Newspaper Page Text
DRAUGAS" Pul»!i«.hotl Daily E\cept Sumlays Oiie Year $8.00 Į Six Mautas fi.oo AT NKWS-ST.V^IK 8 A COPY DRAUGAS PI Rf/ISHING ( <).. I?<\. j 2334 S. Oakley Av<\ "hicago. lll. -ux :. Pi, UETUVOSlfosKOLOS BONUS rubli >licd mul dL.Uibuted under pcrmit (No. 468), authorized by the Act of Octobcr 6. 1 Post Office of Chicngo, 111. By the oicler of Uie President, A. S. Burleson, Postmaster General. CENTAI CENTS CHICAGO, ILLINOIS, PIRMADIENIS, LAPKRITIS (NOVEMBER) 22 D., 1920 M. cOUNtRY EDITION METAI-VOL. V. No. 275 ENTERED AS SECOND-CLASS MATTER MARCH 31, 1916, AT CHICAGO, ILLINOIS UNDER THE ACT OF MARCH 3, 1879. Anglija Reikalauja Priimti Vokietija Tautų Sąiungon Tautu Sąjungos Taryba Imama Nagan dei Vilniaus Vilniuje ne "plebiscitas," bet < popuieris žmonių pasitarimas" VOKIETIJOS KLAUSIMAS ! TAUTŲ SĄJUNGOJE. Vilniuje ne plebiscitas, bet j "populerė konsultacija gy- i ventoju." GENEVA. Lapkr. 19. — i Pietinės Aprikos delegatas lor das Robert Cecil, kurs aną d?eną smarkiai pasipriešino; slaptajai diplomatijai Tautų i Sąjungos suvažiavime, vakar j suvažiavimui indavė rezoliuei- j ją, kad Tautų Sąjungos ta- j ryba paskelbtų, viešai visus raportus, esamus jos žinybo- j je, Lietuvių-Lenkų ginčų klau-; sime. I Lordas sakė. kad T. Sar'un- į gos suvažiavimas tik ?akl*u- j so paviršutinių tarybos infor- j macijų. Ir tas pat suvažiavi-1 mas nežino, kaip dalykai sto-, vi Lietuvių Lenkų nesutikimų ! klausime. Geneva. Lapkr. 20. — Ang-1 ]i.įo< delegatas George Nieoll > Barnes Tautų Sąjungos suva žiavime kalbėdamas ragino su važiavimą Sąjungon priimti Vokietiją ir kitus buvusius priešininkus. — ! — i i i>arurs paM^aivt-, rva>i suvažiavime reprezentuoja An glijo? darbo žmones. Ir tasai darbas, kaip jam žinoma, sa ko jis, reikalauja, kad Sąjun gon butu priimti visi buvu sieji priešininkai be jokio at idėliojimo. Anglijos delegatas nurodė f akt;), jog Vokietija jau daly vauja įsteigime internacijona lio darbo biuro, kokį steigia pati T. Sąjunga. Nepamiršę Vokietijos. "Anglijos gyventojai," kal bėjo Barnes, "nepamiršo fak to, kad centralinės imperijos buvo panardinusios Europą karan. Jie nepamiršo vargo ir išnaikinimų karo metu. Bet! šiandie prieš mus stovi klau simas,. kaip išgelbėti pasaulį nuo pragaišties. Ir todėl tuo žvilgsniu bendras veikimas su buvusiais priešininkais būti nai reikalingas." Delegatas Barnes kai-ku • • ^ riuos vykinamosios T. S. ta rybos atliktus darbus pagyrė. Bet aštriai nupeikė tarybos pasielgimą, kuomet Lenkai kariavo su sovietine Rusija. Jis citavo Tautų Sąjungos įstatų 11 skyrių. Tame sky riuje pasakyta, kad pasitai kius karui, ar karo pavojui, tą klausimą privalo aptarti Tautų Sąjungos suvažiavimas, sušaukiamas tos tarybos. Lenkų-bolševikų karo metu taryba, teėiaus nei pati nieko neveikt*', nei suvažiavimo šau kė. Nurodoma abelnoji padėtis. • Argumentuodamas, kad bu vusieji priešininkai kuovei kiaus butų priimti Tautų Są jungom Barnes nurodė į su irusią ekonomine padėtį visam pasaulyj ir į anomalijas pi nigų mainyme (kurse). "Kas .ui užvisdaugiaus rei kalinga/' sakė Barnes," tai padidinta visako produkcija ir pilnoji laisvė reikalu vedime tarpe visu šalių. Tie visi rei kalingi daiktai jokiuo budu nebus atsiekti, kaip ilgai pa saulis bus pasidalinęs i dvi priešingas stovyklas. "Tos visos šalys, kurios ne bus leidžiamos susieiti su mu mis vienon sąjungon, įsteigs nuosavą, sąjungą ir tuomet mes turėsime išnaujo gifyžti prie prieškarinė, pavojingos įvai rių sąjungų sistemos." Pabaigoje Barnes nurodė, kad pasaulis šiandie gali rei kalus vesti ne su Europos ka raliais, bet su laisvais žmonė mis. Santikių klausimas. Tautu Sąjungos suvažiavi mas aną dieną vienbalsiai pri pažino šito suvažiavimo gar bės prezidentu Šveicarijos prezidentą Motta. Prezidentas Motta vakar suvažiavime kalbėdamas pakė lė klausimą, kokie santikiai gyvuoja Tautų Sąjungos ta rybos su Tautų Sąjungos su važiavimu. Jis pareiškė, kad T. S. tary ba savo veikimų raportus pa davė T. S. suvažiavimui ne patvirtinti, bet tik informaci jai. Prez. Motta nurodė, kad taip neturėtų but. Podraug jis aštriai papeikė slaptą diplomatiją, nuo kurios talkininkai negali atprasti. Aplenkiamas žodis " plebis citas." • v . \ Suvažiavimas paskelbė, kad prie siuntimo karuomenės ! Vilniun viešpatijos nevartotų žodžio "plebiscitas," bet "po puleris gyventojų pasitarimas (consultation)." Prancūzija su Belgija ofici jaliai paskelbė, kad sutiku sios pasiųsti karuomenės bu rius Vilniun. Anglija su Ispanija tik pa sižadėjo. Apie tai ofieijaliai dar nepasakyta. NAUJAUSIOS ŽINIOS. Geneva. — Tautų Sąjungos suvažiavimą Vokietija pain formavo, kad talkininkai per žengia Versailleso sutartį. Su lig sutarties, talkininkai visas Vokietijos kolionijas turi pa vesti valdyti Tautu Sąjungai. Bet talkininkai ligšiol to ne padarė. " Washington. Senatorius Bo raeh iš Idado Tautų Sąjungos suvažiavimą Genevoje pavadi no imperijaiistų suvažiavimu. Praga. — Trečia diena čia siaučia riaušės Čekų prieš Vo kiečius. Čekai apgulę parla mentą reikalauja išduoti ats tovą Vokietį Dearn, kurs kal bėdamas įžeidęs Čekų-Slovakų legijonierius. Chicago. — Policijos virši ninko padidėjo Alcock šoferis nušovė vieną plėšiką, kuomet tasai su keliais kitais savo sė brais mėgino atimti automo bilių. 500,000 TONŲ BULVIŲ. Purdue universiteto, Lafoye tte, Ind., žemdirbystės instru ktorius (Jardner pranešė, kad per metus Amerikoje suvarto jama 500 tūkstančių tonu bul vių. Cook apskričio komisijonie rių prezidentas Reinberg pas kelbė, kad ateinančiais metais apskritis arba turi sumažinti skaitlių darbininkų arba vi siems, darbininkams sumažinti užmokestį nuo 20 ligi .30 nuoš. Kitaip nebusią jokio išėjimo. LENKAI IMA PATAIKAU TI BOLŠEVIKAMS. Pasižada pasitraukti iš neut ralės juostos. Berlynas, Vokietija, Lapkr.. 20. —Lenkijos . delegacijos pirmininkas, Jan Djjbski atke liavo Rygon Lapkr. 13 ir tuo jaus atlaikė konferenciją su . bolševikų. delegacijos pirmi ninku Joffe. Tos konferenci jos pasekmėje pasirašyta po protokolu, kad ligi Lapkr. 19 d. Lenkų kąruomenė bus at šaukta iš neutralių žemės ęIo^ tų. "' Joffe be jokias atodairos da vė v£jo Lenkams, kad tie ne pildo armisticijos sutarties. Nes Lenkų kąruomenė visur įsibriovusi į neutrales zonas (plotus) ir tenai jaučiasi kaip namie.* Jis pasakė, kad Mas kvos valdžia nereikalaujanti jokių Lenkų išsisukinėjimų, bet reikalaujant tiktai tikros taikos. Bet jei Lenkai vienaip kalba, gi kitaip elgiasi, jų pa sielgimas bus nepakenčiamas. Taiita ar Karas. Toliaus Joffe Dąbskiui pra nešė, kad pirm pradėsi ant ves ti taikos tarybas, del ko Ry gon yra suvažiavusios abiejų pusių delegacijos, Lenkai pir miausia tutį atsakyti į klaui simjj, kaip Varsa va atsineša į Petluros ir Balakovičo vei kimus. Būtent, turi atsakyti, ar jiems prielankiauja, ar su jais neturi nieko bendra. " Sulig padaryto Rygoje su tarimo," sakė Joffe, "Lenki ja gali atšaukti armisticiją. Sovietų valdžia reikalauja Lenkų pasakyti «atvirai, ar jie nori taikos ar karo." Lenkas užsigina. Dąbski užgynė, kad Lenkija remti} Petlurą arba Balako vičą, veikiančiuosius prieš so vietinę Rusiją. Jis pasakė, kad Lenkija nusprendusi ir vieno ir kito kareivių burius nuginkluoti, jei tie pereitų Lenkijos teritorijom Gi kas link neutralių plotų, Dąbski pažymėjo, kad Lenkų karuomenė per klaidą buvo inėjusi į tuos plotus. Joffe pažymėjo, jog sovie tinė valdžia netiki, kad Lenkai galėtų persiskirti su Petlura ir Balakovieu, kaipo nuosa vais padarais ir pareikalavo kategorinio atsakymo, ar Len kų karuomenė bus atšaukta iš neutralių plotų, kur bolševi kai pakelia puolimų prieš Pet lurą ir Balakovičą.. Sutiko su bolševikų norais. Dąbski neturėjo kaip atsa kyti. Jis pareikalavo duoti jam daiko susinešti su Varša va. Pripažinta jam -viena die na. Lapkr. 14 vakare Dąbski pranešė gavęs iš Varšavos in strukcijų pasirašyti po proto kolu, sulig kurio -Lenkų ka ruomenė į penkias dienai at šaukiama iš neutralių plotų. f __s _ p FARMERIŲ FEDERACIJA TURINTI DAUGIAU MI LIJONO NARIŲ. 4' American Farm Bureau'' federacija skaitanti šiandie daugiau milijono narni. Taip tvirtina tos federacijos -pre zidentas J. R. Howard. Kiek žinoma, ta federacija tariasi pakelti streiką, — ne parduoti pigiai niekam savo produktų. BAVARIJOS MONARCHIS TAI PASIRENGI! SUKILI MAN. Sakoma, tenai ir Lu dendorffas veikiąs. Munichas, Bavarija, Lapkr. 19.— Bavarijai grūmoja re voliucija. Tai revoliucijai vis kas, kas tik reikalinga, paruo šta. Yra vyrai, armotos, pini gai, vadai ir net generalis štabas. ;Tik laukiama ženklo. Šiuo kartu čia revoliucija grūmoja _ ne kokio kairiojo sparno žmonių, kaip tai yra buvę pirm poros metų. Bet dešiniojo sparno arba monar chistų revoliucija. Monarchis tai turi čia, Bavarijoje, tris siekius. Pirmiausia, Bavariją nori ma padaryti nepriklausoma viešpatija, taigi norima visai atskirti nuo Vokietijos impe rijos. Paskui, šalyje įsteigti re genturų. Gi kuomet gyvento jai apsimalšintų, sugražinti karalių. Pagaliaus, sąjunga ar su tartis su Prancūzija, kuri gva rantuotų Bavarijai nepriklau somybę ir tuo keliu šalis pa siliuosuotų nuo begaliniai di delių pokarinių mokesčių, ko kias turi vilkti Vokietija, i Šiandie Bavarijos valdyto ju yra Dr. Escherich, įsteigė jas naminės (piliečių) Bavarų milicijos, kurios busią apie , 100,000 vyrų. Escherich yra atviras mo- ; narcliijos šalininkas. Ta mili- j cija ki tuomet buvo organizuo- i jama apsisaugoti komunistų i sukilimų. Turi parėmimo. Užpakalyje Eschericho sto- 1 vi grupė senojo Vokiečių šta- . bo oficierų. Ta grupė pasiren gusi paremti bile kokį monar- • chistų pakilimą. Tos grupės priešakyj stovi . gen. Ludendorff. Jis persikėlė ' gyventi Bavarijon ir čionai j lukeriuoja. Talkininkų komisija išgink lavinio reikalais nesenai buvo pasiuntusi Berlynan notą. Pa reikalauta, kad Bavarijos mi- j licijos organizacija butų nu- • ginkluota ir demobilizuota. Escherich atsisakė klausyti to.s komisijos. Taip ligšiol vis- . kas ir pasilieka posenovei. Bavarijos milicija savo or ganizatoriui ir vadui Esclie richui stipriai atidavusi. Su streiku bus pradėti žygiai. Bavarijoje jau senai žada pakelti gcneralį streiką dar- 1 bininkai socijalistai ir komu nistai. j Milicija tik laukia to strei- i ko. Nes tuomet ji pakiltų i prieš streikininkus , ir Esche rich su savais šalininkais tu- 1 rėtų progos apvaldyti šalį, su- i griovus šiandieninę valdžią. Kuomet butų įsteigta nau ja valdžia, Bavarija lengvai galėtų pasiskelbti nepriklau soma. Nes turi skaitlingą mili 3iją. Tai butų jos nuolatinė neikiančioji armija. Visoje Bavarijoje plečiasi Prancūzų intaka. Prancūzų di plomatijos centras yra vietos Prancūzų pasiuntinybėje. Prancūzų agentai darbuoja si už tai, kad Bavarija kuo /eikiaus atsimestų nuo Vokie tijos. Žadama reikalinga pa žiba. Ludendorff priešginiauja. Nors Vokietijos gyventojai, šėmus Prūsiją, didžiai prieši nasi, kad sostan sugryžtų Ho įenzollernų dinastija, tečiaus įž tos dinastijos gryžimą kar stai stovi gen. Ludendorff. Taigi jis ir yra priešingas su manomai Bavarijos nepriklau somybei. Ludendorff palaiko monar 3histų veikimą ir patsai tuo tikslu daug veikia, bet jis no ri, kad Vokietijos imperija nebūtų skaldoma į dalis. Tai svarbiausias jam daiktas. Jis yra persikėlęs Bavari on, kad paremti monarchistų sukilimą, ir kad neleisti Bava •ijai atsimesti nuo federativės 7okietijos. Žinovai tvirtina, :ad Ludendorff mėgintų pa ekti į Bavarijos regentus. Lietuva ueKoja i autos mm\ KAE^EGRAMA IŠ KAUNO. KAUNAS. Urbanavyčiui, 50 — 6th st. So. Boston, Mass. Gavęs iš Tautos Fondo 459,239 auksinus Lietuvos Gynimo reikalams, siunčiu širdingiausią padėką bro liams Amerikiečiams/ už tą didelę paspirtį, kurią sutei kėte šiuo kirtinguoju mo mentu narsiai kovojančiai Tėvynei Lietuvai. Tėvynė ,.Jums dėkinga ir dar daug nuo Jusų tikisi. STULGINSKIS, einąs pa reigas prezidento. TAUTOS FONDAS ATLIE KA SAVO PRIEDERMES. Viršminėta kaiblegrama lu pomis paties Lietuvos Prezi dento paliudija, kad Tautos Fondas pildo savo priedermę kas del gelbėjimo Tėvynės Lietuvos. Vajus vos dar tik pradeda įsisiubuoti, o jau mil žiniška suma, išnešanti beveik pusę milijono auksinų, buvo pasiųsta Lietuvon, kad davus paspirties kovojantiems už lai svę musų Didvyriams.1 Iš karš to dėkingumo, kuris veržte veržiasi iš lupų Lietuvos Pre zidento Stulginskio, galima manyti, kaip tokia stambi pa-. spirtis tenai apkainuojama. Ar gi nemalonu visiems Tau tos Fondo rėmėjams girdėti, kad jų aukos jau pasiekė tik slą ir šiuo momentu jau va duoja Tėvynę nuo jos žiaurių puolikų! Antra gi vertus, ar ne gėda visiems, Tautos Fon do engėjams, kurie ardydami jo pastangas sumažino aukas Tėvynės paspirčiai siunčia mas? Kad ne jų šmeižtai ir ^ partijos priešingos agitacijos, Lietuva šiuo momentu jau bu tų turėjusi ne pusę, o visą mi lijoną auksinų nuo priešų ap siginti. Ant kieno dabar pe čių krinta atsakomybė už Lie tuvos gelbėjimo sutrukdymą? Bet — mes nepasiduosime! Kaip musų Broliai Tėvynėje tarė žodį: "Nepasiduosime!", taip ir mes čionai, nežiūrė dami pavydo, šmeižtų, o gal ir išdavystės, — nes agitaci ja prieš Tautos Fondą labai neskaniai atsiduoda lenkystės raugalu,— mes nenusileisdami rankų darbuojamės ir toliau, kad Lietuvą dar gausiau su» šelpus, ko iš musų tikisi visa Lietuvių tauta per savo Pre zidento 'lupas. Taigi padvigu binta energija toliau varyki me Lietuvos šelpimo darbą! Kuti. K. Urbanavyčius, T. F. Pirm. KARALIENĖ-MOTINA YRA GRAIKIJOS REGENTĖ. Gal veikiai Graikijoje bus pravestas plebiscitas. Londonas, Lapkr. 20. — Iš Graikijos sostinės Atėnų pra nešta, kad regentas admiro las Coundouriotis, atsistatydi no iš regento vietos ir jo vie tą užėmė karalienė-našlė 01 ga, buvusio karaliaus Kons tantino motina. Jinai tuojaus j Graikijos gy ventojus paskelbė manifestą, pažymėdama, kad užimanti tą vietą teisėtai, nesant namie jos sunui Konstantinui. Proklemuota generalė amnes tija visiems politikiniams nu sižengėliams. Tūkstančiai žmo nių paliuosuota iš kalėjimų-. Pasakojama, kad karaliaus Konstantino gryžimo klausi me plebiscitas įvyksiąs arti miausiomis dienomis. Yra žinoma, kad talkinin kai, mėgins priešinties kara liaus Konstantino gTyžimui. KALTINAMI TRYS POLICI JOS KAPITONAI. Federalis agentas Kilcourse pranešė, kad svaigalų ratan be paprastųjų policmonų įve liami dar ir trys policijos ka pitonai. Už tai ir jiems grū moja federalis kalėjimas. Bet policijos viršininkas ne tiki tiems agento pasakoji mams. Sako, šiandie papras tas daiktas kritikuoti polici ją. Todėl ir agentas .skelbia visokius daiktus. t 1 ORAS. — Gražus oras šian die ir rytoj; vidutinė tempe ratūra. r SURINKTA PER 400 DOL AUKŲ. ("Draugui" telegrama). .Grand Rapids, Mich., Lapkr. 20. — Vakar vakare čia per gerb. kun. H. Vaieuno prakal bas surinkta suvirs 400 dol. aukų Lietuvos laisvės reika lams. 500 RADIKALŲ BUS DE PORTUOTA. Aišikmama apie susivėlinimą. Washington, Lapkr. 20. — Darbo departamente paskelb ta, kad daugiau kaip 500 Ru sų radikalų turi but deportuo ta iš Amerikos Rusijon. Išėmus 40 radikalų kuone visi jie paliuosuoti po paran ka. Gi nepaliuosuoti palaiko mi Deer saloje, Boston, Mass. ir Ellis saloje, JNew York. Deportavimas sutrukdomas del to, kad Sųv. Valstijos be tarpiai negali susisiekti su Rusija. Kad tuo tarpu Skan dinavija ir Suomija atsisako radikalus priimti ir iš ten pa siųsti Rusijon. Valstybės departamentas tuo tikslu veda tarybas su Es ti ja. - PINIfitl KURSAS. į Svetimų šalių pinigų vertė, mainant nemažiap $25,000 La pkr. 19 buvo tokia sulig Mer cliants Loan and Trust Co.: Anglijos sterlingų svarui $3,38 Lietuvos 100 auksinų 1.3& Vokietijos 100 markių 1.38 Lenkijos 100 markių .36 Prancūzijos už $1.00 17 fr. 10 Italijos uk $1.00 28 L 50