.t įįį
1
_JjQAS"
rnbll-bed Daily Eiofpi Stmdajn
One Y'-ar $8.00
S!x Mor.ilis $4.00
AT -M:WS-STANDS 3 A COFY
DRAUGAS FIBIISHTNG CO., Inc.,
2S34 S. Oakley Ave. Chlcago, III.
LITHUANIAN DAILI mimu
PIRKITE
LIETUVOS PASKOLOS
BONUS
PublLshed and dtetmmttd nnder pcrmtt (lfo. 468). aothorized by Ul. Act ot October «, UIT, on fllc at .he Foet Otflce ot Chlcago, Bl. By the order ot the PKrideot, A. B. Bnrlegm, PMtmattCT Oąari.
KAINA
PRICF.
CENTAI
CENTS
CHICAGO, ILLINOIS, PIRMADIENIS, VASARIS (FEBRUARY) 14 D., 1921 M.
EUti'ERED AS SECOND-CLASS MATTER MARCH 31. lOtfc, AT CHICAGO, ILLINOIS CJNDER THE ACT OP MAKCH f 1879.
COUNTRY EDITION METAI-VOL. VI. No. 37
Vokietija Siųlo 37 Milijardus
Talkininkams !
Pakilę Nesutikimi) Prancūzų
su Lenkais
Gal Wrangelis Susibendraus
su Japonais
MILITARINIS KLAUSIMAS
PAKĖLĖ NESUSIPRATI
MUS.
Net Prancūzai nesutinka su
Lenku pageidavimais.
Paryžius, Yas. 12. — Paki
liau tarpe Prancūzų ir Lenku
pnkiio nesusipratimų. kuomet
imta aiškinti padarytos sąjun
gos reikšme ir naudą.
Kkonominiu žvilgsniu są
junga pavykusi Prancūzams,
šitie. pasiduodami Lenkų prie
tižiais, darys lankuose .pel
ningus sau ivestiniinus. Ypač
(Jalicijos žibalo laukuose Pran
ouzni tikisi pasipelnyti.
Prancūzų norai.
Bet militariniu žvilgsniu į
vyko nesusipratimų. Ištikus
kokiai nelaimei Lenkams, ypa
r nuo bolševikų puvs. Prancu
y. a i pasižadėjo duoti moralo ir
materijai? page'hą. Taippat
^ Praneuzai %ga)i pristatyti te
chnikinių dalyku. Apie siunti
mą Prancūzų karuomenės_Len
kijon nedali Imt kaltas.
I>et vietoje to Prancūzai
nuo Lenku reikalauja, kad jie
jokiuo bud u neplatintu savo
rubliu Rusijos liesomis. Pran
cuzai tiki Rusija veikiai at-j
sigausianti pranykus bolševi
kams. Tuomet Lenkams nes
magu butų apleisti pasisavin-1
tas teritorijas. j
Lenku pozicija.
|
Bet Lenkai tvirtina Imaip.
Jie sako, jog Rusija nepakil
sianti ant kojų ilgiausius me
tus. Todėl šiandie Lenkams y
ra gražios progos pasisavinti
, kuodaugiausiai Rusijos žemių,
nusistatyti kuotinkamiausius
rubežius.
Del šitų skirtingu pažiūrų
pakilo nesusipratimų. Neži
nia kas išeis pasekmėje.
GAL Iš SIBERIJOS BUS
PUOLAMI BOLŠEVIKAI.
Paryžius. Yas. 12. — Oi a
Iiusu rateliuose kalbama, kad,
turbūt, ge,n. AVrangelis pasi
rengs naujan puoliman prieš
Rusijos bolševikus.
Šiuo kartu tasai puolimas1
tiuvsiąs įvykti iš Siberijos šo
uo ir su Japonu pagelba.
Tuo tikslu jau einančios su
.Japonais tarybos. Jau apkal
bamas transportavimas Rusu
kareiviu (gen. Wrangelio lie
kami) į Vladivostoką.
Nesenai Japonijos valdinin
kaį čia buvo surengę pokylį
Rusų generolams. Juk ne vel
tui tokie daiktai daromi. Tu
ri but kas nors nauja tarp?
Rusu ir Japonu.
VOKIEČIAI PASAKO, KIEK
GALI ATLYGINTI.
Gal prašys Suv. Valstijų tar
pininkavimu.
Berlynas. Vas. 12. — Anot-j
laikraščio Deutsche Zeitung, |
kurs sroves žinių iš ištikimu-1
j u versmių, Vokietijos finan
sų ministeris su savo padėjė-1
jais ir ekspertais nutaręs tai-j
kiuiukams pasiūlyti lf>0 inili-!
jardu maVkiu, arba 37 mili
jardus dolieriu, karo atlygi
nimo. Ton sumon įskaitomi
talkininkams išmokėti piniprai
ir paduoti visokie daiktai.
Kiek žinoma, talkininlcai y
ra nustatę apie f>6 milijar
dus dolieriu atlyginimo.
!"»() milijardu markiu, sa
koma, Vokiečiai pasiketi no iš
mokėti per trisdešimti metu,
anot to paties laikraščio. Ši
tą kontrpasiulvmą Vokiečiu
vyriausybė pirmiausia nori j
paduoti autoritetams Pary
žiuje ir tuo keliu patirti, arį
Ims galima jį induoti Londo
no konterencijon ir ar jis bus
svarstomas tenai talkininkų
atstovu.
Gali šalinties nuo konferenci
jos.
Ir jei kartais Vokiečiai pa
tirtu, kad ju kontr-pasiulymą!
talkininkai atsisako sulyginti
su sayo nustatyta atlyginimo j
suma, tuomet, augščiau minė
to laikraščio nuomone, rezul
tate Vokietijos valdžia atsi
sakytu visai siusti ir delega
tus Londonan, kur tuo klausi
mus KoVo 1 d. turi prasidėti
konferencija.
Tolinus tas pat laikraštis
sako, kad tuomet vyriausybei
nieko kita daugiau nebeliktu,
kaip tik šaukties Suv. Valsti
jų tarpininkauti šitame atsiti
me. Vokietija turėtų prašyti į
Suv. Valstijų, kad Prancūziją
sulaikyti nuo pildymo grūmo
jimų užimti Rulir apskritį, j
Xes jei Prancūzija mėgintų o
kupuiti apskritį reikštų pake
liamą naują karą prieš Vokie
tiją. Ir tas dalimis suardytų
Versailleso taikos sutartį.
| Sugestija Vokietijai kreip
sies Į Suv. Valstijas Vokie-į
čiuose pakėlė entuzijazmą. j
Laikraštis Die Post tvirtina,
kad tokiame atsitikime Suv.
Valstijos galėtų nustatyti at-j
lyginimo sumą pagalvsavo pa-;
žiūrų ir talkininkai, be abe
jonės, turėtų klausyti. Be to,
Vokiečiai įsitikinę, kad Suv.
Valstijos paduotų daugiaus
prieinamesnę sumą, paremtą
teisybe. i
Talkininkams skubus daiktas.
Deutsche JZeitung nuomo- j
PHILADELPHIJOS ARKI
VYSKUPAS - KARDI
NOLU.
Philadelphia, Pa., Vas. 12.1
— Associated Press depešoje
iš Rymo pranešta, kad vietos
Arkivyskupas Dennis J. Dou
gliertv Ims paaukštintas kar
dinolu. Toji žinia (v*ia patvir
tinta.
I dešimti dienu Arkivysku
pas'iškeliaus Ryman, kad te
nai buti pirmomis Kovo die-|
nomis.
— i
Arkivyskupas šiuo kartu a
pie savo paaugštinimjj atsisa
ko viešai tarti kokią nors nuo
mone. \
x i
NORIMA NUVERSTI TUR
KŲ SULTANĄ.
Konstantinopols, Vas, 12.—
Angoros seimo penkiolika at
stovu pareikalavo Turku na
cijonalistų valdžios, idant šita
pasidarbuotų prašalinti nuo
sosto Turku sultaną, kuris
veikia prieš nacijonalistus, tai
gi ir prieš savo tėvynę.
Šeinio atstovai sultaną kal
tina pataikavime talkinin
kams, už paskelbimą manife
sto, kuriame pasakyta, kad
Turkų naci jonai istų veikimas
esąs riepatrijotinis, už pasmer
kimą miriop naci jonai istų va
dų ir kt. •
-L "T
SUAREŠTUOTAS 21 DURI
NINKAS.
Washington, Vas. 11. — Ni-|
caragua respublikos mieste ,
Managua saugoti Suv. Valsti
jų pasiuntinybę pastatyta Ruv.
V. jurininkai. IŠ jų 21 aną die
ną užpuolė ten ir sunaikino
laikraščio La Tribūna spaus
tuvę, kad laikraštis juos šmei
v
zęs.
Visi areštuoti. Karo laivyno
sekretorius Daniels labai pa
sipiktinęs tfto jurininkų žygiu.
Ir už tatai jiems gali sunkiai
tektL Teks ir pačiam jų ko
mendantui. '
BLOGAI GRAIKIJAI SU FI
/ NANSAIS.
Atėnai, Vas. 12. — Graiki
jos ekonominė padėtis kas
dien aršėja. Finansų padėji
eina blogiu. Mažai iž
dan įplaukia pinigų. Gi išlai
dos — milžiniškos. Tik vienos
armijos palaikymui Smirnoje
kasdien išleidžiama 3 milijo
nai drachmų.
PLATINKITE "DRAUGĄ."
niauja, butų geras daiktas dar
toliau atidėti Londono konfe
rencijų, .kajd jon geriau prisi
rengus Vokiečiams. ^
Tr tas pat laikraštis tuojaus
išreiškia abejonės, jog vargiai'
talkininkai su tuo sutiktų. Nes
atlyginimo klausimas jiems y
ra skubus daiktas. Skubus to
dėl, kad apie Kovo 15 d. arba
vėliau ton konferencijon galė
tų ineiti ir Suv. Valstijų atsto
vai ir šitie dar sumaišytų vi
sus tuos talkininkų nusistaty
mo pienus. (
VALDŽIOS ANARKIJA
LENKUOSE.
Lenkų laikrašts Varšavoje
"Zona,'' aiškindamas Grabs
kio pasitraukimą iš Lenkų ka
bineto tuo, kari jį atšaukė tau
tininkai, nenorėdami atsakyt
už pražūtingą, Lenkams Pil
sudskio politikų, kurs, anot to
laikraščio, dirba sauvaliai,
' t r
neatsi žiūrėdamas nei j kabinė
ta, nei i Seimą. Visi ministe
t' ^ t
riai mokėję tik sakyt "duok,
mokėk", bet visai nesiklausę,
ar yra kuo mokėt. Ypatingai
daug pinigų reikalavęs karo
ministeris, klausydamas vy
riausio karo vado — Pilsuds
kio įsakymo. Nyko milijonai,
tūkstančiai milijonų, pagaliau,
milijardai. Pavasarį Lenkų rei
kalai, rodos ėmę gerėti, bet
Pilsudskiui pasinorėję vaidint
Napoleono vaidmuo — nutarė
padaryt didelį žygį į Kievjj ir
iš Dniepro krantu statyt
reikalavimus Rusams. Tr pa
darė tai be savo ginklu pa
briko, su tuščia kasa... ir ir/
tai šimteriopai turėjo užmokė
ti Lenkų tauta. Toji žygiuot ė
surijo milijardus markių, ge
riausias karuomenės eiles, pa
darė didžiausių ekonominių
nuostolių. Tr todėl nenuostabu,
kad rždo skolos nuo Gegužės
mėnesio smarkiai pašoko ir
markė* kursas, palyginti už
sienio pinigu valiutoms, puolė
neapsakomai.
Dabar už l'rankg reikia mo
kėt 30 markių, už Anglu-svarą
— 1500 mk., dolierio negausi
nei už 400 mk., dolierio, kurs
prieš karą atsiėjo apie 5 mk.
Tai reiškia, kad atatinkamai
turėjo pakilt ir užsienio pre
kė kainos, kaip, pav., vaistai,
medvilnė, siūlai, apavas. Tuo
budu įsipainiojom į dideles
skolas (turime jų f)0 milijar
dų markių) markės vertę nu
mušėm ligi skatiko ir pasi-1
darėm elgetos, kuriems nieks j
nenori paskolint aukso sauja
lės. Taip, Pilsudskis savo žy
gi uote į Dnieprą nužudė Len
kų kilnybę, atvedė kraštą Į
visuotiną suirutę ir mus visus
padarė elgetomis." "Kol bu
vo karas su bolševikais — sa
ko 4'Zona," — kentėm, pas
kui, norėdami greičiau taikos
sulatfkt tylėjom, manydami,
kad reikalai pasitaisys ir Pil-j1
siidskiš, nusiraminęs, pradės
klausyti seimo ir teisės. Bet,
dėja, niekas nepasitaisė. Pil
sudskis juokias ir toliau iš
seimo nutarimų. Visai nepas
kirtas maršalkų, pasidarė La
pkričio 14 d. didelę bulavos
įteikimo iškilmę — tikrai pa
saulio pajuokimui, kurs žino,
kad seimas jį maršalkų nepas
kyrė ir Lenkai niekad netu
rėjo maršalkos-bulavos (kala
vijo), tiktai lazdą.
Nežiūrint Rygos derybų, Pil
sudskis siunčia savo pamėg
tam Petlurai paramos paleng
vint kovą su'bolševikais, ta
rytum Lenkai dar norėtų ieš
koti sau naujo '4guzo" ir, ap
skritai, kovot be galot
Pirmiausia reikią, kad Pil
sudskis klausytų seimo, ,nes
kitaip nebus galo jo ąvantiu
roms ir neįsigalės rami, iš
mintinga, ir kreipianti domės
į ekonominius reikalus politiką
NAUJAUSIOS ŽINIOS.
CHICAGO. — Vakar iš vaka
ro tios namais po įmm. 8f>2 BIuč
Island nežinomi piktadariai su
pi a iši n o bombą. Tuo metu tuose
namuose buvo laikomas 17-os war
dos demokratu mitingas. Keli šim
tai žmonių buvo salėje, kuomet
su didžiausiu trenksmu plyšo
bomba, sugriaudama namų prie
šakį. 17 žmonių sužeista. Kai-ku
rie labai pavojingai. Chieagoje
perdaug jaii/ bombų pametama.
Bombos mėtomos tlel jubdų žmo
nių nusikratymo, del drabininkų
nesutikimų. Dabar bambos' riša
mos jau su politika. Kas-nors ne
V t '•
kaltę ant bolševikų. ^
VLADIVOSTOKAS. — Penki
Suv. Valstijų jurininkai apšaudy
ta. Vienas sužeistas. Japonai meta
kaltę nt bolševikų.
DUBLINAS. — Prieš Airių sa
vanorių kareivius Anglai ėmė var
toti lėktuvus. Seniau to nebuvo.
AVASIIINGTON. — Senatorius
Borah tvirtina, kad jei Suv. Val
stijos ginkluosis ant vandens, tu
rės karą su .Japonija arba Anffli
ja. '
PRANCŪZIJAI BLOGAI SU
FINANSAIS.
Gal bus paimta 25 nuoš. viso
turto.
Paryžius, Vas. 12. — Pran
cūzija atsiduria desperatinen
finansų padėtin. Apgalvoja
mos visokios priemonės. .Vie
iiij. iš griežčiausių priemonių
pasiūlo laikraščio L'Action
Francais redaktorius Maurras.
\
Šis pataria valstybės reika
lams paimti (konfiskuoti) 25
nuošimtį viso ,tautos turto.
Kitokio išėjimo nesama.
Maurraso propozicija.
Štai kokius jis tam tikslui
pienus paduoda:
1. Nuženklinti visus pope
rinius pinigas, sumažinant jų
vertę 25 nuošimčiais.
2. Konfiskuoti 25 nuoš. visų
depozitų bankose, inėmus kre
ditus.
3. Konfiskuoti 25 nuoš. ver
tės visų šaly nuosavybių, kaip
žemės," taip trobesių; iš morgi
čių valstybė turi paimti* 25
nuoš. Mažesniems savininkams
leisti tą prigulinčią, vyriausy
bei sumą, (25 nuoš.) išmokėti
dalimis.
140 milijardų frankų.
4.. Priversti visas kompani
jas atiduoti valstybei ketvir
tą dali viso savo pamatinio)
kapitalo. 1
5. Kokiomis nors specijalė
mis priemonėmis uždėti mo
kesčius ant svetimų šalių kre
ditų.
Tuo keliu, sako Maurras, bu
tų' surinkta/ valstybės naudai
apie 140 milijardų frankų ir
finansinė padėtis kiek-nors pa
taisyta.
Tą klausimą, sakoma, vei
kiai svarstys parlamentas
uždarytoje sesijoje.
Ateinančiais metais valsty
bės iždui reikės turėti mažiau
sia 60 milijardų frankų išlai
dų. Mokestimis bus surinkta
tik apie 23 milijardai. 37 mi
lijardų trųksta.
y
Kuomet priešui, pasitaiko neT
laimė, tuomet padoriam žmo
gui darosi keblu. Del to mes
nesikišome i "Naujienų" na
minius ginčus, kol tie nevirto
streiku. Tarnaudami cl&rbinin
kams visuomet negalėjome
pavydėti viotos ir "Naujienų"
spaustuvės rankpelniams ko
voje su jų darbdaviu. Tas da
vimas vietos priverčia mus
pasakyti mūsų nuomonę apie
ginčą.
"Naujienose" dabar eina
trilinka kova. Pirmiausiai ir
labjausiai p. Kl. Jurgelionis
kovoja su šėrininkais už pel
ną: Šėrininkai, arba geriau sa
kant jų valdyba, padarė la
bai neprotingą kontraktą su
]). Jurgelioniu apsiimdami jam
mokėti 10% nuo įeigų. Įei
goms nesveikai ištinus p. Jur
gelionis prie algos gavo prie
dą šešių tūkstančių dolierių.
Mažiau naudos padaręs soei
cijalistams už pi Grigaitį,
"Naujienų" ūkės vedėjas ga
vo daug didesnį užmokestį už
redaktorių ir vadą. Noras su
lyginti abiejų užmokestį skau
džiai paliečia laikraščio šėri
ninkus ir darbininkus.
* /
Vienkart su ta kova eina
nesutikimas tarp spaustuvės
darbininkai ir jų prižiūrėtojo
p^ Jurgelionio. Tas vyras yra
gana aštrus. Jis yra dirbęs
ir "Draugo" redakcijoje. Ne
gali sakyti, ka<l mes džiaugs
mingai minėtume p. .Turgelio
nio laikus, nors nesiskubina
me jį kaltinti. ' Tarp vyrų,
stojančių prieš jį, vra taip-gi
tokių, kuriais negalime džiau
gtis. Į tokių kovą mes neno
rėjome kištis.
Dar eina ir trečia kova toje
pačioje vietoje tuo» pačiu lai
ku. Tai kovo^ ugniai Brook
lyno/komunistų "Laisvė" pa
rūpina malkų savo straips
niais nuo senai. "Naujienų"
kova su "Laisve" yra dvejo
pa. Pirmiausiai jedvi kovoja
del to, kad' vienam dienraš
čiui rodosi, jog jis geriau su
pranta socijalizmį, o kitam,
kad jis. Ta minčių kova yra
gana aštri. Bet ji aštresnė
darosi dar ir del to, kad
dviem socijalistiškiem dien
raščiam perankšta tarp Ame
rikos Lietuvių. Iš šalies žiū
rint rodos, kad užpuola "Lai
svė", o "Naujienos" ginasi.
Galima net spėti, kad komu
nistai nepasitenkina vienu tik
peikimu ir žodžių kovą stip
rina veiksmais.
Nors komunizmas yra nuo
seklesnis už atskiestąjį socija
lizmą, teČiaus juodu abu yra
klaidos. Atskiesta klaida ma
žiau kenkia visuomenei už
gryną klaidą. Del to mes ne
norime "Naujienų" pražūties
ir det to laikėmės ir laikysi
mės tolokai nuo šito giičo.
—^— ■
LIETUVOS INFORMACI
JOS BIURO PRANEŠIMAS
Lietuvos Informacijos Biu
ras gavo sekamą kąblegramą
iš Kaunto nuo p. Balučio:
"Gavome užtikrintas žinias,
jog Tautų Sąjungai gavus už
tikrinimą paramos nuo abiejų
valdžių, Tautų Sąjungos Ple
biscito Komisija, kuri dabar
yra Varsa voje, prašo Lenkų
valdžios įsakymo demobilizuo
ti Zeligowskio karuomenę, katf
butų kaipo pirmas žingsnis
prie plebiscito.
įSapieha kategoriškai atsisa
kė sakydamas, jog Lenkų val
džia negali priversti Zeligow
skį. Komisijos atyda buvo at
kreipta į Lenkų atsakymą
Tautų Sąjungai, kuriame Len
kai pažadėjo tiktai moralę pa
ramą. Mes esame pažadėję pil
niausią ir širdingiausią para
P1*
Vasario 4 dieną mūsų nzru
bežinis nusistatymas buvo iš
dėstytas Steigiamajame Seime
ir užgirtas užsitikėjimo balsa
vimu.
Musų delegacija sugryžo ši$
nakt iš Varšavos Kaunan.
Yra pasitikima, jog Lietu
vos klausimas bus svarsto
mas busimoje Londono konfe
rencijoje.
BERLYNO POLICIJA AT
RADO ARSENALĄ.
Londonas, Vas. 11. — Į lai
kraštį Times iš Berlyno pra
nešta, Nkad tenai policija vie
nuose namuose rado 45 k.ulka
svaidžius, diugybę šautuvų ir
amunicijos. Tai visa prigulėjo
organizacijai, žadinamai Hei
matsverband.
BOLŠEVIKAI SU LENKAI!
PASIRAŠĘ TAIKOS
SUTARTj?
Gelsingforsas, Vas. 12. —
lš Maskvos bevieliu telegrafu
pranešta, kad Sovietų Rusija
jau padariusi taikos sutartį su
Lenkija. Sutartis pasirašyta
praeitą 'ketvirtadienį.
NEDUODA SENATO KOMI
TETUI SUTARIMO.
v
Washington, Vas. 41. — Se
nato užrubežinių reikalų ko
miJtas pareikalavo valstybės
sekretoriaus Colby jam duoti
tekstą sutarimo, koks padary
tas su Japonija Caiifornijos
klausime.
Sekretorius atsisako duoti.
TALKININKŲ PROTESTAS
AUSTRIJAI.
Vienna, Vas. 12. — Talki
ninkai" pasiuntė formalį pro
testą Austrijai, kad ji nei ne
svajotų apie prisijungimą prie
ORAS. — Šiandie ir .rytoj ap
siniaukę ir nepastovus oras; vi
dutinė temperatūra.
PINIGŲ KURSAS,
Svetimų Salių pinigų vertė, mai
nant nemažiau $25,000 Vasario. 11
buvo tokia pagal Meschants Lo
an and Trust Co.:
Anglijos strelingų svarui $3.89
Prancūzijos šimtui frankų 7.25
Italijos Šimtui lirų 3.67
Vokietijos šimtui markių 1.72
Lietuvos šimtui auksinų 1.72
Lenkijos šimtui markių .13
9