Newspaper Page Text
LIETUVI V KATALIKŲ DIENRAŠTIS "DRAUGAS" ■tna kasdieną Išskyrus nedėldlenins. PRENUMERATOS KAUTA i CHJCAGOJ IR UŽSIENYJB: Metauis 98.00 Pusei Mcifl «.%-«. .r.y.v.'.. 4.00 SUV. VALST, Metams ... ..>• $6.00 Pusei Metų .......8.00 Prenumerata mokosi lškalno. Lai kas skaitosi nuo užsirašymo dienos ne nuo Naujų Metų. Norint permai nyti adresą visada reikia prisiųsti ir senas adresas. Pinigai geriausia sių sti iSperkant krasoje ar esprese "Mo ney Order" arba {dedant pinigus J registruotą laišką "DRAUGAS" PIJBL. 00. 2334 S. Oakley Ave., Chicago. TeL Roosevelt 7791 Pažaisliai. Yra buvę vienuolynu, labai smarkiai pasižymėjusių istori joje, ypač tautu kultūroje. Ita lijoje tuomi garsus JSubiaeo, Prancūzijoje Clugny, Šveicari joje Einsiedeln, AnglijojeWest minster. Net ir Lenkų kultūro je Šv. Kryžiaus vienuolyną* buvo jų kultūros židinys, o Rusai kiek turėjo šviesos tiek jos gavo iš Kijevo-Počajo 1,a li ros. Laura grekiškai reiškia vienuolyną. Garsusis Nesto ras tenai buvo vienuolis. Lietuva vėlokai prisidėjo prie krikščioniškų tautų šei mynos. Buvo ir joje mokslu žibėjusių vienuolynu, ypač Kražiuose ir Vilniuje, kur gy veno mus senieji raštininkai Kojalavičius ir širvidas. bet musų tautoje tie vienuolynai neįgavo tokios dvasinės jiegos, kokią turėjo augščiau minėtie ji kitų tautų vienuolynai. Tiktai šv. Kazimiero Cliica goje vienuolynas ima įgauti tos reikšmės tarp Amerikos Lietuvių. Visos aplinkybės taip susideda, kad jis jos tu rėtų, kad iš jo mokslas apš vieta ir doras lavinimas pra plistų į pusantro šimto lietu viškų kolonijų Suvienytose Valstijose. Nedrįstame pasaky ti, kad taip l>us. Tokią didelę įtekmę, kaip augščiau minėto sios svetimtaučių vienuolijos gali padaryti tiktai tos įstai gos, kuriose yra išsidirbus dvasia stipri, lanki ir tampri kaip plienas. Ji nepasidaro be didelio atsižadėjimo savęs, be skaudaus pasišventimo, be mo kėjimo klausyti valdžios. Jau pusė metų, kaip Pažais 1 i uosy šale Kauno apsigyveno penkios seserys Kazimierietes. Jei jų butų tūkstantis, tai ga lėtų imti vesti f>()0 mokyklų. Lietuvai reikia dešimteriopai tiek. Kazimierieėiu ir Lietuvos veikalas yra bendras. Seserims butų malonu, kad Pažaisliui pasidarytu Lietuvos Kinsiedel uu. Lietuvai butu malonu, kad ji turėtu is kur imti mokinto ji] savo mokykloms. Pa žaisliuose seserys protin gai pradeda, .los visas jiegas dabar kreipia, kad įkerai išla vintu kandidates, kuriu turi devynetu. Kuomet tos turės dvasi?) kaip reikia, tuomet su bė«*s kandidaėių Šimtai, tuo-i met iš Pažaisliu eis spindu liai į visus Lietuvos kraštus. Musy Kūryba. Xauj<į valstybę kurti .šiandie yra didžiai sunkus • daiktas. Laiminga tauta, kuri turi už tektinai angštos dvasios švie siu žmonių. Kitaip reikia pa kelti daug vargo vedant kūry bos darbą. Alusų tauta, ačiū Dievui, tu ri nemažai augštos doros vy rų. Bet nedaugeliui jų yra lem ta šiandie dalyvauti Lietuvos valstybės kūrybos darbe. J ų daugelis gyvena -užrubežiuose. Svarbios aplinkybės neleidžia gryžti Tėvynėn ir prisidėti prie bendrojo darbo. Del to prie valstybės pama tu tiesimo prikibo nemažai tokių, kuriems trūksta ue vien mokslo, bet dar ir kitų tam tikslui reikalingų ypatyfcių. Nuo to vargsta visuomenė, ken i čia tauta ir visa šalis. Turime po ranka štai Lietu vai ruošiamą Visuotino Kariš ko Apmokinimo įstatymą. Tai tik projektas, kurs skaitosi pagrindinis akmuo pačiam įs tatymui. Tasai projektas pir muoju skaitymu Mažojo Seimo jau priimtas. Pirmajame posme pasakyta: '4 Visi Lietuvos Kespublikos piliečiai, 11110 1S ligi 45 metu amžiaus imtinai, kurie neturi aiškių ydų. neleidžiančių var toti ginklą, privalo mokytieS vartoti ginklų Lietuvos terito rijos. jos garbės ir nepriklau som ybės apgin i nmi." Šituo posmu aiškiai pripa** žistama 18 metų berniokams pilnoji pilietybė. Tas gerai. Bet štai 10 posmas štai kaip skamba: ''Besimokinantiems nei Im tas, nei valgis valdžios neduo damas." šis posmas tikrai ypatingas. Pašauktas lavini irs toksai u kininkas lavinimo vietovėje savo pinigais turi samdvties butą. turi pirkties maistą. Dvi gubas žmogui nuuostolis. Ati trauktas nuo darbo ir padėtas dar tuštinti nuosavą kišenių. Tokį, kaip šitas, nugalvoji mą vargiai kur kitur rastum. Xegi jau kas galėtų dirbti mo li iš pagamintų plytų, kad tuo savo darbu nesusikomproini tuotų. Tai vienas iš daugybės pa vyzdžių. kaip šiandie yra tie siami musų Tėvynei pamatai. Dar kitas daiktas. Kadangi mokytojai užimti apskritus me tus mokytojavimu. ta<l jie turi but šaukiami karo mokslan vasarą, jų atostogomis ir, su prantama. jų paėių lėšomis. Sveikumo žvilgsniu mokyto jams gal tas ir naudinga. Bet materijaliu — tai Dievas žino. Xuo priverstino karo nioki niniosi, pagal projekto, palmo suojami: dvasininkai, visas li gonių personalas, visas kalė jimų |>ersonalas ir visi valsty binio susisiekimo priemonių tarnautojai. Tad kodelgi negali but pa liuosuoti mokytojai.' N O kas-gi norima padaryti su dvasiškų seminarijų auklėti niais. projekte nepasakyta. ELTOS ŽINIOS. (Prisiųstos Liet. Inf. Biuro). Kauno kronika. iŠ Šveicari jos sugrįžo l žsienių Keikalu Ministerijos Informacijų De partamento Direktorius d-ras »J. Kretas. painformavęs ten savo paskaitomis Šveicarų vi suomenę ir spaudų Lietuvos klausiniu, ir vėl eina savo pa reigas. Kaunas - II - 8. Tremtiniu ir belaisvių grųzininio skyrius praneša, kad Vasario 9 d. grįž ta is Rusijos 1GU tremtinių Lietuvos ]>iliečiu. PLATINKITE *f DRAUGĄ.'1 4 Bendra Nuosavybė. Ar keistas reikalavimas? Ponas N. Jasinski pavadinęs mus pustuzinį kartų "bracia" prieina prie mųs reikalavimo atgauti Vilnių ir rašo: "Džiw ne žųdanie oddania Wilna." (Keiktas reikalavimas atiduoti Vilnių). Ponui Jasinskiui jis keistas, bet mums ne. Nę-gi keista, kad Londonas priklau so Anglijai, Paryžius Prancū zijai, Varšava Lenkijai, Mas kva Rusijai. Keista tiktai, kad Vilnius turi priklausyti Lietu vai. Pats p. Jasinskis įsak miai sako: "Wilno jako sto leczna miasto bylej Litwy liis toryeznej jest npležne Litwi non" (Vilnius kaipo sostinis i buvusios istorinės Lietuvos miestas vra Lietuvių nuosavy bė.) Buvusi Lietuva. Dėlto mes ir negalime susi šnekėti su Lenkais, kad jiems Lietuva yra 1 ibuvusi istori nė'\ o mums ji tebėra gyva. Kas gyvam žmogui sako, jog jis miręs, tas jį bereikalo įžei džia. Kas šiandien Lietuvai duobę kasa priskaitydamas jų prie nabašninkų, tas tenevadi nie Lietuvius broliais. Jie ne mėgsta vienos pabučiavimų rųšies ir veikiai gali tarti: "Žmogau, kodėl pabučiavimu dangstai pražūties priemo nes?" Miestas ir Gyventojai. Ne vien išsitarimais p. Ja Miiskis apkloja Lietuvos ne prigulmybės pražūtį. .Jis sako: "\Yilno w clrvvili terazniej szėj, jako zamieszkule prze\va žajacą iloscią przez Polakow jest naležne nam Polakom". (\Vilnius šioje valandoje, ka dangi apgyventas persverian ėios Lenkų daugumos, priklau so mums Lenkams). Dziennik'o Zwiųzko\vy'o ra štininkas, tarsi, negirdėjo, kad \'i lniuje Žydų yra daugiau ne gu Lenku. Todėl išeitų, kad O 4. 4. W 7 Vilnius del gyventojų Žydų daugumos turėtų buti Žydų nuosavybe. Bet p. Jasinskis Vilniaus nepripažįsta Žydams,! nes jiems jis turi tik paniekos ir neapykantos žodžių. Vis at sikartodamas p. Jasinskis Žy dus išvadina provokotoriais (Žyd pro\vokator). Kitų tau tų vardus pradėdamas didele raide Žydų vardų p. Jasins kis rašo maža ir prideda, jog Žydai žinų, kad kur Lenkų esą, ten > Žydas nevaldysiųs ((Jdzie sų Polacy, tam on rzų-j <Izi 1 nie będzie. Mes butuine sa kę: rzųdzic nie bedzie, arba: J nie będzie rzųdzil). Ar Westville. 111. yra Lietuvos miestas? Nesiginčysime kokių žmonių Vilniuje daugiau: Žydų ar Len kų. nes miestų prigulmybė tau toms nenulemiama jų gyvento jų kalba. Štai Westville, Illi nois yra didesnis nuošimtis Lie tuvių negu sudėtinis Lenkų ir Žydų nuošimtis Vilniuje. Te čiau^dar neatsirado žmogaus užsigeidusio sakyti, kad West ville, Illinois priklauso Lietu vai. Lietuviai laikosi vienų taisyklių visais atvejais. Len kų taip-gi yra kai-kuriose Su vienytų Valstijų vietose iki 75 nuošimčių. Teeiaus tų vietų Lenkai nesisavina, nes bijosi Amerikos. Su Lietuviais jie drąsesni. Drąsos jie parodo ir Vokiečiams, iš kurių atsėmė Gniezną, nors jame apie 90 nuošimčių yra Vokiečių. Len kai tą miestą atsėmė dėlto, kad jis buvo pirmutinė Lenki jos sostinė. Tik ta proga Len kai savo žemę nepavadino "buvusia istorine" Lenkijai Cliicagoje yra penkisyk dau giau Lenkų negu Vilniuje, bet Chicagos niekas nesisavina, tik Suvienytos Valstijos, nors iš ; 2,700,000 tiktai 700,000 .tėra Amerikiečiu. Tie ir toki faktai |)arodo, kad miestų prigulmybę tau toms nulemia kiti žvilgsniai, o ne laikinoji gyventojų minčių pakraipa. Persveriąntis skaitmuo. Vis-gi reikėtų paklausti, ar Lenkų yra Vilniuje taip daug, kaip p. Jasinskis sako. Skait liniu jis nepaduoda, bet tvir tina "prze\važającą iloseią" pertveriančia skaitmene. Tie sa, iei Lenkai susidėtų su Žv dais, Baltgudžiais ir Rusais, tai jie persvertų į savo pusę. Bet nei Žydai, nei Rusai su jais nesusideda. Susipratusie ji fealtgudžiai taįp-gi veikiau susikalba su Lietuviais. Todėl Lenkų ginče su Lietuviais už Vilnių ])ersveria Žydai. Neap simdami dėtis su Zeligo\vskiu, atsisakydami nuo jo rengiamo Seimo Žydai persvėrė Į Lietu vių pusę. Kokios tautos Vilniaus "Len kai." Vilniuje lenkiškai kalban čių žmonių yra apie 30 tukstan čių. Jeigu tikėtume p. Jasins kio ir Dziennik'o Związko \vy'o žodžiais, tai didelę jų dalį turėtume priskaityti prie Lietuvių. Jiedu rašo: "Proszę zwrocie tylko uwagę na na zwiska szlaclity zamieszkalej na Litvvie, o przekonacie się že to są \vasi bojarzy, ktorzy po paląezeniu Litwy z Polską zarucili język i obyczaje li tewskie, a przyjęli polskie. (Tik įsidėmėkite meldžiamieji į pavardes Lietuvoje gyvenan čiu bajorų, o pamatysite, kad jie yra jusų bajorai, po Lietu vos susivienijimo su Lenkija pametusieji lietuviškus kalbą ir įpročius, o priėmusieji len kiškuosius.) Su ta taisykle pe-i rėjus per Vilniaus "Lenkus" ir priskyrus Lietuvai visus, kurių pavardės ar šiaip istori niai ženklai rodo lietuvišką kilmę, tai galutinai tikrųjų Lenkų Vilniuje rastųsi apie penkiatas nuošimčių. Lietuviai ne tie patys ką, Len kai. To nežiūrėdamas p. Jasins kis tvirtina: "A Wilno będzie naszą wspolną stolicą Litwy" (o Vilnius bus mųs bendra Lietuvos sostinė) .Atsiprašome, kad to sakinio nesuprantame. P. Jasinskis aiškiai pasisakė, kad esąs Lenkas. Jeigu \įam Vilnius bus "naszą stolicą (mu sų sostinė), tai jis turi tap ti Lenkijos sostine. Jeigu jis bus "stolicą Litwy" (Lietu vos sostinė), tai jis p. Jasins kiui nebus "naszą". Jug yra skirtumas tarp Lietuvio ir Lenko. P-nas Jasinskis labai man * dagiai parašė negirdėjęs, kad Lietuviai stabmeldžių laikais butų valgę žmogienos. Jeigu mes panaikintume skirtumų tarp Lenkų ir Lietuvių, tai iš eitų reikalas tokį patį manda gumų padaryti Lenkams; Mes tokių mandagumų nemėgsta me ir dėlto savo skirtumą nuo Lenkų žinome. Bendra Sostinių reikšmė. Tik atsimename, kaip Len kai džiaugėsi, kuomet jie tu rėjo Varįsavoje vainikuotą bendrą su Rusais monarchą Mikalojų Pirmąjį. To sunus A leksandras Antrasis išrado, kad užtenka bendros sostinės Maskvoje ir Varšavoje nebesi vainikavo. Rusiškas kraujas Lenkams artvmesnis, negu Lie tuviams. Artymesnė Slavų tau tu kalba ir politiškos pažiūros apie bendrasias sostines. ^ Mes Lietuviai daug skiriamės nuo Į Slavų. Kalbos apie bendruo jsius monarchus ir bendrasias sostines tiek iš p. Jasinskio j (Lenko) tiek iš p. Ilovaiskio (Ruso) lupų mums vistiek ne tinka. Mes turime Vilnių ir tik viena Vilnių. Nenorime turėti c v keleto sostinių kaip Rusai kad turi Maskvą ir Petrogradą ar ba Lenkai Kriokavą ir Var šavą. Tuomi skiriamės nuo Slavų, kad turime tik vieną sostinę. Skiriamės nuo jų taip-gi tuomi, kad nei savosios nebrukanie svetimiems, nei brukamų mums svetimų ne mėgstame. 'v Ar Lietuva Lenkijos provin cija? , Visa pn Jasinskio iškalbos jiega yra žodije "\vspolha" (bendra) sostinė. Jam rupi, kad Vilnius butų bendras Lie tuviams ir Lenkams, bet sosti nė kad butų tik Lietuviams, ne Lenkams. Lenkai turi'savo so stinių kitur. Bendra nuosavy bė Lenkams ir Lietuviams, te čiaus Lietuviams sostinė, e Lenkams nesostinė, Vilnius Paiaisliai (bažnyčia ir vienuolynas.) "DRAUGO" KNYGYNE Galima gauti šios MALDAKNYGES - I ' Ramybė Jums ,(brangios odos paauks.) $3.50 Ramybė Jums (kailio apdar.) 2.50 Ramybė Jums (audeklo apd.) 2.00 Šios maldaknyges formatas yra 5!£x3%, Puslapių turi 958, bet ne stora, nes spausdinta ant plonos popieros. Joje yra jvairių įvairiau sių maldų. • • • • Aniolas Sargas — juodas apd $1.25 Aniolas Sargas — juodais minkšt. apd 1.75 Aniolas Sargas — juodais apd 1.50 Dangaus žvaigždutė — juoęL minkš. apd .... 1.75 Dangaus žvaigždudė — baitas celluloid apd. su * paveikslėliu ant apd. 1.75 Dangaus žvaigždutė — balto kailelio apd 1.50 Dangaus žvaigždutė — juodo audek. apd. 1.00 Dangaus žvaigždutė — juodais apd. su uždegimu 1.50 Aniolėlis — juodais apdarais 1:50 Aniolėlis — juodais apdarais 0.75 Sios maldaknygės yra nedidelės. Turi beveljc po 300 puslapių. Spauda aiški. v Mažas Naujas Aukso Altorius gražiais apdarais $2.00 Pulkim ant kelių 2.50 Pulkim ant kelių 2.00 Pulkim ant kelių 1.85 Pulkim ant kelių 1.50 ši maldaknygė yra Siek tiek didesnė už pirmesnes. Jos kainų Jvairumas priguli nuo apdarų. Maldų Knygelė 75c. Maldų Knygelė 50c. Užsisakydami adresuokite: "DRAUGO" KNYGYNAS 2334 So. Oakley Ave. Chicago, Hl. Visur reikalaukit arba patys išsirašykit PAVEIKSLUOTĄ LAIKRAŠTĮ ATSPINDŽIAI Juose paveikslais nušviečiama: 1) armijos gyvenimas ir veikimas, 2) svarbesni Valstybės gyvenimo atsitikimai, 3) Lietuvos ir kitų kraštų gamta. Be to, ten rasit ir geresnių dailės raštų. Kaina: metams (12 Nr.) 35 auks., vienam num. 4 auks. Amerikoje metams 2 dolieriai Adresas: Kaunas, Generalis štabas, '' ATSPINDŽIŲ'' Administracijai. Skubinkite užsisakyti 1921 metams "KARI" Jis nušviečia mūsų armijos gyvenimą ir darbuotę. Jis duoda daug naudingi} patarimu kariuomenės reikaluose Jis\ suteikia žinių apie kitų valstybių armijas. Jis parodo musų priešų karines pajėgas ir ieško kelių joms nugalėti. Jis nėša kareiviams mokslą, duoda jiems dailės raštų. Todėl kiekvienas pilietis, kovojąs del Lietuvos nepriklau somybės, privalo skaityti "KARĮ" Kaina Amerikoje metams 2 dolieriai gali buti tik tuo atveju, jei Lie tuva l)utų Lenkijos provinci ja. Tada Lietuviams jis butų Sostinė, o Lenkams jų general gubernatoriaus valdvietė. Kalbėdami apie provincijas Lenkas sako: na Mazowszu, na Kujawacli, na AVolyniu, na Podolu. Kalbėdami apie tautas! jie taria \v Niemczecli, we Wloszecli, w Anglii, \ve Fran cvi. P-nas Jasinskis kiek sykių išsitaria, tiek sykių sako "na Litwie" (pavd. "Jak -fllugo Želigovski bedzie rzųdzil na Lituie"; sprzeda\vezyko\v nie brak na Litwie ir kitus"). Iš .to matome tikrųjų Lenko mintį. Jis nori, kad Lietuva butų Lenkijos provincija. Iš to taip-gi suprantama, kodėl s*» mes su Lenkais sutarti negali me. Te 1. Canal 257 DR. C. K. KLIAUGA ■J LIETUVIS DENTISTA8 1821 So. II a Ls te d St., Cliicago, III. i Kamijaa 18th St. Vai and.: 9—12 rytą. Ir 2—9 vak.j DR. S. BIEŽIS LIETUVIS GYDYTOJAS IR CHIRURGAS 2201 West 22nd Street |Tel. Canal 6222 Res. 3114 W. 42nd Street Tel. McKlnley 4988 Fhone Seeley 74£9 DR. 1 M. FEINBERG į Gydo specijaliai visokias Tyrų iri motetų lytiškas ligas 2401 Madlson Str., kampas Wes-j teru A ve., Cbicago Valandos: 2—>4,do Dict 7—9 vaJtJ Telefoną* Puilrasn K*. Dr. P. P. ZALLYS Lietuvis Dentistas 1080J 80. Miohlgan Avcam BMcIud, »1L VAUMK)»I V rrto 1k< f» \ r«|. PuIIbuu 343 ir S180. AMERIKOS LIETUVIŲ MOKYKLA' Mokinama; angllftao# lr Uatvrtlkos kalbų, aritmetikos, knyfvedystto, ste nografijos, typewriting, plrklybos tei sių, 8uv. Valst Istorijos, abelnos isto rijos, geografijos, politlkinės ekono mijos. pilietystte, daili&raijrstėa. Mokinimo valandos: ano • ryto tld 4 valandos po pietų: vakarai aao I iki II vąL 3106 8o. Halsted Bt., Ohicago,