Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current, March 03, 1921, COUNTRY EDITION, Image 2

Search America's historic newspaper pages from 1756-1963 or use the U.S. Newspaper Directory to find information about American newspapers published between 1690-present. Chronicling America is sponsored jointly by the National Endowment for the Humanities external link and the Library of Congress. Learn more

{
                  title: 'Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current, March 03, 1921, COUNTRY EDITION, Page 2, Image 2',
                  download_links: [
                  {
                   link: 'https://www.loc.gov/rss/ndnp/ndnp.xml',
                   label: 'application/rss+xml',
                   meta: 'News about Chronicling America - RSS Feed',
                  },
                  
{
    link: '/lccn/sn83045087/1921-03-03/ed-1/seq-2.jp2',
    label: 'image/jp2',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83045087/1921-03-03/ed-1/seq-2.pdf',
    label: 'application/pdf',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83045087/1921-03-03/ed-1/seq-2/ocr.xml',
    label: 'application/xml',
    meta: '',
},
{
    link: '/lccn/sn83045087/1921-03-03/ed-1/seq-2/ocr.txt',
    label: 'text/plain',
    meta: '',
},

                  ]
                }

Draugas. [volume], March 03, 1921, COUNTRY EDITION, Page 2, Image 2
About Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current

Image provided by: University of Illinois at Urbana-Champaign Library, Urbana, IL

Image: of 6.

Page

All Pages

Issues

All Issues Text | PDF | JP2 (7.5 MB)

Draugas. [volume] (Chicago, Ill.), 03 March 1921. Chronicling America: Historic American Newspapers. Lib. of Congress. <https://chroniclingamerica.loc.gov/lccn/sn83045087/1921-03-03/ed-1/seq-2/>

Newspaper Page Text

LIETUVIŲ KATALIKŲ DIENRAŠTIS
"DRAUGAS"
■na kasdieną Išskyrus nedėldienlus.
PRENOIERATOS KAUTA:
CHICAGOJ IR UŽSIENYJE:
Metams 98*00
Pusei Metų • »S". • ■ 9 «Mwy» .
4.00
BUV. VALST.
Metams .... .- r $6.00
Pusei Metų ........ . . . . .v 8.00
Prenumerata mokas! iškalno. Lai
kas skaitosi nuo užsirašymo dienos
ne nuo Naujų Metų. Norint permai
nyti adresą visada reikia prisiųsti ir
senas adresas. Pinigai geriausia sių
sti išperkant krasoje ar exprese "Mo
ney Order" arba Įdedant pinlsrus i
registruotą laišką.
"DRAUGAS" PUBL. C0.
2334 S. Oakley Ave., Chlcago.
TeL Roosevelt 7791
Atsikratikime tą
Silpnybę.
Svarbiausias šių dienu klau
simas yra darbo klausimas. Ki
tu tautu spauda tą klausimą
laisvai aptaria. Darbo vadai
kartais padaro daug klaidu.
Pasitaiko jiems netakto. Xes
kasgi čia gali but neklaidingas
kunkuliuojant kovai už buvį.
Spauda be jokiu suvaržymu
tad nurodo padarytas klaidas.
Kas yra bloga, nupeikia. Pa
giria, kas yra gera. Ta pati
lygiai bešaliai apsieina ir su
kapitalo atstovais. Kas jų dar
buose yra peiktina, peikia. Kas
gera, pasidžiaugia ir kitiems
pasako. Taip visuomet ir rei
kia.
Musų, Lietuviu, spaudoje yra
adverniškai. Xe-gi mes galime
elgties taip, kaip kiti. Mušu
spaudoje visi darbo vadai lai
komi kuogeriausiais žmonėmis,
nors ne visi jie butu geri. Ka
pitalistai kartais padaro ir ge
ni daiktų. Mes juos visuomet
pliekiame ir smerkiame su vi
sokiais epetetais.
Pamėgink, sveikas, koki dar
bo vadi} papeikti už jo netak
tą arba nurodyti jo atlieka
mas klaidas. Tuoini tuojaus
pakelsi nepaprastą trukšmą.
Kiti nei nepagalvoję atsisakys
remti ir skaityti laikraštį. Šis
veikiai pasijus turįs arba nuo
stoliu arba kitokiu nesmagu
mu.
v
Bet papeik veltėdį kapita
liste], kiekvieną darbdavį,
daugeliui padarysi džiaugsmo,
nežiūrint to, nors tas papeiki
mas nebūty artimas teisybei.
Tai kame aiški mušą spau
dos silpnybė. Ta silpnybė jon
įkvėpta pači ii mušu darbo
žmonių. Mušu žmonės tąja
silpnybe yra užsikrėtę nuo
rėksnių socijalistų. Xes šitie,
reikia ar nereikia, visais lai
kais uja kapitalą, jei tas ne
valdomas tokiu pačiu rėks
mių, kaip jie.
Rusijos biurokratai kituomet
valdė Kusi ją, jos didelius tur
tus, davė žmonėms duonos.
i
Jie buvo už tai tikri bjaury
bės, kraugeriai, išnaudotojai.
Šiandie tą pačią Rusiją valdo
bolševikai. Jie savo rankose
turi jos visus turtus. Žmonės
badauja, baisiau nei biurokra
tų laikais jie persekiojami,
žudomi. Bet bolševikai geri
žmonės. Nes gana jiems pasi
sakyti esą darbo žmonių "ge
radariai.'' Xors tie "gerada
riai" darbo žmonėms nuga
ras raižo, bet tai daro ne sve
timi, tik "saviškiai". Jie- ža
da darbininkams aukso kal
nu??.
i Laikas butų mums nusikra
tyti t$ silpnybę, jei nenorime
užsilikti pažangoje. Kaip j ki
tus, taip ir Į darbo klausimą
reikia visuomet įžiūrėti beša
liai.
Mes taip ir darydavom iki šio
liai. Tik turime pasakyti, kad
ypatingai šitas laikas nelabai
tinka tam, kad peiktume dar
bininkus ar jų vadus. Šiuo žy
giu kapitalistų pozicija išro
do tokia, kad ir tikrieji dar
bininkų vadų nusikaltimai su
lyginant su kapitalizmo žiau
|rumu beveik visai išdyla.
ŽYDŲ REIKALŲ MINISTE
RIJA.
(Spaudos Skyrius).
Biuletenis Xr. 14.
Lietuvos Misija Amerikoj Ir
Amerikos žydų Pašelpos Są
jungos Konferencija.
Xaujorke įvyko Sąjungos
Pabaltjurio ir Lietuvos Žy
dams pašelpai teikti konferen
cija, kuri tęsėsi nuo 1920 m.,
Gruodžio 4 iki 6 d. Konferen
ciją pasveikino Latvių konsu
las p. Jonas Kolginas ir Lie
tuvos konsulas p. Jonas Vilei
šis ir jojo sekretorius, kurie
tam tikrai atvyko iš Wasliing
tono dalyvauti konferencijos
1 1 11 v • v
uarouose. ahu s\eeiu, u \
pastarasis labai širdingai bu
vo delegatų priimti. P. Vilei
kis savo kalboj pasakojo apie
laisvę, kuria naudojasi Lietu
vos Žydai ir labai gyrė Lietu
vos Žydus, taip prisirišusius
prie savo tėvynės ir kartu su
visais piliečiais tiek prisidė
jusius prie Lietuvos valstybės
atstatymo.
Konferencija į p. Vileišio
kalbą atsakė didžiausia de
monstracija Lietuvai. Konfe
rencija ]X'r savo pirmininką p.
Morisą Vineevskį dėkojo Lie
tuviu tautai ir Lietuvos vy
riausybei už tokius draugin
gus santikius su Žydais ir pa
žadėjo konsului -visišką • Są
jungos paramą Lietuvai ir jo
sios gyventojams.
Paskui konferencija reiškė
>avo protestą prieš Žydu žu
dynes Europos Rytu valsty
bėse ir prieš manomą emigra
cijos Amerikon susiaurinimą.
Priėmus rezoliuciją eilę apie
pašeipos darbuote, konferenci
ja išrinko Vykdomąjį Komite
tą, kuris vestu visa darbą.
fc 7 4 i c
Vyriausias Kauno Rabinas A
pie Žydų Padėtį Lietuvoje.
Jau kurį laikę vieši Ameri
koj vyriausias Kauno rabinas
p. Abraomas ttapiro. Šeštadie
nį, s. 111., Sausio 1 d., jam pa
gerbti buvo įrengtas banke
tas, Centralinio Pašelpos Ko
miteto sukviestas, kur sve
čias perdavė Lietuvos Žydu
pasveikinimą ir davė jų da
bartinės padėties apžvalgą.
Bankete dalyvavo daug įta
kingi] svečių ir jų tarpe taip
pat Amerikos komiteto "Joint
Distribution Committee" pir
mininkas p. Varburgas.
Yisųpirma jis dėkoja Ame
rikos Žydams už jų nuolatinę
užuojautą ir paramą savo bro
liams šiapus vandenyno. Be
didžiausios medžiaginės pagel
bos, kurią ši parama suteikė
išnaikintų ir išvargintų kraš
tu Žydams, ji turėjo dar di
desnės moralinės įtakos tuo,
kad Europoj kitaip nusistatė
Žydų atžvilgiu žinant, jog jie
turi Amerikoj tokią įtakingą
Žydų visuomenę.
Kalbėtojui papasakojus apie
sunkią Lietuvos padėtį, kuri
labai nukentėjo del karo, jis
apsistoja del dabartinės padė
ties ir sako: "Jei Lietuva pir
mojį pajuto karo skausmus,
Iš Atsiminimų Apie A. A. Kun.
Pranciškų Serafiną.
(Tąsa).
Antrai vasarą leidžiant Rose
lande, t. y. 1912 m., aš, Aleks.
Baltutis ir Aug. Petraitis tve
rėme Lietuvių Katalikų Moks
leivių Susivienijimą. Veikimo
centras buvo ' 'ant Bridgepor
to" — Chicagoje. Rugp. 23,
24 ir 25 d. įvyko pirmasis ka
talikiškosios Lietuvių mokslei
vijos Amerikoje suvažiavimas
Šv. Jurgio par. svetainėje. Ta
me suvažiavime tapo nustatyta
pamatas Liet. Katal. mokslei
vijos visuomeniškam veikimui
ir užmegsta organizacija, kuri
ir šiandien gy\-uoja.
- Turiu pasakyti, kad moks
leivių susiorganižavimo darbui
labiausia pritarė kun. Pr. Sera
finas (ir kun. A. Kaupas). Už
tat Roselande moksleivių —
svečių vasaros metu nestokuo
davo, nes jie buvo maloniai
priimami. •
Daug gražių Įspūdžių pasili
ko atmintyje iš 1912 metų va
kacijų, praleistų pas kun.
Pranciškų Serafiną.
Jos labai greitai prabėgo,
nes aš turėjau nemaža draugų,
kurie simpatizavo visiems pra
kilnesniems sumanymams ir
j i v
uai mcviiio. i jjaun^ai yęn\imu
idealistais pasirodė A u g. Pet
raitis ir Al. Baltutis. Mes tala;.
sudarėme '4 triumviratą'k<i
ris išjudino iš miego Ameri
kos Lietuvių moksleiviją.
Šv. Jurgio parapijos sveta;
iiė būdavo permaža sutilpti
žmonėms per mrrų rengiamuo
sius vakarus. Tik ką i kurtą i j.
C t L
Kat. Moksleivių Susivienijimą
tiek padarėme turtingu, kad
buvo nutarta leisti savas mė
nesinis laikraštėlis "Mokslei
vis'', kuris tebepasilaiko ir
šiandien.
Kaip minėjau, mušu veiki
mo centras per vakaeijas bu
vo "Bridgeportas", Cliicagos
miesto Lietuviu širdis. Ten bū
davo visokie susirinkimai ir
losimu repeticijos. Man tekda
vo labai dažnai sugrįžti į na
mus apie 12 vai. nakties. Daž
nai rasdavau kleboną bemie
gantį. Ne vieną sykį teko lys
ti pro virtuvės langą į vidų,
kad nesutrukdžius miego sa
vo geradariui... Bet r dažnai
pasitaikydavo rasti langus už
suktus, — tada noroms neno
roiiis reiKeuavo sKamointi ir
kleboną kelti iš miego, kad į
leistų vidun, jausdavausi
prastai. Manydavau, kad "tu
sėsiu pirtį" nuo savo globėjo
už trankymąsi naktimis. Bet
apsirikdavau, — nes niekad
nėsa prasto žodžio ištaręs,
kuomet paaiškindavau, kad bu
vau susirinkime ar turėjau
kokią repeticiją.
Kun. Pr. Serafinas — veikėjas.
Nėra tokio visuomeninio dar
bo, prie kurio nabašuiukas Im
tu neprisidėjęs. Jo asmuo yra
žinomas ir jaunuomenės švieti
tai ji pirmoji ir-gi pradėjo
gydytis nuo karo žaizdų. Lie
tuvių-Žydų santikiai visuo
met tebebuvo geri, o dabar jie
dar pagerėjo. Žydai jaučiasi
Lietuvoje labai gerai ir turi,
r i a lygių teisių su visais pi
liečiais. Jie taip pat gavo ga
limybės tvarkyti savo tautinį
gyvenimą autonomijos pagrin
dais".
Todėl jis apeliuojąs į Ameri
kos Žydus "remti Lietuvą ir
išnaudoti Žydų įtaką, kad iš
gauti iš Amerikos bei santar
vės Lietuvos pripažinimą".
Kalba padarė labai gero įs
pūdžio dalyvavusiems bankete
skaitlingiems svečiams.
me, ir labdarybėje, ir organi
zacijose) ir tautinės sąmonės
kėlime, ir politikoje. Jeigu jis
butų sukoncentravęs savo pa
jiegas prie vieno kokio nors
veikimo, tai butų galėjęs pa
likti istoriniu žmogum, nes
gabumų turėjo didelių.
Daugiausia tečiaus savo gy
venime kun. Pr. Serafinas yra
padėjęs triūso parėmimui sa
vo spaudos.- Man esant pas jį
vakacijose buvo lengva patė
myti, kaip stropiai rūpinosi
"Draugu". "Draugo" reikalai
privertė pirktis automobilių,
nors privatinis iždas buvo a
pytuštis, nes esant klebonu to
li nuo laikraščio sunku su juo
kitaip susisiekti, ypač kuomet
yra greitas reikalas.
Kun. A. Kaupas, gyvenda
mas Cliicagoje, dažnai lanky
davosi i Roselanda, nes kun.
t C 7
Pr. Serafinas buvo jo artimiau
sias draugas.
Gerbė Lietuvių žymųjį pub
licistų ne tik žodžiu, bet ir
darbu, neapleisdamas laike
sunkios ligos, dažnai jį lanky
damas ir patarnaudamas kuom
galėjo. Užtat kun. A. Kaupas
mirdamas paliko jį savo testą
niento išpildytoji!. Kun. P. Se
rafinas ir įnirusio kun. Kaupo
neužmiršo, nes pasirūpino ant
jo kapo pastatyti sulyg savo
paties prieš to plano paminklė
lį, kurį šiandien galime maty
li ŠV.-M Kazimiero kapinėse
Mount Greemvoode, III.
Mirus kun. Kaupui "Drau
gas" pasiliko be redaktoriaus.
Reikėjo surasti tinkama ypa
tų rinitam laikraščiui vesti. A
merikoje kandidato nebuvo.
Kun. Serafinas mušė telegra
mą į Škotiją kun. F. Keme
šiui, kuris buvo klebonu te
nykščiu Lietuvių. Kun. Kemė
šis apsiėmė vesti "Draugo"
redakciją ir atvažiavo pas
kun. Serafiną, pas kurį apsi
gyveno ilgesniam laikui.
Kun. Serafino malonumas,
širdies prakilnumas, vaišingu
mas visus žymius Lietuvos vei
kėjus traukė prie savęs. Tas
parodo nuims, kad nabašnin
kas visa širdimi buvo atsida
vęs visuomenės reikalams.
Atsimenu, buvo tai, regi<,
1913 m. per Kalėdų vakacijas.
Aš parvažiavau iš seminarijos
sventes praleisti, ivun. r . įve
mėšis jau buvo atvykęs iš Ško
tijos ir gyveno pas kun. P. Se
rafiną, kaipo 4'Draugo" re
daktorius. Tūlų vakaru (regis,
Kurių) tiek buvo niusų įsigi
linta į įvairias visuomenės
problemas, kati nepajutome
kaip atėjo 2-ra vai. nakties ir
nuėjome gulti dalykų neulžbai
gę. Tas gana aiškiai karakte
rizuoja ne vien kun. F. Kemė
šio asmenį, kuris yra žinomas
kaipo idealistas ir žymus vei
kėjas, bet taip-gi ir kun. Pr.
Serafiną, mano globėją, kuris
nebuvo apsiribavęs vien tik
klebono pareigomis, bet žiu
rėjo į gyvenimą plačiau.
Kun. Serafinas turėjo poeti
nio budo. Jis mylėjo rašyti ei
les. Tam tikslui jis naudojosi
laisvomis valandėlėmis: ar
traukinu kur važiuodavo, ar
street'cariu keliaudavo, ar lai
ške nemigos naktį — žiūrėk
jau kų nors sudėjo... Kartų jis
pasiėmė mane pasivažinėti au
tomobiliu. Kelyje bevaldant
mašinų jam atėjo keletas gra
žių minčių. Jis greitai susto
jo, išsiėmė paišelį ir... į vienų
-kitų -minutę paskaitė man ke
lias strofas gražių eilių.
Bet daugiausiai laiko ir e
nergijo^ turbut, kun. - Serafi
nas '.yra paįsventęfc Lietuvių
kulturinių organizacijų reika
lams. Galiu pasakyti, kad tojo
srityje jis darbavosi su tikru
atsidavimu. Seimai, kaip pap
rastai pas Lietuvius, buva daž
niausia vasaros metu. Turėda
mas pas jį savo vakacijas tė
mijau su kokiu stropumu jis
tuose seimuose — seimeliuose
dalyvaudavo. Pas mus tų or
ganizacijų yra begalės, užtat
dalyvavimas jų metiniuose su
sirinkimuose atimdavo jam
daug brangaus laiko. Kaipo at
sižymėjęs visuomenės dar.binin
kas jis dažnai pakliūdavo i
seimų vedėjus. Atsimenu, Fe
deracijos kongrese, buvusiame
Pittsburge, Pa. apie 10 metų
atgal, dalyvavome abudu. Jis
buvo išrinktas kongreso pir
mininku, o aš — pirmuoju
sekretorium...
\
Kun. P. Serafinas-klebonu Vi
sų šventų Parapijos, Roseland,
111.
Visų Šventų Parapiją Rose
lande, 111. pradėjo organizuoti
kun. Serafinas 19CK> m. Pra
džioje pamaldas laikė Italų
bažnyčioje, paskiau — Vokie
čių, galop 1908 m. tapo užbaig
ta statuti savas narnas, kuria
me j tašyta bažnyčia, mokyk
la, sveįainė ir klebonija. Ant
kun. Serafino pečių buvo už
dėtas didelis darbas.. Kaipo
klebonas jis atsižymėjo suma
ninguniu. Parapijos organiza
vimo pradžioj kuone visi Lie
tuviai gyveno Kensingtone ir
West Pullmane. Ant Kensing
ton a ve. buvo daug Lietuvių
biznierių ir ypač karčia miliu
kų. Jie norėjo, be abejonės,
kaip ir daug kitų šeimynų,
kad bažnyčia butų statoma
Kensingtone. Klebonas gi ap
svarstė — apgalvojo klausi
mų labai detališkai ir nuspren
dė bažnyčių statyti Roselande,
apie 8-10 blokų i žiemius, kur
Lietuvių tuomet bavo apsigy
venę tik kelios ar keliolika
šeimynų. Buvo daug kritikos
iš pusės parapijonų. Kiti atsi
sakė bažnyčių beremti už tai
kad ji yra statoma nepatogioj
vietoj... Gi kun. Serafinas žiu
rėjo daugiau į ateitį, negu į
visokias kritikas, .jis perma
tė, kad Kensingtonas tinka
gyventi Italams, juodukams ir
panašiai, bet ne Lietuviams.
Ištikro, tai]) ir įvyko. Šiandien
Roselande jau daug daugiau
Lietuvių ir visokių pramo
nininkų gyvena, negu Kensing
tone. Roselandas randasi šva
rioj vietoj, toliau nuo dirbtu
vi u. ijieiuvuj oaznyciai ir vi
sam jų parapijos centrui kun.
Serafinas aprinko pačią pato
giausi ir švariausiu vietą: ant
108-tos gatvės tarp Wabash
ave. ir State s t Lietuvių ka
talikų šeimynos kraustosi, iš
ICensingtono į Roselandą, į
patogesnę vietą, ir apsigyven
dina tarp apšviestesnių žmo
nių... Manoma, kad Kensingto
ne bepasiliks vien tik juodu
kai ir Italai. Prakilnesnėsės
Lietuvių šeimynos, atsikėlu
sios Rbselandan, savo vaiku
čius siunčia savon mokvklon.
i
Visų Šventų Parapijos na
mas kun. Serafino apsvaršti
mū pastatyta didelis Daug tuš
čių vietų ir kambarių tuomet
buvo jame. Šiandien-gi jis yra
jau visas užliptas: mokykla
pilna mokinių, bažnyčia prisi
renka pilna žmonių...
Daugiausiai domės kreipė kun.
Serafinas į lietuviškąjį mo
kyklą. Reikia atsiminti, kad
Roselande tapo atįdaryta ant
roji iš eilės lietuviškoji mo
kykla Amerikoje, vedama Šv.
Kazimiero Seserų. Daug klebo
nų norėjo gauti šv. Kazimiero
Seseris mokytojomis savo mo
kykloms, bet jų gįvo'/pirmu
tinis po Mount Camieli o kle
bono tai kun. Serafinas, nes
....
jis daug triūso ir pinigų padė
jo įsteigime Sv. Kazimiero
Vienuolyno.
(Pabaiga bus).
SKAITYTOJO BAISAI.
Laikraštis Vaikams.
"Draugo" No. 40 p. Skaityt,
pajudina labai svarbų klausi-*
mą apie vaikų laikraščio rei
kalingumą ir pataria, kad
" toksai laikraštėlis galėtų
but leidžiamas skyrium, arba
bent prie kurio mūsų laikraš
čio kaipo prisegarpriedas'
Prie šito sumanymo ir aš no
rėčiau savo dvilekį pridurti ir
tiek tiktai pasakyti, kad tok
sai laikraštėlis'su vaikų sky
riumi jau antri metai kaip gy
vuoja ir milžinišką naudą neša
ne vien tarpe vaikų, bet ir tar
pe suaugusiųjų. Juomi yra
"Meilė", 301 State Sty Du
Bois, Pa. Daugelis parapijinių
mokyklų pasiėmė jį vaikams
už organą. Jame jie dalinasi
savo mintimis, rašo straipsne
lius, skaito laike lietuviškų
lekcijų, platina tarpe kitų vai
kų, ypatingai, kurie lanko vie
šasias mokyklas, perša tėvams,
Visiems Jį SllliO 11 t. u aui
kiek man teko patirti, "Mei
lė" savo tikslą pasiekia ir
naudą neša ne vien vaikams,
bet visiems, kas ją skaito.
Tad naujo laikraštėlio visai
nebereikia steigti, nei kitame
naujo skyriaus vaikams už
vesti. Reikėtų tiktai visuome
nei labiaus "Meilę" paremti,
ne vien medžiagiškai ją pla
tinant, bet ypatingai RAŠ
TAIS. Pageidaujama, kad vi
suomenės auklėtojai, vietoj
negailestingai kritikuoti ir
primetinėti "Meilės" leidė
jams kok| tai išsvajotą neva
tai "biznį", imtųsi už plunk
snos ir padėtų pagaminti at
sakančių raštų*ne vien vaikų
skyriui, bet abelnai; žodžiu sa
kant, padėtų tobulinti tą, kas
jau yra ir neša naudą. Kuo dau
giaus mes prisisteigsime laik
raščių ir visokių juose skyrių,
tuo jie bus silpnesni, skystes
ni. Mokančių arba, teisingiau
sakant, norinčių plunksną ve
džioti neperdaugiausiai tetu
rime. Tad ir tų pačrų spėkų
neskirstykime, bet spieskime į
krūvą. Kun. M. J. Kazėnas.
FATONIC
Į^P<7o» voun STOMACrrs SAttk
Po valgiai neužmiršk, kad geriau
sias vaistas tavo skilviai yra EATO
N1C. Prašalina visus nesmagumas
suvirškinimo, o tas reiškia, kad rei
kia pamėginti vien*. Parduodama
pas visus aptiekorius.
Furopean American ftureau
Fabionas ir Mickievicz ved.
buvę A. Petratis ir S. L. Fabionas
Siuntimas pinigų, laivakor
tės, pašportai ir tt.
NOTARIJUŠAS
Kcal Estate, Paskolos, Insurinal
Ir tt.
809 W. 35th St., Kamp. Ilalsted St.
Tcl.J Boulcvard 011
Vai.: 9 iki 6 kasdieną.
Vak.: Utar. Ket. ir Sub. iki 9 vak.
Ned.: iki 3 po piety.
MEDUS DAUG
' PIGESNIS
5 Svarų ViciIrelJs $1.80
Medus tyras
Kreipkitės šiuo adresu:
STRYGAS & MILLEK
4342 So. Ma>)lc\vood A v c.,
DR. I. M. FEINBERG į
Gydo specialiai visoifias yyry. Ir
moten^ lytiSkaS. ligas
2401 Madiso'n Stc., kampas - Wę#
tern Ąvc.y Chioago . .
VnJymJos: 2—4;'po plet 7—9 vak.
Dr. M. Stupnickj
3107 So. Morgan Street
CHICAGO, ILLOTOIS
Telefonas Yards 5039
Valandos: — 8 iki 11 i£ ryto
6 po pietų iki 8 vak. Nedėlio
mis nuo 5 iki 8 vai. vakaro
I Dr. M. T. STKIKUL ia
Į Lietuvis Gydytojas ir Chirurgas
Pcoples Teatro Name
il618 W. 47th Str. TeL Boul. 16(
i Valandos: C iki 8 vak. Nedėl 1(
■iki 12 ryte.
Res. 2014 W. 43rd Street
I Nuo ryto iki piet
iTcl. McKinlcy 263
Lt(. L/lUTVI «
Dr. C. Z. Vezelis
LIETUVIS DENTISTAS
Valandos: nuo 9 ryto iki 9 rak
Seredomls nuo 4 lig 9 rakai*
4712 SO. ASHLAND AVBHTJB
i arti 47-toc Gairės
^Telefonas Boulevard 9199
DR. C. KASPUTIS
į DENTISTAS
£ 3331 &outh Halsted Str.
ralandos: 9—12 A. M.
1—5; 7—8 P. M.
A n -V
*Tel. Randolph 2898
A. A. SLAKIS
ADVOKATAS
Ofisas vidumiestyj
ASSOCIATION BLDG.
19 So. La Salle St.
Valandos: 9 ryto iki 5 po pietų
Panedėliais iki 8 vakare
Nedėliomis ofisas uždarytas
Tel. Canal 257 Vak. Canal 2118
OR. P. Z. ZALATOSIS
Lietuvis Gydytojas Ir
Chirurgas
1821 So. HaLsted Street
Valandos: 10 iki 12 ryto; 1 lkl 4
po piet 6 iki 9 vakare.
Dr. I. E. MAKARAS
Lictuvys Gydytojas ir Chirurgas
Ofisas 10900 So. Michigan Are.,
Vai. 10 iki 12 ryte; 2 iki 4 po
piet, 6:30 iki 8:30 vakare
Residencija: 10538 Perry Ave.
Tel. Pullraan 342
Telefonas 1 mirtinu 8M
Dr. P. P. ZALLYS
Lietuvis Dentistas
10801 So. Michigan Avenne
Rosclaad, 111.
VALANDOS: 9 ryto Iki 9 vmksn.
Cel. Pullman 842 ir 8180.
J. P. WAITCHEES
Lawyer
LIETUVIS ADVOKATAS
Vakarais: 4500 S. Asliland Avc.
Tel. Yard8 1053
Dien. Room 518—150 N. Calrk St.
Tel. Randolph 3507
Saugok akių regėjimą
Kada kankinies del galvos
skaudėjimo, kada regėjimas sll
nsta skaitant, siuvant ar tolyn
žiūrint — tai reiškia, jos pri
valote kreipties } manę klausti
patarimo del jusų aklų; mano
20 metų patyrimas sutelks
jums geriausi patarnavimą, del
Akių, Ausų, Nosies ir Gerklės
Ligos gydoma specljalisto,
W. F. MONCRCFF, M. D.
JOHN J. SMETANA,
AKIŲ SPECIJALISTAS /
1801 8. Ashland Ave., Chicago.
kertė 18tos gatvės; 3-člos lubos
Kambaris 14-15-16-17
Virfiui PLATT'S aptlekos
Tėmykite mano parašą.
Valandos: Nuo 10 ryto lkl 9
vak. Nedėllomis nuo 9 ryto iki
1S d.
Rus. 1139 Independcuee Bivd.
Telefonas Vou Burto 294
DR. A, A. ROTH,
Husas Gydytojai) ri Chirurgas
Specialistas Moteriškų, Vyriškų
Vaikų ir visų elirouiškų ligų
VALANDOS: 10—11 ryto 2—S po
piėtų, 7—8 vak. Nedėliomis 10—12 d.
Ofisas 3354 So. Halstod St., Ohlcago
. -Telefonas Drover 9693

Draugas. [volume], March 03, 1921, COUNTRY EDITION, Page 2, Image 2
About Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Draugas. [volume], March 03, 1921, COUNTRY EDITION, Page 2, Image 2 About Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current

Connect with the Library

Find Us On

Subscribe & Comment

Download & Play

Questions

Draugas. [volume], March 03, 1921, COUNTRY EDITION, Page 2, Image 2
About Draugas. [volume] (Chicago, Ill.) 1917-current