Newspaper Page Text
LIETUVI V KATALIKU DIENRAŠTIS "DRAUGAS" Eina kasdieną išskyrus nedėldienius. PRENUMERATOS KAINA: CHICAGOJ IR UŽSIENYJE: Metams $8.00 Pust"i Molų 4.00 SUV. VALST. Metams $6.00 Pusei Metų 3.00 Prenumerata mokasi iškalno. Lai kus skaitosi nuo užsirašyrao dienos nc nuo Naujų Metų. Norint permai nyti adresų visada reikia prisiųsti ir senas adresas. Pinigai geriausia sių sti išperkant krasoje ar esprese "Mo ney Order" arba įdedant pinigus i registruotą laiškų.. "DRAUGAS"' PUBL. CO. 2334 S. Oakley A ve., Chicago. Tel. Roosevelt 7791 . Iš Amerikos Ap švietos. Auklėjimo Raštinė (Bureau oi* Education) esanti prie Vi dujinių Dalyku Departamento pagarsino keletą akyvų žinu čių kaip prilygsta mokslo iš laidos kitas šios šalies išlaidas. Žinios paduotos tiktai iš še šių valstijų ir jos yra labai Įdomios. Viešomis mokyklomis dau giausiai rūpinasi valstija Mas sacliusetts, bet ir ji įvairiems federaliems tikslams 1920 me tais sudėjo mokesčių dešimt svk daugiau negu buvo da • O C vus savo mokykloms 1918 me tais. Jeigu sudėti vienon krū von visas Massaeliusetts'o val stijos išlaidas valstijos moky kloms per penkiasdešimt me tų (1870-1920), tai bus tik du syk daugiau negu užmokėta federalių taksų vienais 1920 metais. Xew Yorkas tiesioginių fede ralių taksų 1920 metais išmo kėjo $l,41S,332,651. Tai yra dvidešimt syk daugiau negu išleista mokykloms 191S m. Sudėjus visas Xe\v Yorko val stijos išlaidas mokykloms per 50 metų nuo 1870 iki 1920 iš eina $1,563,000,000, tat reiškia tik 145 mil. įlaužiau negu vie nu įlietu federalės taksos. Dela\vare*s valstija 1920 iš mokėjo federalių taksu beveik tiek, kiek išleido mokykloms per visų šimtą metu nuo 1820 iki 1920 metų. Virginia 1920 metais tiesio ginių tedera 1 i u taksu turi mo kėti 69,751,127. Ta suma yra daugiau negu aštuonis kartus didesnė už tos valstijos išlai das mokykloms 1918 metais. Ta suma sudaro 47 nuošim čius visu Virginijos išlaidu viešoms augštoms, žemoms ir ypatingoms mokykloms" pada rytų per 98 metus nuo 1822 i iki 1920 metų. Maryland tais pačiais 1920 metais tiesioginių federalių taksų turėjo 81,452,867. Tai bu vo trvlika kartu daugiau negu • w k O O tos valstijos išlaidos mokyk loms 1918 metais ir daugiau negu pusė visų tos valstijos iš laidų mokykloms per 95 me tu* nuo 1825 iki 1920. Xorth Carolina tais pa čiais 1920 metais tiesioginių federalių taksų užmokėjo $162,667,320. Ta suma keliais milijonais yra augštesnė už visas tos valstijos išlaidas vi sokiam mokslui augštam ir že mam, valstijiniam ir privačiui per visų pustrefio šimto me tų nuo to kaip Xortli Carolina yra. Pradžioje ji buvo kaip Anglijos kolonija, o vėliau kai po valstija. Šitas sąrašas yra padarytas tuo tikslu, kati valdžia imtų leisti daugiau pinigo apšvie tai. Tikslas nėra blogas. Bet paduotosios skaitlinės neparo do pilnos tiesos, nes jos ne minėja bažnytinių ir privačių mokyklų, kurios Amerikoje daug reiškia. Paskutinių pel ningiausių metų federalės taksos lyginamos ne su takso mis, o su išlaidomis mokslui. Senais metais tose pačiose val stijose buvo daug mažiau žmo nių, daug mažiau išleista ir pinigo juos mokinant. Jug 1790 metais visų gyventojų Suvienytose Valstijose tebuvo tik 3 milijonai su viršum, o šiandien yra 110 milijonų su dideliu kaupu. Amerikos auklėjime yra vie na stambi klaida, būtent, kad mokslas valdiškose mokyklose yra laisvamanijos pamatais ir todėl negali patenkinti labai žymios gyventojų dalies mo kančios taksas toms pačioms mokykloms. Tų galima atitai syti priimant principų senai vartojamų įvairiose šalyse, bū tent teikiant subsidijas nio kvkloms šulių' vaiku skaičiaus. O c Jei Federacija taip darytų, tai ji butų bešališka mokslo rėmė ja, neprisilaikanti vienos paž valgos. Rinkiminiai Paža dėjimai. Kada tik ateina miesto ar valstijos valdininku rinkimai, kandidatai balsuotojams žada duoti visokių gerybių, kuomet jie bus išrinkti. Po rinkinių tie pažadėjimai pranyksta nei kamparas. Ir taip visuomet, metai i metus, per visas metų eiles. Tai-gi čia ir yra stebėtini a il sias daiktas, kodėl balsuoto jai visuomet pasitiki tų kan didatų pažadėjimais. Rodosi, kad jau karti) kokios partijos kandidatas balsuoto jus gerokai apvylė, kitu kartu žmonės galėtų but atsargesni ir neklausyti tuščių pažadė jimų. <1 alėtų, rodos, skirties kitų partijų valdininkus. Bet ne. Po karo, šalies atgaivinimo metu tokio miesto Chicago gy ventojai nemažai nukentėjo ir kenčia del visokiu r i a visuome ninės naudos kompanijų gob šumo. Turime omenyje kadir tokią gatvekarių kompaniją, kuriai brangokai ima už važinėjimą gatvekariais. CJazo kompanija kita tokia neknomet neprisoti nama. Buvo renkamas miestui ma joras, paskui valstijai guber natorius. Kaip tas, taip kitas miesto gyventojams žadėjo palengvinimų. Pastarasis val stijos gubernatorius laimėjo reikiamą tiekybę baisų tik to dėl, kad jis, būdamas kandida tu, balsuotojams kiekviename žingsny tvirtino, kad Cliicagai sugrąžinsiąs tuojaus penkis centus už važinėjimą gatveka riais. Tas ir kitas buvo išrinktu. Ir kokios gi pasekmės? To kios, kad nei vienas savo pa žadėjimų nepildo. Vienas ža dėjo pigesni gazą. Tečiau ga zas dar daugiau pabrango. Ki tas žadėjo pigesnį važinėjimą gatvekariais. Bet važinėjimas neatpinga. Nepamirškime. Buvo kituo met Su v. Valstijose ypatingas žmogus, kurs kituomet gyven tojams žadėjo neintraukti A merikos Europos karan. Bet intraukė. Pasirodo, kad kandidatų į valdvietes pažadėjimai dąž Prancūzai ir Lietuva. Viešoji Prancūzų mintis yra labai marga. Norint šiek tiek ją suprasti reikia atsiminti, kad beveik per vidurį Pran cūzijos žmonių eina riba tarp revoliucijonistų ir tradicijona listų. Nors jau 124 metai pra ėjo nuo to, kaip Prancūzijoje prasidėjo didžioji revoliucija, bet ji dar neduoda Prancū zams sueiti į krūvų. Vieni jų giria, kiti jų peikia. Nors beveik nėra katalikų giriančių jų, kadangi ji buvo nevien prieš karalių, bet kuone labiau prieš Dievų, bet daug yra peikiančių tų revoliucijų, o nekatalikų. Todėl visus revo liucijos priešininkus pavadin tume tradicijonalistais, imda mi ta žodį plačiau negu ėmė tie, kuriuos pasmerkė pope žius. Jis smerkė vien tikėjimi-j nes klaidas, nekliudydamas po litiškų. Po jo pasmerkimo tų tikėjiminių klaidų beveik ne liko. Mes tradicijonalistų var dų imame taip, kaip jį savi nasi du šiandien žymiausi Pran elizijos raštininkai Akademi kai Paul Bourget ir Maurice Barres. Pirmasis yra tikintys katalikas, antrasis tik nepa kenčia tėvynės kultinu gr iau janč i ų cl i amų. Tradicijonalistų tarpe kaip orarykštėje yra visa spalvų įvairybė. Ten yra giliu rimtų mokslininkų įvairiose šakose: teologu kaip Bainvel, istori ku kaip Vacandar, gamtinin kų kaip Branly; yra "aristo kratų kapitalistų, susigimi niavusių su karališkomis pa saulio šeimynomis, yra mies to didžturčių, kaip Fabre, sa vininkas keliolikos laivų ne liaujanėių keliauti tarp Marsi lijos, Italijos, Ispanijos ir A merikos. Yra generolų milita ristų kaip Foob, yra ir jaunų kuopažangiausių veikėjų, gy venančių keturiomis brange nybėmis: tikėjimu, tėvyne, darbini n kų g'erove, kult uros pirmyneiga. Prancūzijos revoliueijonistai taip-gi nevienoki. Aristokratų tarp jų bevejk nėra, bet dau giausia yra tų buržujų, kurie sugriovę karalių jiegą pagrie ne i savo ramtas sanes lurius ir valdžią. Tokis buvo minis tru pirmininkas piniguočius J. Caillaux pragarsėjęs tuomi, kad jo pati nušovė laikrašti ninką ir išsisuko iš bausmės, o jis pats karo metu tarėsi su tėvynės priešais ir mažytę te gavo bausmę. Prie revoliucijos šalininkų Prancūzijoje priguli didieji kpitalistai, kaip Kot cliikPas ir kiti. Prie tų priklau so aštrus ir smarkus krikščio nijos priešai kaip Combes ir Clemenceau. Toliau toje pačio je revoliucijos šalininku pusėje yra kelios socijalistu ryšys. Da bartinis prezidentas Millerand iš socijalistu partijos išėjo tik cai tapdamas ministru pirm dvidešimties metų. Radikališ kesnis už ji yra dabartinis mi nistrų pirmininkas Briand taip-gi formaliai išstojęs iš so cijalistu partijos, bet jos pa žiūromis gyvenąs. Daugelis Prancūzijos socijalistu mažu kuomi arba visai niekuomi ne siskiria nuo /Rusijos bolševi niausia yra vientik muilo bur bulas. Po rinkinių jis plyšta ir kaip nebuvęs. Laikas butų žmonėms susi prasti, kuomet prisiartina rin kimai. Renkant valdininkus rei kia žiūrėti i jų nuveiktus dar bus visuomenės labui, bet ne Į pažadėjimus. Nes šitie daž niausia pasirodo be- jokios rei kšmės. kų. Tečiaus bolševikus pei kia visi Prancūzai, kurie .turi nusipirkę Rusijos paskolos bo nų, nes bolševikai sako nemo kėsią tų skolų. Briand ir Lietuva. Peržiurėjus visą Prancūzijos nuomonių ir partijų įvairybę akyva butų surasti, ar joje nė ra pritariančių Lietuvai. Kai kurie mums rašo iš Prancūzi jos, kad ministrų pirmininkas Briand pritariąs jai. Jam mi nistrų pirmininku užstojus net p. Chardigny, t. y. talkininkų komisijos pirmininkas Lietu voje prielankiai išsitarė už Lietuvius. Bet tai yra tik žo džių srytis. Darbų srytije Prancūzija Briand 'ui pirmi ninkaujant ir užrubėžio daly kų ministru esant tiktai at sisakė pripažinti Lietuvą pri pažindama Estoniją ir Latviją. Mare Sangnier. Tuo po Naujų Metų Kata liku Veikimo Centras Kaune padare krikščionių-demokratų kongresu 3-5 Sausio. Į tą kon gresu atvažiavo du svečiu iš Prancūzijos: pasaulietis Mar Sangnier ir kunigas Quenet. Apie kun. Quenet mes be veik nieko nežinome. Jis yra profesorius ir tyliai dirba sa vo mokslingo tyrinėjimo dar bus. Ponas Morkus Sangnier jau senai žiba aiškia ir gražia šviesa Prancūzijos visuomenės veikime. Prieš 1910 metus jis buvo įkūrėjas ir pirmininkas Prancūzų katalikų jaunuome nės organizacijos, kuri vadino si Sillon, t. y. vaga. Po 1910 iii. ta draugija persiorgani zavo kitaip, bet p. Sangnier li ko vadas tos katalikų šakos, kuri pripažįsta visas katalikų tikėjimo tiesas, Bažnyčios val džią ir įsakymus, patrijotizme neapsileisdama niekam, darbi ninkų klausime prisilaikyda ma Leono XII[ taisyklių \v dėlto teikdama darbininkams daugiau naudos negu socija listai, visuose dalykuose sto dama už mokslą, pirmyneigą, laisvę ir demokratiją. Numanu, kad ir kun. Quenet yra tos pačios dvasios, jei jis su p. Sangnier keliavo į Lie tuvą. Kaune juodu buvo malonus svečiai. Kongresui juodu bu vo papuošimas, nes Mare San gnier yra netik veikėjas, bet ir Prancūzijos parlamento narys. Svarbiausioji to apsilan kymo pasekmė buvo svečiu paskaitos Paryžiuje Prancū zams apie Lietuvą. Kauniškės "Laisvės" korespondentas la bai gražiai aprašė tas paskai tas savo dienraščio numariuo se 44, 47 ir 48. Paskaita. Vasario 9 d. svetainėje "De moeratie" prie gatvės Boule vard Raspail 38 apie 8:30 va kare prisirinko tiek žmonių, kiek tik galėjo į ją tilpti, nes ir prelegentas yra iškalbus, ir paskaita buvo gerai išgarsinta visame Paryžiuje ir tema jau pradeda buti Prancūzams aky va. Paskirtu laiku palaipoje pa s įrodė p. Sangnier ir ėmė kal bėti apie Lietuvą pažymėda mas kur ji yra, kaip didelė ^ir koki žmonės ten gyvena. Trum pais žodžiais minėdamas Lie- < t u vos praeitį kalbėtojas pa peikė Jagailą, kad vesdamas politikę, nežiūrėjo tėvynės. Lie tuvos ir Lenkijos unija Liub line pražudė abi viešpatija sakė Sangnier. Jis pripažino, kad Lietu va^nekuomet; neatsi žadėjo savo nepriklausomybės, kad ji nei dabar negali pakelti Lenkų noro užgriebti Lietavos dalis. Kalbėtojas papeikė Versail les'o taiką, kad ji pasaulio santikius deda ant kardo, o ne ant tautų teisybės. Lenkai laiko ♦ milžinišką karuomenę taip-gi ne taikai, o kitiems tik slams.. Tos karuomenės reikalą pačiam p. Sangnier Varšavo je pirm keleto mėnesių išrodi nėjęs Pilsudskis, bet generolas nepasijutęs, kaip išreiškęs pa nieką Tautų Sąjungai. Bemai tydama 800,000 kareivių Len kija sugriovė savo ukę, suval gę savo turtą. Sangnier buvęs Lenkijoje ir Lietuvoje džiaugiasi savo ap silankymu Lietuvoje. Jis ma tė, kad ta šalis anaiptol nėra bolševikiška, nors Lenkai de da pastangas taip įtikinti pa saulį, bet ji yra katalikiška ša lis. Gražios jaunų Prancū zijos katalikų idėjos yra truk domos namieje, bet gerai žino mos ir nuoširdžiai vykinamos Lietuvoje. Tais žodžiais p. Sangnier iš reiškė tikrą, priežastį, del ku rios jis pamylo Lietuvą. Mums tiktai reikia tuos žodžius su prasti, tai mųs sutartis su vie na Prancūzų dalimi bus ir pa daryta ir stipri ir neabejotina. Ta sutartimi galime gana daug pasitikėti, nes ji ne šiandien gimus. Pirm keliolikos metų p. Sangnier nedaug temintijo a pie Lietuvą, bet mes jau tada ]o džiaugsmais linksminomėsi, jo nusiminimais liudėjome. Mųs dvasių vienybė yra sena. Ji gali buti tvirtas pamatas dviejų tautų sutarčiai. Tiesa, Sangnier nepriklauso prie valdančių Prancūziją, re voliucijos šalininkų. Jis ir jo minčių draugai nėra nei opo zicijoje esančių tradicijonalis tų, nei net katalikų vatitti. Jie yra tiktai katalikiškos, jau nuomenės žiedai, nors pats San gnier jau nebe jaunuolis. Jo dvasia bet-gi jauna ir jo ve damoji pakraipa yra jauna. Šiandien ji laiko opoziciją prieš Lenkų išnaudojamus se nuosius Prancūzijos katalikus. Su tais katalikais išvien jau nieji Prancūzai laiko opoziciją prieš laisvamanišką radikalų ir socijalistų bloką. Bet mes tikimės, kad jaunoji Prancū zija laimės pirmiausiai savųjų tarpe ir ims vadovauti katali kams. Veikiai po to jiems teks ir tėvynės vadžios. Budri Lie tuvos politika turėtų tą įspė ti išanksto ir prirengti mums naudingus santikius ateičiai. P. Mare Sangnier užbaigė savo kalbą pripažindamas kaip Vilnius yra Lietuvai reikalin gas, ir kaip aiškios yra Lietu vių teisės tame mieste. (Pabaiga bus.) IšIiETŪVOŠ. Telšiai 20-11-21. Telšių Aps krities Gynimo Komitetas, at sižvelgdamas j nepaprastosios paskolos pravedimo reikalą, iš dėstė Telšių apskrity valš čiams paskolą sekančiai: Tel šių miestui 337,000 auks.; Plungės miestui 30i),000 auks:; Telšių valsčiui 662,400 auks.; Plungės valšč. 654.000 auks.; Rietavo v. 611,000 auks.; Var nių v. 528,350 .auks.; Luokės valšč. 501,400 auks.; Žarėnų valsč. 347,750 auks.; Alsėdžių valsč. 279,000 auks; Tverų yalsč. 190,000 auks.; Žem. Kal varijos valsč. 189,400 auks.; ir Navarėnų valšč. 112,800 auks. Visos paskolos Telšių aps kričiai esą puspenkto'(4%)}mi ( P!" į p ^ ' į lijono. Te'oiau> tad/nėra dide lę 'sumą, ^kadĮtngi ; dęšimtįitei žemos 'išpuola ' vos 2%- auks. "DRAUGO" KNYGYNE galima gauti šios MALDAKNYGES • Ramybė Jums (brangios odos paauks.) $3.50 Ramybė Jums (kailio apdar.) . 2.50 Ramybė Jums (audeklo apd.) 2.00 šios maldaknygės formatas yra 5>4x3%. Puslapių turi 958, bet no stora, nes spausdinta ant plonos popieros. Joje yra i vairių įvairiau* sių maldų. • • • • Aniolas Sargas — juodas apd. .. / $1.25 Aniolas Sargas — juodais minkšt. apd 1.75 Aniolas Sargas — juodais apd 1.50 Dangaus žvaigždutė — Juod. minkš. apd 1.75 Dangaus žvaigždudė — baltas celluloid apd. su paveikslėliu ant apd 1.75 Dangaus žvaigždutė — balto kailelio apd 1.50 Dangaus žvaigždutė — juodo audek. apd 1.00 Dangaus žvaigždutė — juodais apd. su užjegimu 1.50 Aniolėlis — juodais apdarais 1:50 Aniolėlis — juodais apdarais 0.75 Sios maldaknygės yra nedidelės. Turi beveik po 300 puslapių. Spauda aiški. Mažas Naujas Aukso Altorius gražiais apdarais $2.00 Pulkim ant kelių 2.50 Pulkim ant kelių 2.00 Pulkim ant kelių 1.85 Pulkim ant kelių 1.50 ši maldaknygė yra šiek tiek didesnė už pirmesnes. Jos kainų Jvairumas priguli nuo apdarų. Maldų Knygelė -** 75c. Maldų Knygelė , 50c. t Užsisakydami adresuokite: "DRAUGO" KNYGYNAS 2334 So. Oakley Ave. Chicago, Iii. Jusų Akįs Ar jos raudo nos, vandenėtos ar užsidegę? Ar kenčiate nuo val I kio, užaugu, nusil pnintų akių vo Ikų, žvairumo, ar | kitų kokių akie? į ligų? Jus nega ilite atidėti gydy mą nes laikas yra brangus. .Ne toli visos akių ligos galima iš gydyti, jeigu pradėta laiku. Juo ilgiau jus atidedate prideramą priežiūrą, tuo liga darosi aršes nė ir tuo labiau jus esate pavo jui liekant neregiu. Pasiteiraukite pas manę uždyką Daleiskit man išegzaminuo ti jusų akis be užmokesčio. Jei gu aš galiu jums apgelbėti, aS taip ir sakysiu, jeigu negalėsiu aš lygiai atvirai ir tai pasaky siu. Aš daleisiu jum pasinaudo ti mano 23-jų metų patyrimu kaipo akių specialistu ir mano gabumu išgydyme tūkstančių at sitikimų, kuriuose kiti buvo at sisakę gydyti. Jus neprivalote daleisti daly tėti jusų afris kitam kaip tik okulistui augščiausio laipsnio, o tai aš jums galiu su teikti. Nedaleiskite trukumui pinigų jums kenkti. Mano kai • nos yra prieinamos ir mes galė sime susitaikyti ant Išmokėjimų Nelaukite—-atsišau kite šiandieną 4 Tą. dalyką, neatidėliokite. Juo greičiau ' pradėsite gydymą, tuo greičiau pasveiksite. Jusų akjs pačios nepasveiks, bet jos daro si vis blogesnės. Tam tikras gy dymas, ir tam tikri akiniai išgy dys jusų akis jeigu tiktai pada rysite! laiką. Ateikite šiandien pasimatyti su manim. Išegza minuosiu dykai. "N DrJ.O.Carter Specialistas Akių, Nosies ir Gerklės Ligų. 120 S. State Št., 2 augštas Chicago, BĮ. Vai.: 9 iki 6; Nedėl. 10 ik 12 Vienos duris į šiaure nuo Fair Krautuvės 'Tai-gi vidutiniam gyventojui prisieitų paimt paskolos už 250 auks. Atsižvelgiant į da bartinės prekes, tad reikštu vos porą purų grudų^ Tai-gi dabar kiekvienas valsčius ma tys, nors" ji ir nėra priversti na. Šiomis dienomis atvažiavo į Telšius nepaprastos paskolos instruktorius, kuris važinės po apskritį i r stengsis yis^ k^cle! paskolos pravediino veikti. / P. S.* R. M. S. P. Europą Dvisavaitini "O" Laivai NEW YORK-HAMBURG Sustojant Cherbourg ir Southampton ORBITA Gegužio 21—Liepos 2 OROPESA Birželio 4--Liepos 16 ORDUWA teržclid 18-Licpos 30 1-2 ir 3-čios Kl. Pasažieriams rhc Royal Mali Steam Paeket G. 117 W. Washington Street Tel. Dearbom 1367 Arba prio Tikietiį pardavėjų. Dr. I. E. MAKARAS > Lictuvys Gydytojas ir Chirurgas Ofisas 10900 So. Michigan Ave., Vai. 10 ikt 12 ryte; 2 iki 4 po piet, 6:30 iki 8:30 vakare Residencija: 10538 Pcrry Ave. Tel. Pullman 342 • -- - 1 Tel. Canal 257 Vak. Canal 2118 DB. P. Z. ZALATORIS Lietuvis Gydytojas Ir Chirurgas 1891 So. Halsted Street Valandos: II lkl 12 ryto; 1 lkl 4 po plet 6 Iki 9 vakar*. DR. A. L. YUŠKA 1900 S. Halsted Str. Tcl. Ganai 2118 Valandos: 10 ryto Iki 8 vakar* Gyvenimas: 2811 W. OSrd Str. Tel. Prospect 3466. ! J. P. WAITCHEES Lawycr LIETUVIS ADVOKATAS Vakarais: 4509 S. Ashland Ave. Tel. Tards 105S Dien. Room 518—159 N. Oalrk SU Tel. Handolph 3507 V, W. RUTKAUSKAS < ADVOKATAS Ofisas Didmiesty! 1 29 South La Salle Street Kam bart 9 S34 Telefonu: Central IXN Vakarais, 812 W. 33rd 8t Telefonu: Yards ifMl