Pareikalavo
užtarymo. Pasiūlė juos sutai
kinti su Lietuva.
Tautu Sąjungos Taryl>a su
tiko patarpininkauti. Nes Len
kija yra Tautu Sąjungos na
rė.
Tuo tikslu Tar\l»a susirinks
sesijon Paryžiuje Rugsėjo 10.
Ir ten nutars, ar verta išklau
syti Lietuvos argumentų prieš
Lenkus. Nes Lietuva nepriguli
Tautų Sąjungoje.
Tai busianti tokia pat pro
cedūra, kaip yra buvę Aland
salų klausime, kuomet Suomi
ja, nenarė, su Švedijos sutiki
mu, buvo pakviesta paduoti
savo argumentus.
Išeitų tas, kad Sąjungos Ta
ryba nesutiktų išklausyti Lie
tuvos paaiškinimų nesitinkant
Lenkams.

Atsimeta bolševikai.
Iš Maskvos ofieijaliam pra
nešime sakoma, joę sovietu
spėkos, veikiančios prieš l>n
kus pietvakaruo^e nuo Brest
Litovsko, evakuavo miestą
Hrubieszo\\% už 30 mailių va
karuose nuo upės Bugo.
Bolševikai, anot pranešimo,
tai padarę perdaug: juo* spau
džiant Lenkams.
Pripažįstama pagali a u s, jog
tenai vi<os sovietu spėkos at
simetusios pietiniu upės Busro
šonan.
LEMAI SUSTABDĖ LIE
TUVIU BRIDVIMASI,
C C
Varsa va, Rūgs. 10. — Pra
eit;) antradienį <v'ia ofieijaliam
pranešime paskelbta, jog Len
kai šiauriniam fronte sulai
kę Lietuviu karuomenės brio
vimąsi.
Pasakyta, jog Lenkų raitari
ja po smarkiu susirėmimų su
laikiusi Lietuvius. 200 Lietu
vių paimta nelaisvėn. Len
kams, be to, tekę 6 kulkosvai
džiai, 6 lauko virtuvės ir 4C
vežimų su arkliais. (Gal čia
,r» yra kalba apie tuos pačius be
laisvius, apie kuriuos anks
čiau Lenkai paskelbė).
SKAITLINGAS DEZERTA
VIMAS IŠ BOLŠEVIKŲ AR
MIJOS.
Kaip skaitlinga bolševikii ar
mija.
Į
: Washing1;on< Rūgs. 10.—Su
lipf gautu ė i a žinių, su Lenku
kontr-ofensyvos pradžia bolše
viku armijos stiprumas Len
kijos fronte sumažėjo beveik
perpus.
Anot informacijų, sovietu ar
mija labjausia nukentėjusi del
dezertavimo kareiviu. Sako
ma, joi? dezertavę arti mili
jono kareiviu. Tiktai vieno
Petrogrado apskrityj apie
000 kareiviu pabėgo iš sovietu
armijos.
Armijos skaitlingumas.
Paduodamas skaitlius bolše
viku kareiviu ir kituose fron
tuose. Prieš «ren. \Yrangvli.
sakoma, bolševikai turį pasta
i te 1 (>;">.( M H > kareiviu, inėmus
jnefmutinius. (ii nvu. AYrange
\\< valdąs 140,0(10 kareiviu ar
miją.
Rumunijos šone, Tarnopo
ilio-Odessos linijoje, bolševikai
j turi 4ti,(MM) kareiviu. Vadovau
ja Oberevitz. (ii Kauka
zo fronte — 40,.">00 kareiviu.
CJen. Kuro pat kin Persijos
-Kinijos parubežiais turis 20,
.*>00 kareiviu.
| NUŽUDYTAS GEN. KALMI
KOV SIBERIJOJE.
Pekinas, Ru£:s. 10. — Kinu
kareiviai arti Yilaohi nužudė
Rusii generolu Kalmikovą, bu
vusį gen. Semionovo pagelbl
nink.-j, kurs suimamas mėgi
no pabėgti. ,
POPEŽIUS VEIKIAS AIRIO
' MAJORO REIKALE.
Rymas, Rug«. 10. — Vietos
laikraščiai rašo, jogei Šventa
sis Tėvas įsimaišęs reikale ba
daujančio Londono kalėjime
Cork'o lordo majoro McSwee
ney.
Vienas laikraštis, komentuo
damas apie padėti Airijoje ir
apie kalinamą majorą pareiš
kia:
i
"Šimtmečių bėgiu lordas ma
joras McSweeney galės but
kanonizuotas ir tuomet patys
Anglai bus prisidėję prie iš
platinimo jo garbės, lygiai
taip, kaip Anglai prisidėjo
prie Joannos iš Arko apoteo
zės. ?'
LENKAI MĖGINA UŽTAI
SYTI KILPAS GENEROLUI
BUDENNY.
Maži susirėmimai su Lietu-'
viais.
Varšava, Rūgs- 10. — Gene
rolo Budennv ra it arija ir aną j
paremianti infanterija, išnaujoi
mėgina briauties ant Lvovo.
Bot šiandie veikia kur-kas at
sargiau. Nes pirm savaites Eefi
kai jį buvo pagavę į savo
s t u s ir gerokai nukedenęy
Šiandie Lenkai Lvovo fron-i j
te išnaujo galvoja kokiuo bu-j
du tam gCTierolui užtaisyti
naujas kilpas. Tik nežinia, ar
Lonkams pavyks tas padary
ti. * •
/
Anot informacijų, gen. Bu
denny raitarija šiandie skaito
nedaugiau 7,0()0 vyru.
Kaip yra su Lietuviais.
Lenkijos seimo užrubežiniu
reikalu komiteto pirmininku
paskirtas Chabski, nesenai bu
vęs ministeris pirmininkas.
(Irabski yra naeijonalis de
mokratas (endekas) ir artimas
paties Pilsudskio politikinėms
I pažiūroms.
i1
Oi a sakoma, jog Rygos kon
| ferencijoje Lenkų delegatai
pareikalaus nuo bolševikų sų
lygų, sutinkąneių su šiandie
nine Lenkų armijų padėtimi
karo fronte.
IŠ ITALIJOS.
Rymas, Rugs. ](). — Vakar
išryto įvyko" kitas smarkus
žemės drebėjimas Emilia aps
krįtyj. Tai buvęs smarkesnis,
kaip praeitu antradienį. Spė
jama, jog daug žmonių bus
žuvo.
Žemės drebėjimo plotuose
veikiasi baisenybės. Tūkstan
čiai žmonių žuvo. Kiti tūks
tančiai sužeisti. Cii dešimtys
tūkstančių netekę pastogės.
Negreit bus <lar patirta tik
ras žuvusių skaičius ir visi
nuostoliai.
Savo keliu Milane ir kituo
se miestuose sukurstyti strei
kuojantieji darbininkai turi
užėmę if užima dirbtuves ir
mėgina be "kapitalistų'' ap
sieiti. Visur siaučia betvarkė.
Į tuos sukurstytų darbininkų
trukšmus nesi maišo vyriausy
bė.
Per Rugpjutį Chicagoje g\
mė 6,010 kūdikių. Perniai tuo
pačiu laikotarpiu buvo gimę
5,322.
Lenki] raitarija turi susirė
miįnu su Lietuviu karuomene.
Bet rimtesnieji mūšiai neįnyk
sta.
Prieš Lenkus, anot žinių,
pakilusios demonstracijos ry
tinėj Prūsijoj.
GRAIKAI UŽĖMĖ ISMIDĄ.
1
Nieko nedaroma iš/nacijona
listų.
Konstantinopolis, Rugs. 10.
— Iš penkių transportinių lai
vų išsodinta vakar Graikų ka
ruomenės Ismidan, pietrytuose
nuo Konstantinopolio. Tonai
Graikai paliuosavo Anglų ka
ruomenę.
Būrys Turkų senatorių apsi
lankė pas didįjį vezirą (minis
terį pirmininku) Damad Ferid
pašą ir pareikalavo, kad vy
riausybė kuoveikiaus taikintu
si su nacionalistais, kol-G rai
kai dar neužomę Konstantino
polio.
Feri<l paša senatoriams atsa
ko, jog verčiau nacijonalistų
vadą Mustaplia Kernai pašą
pakarti, negu su juo taikin
ties.
NUSKRIDO 125 MAILES Į
64 MINUTAS.
Washington. D. C., Rūgs. 10.
— Aną dieni} su bombiniu lė
ktuvu, .kuriame buvo 4 pasa
žieriai ir 1,600 svarų sunki
torpeda, i 64 miliutas nuskrista
125 mailės — iš AVashingtono
j į Yorktown, Pa.
Tai naujas rekordas tuo žvil
I gsniu.
— /
NEBUS PALIUOSUOTAS
NEIVIENAS BADAU
JANTIS.
Vyriausybės nusprendimas ne
atmainomas.
Londonas, Rugs. 9. — ^Vy
riausybės nusprendimas yra
galutinas ir neatšaukiamas.
Del badavimo iš kalėjimo ne
bus paliuosuotas nei Cork o
lordas majoras, nei kitas koks
Airis."
Taip pranešė sir Hamar
Greemvood, vyriausias Airijos
valdžios sekretorius, kurs pirm
poros dienų sugryžo iš Švei
carijos su Anglijos ministeriu
pirmininku .Llovd George.
Buvo teisingus teismas.
"Kiek mes apgailime kiek
vieną mirimą tokiuose atsitiki
muose, tfek mes turime lai
kyties nuosprendžio raidės,"
sakė Greemvood. "Juk tai bu
tų tiesiog nepaprastas daik
tas, jei kiekvienas kalinys, po
li Ūkinis ar .kitokios rūšies, del
badavimo .tikėtųsi but paliuo
suotas.
"Lordas majoras teisingai
nubaustas karo teismo. Teis
mas buvo sudarytas iš armijos
pulkininko ir dviejų majorų.
Visi trys pasižymėjusieji ofi
cierai. Apie koki nors party
vumą negali but kalbos.
Už žudymus policijos.
"Lordo majoro apkaltini
mas buvo vienas iš rimčiau
i
sių. Jis savo žinyboje turėjo
slaptuosius policijos kodeksus,
. kurie yra pfieinami tik vyrės
niems Airių policijos viršinin
kams.
"Turėdamas jis tokius slap
tus policijos dokumentus, jam
buvo žinomas kiekvienas iš
anksto policijos veikimas kas
turėtų but palaikoma paslap
tyje. Todėl tenai ir S5 poli
cmonai bo niekur nieko buvo
nugalabinti.
Lengvai nubaustas.
"Lordas majoras, nežiūrint
sunkaus prasižengimo, nubau
stos lengvai — tik dviem me
tais kalėjimo, be Jokui rv-.~
kiųjų darbų. Be to, jam buvo
duota privilegija, kad baus
mė galėjo but sutrumpinta.
"Kalėjime buvo leistąjį lan
kyti žmonėms, vilkėjo jis nuo
savus drabužius, gėrė ir valgė,
ką, tik pageidavo. Ir pagaliaus
jis nebuvo maišomas su pap
rastais kriminalistais."
Kaipir nieko Iš Amerikos.
Sir Hamar Greenwood buvo
paklaustas, kaip daug vyriau
sybė yra gavusi iš Amerikos
kabelgramii reikale paliuosa
vimo lordo majoro.
Jis atsakė, joge i gavęs t r R
vieną ir vyriausybė kitą. Vie
na kablegrama buvus nuu
New Yorko majoro Hyian, ki
ta iš Clevelando nuo Fitzgera
ldo. Ministeris pirmininkas
atsakė į abidvi kablegrami.
Sir Hamar sakė, jog ras ai
škiausia paliudija apie geruo
sius santikius Anglijos su
Suv. Valstijomis. Sakė, tas
reiškia, jog Suv. Valstijos to
kiuo atsinešimu paremia pra
dinius įstatymų principus Ai
rijoje.
Nežadėta paliuosuoti.
Buvo paskelbta žinių buk
niinisteris pirmininkas paža
dėjęs paliuosuoti iš kalėjimo
badaujantį lordą majorą ir ki
tus jo sandraugoj taippat ba
daujančius Corko kalėjime, su
sąlyga, jei Airijoje bus sus
tabdytos užmusėjystės polici
jos.
Sir Hamar užgynė tas ži
nias. Sakė? jog tai visa ne
teisybė. Nes ko panašaus nebu
vo žadėjęs niinisteris pirminin
kas.
28 diena badauja.
Corko lordas majoras McS
weeney tuo tarpu jau £8 die
na badauja ir kasdien eina
menkyn ir blogyn. Kaikurie
.kimo sąnariai išdalies nepa
valdomi, kaipir suparaližiuoti.
Kaip kada rytmečiais kalė
jimo gydytojas jam intiuoaa
truputį druskos. Tuo keliu no
rima suturėti kraujo užnuodi
jimą.
Negali jis nei kalbėti. Ap
lankantiems jį namiškiams pa
tarta jo nekalbinti, ty. nešne
kinti. Nes jo noras kalbėti pa
didina jam skausmus.
Pranešta, jog kasvalanda jis
gali mirti, nežiūrint to, .l#fld
kai kokią, valandą jo padėji
mas neva praskaistėja.
Baisi saužudystės mirtis.
Bet ji surišta sil augštaisiais
tėvynės ir tautos meilės ide
alais. •
Corko kalėjime 3i diena ba
dauja keletas kitų kalinių, kat
rie bendrai su lordu majoru
buvo suareštuoti ir teisiami.
"Draugui" Telegrama
New York, N. Y. Rugsėjo 9, 1920. "Draugui" Lietuvių
Dienraščiui 2334 S. Oakley blvd. Chicago, 111.
Delegatai turi atvykti į viešbutį The Washington mies
te Washington; D. C. trečiadieni j e, 15-tą Rugsėjo, kad eitų
j Baltąjį Namą ir Departamentus. Įtekmingi piliečiai tautų
yra geistini. Tautų Sąjunga Paryžiuje ims musų dalyką su
Lenkais Rugsėjo 16. Todėl nėra laiko gaišinti. Paskatinkit
visus Lietuvių draugus ir tikinčius į mus sąžiningumą,buti
su mumis Washingtone.
Kun. Milukas.
RED. PRIERAŠAS: Delegatai turėtų nuvažiuoti į Wa
shington, D. C. išvakaaro, t. y. antradienije, 14 Rugsėjo.. Rei
kia nesuklysti, kadan-gi tame mieste yra du panašaus vardo
viešbučiu: The Washington Hotel ir George Washington.
Reikia vykti į THE WASHINGTON HOTEL. Jis yra prie
15-th str. N. W. netoli Lietuvių Atstovybės ir netoli Baltųjų
Namų.
SUAREŠTUOTA UŽ TABO
KOS KRIMTIMĄ.
Kansas City, Mo., Rūgs. 10.
— Viena moteriškė gatvėje pa
klausė naujai tarnybon priim
to policmono Scott vienų na
mų adreso.
Poliemonas nurodė. Ir tuo
metu moteriškė išsitraukė iŠ
kišeniaus tabokos, įsidėjo bur
non ir ėmė krimsti taip, kaip
daro daugelis vyrų.
Poliemonas ją už tą suareš
tavo.
Teisėjas suareštuotą tečlaus
paliuosavo pranešdamas: "jei
moteriškė gali balsuoti, tai ko
dėl ji negalėtų viešai krimsti
tabokos ?''
MOTERIŠKĖ NORI BUT
SENATORĖ.
Providence L. I.f Rugs. 10.
— Žinoma Rhode Island vals
«
t i joje sufragietė veikėja Mrs.
Algoe paskelbė, jog jinai bu
sianti kandidatė į Snv. Vals
tijų 'senatores iš republikonų
partijos.
PIRMU KARTU IŠKASA
SAMOS ANGLYS.
Lens, Prancūzija, Rugs. 10.
— Čia pirmukart nuo 1914 me
tų pradėta kasti anglys vietos
kasyklose. Karo metu kasyk
las Vokiečiai buvo užlieję van
deniu. Daug vargo padėta,
kol patvarkyta kasyklos.
DISTILINIAI INDAI TURI
BUT VARTOJAMI TIK
VANDENIUI
Washington, Ru g/. 10. —
Paskelbta, jog perkantieji dis
tilinius indus privalo prisiek
ti, jog pavartosią ne svaiga
lams, bet valyti vandenį. Ki
taip gali prisikabinti priliibi
cijinai agentai ir paskui ga
li but didelių nesmagumų.
Sulig vyriausybės parėdy
mo, distiliniai indai gali but
palaikomi privatiniuose na
muose. Bet ne svaigalus dirb
ti.
ORAS.
RUGSĖJO 10~ 1920.
, Chicago ir priemiesčiai/" —Gra
žus oras šiandie ir rytoj; kiek
šilčiau.
Temperatūra vakar augščiau
sia 72 L, žemiausia^- 64 1.
Saulė tėka 6 55. leidžiasi 7:29.
NAUJAUSIOS ŽINIOS.
LIETUVIAI NESIBRIAUS
TOLIAU.
PARRŽIUS, Rugs. 10.
Lietuvos vyriausybė pranešė
Prancūzų užrubežiniu reikalų
ofisui, jog Lietuva patenkinta
dabartinėmis savo pozicijomis
Lenkų fronte ir toliaus nesib
riaus.
Lietuva pageidauja su Var
šava turėti konferenciją ir
padaryti sutarimą rubežių
klausime, pasiremiant Curza
no linija.
Pranešama, jog Lenkijos vy
riausybė mielai sutinkanti tai
kinties su Lietuva.
LENKAI DELEGATAI IŠ
KELIAUJA RUSIJON.
| PARYŽIUS, Rgs. 10. — Iš
Varšavos pranešta, jog Lenkai
delegatai šiandie iškeliauja
Rygon — taikos konferencijon
su bolševikais.
Varšavoje tikima^ kad kon
ferencijos pradžioje busianti
padaryta armisticija ir veikiai
busiančios nustatytos taikos
sąlygos.
LORDAS MAJORAS MER
DĖJA.
LONDONAS, Rugs. 10. —
Lordas majoras McSweeney
jau nepasivaldo, rankos ir ko
jos subandažuotos, kuone mer
dėja. Bet turi dar sąmonę.
PENKI TŪKSTANČIAI į
MELDŽIASI.
DUBLINAS, Rugs. 10. —
Del kalinamo Corko lordo ma-j
joro šiandie čia kokiam mo
mentui bus sustabdyti visi ga
tvekariai.
Vakar penki tūkstančiai dar
bininkų aplankė bažnyčią mel
zdamies už lordą majorą.
PINIGU KURSAS.
Svetimų šalių pinigų vertė, mai
nant nemažiau $25,000, Rugsėjo
8 buvo tokia sulig Merchants
Loan and Trust Co.:
Anglijos sterlingų svarui $3.54
Lietuvos 100 auksinų 1.9(5
Lenkijos 100 markių 4fr
Vokietijos 100 markių 1.96
Prancūzijos už $1.00 14 fr. 7(Ji
Italijos už $1.00 22 1. -9Q

xml | txt