Newspaper Page Text
LIETUVIŲ KATALIKŲ DIENRAŠTIS "DRAUGAS" Hna kasdieną Išskyrus nedėldienlus. PRENr>tERATOS KADTAt OHICAGOJ IR UŽSIENYJB* Metams $8.00 Pusei Metų . .%••»•«... 4.00 Brv. VALST. Metams .. .v $6.00 Pusei Metų 3.00 Prenumerata mokasi iškalno. Lai kas skaitosi nuo užsiraSymo dienos ne nuo Naujų Metų. Norint permai nyti adresą visada reikia prisiųsti Ir senas adresas. Pinigai geriausia sių sti išperkant krasoje ar esprese "Mo ney Order" arba Jdedant piniams ] I registruotą, laišką. "DRAUGAS" PUBL. CO. | 2334 S. Oakley Ave., Chicago. Tel. Roosevelt 7791 Dirbtuvė Sulig Krik ščioniu Demokratų Programo. Pereita žiema Pietinėje A merikoje Brazilijos respubliko je mieste San Pavlo vienu tar pa streikavo visos dirbtuvės išskyrus vieną. .Ji priklauso p. Jurgiui Street. Joje dirba keturi tūkstančiai vyru. P-nas J. Street yra katalikas ir prisilaiko Leono XIII pa duotų taisyklių santikiauis >u darbininkais. Pats jisai yra užsiėmęs vien pramoniniais sa vo dirbtuvės reikalais. l>et ju pati nedykauja, tiktai rūpinasi įgyvendinti krikščioniu demo kratu pažiūras. Dirbtuvė turi nupirkusi di delį plotą žemės. Ant jos pas tatyta yra tiek triobų, kiek ju reikia darbininku šeimynoms. Tarp t ii asmeniniu nameliu \ ra bažnyčia, kelios mokyklos, mažų vaikučių mokyklėlės ar ba kindergartens, žaismams vietos ir amatų mokykla, ku rioje 700 darbininkų vaiku dovanai išmoksta reikalingų amatų. Ponia Street'ienė yra visos tos kolonijos viršininkė. Šeimynų triobas ir žemę ap linkui jas darbininkai gauna pilnou nuosavybėn, kuomet iš pildo tam tikras jiems nesun kias, o jų kaimynams darbi ninkams reikalingas sąlygas. Kitoms dirbtuvėms turint rimtų priežasčių streikuoti, p. Streeto dirbtuvė tų priežasčių neturėjo. Jie butų galėję pri sidėti prie streiko tiktai iš užuojautos draugams, bet jų pačių vadai suprato, kad tai butų išėję darbininkams ant blogo, nes butų pasirodę, kad nei geriausias darbdavio ap sėjimas su darbininkais neap gina ji nuo streikų. San Pav lo darbininkai norėjo pažymėti skirtumą tarp kitų fabrikantų ir tarp p. Streeto, todėl jie nei nereikalavo, kad šita dirbtuvė streikuotu. Darbininkams kaip tik ir reikėjo, kad kaskart iiaugiau butų tokių fabrikan tų, kaip Streetas. Jo teisiniai apsėjinm su dar bininkais pastebėjo ir Bene diktas XV. Šv. Tėvas suteikė ]). Streetienei. kaipo viso to ge ro įlarln) vedėjai ordenjj, (kry žių) "Pro Ecelesia et Ponti t'ice" (Už Bažnyčią ir Pope žių). Streeto dirbtuvė nėra pir mutinė nei vienatinė. Iš apra šymų galima spėti, kad jis ė niė pavyzdį iš p. Marinei, ku rio verpiamoji dirbtuvė Vai d e Bois Prancūzijoje jau senai garsi tuonii, kad įvykdė krik šėionivĮ-dcmokratų principui. Toje darbininkų atstovai da lyvauja dirbtuvės ir kulturinių jos ištaigų taryboje. Kiek Lenkuose Doros. Antrukart perniai Lenkai užpliulę Lietuvos teritorijas, pirmiausia jie puolėsi dagoti musų apšviestuuiją. Lenkams grįžtant Lietuvon," kas bėgo nebėgo nuo jų. Bet musų dva siškija nepabūgo. Kunigai kle bonai su savo asistentais pa siliko parapijose. Jų tikslas buvo nesiskirti su sau paves tais tikinčiais žmonėmis, nors prisieitų nukentėti ir susilauk ti kentėtojų mirimo. Daugybė iš jų paguldė gal vas kaipo ryškiausi patrijotai ir Bažnyčios kentėtojai. Kai kuriems po didelių vargų te ko pasprųsti iš nedorųjų Len kų nagų. Kiti vargsta kalėji muose. Taip Lenkai apsiėjo su mū sų kunigais, kurie yra visiems lygus tikėjimo reikalais patar nautojai. Bet jie, gimę ir au gę Lietuviais, nenorėjo lenkiš kai mintyti ir Lenku imperija į lizinui tarnauti. Tai buvo didis nusidėjimas Yaršavos ponams. Juk jie Lietuvą posenovei mė gina skaityti Lenkijos dalimi. Nesistebėkime. Nes Lenkuo se mažai doros užsiliko. Jie kankina ir žudo ne tiktai mu šu kunigus. Ir su savaisiais ne geriau apsieina. Suvalkuose leidžiamas J^en ku laikraštis Dziennik Suvals ki kuoaiškiausiai paliudija, kiek juose yra doros. Tas laikraštis rašo, kad 1920 metais Augustavo apskrity bolševikai pasigavę Lenku ka ruomenės kapelioną kun. Leo ną l)jakowskj. Sodžiuje Balla Koseielna bolševikai buvo ap sinakvoji; su tuo nelaisviu ku nigu. Ir naktį kunigui pavyko pasprųsti is po sargybos ir pa sislėpti. Ant rytojaus bolševikai įsa kė sodžiaus gyventojams Im tinai surasti kunigą ir sura dus pristatyti Gardino tvirto-1 vėn. Kitaip busią blogai. Lenkai puolėsi ieškoti kuni go, gi bolševikai nužygiavo sau toliau. Atrastas nukamuotas kape lionas viename kluone šiau duose. Tuojaus susibėgo visi sodžiaus vyrai. Nelaimingas kapelionas išaiškino savo tau tiečiams Lenkams, kad jisai butų buvęs galėjęspabėgti.Bet nugirdęs bolševikų grūmoji mus sodžiui, pasilikęs vietoje. Jisai sakė, kad jei bolševikai butų gryžę ir sodžiui ką bloga darę, jis bile valandą butų bolševikams pasidavęs, bi tik nebūtų daroma skriauda so džiui. Susirinkę Lenkai i tą kunigo kalbą tik pakraipė galvomis ir nutarė tuojaus vežti (iardinan ir jį išduoti. Ir išdavė savą kunigą, savo tautietį, nežiūrint jo prašymo paliuosuoti. Tokie tai Lenkai, tokia jų dora. Toksai jų "lenkiškas" tikėjimas. Pigus Maistas. Nesenai Žemdirbystės depar tamentas buvo paskelbęs šalies gyventojams kaipir sugestiją kai pi r paraginimą — vieną dieną pramisti žuvimis. Pasakyta, kad Su v. Valsti jose pilna ežerų ir upių. Čia pat ilgi pakraščiai vandeny nų. Tai-gi žuvų yra daug ir jos pigios. Lygiai žuvis kaipo maistas yra sveikas. Ypač svarbiausioji doma bu vo atkreipta į pigumą. Šiais laikai tas daug reiškia, kuo Lenkai Kviečia Derėtis. (Pabaiga.) Lietuvis, kuriam rupi tėvy nės tvarka ir ateitis negali mintyti apie Lietuvos politiką kitaip, kaip tik žiūrėdamas į faktus. . Visuomenė to reika lauja ypač iš asmenų, kuriems ji įtikėjo savo valdžią, t. y. Steigiamojo Seimo ir iš minis tru kabineto. Tie visi skau džiai nusikalstų, jei jie duotų pilnai susiorganizuoti Lietuvo je žinomiems Lietuvos nepri gulmybės priešams. Pastatyti Lenkus žemiaus už Žydus gali buti nemalonu mųs jausmams, bet mums nevalia vesti jausminę politiką. Lenkai agresyviai kariavo ir tebeka riauja su Lietuvos tautiniu ir politiniu atgijimu, todėl nei jie patys negali norėti, kad mes apseitume su jais lyg su nekariavusiais. Niekas nega li norėti iš mųs, kad mes ne-i matytume to kas yra. Klausimas ar naudinga bu vo patiems Lenkams taip žiauriai ir griežtai stoti prieš mųs tautybės teises, kuomet jie patys labai brangino savo tautybės teises f Perdidelių už simojimų politika visuomet kenksminga yra tuoiui, kad ne pasisekusi ji atveda nuostolių savo vykintojams. Užsimanę sutrukdinti Lietuvos kilimų, užsimanę atplėšti nuo pakilu sios tautos jos sostinę, Lenkai užsimojo perdaug.Vieno jie ne išpildė, nuo antro turės atsi traukt. Pasekmė liks Lietuvos nepasitikėjimas Lenkais. Pereis keletą metų. Atauš Lenkų galvos ir širdys. Jie pa tys supras, kad jų politika su Lietuva karo ir po karo lai ku buvo klaida atvedusi vien tik nuostolių. Mums gaila, kad Lenkai tą klaidą padarė, tik mes negalime imli ant savęs tos klaidos lėšų. Miestų laisvės ir piliečių teisės. Bet mes nenorime Į griežtu mą atsakyti griežtumu. Todėl mes del Lenkų kenksmingu mo mums nebandysime siau rinti piliečių laisvės teises sa vo konstitucijoje. Mūsų miestai turi pilną sa vy valdą. Žymesnės Lenkų kuo pos yra Lietuvos miestuose. Tai-gi mūsų miestų laisvės ap draudžia žymių lenkiškų su sitelkimų teises. Ta apdrauda nėra vienatinė. Musų konsti tucija teikia laisvę žodžio, draugijų- ir susirinkimų vi siems piliečiams, neskiriant nei Lenkų. Ta pati konstituci ja apsaugoja asmens, buto ir korespondencijos nepaliečiamy bę visiems Lietuvos gyvento jams, tat ir Lenkams. Mųs dienraštis neturi teisės kalbėti Lietuvos vardu, bet jis tiki, kad Lietuva nekuomet nekovos su Lenku skverbimo t si j Lietuvę nei kokiais vie niems tik Lenkams skiriamais varžymais. Nors Lenkų apsėji nias 1918 — 1921 metais ir kai-kurių pasaulį vedančių tau tų pavyzdis galėtų mus padrą sinti prie tokios atskiros teis davybės, bet mes nesinaudosi me nei tais pavyzdžiais, nei tomis progomis. Penki punktai deryboms. Fonas N. Jasinskis kvietė mus taikintis. Nors jis nedavė apčiuopiamų pasiūlymų, nemi nint pasiūlymo pasiduoti Len kijai, mes bandome patys for muluoti derybų pasiulymus. Štai jie. 1. Lenkija pripažįsta Lietu vos respublikos nčprigulmybę, o Lietuva pripažįsta Lenkijos neprigulniybę. 2. Ribos tarp Lenkijos ir Lietuvos per nutautėjusias že mes nustatomos tomis pačio mis taisyklėmis, kurių Lenki ja prisilaiko nustatydama sa vo ribų per nutautėjusius sa vo vakarinius pakraščius bu vusioje Prūsų karalijoje. 3. Vilnius ir kiti aplenkėju sieji Lietuvos miestai turės savy valdą nemažesne už gry nai •lietuviškus miestus. 4. Kovą su neabejotina Len ku tendencija lenkinti Lietu vius pačioje Lietuvoje šios pastarosios respublikos val džia paliks privatinėms kul tūrinėms savo tautos^ jiegoms, o nepanaudos teisdavybės priemonių, nei pilietiškų teisių siauriniino Lenkams . .'). Už agitaciją prieš Lietu vos nepriklausomybę, arba už bandymą jai pakenkti visi Lie tuvos teritorijoje sugriebti nu sikaltusieji asmens vienaip at sakys tos šalies teismams. Laikraščiai patarnauja visuo menei. Nors neturime nei mažiausio oficijalių ypatybių šešėlio, te čiaus Lenkams siūlome kon kretinius penkis derybų punk tus. Jug gyvename demokra met valgomieji produktai ma žai arha nieko neatpinga. Ve toclel ir patarta maistui dažniau vartoti žuvis. Nežinia, kaip daug 'žmonių paklausė to patarimo. Tik ži nia, kad čia žuvys nėra taip .sau pigios palyginus jas su ki tos rūšies maistu. Tomis dienomis mieste Bro oklyne (dalis Ne\v Yorko) bu vo padaryti tyrinėjimai apie žuvų kainas. Ir štai kas su sekta : Long Island pakraščiuose, kaip tai Sag Harbor, Hamp tons, Montauk ir kitur, gyve na daug žuvininkų. Sag Har bore yra turgavietė, kur žuvi ninkai žuvis parduoda pirk liams-agentams. Žuvininkams žuvų svarui užmokama nuo 2c. ligi 5c., žiūrint žuvų ko kybės. Iš ten žuvys vežamos Ne\v Yorkan ir parduodamos pirk liams, vadinamiems "\viiole salers". Šitie svarui užmoka nuo 4 ligi 6 centų. įšitie pirkliai tas žuvis vėl parduoda kitiems agentams, paimdami 6 — 8 centus sva rui. Ir šitas agentas tas žuvis pristato į krautuves kaip vie toje, taip ir kituose miesto liuose. Jis paima S — 10c. sva rui. Ant galo krautuvininkai nuo suvartotoji} paima po 12—15c. į svarui. Ir pačiam miesteliui Sag ILarbor tu žuvu tenka. Ii „ • . . ten žmonės suvartotojai turi mokėti po 12 ligi 15c. svarui, nors jų pašonėje agentai su perka žuvis visai pigiai. Pasirodo, kad kol žuvys pe reina per įvairias ranka*, jos pabrangsta apie 600 nuošiiji čiu. v Taip čia yra ne tiktai su žu vimis, bet su visokiais maisto produktais ir . kitokiais daik tais. Ve kodėl gyvenimas brangus. Valdžia tuo tarpu nieko ne gali padaryti prieš tą bjauri?) maisto paskirstymo metodą. Tam tikslui neturima įstaty mų. Del stokos reikalingų įs tatymų čia tunka kompanijos, plečiasi negirdėtas išnaudoji mas. Tai-gi žuvies pigumas tik gražiai skamba. Tikrenybėje• čia nieko nėra pigaus. tinese salyse, kuriose laikraš tija nėra nebylys galvijas ir turi teisės išreikšti savo min čių apie viešuosius dalykus. Jei p. Jasinskis arba jo laik raštis "Dziennik Związkowy" ištiesiu mintija, kad mes esam jam broliai, tai tegu jis pasa ko mums savo nuomonę apie mus pasiulytus penkis dery bų punktus. Mes juos svarsty sime neoficijaliai viešai. Lie tuvos ir Lenkijos įgaliotieji as menys galės suvartoti, jei ras ką naudinga. Kol Lenkai mus vadina "bra cia," "zbiry" ir "zgraja,r> kol mums siūlo tik savyvaldą susivienijime su Lenkija, ir vieną su ja pramonę, tol mes nematome rimtos derybų pra džios. LABDARYBĖS REIKALAIS. Našlaičių Savaitė. Labd. Są-gos tikslas — gel bėti žūstančius svetimtaučių įstaigose našlaičius. Ta Sąjunga susideda iš mielašir dingu asmeny, Iiyino katali kų prigulinčių narių, narių labdarių ir Garbės narių. Toji Są-gą deda visas pastan gas, kad įgijus našlaičiams prieglaudą, kur jie bus auklė jami katalikiškoje dvasioje. Juos auklės Šv. Kazimiero Se serys (Vienuolės). Kokią nau dą našlaičiams atneš lietuviš koji prieglauda, nereikia nei aiškinti. Tą liudija jų iš pasi šventimo darbas parapijinėse mokyklose. Našlaičių Savaitė. Lab. Są-ga. trokšta kogrei čiausia įkurti našlaitnamį. Su kėlimui tam reikalui didesnio kapitalo, Centras mėnesiniame savo posėdy, Vasario 23 d., Dievo Apv. parap. svetainėje nutarė surengti Našlaičių Sa* vaitę. Našlaičių {Savaitė tęsis nuo Balandžio 1 dienos iki Gegužio 15 dienai. Todėl kuopos, ga vusios tarne reikale laiškus, turi pradėti ruošties, nes laikas jau gana trumpas. Pradedant Našlaičių Savaitę, pačių kuopų užduotis, pasita rus su savo tlvas. vadovais, suruošti iškilmingas prakal bas. Kuopoms reikalaujant, cen tras prisiijs kalbėtoju, jei pasi rodys jų stoka ant vietos. .Reikalaujant iš centro kal bėtojų, reikia laiku pranešti prakalbų dieną, vietų, valandą ir kokių -kalbėtojų pageidauja ma. Našlaičių Savaitėje per pra kalbas turėtų buti renkamos aukos, prirašinėjama nauji nariai, ypatingai k u od augiau sia surasti naujų Garbės na riu. Py prakalbų kolonijoje tu ri buti išjudintas darbas aukų rinkimo po namus. Kolektorių kuopos turi gau ti kodaugiausia, kad per ke lias savaites but galima ap lankyti visus namus, prašant nuo kiekvienos Šeimynos ir pavienių asmenų bent po $10. Nes senai taip centro yra nu tarta ir praeito pirmojo seimo patvirtinta. Našlaičių Savaitės prakalbos J Chicagoje ir artimose koloni jose bus rengiamos šiokiais vakarais ir ne tuo pačiu lai ku. Tolimesnėse kolonijose prakalbos bus sekmadieniais. Todėl visos kuopos, gavusios laiškus turi pradėti ruošties. Atidėlioti negalima. Kad sutvarkyti Našlaičių Savaitės prakalbas, kad jos nepasitaikytų tuo pačiu vaka ru keliose kolonijose, vi-os "DRAUGO"KNYGYNE Galima gauti šios MALDAKNYGES Ramybė Jums (brangios odos paauks.) $3.50 Ramybė Jums (kailio apdar.) 2.50 Ramybė Jums (audeklo apd.) 2.00 šios maldaknygės formatas yra 6)4x3Vj. Puslapių turi 968, bet ne stora, nes spausdinta ant plonos popieros. Joje yra įvairių {vairiau sių maldų. • % Aniolas Sargas — juodas apd $1.25 Aniolas Sargus — juodais minkšt. apd 1.75 Aniolas Sargas — juodais apd 1.50 Dangaus žvaigždutė — juod. minkš. apd 1.75 Dangaus žvaigždudė — baltas celluloid apd. su paveikslėliu ant apd. 1.75 Dangaus žvaigždute — balto kailelio apd 1.50 Dangaus žvaigždutė — juodo audelc. a^d 1.00 Dangaus žvaigždutė — juodais apd. su užsegimu 1.50 Aniolėlis — juodais apdarais 1:50 Aniolėlis — juodais apdarais " 0.75 šios maldaknygės yra nedidelės. Turi beveik po 300 puslapių. Spauda aiški. Mažas Naujas Aukso Altorius gražiais apdarais $2.00 Pulkim ant kelių 2.50 Pulkim ant kelių 2.00 Pulkim ant kelių 1.85 Pulkim ant kelių 1.50 ši maldaknygė yra šiek tiek didesnė už pirmesnes. Jos kainų jvairumas priguli nuo apdarų. Maldų Knygelė 75c. Maldų Knygelė 50c. Užsisakydami adresuokite: "DRAUGO" KNYGYNAS . 2334 So. Oakley Ave. Chicago, I1L kuopos prašomos tuojau pra nešti centrui žinią apie pasi rinkta vakara. c c (Jerb. klebonai ypač prašomi kuopoms pagelbėti žodžiu ir dęrbu, kiek gulima. Visais reikalais reikia kreip tis vienu iš tų dviejų adresu: St. Jucevičius, 726 W. 28 St., Chicago, 111. J. Šliogeris, 1508 So. 4Stli Ct., Cicero, 111. Našlaičių Savaitės Rengimo Komisija. LABDARINGOS SĄ-GOS VALDYBA. Dvasios Vadovas — Kun. P. Būrys, 2334 S. Oakley Ave. Cliicago. Pirmininkas — Antanas Nau sėda, 1928 Loavitt St. Chi cago. Prot. raštininkas — Anastazas Valančius, 1511 S. 49 Ct. Ci cero. Finansų rast. — Bernardas Nenartonis, 4442 S. Ricli niond St. Chicago. Iždininkas — Kun. F. Kudirka 2334 S. Oakley Ave. ChicagO. Kasos (Jlob. — Stefanija Se kauskaitė, 1902 So. Union Ave. Chicago. ir Jonas Mikolainis, 1529 S. 50 Ave. Cicero. Korespondentas — Julijonas Šliogeris, 1508 S. 4S Ct. Cicero. Pagelhininkas — Antanas Bis lis, 1434 S. 49 Ct. Cicero.' Agitatorius — Stanislovas Ju cevičius, 726 AV. 18 St. Chicago LABD. SĄJUNGOS 7-TOS KP VALDYBOS ANTRAŠAI. Pir.ni. — Motiejus Svaranaučius, 2008 West 23-rd Street. Pirm. pagel. — Alek. Cibulskis, 2243 South Oakley Ave. Nutarimų Rast. — Ant. Linkus, 2216 South Leavitt Str. Purto Rašt. — Mart. Česnaueius, 2213 West 23-rd Plaee. Iždininkas. — Petras Cibulskis, 2343 West 23-rd Plaee. Kontrol. rast. — Ant. Janilienčius, • 2142 West 22-nd Plaee. [ždo globkjas. — Jozefata Rokienė, 2326 Wrst 23-rd Street. Centro Atstovai: Antanas Jani itneius ir Aleksandras Cibulskis. PLATINKITE "DRAUGĄ." DR. S. BIEŽIS LIETUVIS GYDYTOJAS IR C&IRURGAS 2201 Wcst 22nd Street Tel. Canal 6222 Res. 3114 W. 42nd Street Tel. McKinley 4988 fnone oeeiey DR. I. M. FEINBERG Gydo spccijallai visokias vynj ir moterų lytiškas ligas 2401 Madison Str., kampas Wes tern Ave., Chicago Valandos: 2—4 po plet 7—9 rak. Telefoną* Pullman 1M Dr. P. P. ZALLYS Lietuvis Dentistaa 10801 80. lHlcfilgan Avenoe ItoMland, IU. YAIiANDOS: 9 ryto 11d • IeL Pullman S43 įr S180* DR. CHARLES SEGAL Perkėlė seavo ofisą po num 4729 So. Ashland Avenue Spccijalistas DŽIOVŲ, MOTERĮJ ir VYRŲ LIGU Valandosnuo 10 iii 12 iSryto; nuo 2 iki 5 po pietų; nuo 7 iki 8:30 (rakai e. Nedėliomie 10 kii 1 Telefonas Drexel 2880 DR. A. L YUŠKA 1900 S. Halsted Str. Tel. Canal 2118 Valandos: 10 ryto Iki S vakare Gyveni mas: 2811 W. 63rd Str. rel. Prospect 8466. Dr. M. T. STRIKOL'IS Lietuvis Gydytojas ir Ohlnurgu Pcoplcs Teatro Name 1616 W. 47th Str. TcL Boul. 160 Valandos: 6 iki 8 vak. Nedėl 10 ki 12 ryte. Rcs. 2914 W. 43rd Street Nuo ryto iki piet. rcl. McKlnley 26S ?el. Yards 6000 Blvd. 8448 Dr. V. A. ŠIMKUS Lietu vii Gydytoju, CbirargM iv AkafierM. 8303 8. Halsted Bt GhicOfO. /alandos: 10—12 iš ryto 1—8 Ir 5—8 vakar* Ned. lt—lt 11 ryto. iiiiiiHiiH»>iiiinHiiiiiiiiiiiiiiuuinmnw Rcs. 11S9 Indepcndcncc Blvd. Telefonas Von Borcn 2N DR.U.R0TH, Iluuo Gydytojas r| ftlniriM 8ptfijalb»tas Motrrliky, Vyriikų Vaikų Ir tImj chroniAkij Mgų VALABTD08: to—II ryto S—t po ptrtg, 7—8 nfc. NedėUooia 19—114 Otims UM Ho. ■allcd BC, Ofcfcij» Telefotuu liovcr HM —