Draugas. [volume], January 13, 1921, COUNTRY EDITION, Page 2, Image 4

About Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current

Image provided by: University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

                
čiaus miesta> Bordeanx pabaigoje 1920 metą paskyrė 25 tukstančius
frankų pašelpos katalikiškoms mokykloms.
Ispanams' gal, nepatiks kardinolo Gasparii'o laiškas rašytas į
miestą Tauloni kur buvo žadėta įvesti bulių durimo parodą kaip tat
yra daugelyje vietų Ispanijoje. Taulon'e susidarė draugija priešintis
tai palinksminimui rųšiai. Kardinolas minėtosios draugijos preziden
tui rašė, kad bulių žudymas yra barbariškas pasilinksminimas, ir kad
Bažnyčia jį visuomet papeikia.
A
Europos vargų ypatingai gailisi Amerikos katalikai. Kardinolas
Gibbons ir Chicagos arkivyskupas J. A. Al. Jurgis Mundelein su ki
tais augstaisiais asmenimis žada raginti Amerikos katalikus, kad ga
vėnioje aukotų badaujantiems Europos gyventojams. Ketinama pra
šyti, kad kiekviena šeimyna aukotų vienos dienos uždarbį ir kiek ga
lima gatavais rūbais. Tikimasi tokiu budit surinkti nemažiau 4 mi
lijonų dolierių aukų, o spėjama,N kad aukos gali siekti 10 ar net 15
milijonų dolierių. Prelatai Iiempe ir Kelly jau yra išvažiavę į Eu
ropą ištirti, kur labiausiai reikia pagelbos.
Katalikės mergaitės Amerikoje sumanė valyti čebatus ir to už
darbį aukoti misijoms tose šalyse, kur pora dolierių išgelbi kūdikį
nuo mirties. Mount St. Joseph Aeadeiny Ohio įsitaisė ''beauty par
lor,J' iš kurio 50 dolierių jau teko Misijoms. St. Mary's College
Notre Daine, Ind. iš kurpių valymo užlaiko Bengalyje %visą misiją.
Alieste Lancaster, Pa. yra šv. Antano mokykla. Jos vaikai sudėjo
tiek pinigų, kad prie minėtosios Bengalio misijos galima butų atida
ryti mokyklą. Bengalyje mokykla su koplyčia atseina tiktai 150
dolierių.
Airys Denis Cassidy, būdamas Xe\v Vorke tankiai užeidavo į šv.
Patrik*o bažnyčią. .Jos zakrastijonas Boyle visuomet mandagiai ap- .
seidavo su seniu. Sugrižos i tėvynę p. Cassidy parašė testamentą, ir
mirė. Pasirodė, kad nabašninkas mandagiam zakristijonui užrašė
80,000 dolierių.
Daugelis buvo susi rupi no del kardinolo Ciibbons'o sveikatos, kuo
met jis apsirgo viešėdamas pas p. Shriver per Kalėdas. Bet po
Kalėdų kardinolas automobiliu parvažiavo iš svečių namo į Baltimore.
Nors jo kūnas del senatvės gana silpnas, tečiaus senelis yra linksmas
ir nemuuanu pavojaus.
Į
Naujam Prezidentui apimant valdžią Kovo 4 d. bus didelių iškil
mių Washingtone. Tose iškilmėse dalyvaus ir katalikiškojo universi
teto Georgeto\vn studentai. Jie dabar lavinasi, kad maršuotų neblo
giau už reguliarės armijos vyrus.
St. Fra nei seo arkivyskupijoje Kalifornijos valstijoje organizuo
jasi pasauliečiai katalikai. Jų susirinkimas bus Sausio 23 d.
Anglijoje mieste Okhanipton, Devonshire apskrityje taikos teisė
ju tapo paskirta p-lė Silvia Calmady-iiamlyn, gera katalikė.
Dvasiškojo Gyvenimo Malonumas.
Prisitaikant prie Švento Pranciškaus Salezo.
Vertė: Kun. V. Kulikauskas.
DIEVOTUMO PAMATAI.
T$sa.
Jani i a m u s dievotam a s.
\
Prašai Dievo paguodų drauge su »lo šventa meile, kuri padaro vi
sus daiktus maloniais ir lengvais. Yra gera prašyti Dievo meilės, bet
klysti, nes tai tik meilės jautimas, kurio trokšti. Sakai nori mylėti
Dievu, kaip šv. lvatarina >Sijėnietė, arba šv. Teresė, bet apgaudinėji
pats save, geriau sakyk, kad trokšti jų. dvasios pagavimi], jų paguodų.
Mus gyvenimas yra tik trumpa valandėlė, čia ne vieta saldybėms.
Kuomet busi danguje paragausi pilnos meilės saldybės. Gi šiame gy
venime Dievas nori, kad gyventume tikėjimu ir viltimi, kad mylėtu
me Jį, remdamiesi ant tikėjimo, o ne ant jausmo.
Netikra# dievotumas.
Yra nekurie, kuriems roclosi, esą dievoti, nes šį-tą iš savo turto
dalina ar tymui, bet alniužnos pačios savaime nepadaro jų dievotais.
Tiesa, almužiios liuosuoja dusiai nuo mirties, neša mums gyveni
mą ir gailestingumą, kaip sakė arkaniolas JLiai'olas Tobijai, bet gei
dulingas žmogus privalo atsigiminiuoti su nuodėme, išmesdamas iš
savęs jos gausybę; be to jo širdis nešios savyje pragarą, pilną suge
dusių pamėgimu ir jo almužnos neišgelbės, jei jis liksis su savo nuo
dėmėmis. _ _ . [j] ,#.» **A«t
Kitas yra šykštus, <> ir jis nori apipjaustyti savo širdį, todėl jis
pasninkauja ir budi, nešioja ašutinę ir diržus ir svajoja, kad taip da
rydamas jis šuoliais eina prie tobulybės. Bet nevisiškai taip yra.
Pasninkai ir budėjimai yra geri dalykai savyje, bet ar nereikalingas
jums dvasinis apipjaustymas, ką apie tai manote? Kaip išsigydysi,
kad nepalietei skaudamosios vietos, visas blogas yra širdyje, o jis
kankina kurtą. Šelpk pavargėlius, bet ir išmesk iš širdies visus neti
kusius pamėgimus ir prisirišimus prie turtų, garbės ir gyvenimo pa
togumą.
Kiti atlieka pakulas ir vartoja nepaprastų aštrumų, vargindami
savo kuną, alsydami save visokių rusių darbais, o drauge nei kiek ne
sibaido nuplėšti artymui šlovę, šmeižimais ir prasimanymais. Neiš
manėliai! Ką-gi darote? Įsivaizdinate, kad jus dvasia yra apvalyta,
bet užmirštate, kad ;jųs savo liežuvį maudot brolių kraujuose; tai-gi
ne savo kuną, bet liežuvį dera apipjaustyti. ^
Neturtėlis.
L iv 1
Šventas Kaštas sako, kad mes privalome pasilikti panašus tiems,
kuriuos mylime. .Jei mylim neturtėlius Jėzaus Kristaus, eikime į jų
tarpą, ieškokime ju, turėkime pamėgimą juos aplankyti. Kalbėkimės
su jais, džiaugkiinės, kad artinasi prie mus, nežiūrint to, kur mes
esame. Bukime, kaip ir kad patįs bulunie neturtėliais, 44padarydami,
save visa kuo visiems," kaip šv. Paulius Apaštalas. Bet bukime tur
tingi, kiek neša mųs kišenius, duodami iš savo turtų, nes turime dau
V . 'gįau už juos. Trokškime daryti taip daugiau, kaip kiti, kad pasilik
tume da neturtingumais už jue . Tarnas yr» mažesnis už savo poną.
atsiduok tarnauti jiems, eik ir slaugyk juos ligoje, kaip darė didis kfc-^
ralius šv. Liudvikas, kuris tarnavo ligoniams ligoninėse, be kepurės ir
atsiklaupęs; ir šv. Elžbieta Vengrijos karalienė, kuri dažnai pasiro
dydavo tarp savo dvaro ponių neturtingiausiuose rubuose. Didis ka
ralius pasakys tokiems teisino dienoje: "Palaiminti neturtėliai dva
sioje, nes jųs yra dangaus karalystė. Buvau alkanas, o pavalgydino
te inane; paveldėkite karalystę, kuri yra jums prirengta." Jei ištik-,
rųjų esi neturtėlis, buk tokis ir dvasioje, daryk dorybę iš butinumo.
Neturtas yra brangus akmuo, kurio vertės pasaulis nežino, bet Dievo
akyse jis yra brangesnis už visokius žemės turtus. Turėk kantrybę,
o papulsi į gerą draugystę. Mųs dieviškasis Mokytojas, Jo šv. Moti
na, ir Apaštalai su daugybe šventųjų buvo neturtėliai; jie galėjo buti
turtingi, bet augščiau pastatė neturtą. Daugelis šio pasaulio didžiūnų
stojo į vienuolynus ieškoti tenai, neturto prieglobstyje, sau laimės,
kaip pav. šv. Aleksijus,. šv. Povylas, šv. Angelė ir daug kitų. Kas
del tavęs, krikščioniška dūšia, kuri esi ^neturtinga ir neturi reikalo
rūpintis tokia buti, džiaugkis, tame esi panaši Jėzui Kristui, loįris gi
mė, gyveno ir mirė neturte. 1
Šird'i e s at si v crt ima s.
"Atsiverkite visa savo širdimi," sako Viešpats, "Mano vaikeli,
duok man savo širdį." Iš širdies plaukia visos mųs mintįs ir darbai.
"Padėk mane, kaipo antspaudą, ant savo širdies," sako Šv. Dvasia.
Ištikrųjų, kas turi Viešpatį savo širdyje, turi Jį su savim kiekvie
name savo gyvenimo veikime. "Gyvenu dabar, ne aš, bet Jėzus Kris
tus gyvena manyje," sako šv. Povylas.
Šokiai.
Ant baliaus kiekvienas stengiasi nustelbti savo artimų; tuštybė
užima žmoguje žymiausių vienių, o iš to teka nekartų labai blogos pa
sekmės. Susitelkimo dvasia yra ištremta iš šokių salių, meilė ten
šąla ir veda prie mirties dusią, kurią Dievas atpirko savo krauju.
Deję, tame laike, kada sukiesi šokių sukuryje, tūkstančiai dūšių
kenčia už nuodėmes, kurių dasileido taip darydamos, kaip darai; tai
pasekmės lankymo šokių salių. Kada šoki, tūkstančiai guli parblok
štų ant ligos patalo; ateis laikas, gulėsi, kaip šie, o kiti užims tavo
vietą šokiuose. Ar manai, kad tavo tuštumas visai nerupi Dievui,
kuris tave mato? Jis mirė iš meilės del tavęs, ar-gi pasakysi, kad šo
ki iš meilės del Jo? Laikas bėga, mirtis greitai artinasi. Štai mirtis
šaiposi Ls tavęs, nebeužilgo ji paims tave į savo šokį, o tavo dejavimai
ir dūsavimai bus tau tame šokyje orkestrą. .Rasi tai, bet keliais žing
sniais nuo gyvasties prie mirties. Šokis tai žmonių žaislas; po to
įžengsime į laimės arba nelaimės amžinastį.
Pasaulis.
.Jei mes pasivedame Dievui, tai ką tiktai mes darysime, pasaulis
visada bus prieš mus. "Jonas atėjo pas jus nei valgydamas, nei ger
damas—tarė Viešpats—ir jųs sakėte, jis turįs velnią; žmogaus Su
miš atėjo pas jus ir valgydamas ir gerdamas, ir jųs sakote, Jis yra
Sa mari tonas."
Jci mes susimos, juoKiamos, ar esame jiukshu, pasuuus
jei mes to nedarome, mus vadina veidmainiais.1 Mus linksmumą va
dina išsiblaškymu, o mųs nnsimarinimą saužudyste. Mųs netobulu
mus vadina nuodėmėmis; mažas nuodėmes—mirtinomis, žodžiu, kada
negali peikti mųs darbų, tada peikia nnjs intenciją. Ar avis bus bal
ta ar juoda, vilkas nesusilaikys jos nesuėdęs, jei tik galima.
Jei ilgiausi užtrunkame prie spaviednyčios, pasaulis stebisi, kad
tai}) daug mes tenai turime kcj pasakoti; jei trumpai, tai kaltina, kad
neviską,- turbut, pasisakome. Jei pasirodome kiek nekantrus, tuojaus
protestuoja, kad neapkenčiame kitų. Mus taupų gyvenimą vdaina go
dulyste, o mųs ramumą—kvailyste.
Geriausia, palikime tuos rėksnius; terėkia sau, kiek jiems patin
ka, o mes bukime tvirti savo pasiskyrime ir nedaužykime savo gerų
prisižadėjinui. Mųs ištvermė parodys, ar mse prigulime Dievui, ar
ne. Veidmainingas dievobaimingumas pranyksta kaip dūmai, jis ne
gali ilgai tęstis; bet tikra dorybė yra tvirta ir pastovi. Kaip kas tuo
du dalyku kartais sumaišo vieną su antru: pastovumas turi tą ypaty
bę, kad greitai juodu atskiria. Laimė tau, krikščioniška dusia, jei del
dorybių kenti šmeižimus ir pažeminimus; nes esi liuosa nuo tuštybės
ir puikybės; gi šios yra baisiausios kilpos, kurių reikia bijotis.
Ištvermė.
Atsisveikinimas su pasaulio tuštybėmis ir kvailybėmis gali, kar
tais, sukelti nuliūdimo ir susierzinimo jausmus. Jei taip atsitiktų,
pasistengk turėti truputį kantrybės pats su savim. Gyvenimas, į kjirį
įstojai iš karto tau atrodo svetimas, bet vėliau susilauksi daugybės
paguodų. Gal but, graudiniesi, netekęs pasaulio pagarbos, o, ar-gi
norėsi pašvęsti amžinybe del tos tuštybės ir laimės šešėlio? Tavo
mintis grįžta prie smagumų, kurių pirmiau ragavai, bet, man rodos,
išteks tau drąsos išsižadėti tų tuščių niekniekių del laimingos ateities.
Tikėk man, jei ištversi, neužilgo paragausi laimės net jau 'čia, kas Įti
kins tave, kad viena diena, pašvęsta tarnavimui Dievo, yra vertesnė ua
tukstančius metų, pašvęstų pasauliui. Sakai, kad niekuomet nedaeisi
iki tobulybei. Neapgaudinėk savęs. Kūdikis nepradeda vaikščioti,
tik ką užgimęs; laikas ir lavinimasis sustiprina jo kojas ir ant galo
jis ir bėgti gali. Taip yra su mumis. Išpradžių esame silpni gyve
nime, bet stiprus pasirįžimjiose ir troškimuose; eikime tolyn tuo ke
liu, o neužilgo pasiliksime stiprus.
Nelygus būdas.
. Gamtoje nuolatos mainosi. Naktį užstoja diena; pavasarį-vasarą,
vasarą-ruduo; rudenį-žiema. dygiai taip atsitinka su žmogumi, kaip
su pasauliu. Jo gyvenimas bėga, kaip upelis, nuolatos mainydamos
viltį ir baimę, paguodą ir prispaudimu; nei viena diena, nei valanda
nepanaši kita kitai! Tarp tų visų atmainų mųs širdis privalo pasi
likti ramybėje. Mųs tikslas dangus, kuris vienas mums labiausia turi
rūpėti: '4Ar gyvename, ar mirštame,—sako Apaštalas,—mes prigu
lime Kristui.; Kas gali atidalinti mane nuo Jo meilės, nei prispaudi
mas, nei nelaimės, nei mirtis, nei gyvastis." Niekada neapleiskime
savo Viešpaties. Po Jo meilės priegloba narsiai pergalėsime visų
audrų šėlimu.
Mirtis.
AŠ maldauju vardan Dievo, kuris mirė už tave ant kryžiaus, ir
vardan visko, kas tik tau brangu yra, apleisk pasaulį ir palink prie
Dievo. Tavo dienos bėga^ mirtis stovi duryse. Trimitas, sako ŠV.
Grigalius Nazianzietis/ gįtrslna užbaigų, tepasirengia kiekvienas, nes
arti yra teisinas. Svarstyk pragarą., į kurį gali patekti už kelis gurk
šnius nykstančių smagumų; mąstyk apie dangų ir nenustok vilties jį
gauti, kad ir kažin už kokią kainą; žiūrėk i Jėzų ir neišsižadėk Jo del
pasaulio.
KLAUSIMAI IR ATSAKiMAi.
..„J i
Klausimas. Ar X. O. Mockus buvo kokis kunigas ar ne f Soči
jalistai nuolat jį vadina kunigu. A. Šalčius.
Atsakymus. Žinomas Lietuviams pliovotojas niekuomet nebuvo
ir nėra kunigas. .Tečiaus kunigo vardas yra garbingas, todėl neturin
tis savo nuopelnų asmuo savinasi svetimus.
Klausimas. Girdėjau, kad vyskupas Karevičius Lietuvoje duoda
mas žmonėms tikėjimo pastiprinimo sakramentą neleidžia atskiriems
asmenims pasirinkti sau pastiprinime vardą, tiktai pats tuos vardus
paskiria ir tai ne kiekvienam skyrium, o visam pulkui arba visai eilei
vieity. Ar galima taip elgtis! Seniaus to nebūdavo. Aš buvau An
tanas, norėjau pasiskirti sau Petro vardą ir man buvo leista. Kodėl
dabar taip nevalia? Kodėl naujas suvaržymas katalikams?
A. Ku/relaitis.
Atsakymas. Kuomet mažas skaičius žmonių eina prie pastiprini
mo Sakramento, tuomet lengva surašyti atskirus dvilinkus vardus
Krikšto ir pastiprinimo. Bet pasidaro labai sunkus uždavinys, kuo
met reikia viena diena užrašyti kelis tukstančius vardų. Vyskupui va
žiuojančiam iš parapijos į parapiją tas uždavinys atsikartoja kasdien.
Su vyskupu, tiesa, važiuoja keletas arba keliolika kunigų. Bet jie turi
išpažinčių klausyti ir kitus sakramentus dalinti. Bepig, kur žmonės
visi moka rašyti. Ten kiekvienas abu savo vardu pats surašo ant
kortelės, o paskui kunigai tas korteles priima ir pasako vyskupui. To
kios tvarkos prisilaikoma Amerikoje. Lietuvoje reikėtų buti dešim
čiai vyskupų, o yra tiktai keturi, todėl kiekvienam priseina dirbti dau
giau negu už du. Lietuvoje rašyti mokančių žmonių yra sulyginamai
maža; todėl su vardais yra daug painios. /Senovėje nereikėdavo vesti
pastiprinimo (dirmavonės) sakramento užrašų. Dabar jau reikia.
Pijus X tą įstatą išleido. Tamista tą sakramentą priėmei, kada dar
nereikėdavo daryti užrašų. Gal vietomis ir dabar Lietuvos vyskupai
apsiima patvirtinti atskirus asmeninius vardus, bet tat pasunkina
vyskupams, ypač jų pagelbininkams darbą. Turiu pridėti, kad aš iš
niekelio kito negavau girdėti to, ką Tamista praneši.
PLOTKOS.
Klausimos. Ką reiškia plotkos ir kada reikia jas valgyti? Vieni
jas valgo Kūčios vakare, kiti Kalėdų rytą. ' Juozas.
Atsakymas. Žodis plotka mums teko iš Lenkų, kurie tą patį
daiktą vadinaN"oblatek." Tas žodis yra sugadytas lotyniškasis "ob
lata," kuris reiškia "aukotieji" (reikia pridėti "daiktai"). Mišiose, į
kaip žinia Švenčiausiasis Sakramentas yra daromas iš duonos ir vy- j
no. Iš senų senovės patys žmonės susinešdavo į bažnyčią duonos ir
vyno. Tie suneštieji daiktai ir vadindavosi "oblata." Jų dalį ku
nigas imdavo ant altoriaus. Likusią didumą žmonės pasidalindavo
tarp savęs. Dar ir dabar Prancūzijoje ir vakarinėje Šveicarijoje šei
mininkės kiekvienoje parapijoje sudaro savo eilę, kokioje šventėje ar
sekmadienyje kuri šeimininkė turi pristatyti tiek baltos duonos į baž
nyčią, kad ištektų visiems ten esantiems. Vyno nebeneša į bažnyčią
ir nesidalina juomi. Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse, kur kvietinė
duona yra reta ir brangi, įprotis apsidalinti bažnyčioje pašvęsta
duona išnyko. Tik ženklas to senojo įpročio liko, kad klebonas prieš
Kalėdas siunčia visiems savo parapijiečiams pasveikinimą su pašven
tintąją duona. Kadangi ne pats klebonas tą duoną kepa ir ne pats
išnešioja, tai ilgainiu vargonininkai arba zakristijonai perėmė tą tei- j
sę. Bet klebonas vis-gi plotkeles pašventina ir savo linkėjimus, nors
širdim, prie jų prideda. Lenkijoje tas plotkeles būtinai tiktai Kūčios j
vakare valgo. Vokiečiai katalikai neturi įpročio valgyti ypatingai di- '
džios vakarienės Kučioje, del to plotkeles valgo Kalėdų ryte. Lietu-1
viai vieni labiau prisilaiko lenkiškojo įpročio ir valgo Kūčios vakare, i
kiti labiau prisilaiko vokiško įpročio ir valgo Kalėdų ryte pusryčiams.
Bažnyčios įstatai visai nieko apie tuos dalykus nekalba. Kaip kuri ša
lis nori, taip daro. '
PIRMOS MIŠIOS.
Klausimas.. Kada kur ir koks kunigas atlaikė pirmas Mišias, ne-1
skaitant Kristaus Mirties ant Kalvarijos kalno. Juoząs.
Atsakymas. Nėra žinios katras apaštalas ir kada atlaikė pirmas j
Mišias. Žinia yra tiktai tiek, kad šv. Povylo apaštalo laikais jos buvo
laikomos. Galima spėti, kad pirmasias Mišias atlaikė šv. Petras Sek
minių dienoje į 10 dienų po Išganytojo užžengimo į dangų. Bet to
nėra užrašyta Evangelijose nei Apaštalų Darbuose. Persekiojimų lai
kais katalikams nevalia būdavo šnekėti nei rašyti apie Mišių auką.
Tų slėpinį pasakydavo žmonėms tiktai po Krikšto. Mišių auką pir- i
mieji krikščionys išreikšdavo žuvies paveikslu. To ženklo stabmel
džiai nesuprasdavo. Krikščionys-gi žinojo, kad grekiškai žuvis vadi
nasi ichtys. Raidė I reiškė Jesus, raidė X grekų kalboje lygi mūsiš
kam ch, reiškė Christos, arba Kristus, raidė tetha reiškė Ten, t. y.
Dievo, raidė Y reiškė Y jos, t. y. Sunų, ir raidė S reiškė Soter, t. y. j
Išganytojų. ,Tokiu budu sakinys ''Valgyti žuvies," krikščionims reiS-:
kė dalyvauti apeigose, kur susirinkusieji valgo Jėzaus Kristaus" kraią. j
Žuvies paveikslas yra tarp pačių seniausių krikščionijos liekanų tuo- j
se urvuose po žeme, kur krikščionys susirinkdavo laikyti pamaldas,
būtent katąkumbose.
Tamista teisingai pastebėjei, kad pirmutinės ir vienatinės kru
vinos Mišios buvo V. Jėzaus mirtis ant kryžiaus. Bet pirmutinės sek
ramentinės nekruvinos Mišios buvo vakarykščiui prieš tai, kada V. Jė-V
zus įstatė Šv. Sakramentų. Tuo paęiu laiku visi apaštalai gavo kuni
giškų pašventinimų. Kiekvieno kunigo tikros pirmutinės MiSios buva :
tos, kuriose jisai tampa įšventintas. Todėl visi apaštalai pirmiausias
Mišias atlaikė Ketvergo vakare prieš V. Jėzaus kančių. ^
Jeigu neklystame, kad šv. Petras ir kiti jo draugai nelaikė Mišių
iki Šv. Dvasiai nužengiant, tai šv. Petro Mišios sekminėse jau buvo
jo antrosios Mišios, kurias jis laikė vienas, be V. Jėzaus ir be savo
draugų.
Kwl P. Budys.
KATALIKIŠKOS ŽINIOS. . N
• Minnesotoš valstijos sostine yra St. Paul. Kaip visose valstijose,
taip ir tenai yra valstijos senatas. Tam senatui susiėjus po naujų iin- Į
kimų l^ilo klausimas kas bus senato kapelionu. Visi senatoriai teturė
jo tik vienų kandidatų katalikų kunigų William J. Harrington. Karo j
laike jis tarnavo karuomenėje kapelionu 151 Lauko Artilerijos brigą- j
doje, o dabar yra šv. Liuko parapijos klebonu mieste St. Paul.