OCR Interpretation


Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current, September 13, 1920, Image 2

Image and text provided by University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Persistent link: https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83045087/1920-09-13/ed-1/seq-2/

What is OCR?


Thumbnail for 2

LIETUVrę KATALIKŲ DIENRAŠTIS
a i taac»
Kiną kasdieną išskyrus ncdėldientaa.
PRENlll I£RATOS KAINA:
CHICAGOJ in UŽSIENYJE:
Metama fS.OO
Pusei Metų .. .£»..... 4.00
8€Y. VALST.
Metama . >-. $6.00
Pusei Metų S.00
Prenumerata mokasi lškalne. Lai
kas skaitosi nuo užsirašymo dienos
ne nuo Naujų Metų. Norint permai
n»rti adresą visada reikia prisiųsti ir
senas adresas. Pinigai geriausia sių
sti ižperkant krasoje ar expres.e "Mo
ney Order" arba Jdedant pinigus J
registruotą laišką.
"Draugas" Pnblishing Co.
2834 S. Oakley Ave. Chicago.
Mokyklos.
Vaikučiai sugrįžo i mokyk
las vasaros atostogoms pasi
baigus. Bet žmonės tebesiginči
ja už mokyklas.
Mes pereitą, vasarą rašėme,
kad Michigan'o valstijoje p.
James Hamilton buvo sukėlęs
didelę agitaciją, idant priver
tus visus vaikus tarp (i ir 16
metų vaikščioti j taip vadina
mas viešasias mokyklas. To
kiu budu butų tapusios panai
kintos visos katalikiškos mo
kyklos.
P-iiui Hamiltonui pasisekė
tiek, kad sumanymas tapo
įtrauktas i dalykus, už kuriuos
turėjo balsuoti Micliigan'o pi
liečiai si rudeni. Generalis at
s c >
stovas Uroesbeck protestavo
rodydamas, kad .sumanymas
yra priešingas konstitucijai,
todėl negali būti balsuojamas.
Bet Hamiltonas pastatė savo
kandidatūrą į valstijos guber
natorius ir ėmė smarkiai agi
tuoti, kad taptų išrinktas. Par
tijų balsavimai įvyko Rugsėjo
4 d. Hamiltonas gyvena Det
roite ir tame mieste gavo tik
2,0ti0 balsų iš 350,000. Įlinki
muose buvo devyni kandida
tai. Hamiltonui teko septinto
ji vieta. Visoje valstijoje jis
tesurinko tik apie 20,000. To
kiu budu nei savoji partija Ha
miltono nestatys kandidatu į
Mielngano gubernatorius.
Užtatai Groesbeck, kuris gy
nė linosasias mokyklas, gavo
78,778 balsų. t. y. 17,536 dau
giau negu artimiausias jo
lenktininkas Campbell, kuris
gavo 61,242 balsų. Tokiu budu
pavojus parapijinėms mokyk
loms Michigan'o valstijoje
praėjo. *
Tuom tarpu Chieagoje kata
likiškos mokyklos eina aug
štyn ir geryn. Jose yra apie
130,000 vaikų. Iki šiol kiekvie
na mokykla savotiškai vedė
užrašus, ir savus vartodavo
rankvedžius.
Kaip tik arkivyskupas J. AV.
Mundelein atkeliavo Į Chiea
gą, taip sudarė tam tikrą mo
kyklų valdybą. Ji jau dirbo ir
pirma, bet del stokos vietos ir
priemonių mažai tegalėjo pa
gelbėti. Šįmet ji įsigijo vidur
miestyje užtektinai vietos ir iš
ten lengvai galės susižinoti su
visomis Cliicagos mokyklomis.
Katalikiškos šio miesto mo
kykloj stovėjo mokslo žvilg
sniu nežemiau už viešasias.
Bet tai nereiškia, kad negali
ma buvo pakelti mokslą, dar
augšriau. Suvienodinimas me
todų ir apyskaitų palengvįs
sulyginimą vienų mokyklų .su
kitomis. Tokiu budu iųis dary
tis kaskart didesnis mokyklų
lenktyniavimas. Jis, be abejo
nės, pakals mokslą visose.
Svarbiausias Dienos
Klausimas.
Šiandie daug yra svarbių
klausinių. Juk šalyje varoma
smarki prezidencijalė rinkimų
kampanija. Abi didžiuli parti
ji—demokratų ir republikonų,
gaminasi tenktynėsna. Kaip
tai, taip kitai norisi laimėti.
Tai ne juokai paimti rankos
na tokios didelės šalies styrą.
Tad tam tikslui nesigailima
nei turto, nei ištvermės.
Kaip kam tad atrod, kad
tasai partijų lenktyniavimas
už pirmenybę šiandie yra svar
biausias klausimas.
Tečiaus yra svarbesnis klau
simas. Nors jis arti surištas .su
busimais rinkimais, bet spau
doje ir susirinkimuose retai
paliečiamas.
Tai svaigalų prohibicijos
klausimas.
Atrodo, kad prohibicija Jau
įvesta ir kad apie tai neturi
but jokios kalbos. Juk gyvuo
ja įstatymas. Prohibicija in
traukta šalies konstitucijom
Bet taip nėra. Prieš prohi
bieiją veikia stiprios galybės, j
Nes patsai prohibicijos priedas
konstitucijoje nėra taip stip
rus, kad jo niekas negalėti]
paliesti. Tas priedas turi tik
gražų vardą. Nes kongresas
visuomet gali be to priedo pa
naikinimo sugrąžinti šaliai
svaigalus.
Bravarų savininkų nusam
dyti agentai darbuojasi. Jie
nesigaili pinigų, kad kongre
san patektų atstovai, šalinin
kai "lengvojo" alaus ir vyno.
Ką-gi reiškia tas "lengva
sis" alus ir vynas? Reiškia
sugrąžinimą svaigalų. Nes pas
kui "lengvąjį" tuojaus sektų
j ir "stiprusis."
j Buvęs Pinigyno sekretorius
[McAdoo šaukia, kad šalies vei
kėjams reikia stipriai apsi
| drausti prieš "lengvojo" alaus
! ir vyno sumanymą. Sako, kuo
met duryse butų padaryta sky
I lė. tuomet butų lengva išversti
i ir pačias duris.
Svaigalų prohibicija Suv.
j Valstijoms tikrai išganingas
! daiktas ypač šiais neramiai
siais laikais.
| Tad ją reikia ir saugoti.
Prohibiciją tinkamiausiai
gali apsaugoti piliečiai ir pi-1
1 lietės savo balsais rinkimų me
.
Italijos Nelaimės.
Italijos viešpatija pergyve
j na labai sunkų laikotarpį. Fo
didžiulio karo Europoje Itali
ja baisiai nusilpnėjo ekonomi
niu žvilgsniu. Karas prarijo
kuone visas šalies gerybes. Po
| karo Italų tauta turėjo iš
i tempti visa< savo jėgas, kad
apsiginti nors bado, kad pa
tvarkyti salies industriją, ir at
simokėti nors nuošimčius už
priimtas skolas.
Kuomet apie tai visa buvo
rimtai galvojama, t u?-tuo jaus
šalį palietė nelaimė. Karo me
tu šalies politikoje sustiprėjo
socijalistų partija. Pokariniuo
se parlamentan rinkimuose ta
partija didžiai laimėjo. Parla
mentan inėjo apie pusantro
šimto socijalistų atstovų.
Socijalistams buvo daug
džiaugsmo. Bet su tuomi šalis
susilaukė pradžios nelaimių.
Xe? socijalistai gava daugiau
pajėgų kurstyti tamsias darbi
ninkų minias.
Paklio šalyj streikai. Pakėlė
galvas visi kairiausieji gaiva
lai. Ir vietoje atgaivinimo ša
lies visur pakilo suirutės. Kai
kuriuose industrijos centruose
socijalistų sukurstyti darbi
ninkai pagrobė savo rankosna
Takas per Lietuvą.
Lenkai prasimano sakydami,
buk Vokiečiai ir Rusai padeda
Lietuviams gintis nuo Lenkų
užpuolimo, bet tas prasimany
mas nėra paikas.
Lenkų telegrama.
Trečiadienio, Rugsėjo 8 d.
telegramos sakė, kad Lenkų
ponai Varšavoje tvirtino:
^Tlie Germans and bolshevik
planned to use Litliuania as a
eorridor connecting Russia
and East Prussia." (Vokiečiai
ir bolševikai ketina panaudoti
Lietuvą, kaipo taką sujun
giantį Rusiją su Rytų Prūsi
ja). Mes aiškiai matome, kad
tai yra tiktai Lenkų spėlioji
mas, bet turime pripažinti, kad
tas spėliojimas nėra kvailas.
Jeigu Lenkai butų Vokiečių
arba bolševikų kailyje, tai rū
pintųsi susisiekti vieni su ki
tais ir tam tikslui panaudotų
Lietuvą.
Nors iš to dar neišeina, kad
bolševikai su Vokiečiais ištie
su tariasi teeiaus mums nati-i
*■ ' <
dingą apsvarstyti tą mintį
ypač dėlto, kad nei bolševikai
nei Vokiečiai nėra mums per
geriausi. Iš abiejų galime ti
kėtis nemalonaus pasikėsini
mo.
Vokiečių ir bolševiku susi
siekimas. j
Nors karas jau pasibaigė,
bet Vokiečiai tebėra talkinin
ku priešai. Priešai jiems yra ir
bolševikai. Iš to kyla savaime,
kad Vokiečiai susivienys su
bolševikais, idant atsigintų
nuo talkininku. Reikalas.atsi
spirti prieš talkininkus Vokie
čiams ir bolševikams yra taip
didelis, kad jį lengvai galime
pripažinti ir tikėti, kad jį taip
gi pripažįsta Vokiečiai su bol
ševikais.
Seniau Vokiečiai turėjo la
bai smarkų laivyną, Rusija*—
pusėtiną. Tada jie butų galėję
lengvai susisiekti juros keliu.
Dabar ir Vokiečių ir Rusų lai
vynų beveik nėra, todėl .susi
siekimo reikalas sausuoju ke
liu labai aiškus. Vokiečiai su
bolševikais nėra taip paiki,.
kad to reikalo nematytų."
Lietuva yra tarpe abiejų.
Jeigu vienas ar kitas paglemž
tų Lietuvą, tai butų patogiau
sias susisiekimas abiem. Pro
tingas tat talkininkų politikos
uždavinys buvo ir tebėra gin
ti Lietuvos neprigulmybę, nes
tokiu budu pasunkinamas su
sisiekimas Vokiečiams su bol
ševikais^
Prancūzų politika.
Prancūzai labai myli savo
tėvynę -bet jie visai nemoka
suprasti mažųjų tautų širdies
ir jų noro turėti laisvės. Todėl
Prancūzija padarė didelę klai
dą pažadėdama pritarti Len
kams, kuomet jie pasisakė no
rį apimti Lietuvą. Atiduodant
Lietuvą Lenkams tikėtasi dve
jopu naudos: pirma, kad Len
kai stipriau negu Lietuva
skirs Vokiečius nuo Rusų ir,
antra, kad Lenkai turės priei
gą- prie juros, nors netektų
Danzigo. <Visi rimtieji diplo
matai žino, kad Danzigo juo
sta teko Lenkams neilgam. Ta
juosta ilga ir siaura. Beveik
visi jos gyventojai yra vokie
čiai. Kaip tik Vokietija apsi
gydys karo žaizdas, taip spus
tels juostą ir Lenkai jos ne
teks.
Kada dar Vokiečiai buvo
•galingi; kada dar bolševikų
nebuvo, mes jau rašėme, kad
šitą sunkų uždavinį reikia ap
rūpinti dviem sąjungom, suda
lytom iš trijų tautų. Tegu bu
tų Lenkai sudarę sąjungą, su
Prancūzais, Prancūzai su Lie
tuviais. Tada visų trijų tautų
reikalai butų aprūpinti. Pran
cūzija butų apkabinusi Vokie
tiją replėmis, Lenkija butų ga
lėjusi liuosai naudotis Nemu
nu ir Klaipėda savo prekėms
vežti, Lietuva butų turėjusi
neprigulmyibę, ramų gyvenimą
visur ir Vilniuje ir ginčui ki
lus su Lenkais Prancūzija bu
tų bešalis teisėjas.
Bet į tą mus sumanymą ne
žiūrėjo nei Prancūzijos diplo
matai, nes pačių Lietuvių de
legacija Paryžiuje "Draugo'5
straipsnių neskaitė. "Drau
gas" nekaip negalėjo prižibėti
prie tų ponų didybės. Praėjo
treji metai. Lenkai jau įtari
nėja Lietuvą, kad draugauja
su bolševikais ir Vokiečiais.
Lietuva teisingai galėtų .sa
kyti: "O kur jus buvote, kada
mes aure siulėmės apkabinti
Vokiečius iki pačios Baltosios
juros? Kodėl tuomet nenorė
jote mųs klausyti? Kodėl ta
da nesiteikėte pripažintiy kad
mes esame?" Už tokį panieki
nimą Lietuva turėtų teisės su
sidėti .su paniekintoji] priešais.
Juk tauta turi teisę ir prieder
me ten aprūpinti savo gyvybę,
kur gali. Jei ją atmeta Pran
cūzai su Lenkais, ji turi teisę
kreiptis į kitą pusę.
Bet Lietuva šiandie to ne
daro. Ji nepasiduoda nei Vo
kiečiams, nes jų Bermontnin
kus sumušė Lapkrityje, 1919
m., nei bolševikams, nes juos
išprašė iš Vilniaus Rugpjučio
24 d., 1920 m.
dirbtuves. Siaučia vienos .riau
šės ir žudynės. Žmonių turtas
gaišinamas, nuosavybės naiki
namos.
Iš pradžių šalies vyriausybė
maišėsi streikuosna, riaušėsna,
malšindavo sukurstytas mi
nias. Bet paskui liovėsi tai da
ryti. Ir kuomet šiandie minios
apvaldo ir naikina dirbtuves,
vyriausybė nieko neveikia. Bi
josi aršesnių pasekmių.
Pagaliaus prie šitos nelai
mės tomis dienomis prisidėjo
dar kita. Tai baisus žemės dre
bėjimas pietinėse provincijose.
Išnaikinta miestai ir mieste
liai, pragaišinta tūkstančiai
gyventojų.
Rodos, visų šitų nelaimių
tauta jau neatkels ir sudribs
po sunkiąja našta. Bet taip ne
bus. Nelaimių metu tauta pa
simokins ir susilauks skaistes
nių dienų. Bet kad daug vargo
paneš, negali but nei kalbos.
G-i pamokų jinai labai reika
linga už leidimu savo vyriau-i
sybei, savo tautos vadams pa
linkti materijai izman.
Del tos pačios priežasties
kentėjo vargus ir kenčia nelai
mingoji Prancūzų tauta. Jinai
leidosi apvaldyti krikščiony
bės priešininkams. Šiandie
sunkus daiktas jiems pasiprie
šinti. Nes jie yra įgiję pilną
galę. Jų rankose visos apčiuo
piamos spėkos.
Del to paties baisiai kenčia
ir Rusų • tauta. Rusai ilgus
šimtmečius kreivatikystės ke
liais buvo vedami ir išnaudo
jami. ,
Del to kenčia ir kitos šalys.
Nes iš to paeina nelaimės ir
vargai.
Kaip Italai, taip ir kitos
tautos išbris iš tų nelaimių ir
vargi} tik tuomet, kuomet atsi
kratys netikėlių ir nedorųjų
vadų. Tik krikščionybės at
naujėįimas .sugrąžins pasauliui
tvarką, gi atskirioms tautoms
ramybę. Tik tikras Kristaus
mokslas duos žmonijai laim&
Anglija ir Lietuva.
Lietuvos .politika žymiai
krypsta į tą pusę, kurias ne
sitikėjo nei Prancūzai nei Len
kai. Šiais^ metais Lietuvos po
litikos atrama yra Anglija.
Amerikiečiai peikdami savuo
sius diplomatus tankiai šmag-o
ja jiems akis Anglijos diplo
matų protingumu. Galima vi
saip mintyt apie Anglus, bet
visuomet reikia pripažinti, kad
jų diplomatija stebėtinai su
tvarkyta ir turi nepaprastai
daug gabių žmonių.
Iš to savo politikos pakrypi
mo prie Anglijos Lietuva turi
tris naudas.
Anglija suteikia Lietuvai
politinio prityrimo, kurio mųs
apšviestunai neturėjo ir netu
ri visai. Antra, Rusijos ir Len
kijos pasikėsinimai sumažinti
Lietuvą, apimti ją visai, arba
atkirpti nuo jos nors dali že
mės, atsimuša lyg dalgis j ak
menį—į Anglijos užtarymą.
Trečia, Anglija yra didelė pa
saulio viešpatija ištiesų pripa
žįstanti Lietuvos tautinį apsi
sprendimą ir sulig to apsiei
nanti savo politikos darbuose.
Tos trys naudos yra taip di
delės, kad nei vienas Lietuvos
diplomatas negali jų nematy
ti, arba netaikyti mųs šalies
politikos prie jų.
Angliškos globos nepa
rankumai.
Suprasdamij kas darosi apie
mus, ir žinodami svarbą, prie
žasčių verčiančių mųs politiką,
prie Anglijos, mes vis-gi tu
rime žinrėti akylai į dalykus.
Negalime užmiršti, kad yra
skirtumų tarp Anglijos ir Lie
tuvos, kad ne Lietuvos nau
dos, o' Anglijos pelno, žiuri
Anglijos diplomatai užtardami
Lietuvą. Dabar mums yra nau
dos iš to užtarimo. Bet ar bus
jos toliaus? Ar tas užtarimas
neatsieis Lietuvai perskau
džiai ir perbrangiai už dviejų
trijų metų, arba toliaus ? Nei
vienas žmogus nėra diploma
tas, jei jisai gaudamas savo
žaliai naudos iš svetur, nežiūri
tų klausimų. Bet atsakymą
jiem taip sunku gauti, kad ir
diplomatai, turėdami daug
darbo kasdien, pasilieka nega
vę. Tokiu budu tautos politika
čiuožia į tamsybę. Tat yra pa
vojinga.
Už Anglijos paramą, mes tu
rėsime atsilyginti gana svar
biais dalykais. Pirmiausiai,
mųs atstovai užrubežyje turės
klausyti Anglijos ambasado
rių. Jei mūsiškiai atstovai tos
paklusnybės neturės, tai Ang
lijos įtekmė padarys, kad Len
kai, Vokiečiai, Rusai ar Lat
viai labai mums įskaudįs. Ši
tas Lietuvos atstovų patarna
viinas Anglijos diplomatijai
butų pakenčiamas visuose da
lykuose nepaliečiančiuose Lie
tuvos. Tada išeitų, kad Lietu
vos iždas ajxmoka atstovus
svetimose šalyse, o tie dirba
darbą Anglams. Bet tai maž
možis. Už tris augščiau minė
tąsias naudas galėtume Angli
jai padaryti tokį patarnavimą.
Bet kartais patarnavimas iš
eis Lietuvai ant skriaudos. Im
kime pavyzdį. Anglija rengs
karą su kokia nors didele ša
lim, kurioje yra daug darbi
ninkų Lietuvių. Prieš karą
Anglija norės sukelti • savp
priešininkės šalies dirbtuvėse
neramumų ir reikalaus, kad
slaptieji Lietuvos agentai tuos
neramumus didintų, kad kur
stytų rasių riaušes, daugintų
gaisrus. Tokių priemonių var
toja visos viešpatijos ir#nėra
aiškių žinių, kad tomis prie
monėmis nereikės patarnauti
musų globėjams. Bedarant tą
nedorą patarnavimą galima
išsisukti iš teismo ar policijos
nagų, ibet negalima to taip pa
daryti, kad įžeidžiamosios ša
lies valdžia neturėtų įtarimų.
Tais įtarimais pasiremdama
įžeistoji šalis, gal, jiepajiegs
atkeršinti galingai Anglijai,
bet už tatai atkeršys visu
•smarkumu mums, už kų, patar
navome tais budais.
(Pabaiga bus).
LIUOSNORIAMS.
Tarp 15,821 liuosnorių, pri
imtų karuomenėn praeitą mė
nesį, kuris perviršijo visus tai
kos meto rekordus, yra daug
liuosnorių, kurie įsirašydami
padavė gan indomias prieža
stis. Anot maj. gen. P. C. Har
ris, generolo adjutanto, kuris
užsiima liuosnorių įsirašymu,
' 'seniai jau praėjo ta diena,
kada vaikinas įsirašė karuo
menėn vien tik del to, kad jau
niekur netinka arba nepasise
kimų dėlei."
"Verčiaus lai mano *sunus
tarnauja Suv. Valst. karuome
nėj tris metus negu kad moky
tųsi kokioj kolegijoj," pasakė
Albert Bentley, vienas Chica
gos milijonierius, kada jis at
sivedė savo 18 metų sūnų, Al
bert D. Bentley, į vietinį Suv.
Valst. karuomenėn įsirašymo
ofisą netoli jo vasarnamio, Ep
worth, Mieli. Jaunasis Bentley
skaitydamas apie Suv. Valst.
karinę mokyklą, kuri randasi
camp Grant, Illinois vals., ne
tik pats save, bet ir savo. tėvą
labai užinteresavo. Del to jfs
šiandie Iiuosnoriu trims me
tams įsirašė į 51 pėstininkų
kuopą, kad tą mokyklą pažin
ti ir išmokti am^to.
Wendel Childrew įsirašęs 59
kp. pamarės artilerijoj, camp
Lewis, Washington vai., pasa
kė tai paidaręs del to, "kad
išmokti amato, kuris jam at
neš naudą ir užsiėmimą atei
tyje. Čigonai man nedavė pro
gos įgyti arba atsiekti šio tik
slo. " Jis nustebino Liet. H. G.
Dowdall bepasakodamas apie
savo kūdikystę. Jis gimė Fort
Worth, Texas. Motina mirė
jam dar kudikiu būnant. Apie
savo tėvą nieko neatsimena.
Ūkininkas užaugino jį paėmęs
iš prieglaudos namo. Jam la
bai pamėgo čigonų šposai ir,
pamylėjęs jų nedarbštumą ir
nuolatinį važinėjimą, jis su
jais išvažiavo į Kansas City.
Ir nuo to laiko iki dabar vie
natinis jo užsiėmimas buvo:
pardavinėjimas laikraščių gat
vėse.
Private Charles Damick iš
Coopersville, Mieli. įsirašė ka
ruomenėn vien del to, kad iš
mokti ir suprasti automotivo
dalykus ir pastoti garsiuoju
emimiku. Šiandi^ jis lavinasi
camp Lewis, Washingtono
vals.
Walter T. Jonės, baigęs uni
versitetu, tarnavęs praeitoj ka
rėj buvo jau paliuosuotas ir
štai vėl įsirašė vien tik užsiin
teresavęs meteorologijos sky
riaus darbu.
Amen W. Hopkins, 19 metų
vaikinas, įsirašęs trims me
tams kavalerijon, kad gauti
progą tapti vienu Suv. Valsti
jos Voldetijoj kavalerijos na
riu, ir jau dabar besiekiąs sa
vo tikslą. Šis jaunikaitis šį pa
vasarį baigė Hughes High
Scliool, Cincinnati, O. ir pelni
jęs .scholarship Yale universi
tete. Jo tėvas, Edward M.
Hopkins, išsireiškęs, kad kož
nain vaikinui beveik reikalin
ga, užbaigus savo mokslo die
nas po paprastai labai švelnia
įtekme moteriškų mokytojų,
tapti po tikra narsuolių, veik
lių vyriškių priežiūra. Šitą
progą turi kožnas vaikinas ir
ją parankiausia atsiekti įsira
šant Suvienytų Valstijų ka
ruomenėn.
Iimok Gerą Amatą. Už
dirbk $35 iki $75 Savaitėj j
Buk kirpėja. Ki
rpėjai visur rei-j
kalaujami. Ge-1
riausias amatas,
mes išmokiname
į keletą savai
Šių* prityrimas
duodamas moki-1
nanties. Vietos atdaros. Specijaiis
Kriaučystės Skyriua, mokslas už
ganėdina visus.
MASTER SCHOOIi
190 N. State Str.
Kampas Lake str. ant 4tų labų.
i
DR, CHARLES SEGAL
Perkėlė savo ofisą po nom.
4729 S. Ashland Avenue
Specialistas džlorų, moterų ir Ti
rų Ugrų.
Valandos nuo 10 lkl 12 ĮSryto; nuo
2 iki 5 po pietų; nuo 7 lkl 8:80
vakare. Nedėliomis 10 lkl 1.
Telefonai Drezel 2880 j
V, W. RUTKAUSKAS
ADVOKATAS
Ofisas Didmiestjjr
29 South La Salle Street
Kamtmia *24
TeL Central I8H
Vakarais, 812 W. 33 8t.
TeL Yudi 4481
PRANEŠIMAS
Dr. M. T. STRKOL'IS
lietuvis Gydytojas ir Chirurgas
Perkelia ofisą i People Teatrą
1016 W. 47 Str. Tel. Boul. 160
Valandos: 1 iki 3 po pietų.
6 iki 8 vak. Nedėl. 10 iki 12 ryte.
Res. 2914 W. 43rd Street.
Nuo ryto iki piet
Tel. McKinley 26S
Dr.M.Stupnicki
3107 So. Morgan Street
r emOAOO, ILL|*OIB
Telefoną* Yardi KOSI.
▼alandoa: — 8 lkl 11 li irto;
B po ploti; iki 8 rak. Ifodėlio
mla nuo 6 Iki 8 raL vakara.
OR. S. NAIKUS
LIETUTIS
GYDYTOJAS CR CHIRURGAI
Ofisas lr O/venlmo vtet*
8252 So. Halsted Btr.
Ant Viršaus Unlrersal State Bank
Valandos nuo 10 iki 12 ryts: nuo
2 iki 4 po piety: nuo 7 iki 9 vak.
Nedėliomfs nuo 10 iki 2.
Telefonai Itrdi 1544
Telefonas Bonlerard 9109
011. C. KASPUTIS
DENTISTAS
8331 S. Halsted Str.
VALANDOS: 9—12 A. M.
1—6; 7—8 P. M.
Dr. A. L. Yuška
1900 S. Halsted1 Str.
Tcl Canal 2118
Valandos: 10 ryto Hci 8 vakare
Gyvenimas
2811 W. 63rd Str.
Tel Prospect 3466.
DR. G. M. GLASER.
Praktikuoja 29 metai
Ofisas 3149 So. Morgan St.
Kertė S2-ro St., Ohlcago, DL
SPECI JAUSTAS
MotfriSky, Vyriškų, taipgi ohro
ntSkų Ilgų.
OFISO VALANDOS: Nuo lt ryto
Iki S po pietų, nuo 6 iki 8 falan-j
da vakare.
Nedėliomia nuo 9 iki 2 po pltt Į
Telefoną* Yards 687
A. PETRATIS S. FABIJONAS
A. PETRATIS & CO.
Mortgage Bank
RE AL ESTATE—INSURANCE
European American Bureau
Siunčia Pinigus, Parduoda
Lalvokortes
NOTARUTfiAS
809 W. 35tb Str. Chlcago, OI.
Telepbooe Boulevard 011

xml | txt