Newspaper Page Text
LIETI'VIV KATALIKU DIENRAŠTIS | "DRAUGAS" Eina kasdieną išskyrus nedėldicnius. pre\ i mer atos kaina: CHICAC.OJ IK l'ŽSIENYJE: Melams $8.00 Pusei Metų 4.00 SUV. VALST. Metams $6.00 Pusei Metų 3.00 Prenumerata mokasi iškalno. Lai kas skaitosi nuo užsirašymo dienos ne nuo Naujų Metų. Norint permai nyti atįresą visada reikia prisiųsti ir senas adresas. Pinigai geriausia sių sti išperkant krasoje ar exprese "llo ney Order" arba jdedant pinigus i registruotą laišką. "DRAUGAS •' PUBL. C0. 2334 S. Oakley A ve.. Chicago. Tel. Roosevelt 7791 P. House Apie Musų Kaimynus. Karo laikais pulkininkas Į 1 loiisfi* Amerikoje buvo plačiai žinomas. Jis buvo, taip ta-1 riant, dešinėj i ranka ir patarė- j jas buvusiam prezidentui AYil sonui. Jis skaitosi konfidenei jinis jo atstovas visuose svar besniuose tarimuose. Jis ben drai su l>. prezidentu daly va-j vo ir taikos konferencijoje Pa- j ryžiuje. Tai buvo neatskiria-j mas b. prezidento draugas. Tik taikos konferencijos pa- Į baigoje atsirado svarbiu kliu-j c i u suirti tam ju tampriam j draugingumui. Svarbiuose j klausimuose susikirto ju nuo-j monės. Po tos konferencijos i pulk. ]!ouso sugryžo Amen-j kon ir staiga pragaišo jo vie šasis veikimas. Kuomet nesenai Amerikon atvyko žinomas Lenkas pija- j nistas Paderewski, pulk. Hou se spaudoje atsiliepė apie tą Į "muziką-diplomatą?? ir a])ie| Lenkiją. Pliiladelpliijos laikrašty Pu blic Ledger tuomet pulk.! House gražiai nurašė apie Lenkus ir jų nuveiktus dide lius darbus. Pasirodo, kad kaip buv. pre zidentas, taip pulk. House vra ... . v 1 dideli Lenku šalininkai. \paė pulk. Ilouse filiai supažindina j tas su Lenkais. I)ėja, vientik | iš gerosios pusės. Tu žinių jis! iš kitur-kur negalėjo semti,! kai]) tik nuo Prancūzų ir nuo' paties *iiniziko-diploinato\ Xes laisva Lenkija ir taikos kon ferencijos nustatyti jai mbe žiai, tai didelis idealas, rašo pulk. Ilouse. Pulk. ilouse, idealizuodamas Lenki] dabartį, pamini ir Lie tuvą. Bet tik tiek, kad Len kijai esą daug palankumo su Lietuva padaryti federaciją. Kaip Prancūzai, taip pulk. House mėgina kai ką intikin-j ti, kad kuomet Lenkai ties į Yaršava sulaikė bolševikų ar mijas, tai jie, Lenkai, ne tik j išgelbėjo Europą politikos i žvilgsniu, bet ir Europos civi lizaciją. Patys Lenkai apie save taip j kalba. Ir todėl pulk. House Į komplimentas dar daugiau juos sustiprina ju atliktuose į "dideliuose*- žygiuose, už ką jiems turi imti skolinga visa! Europa. Pulk. Ilouse rašo: "Tatai visokie klausimai ir sunkenybės, su kuriais Lenkija turi kamuoties, yra mums patiems nesmagumai. Ir todėl bus geras daiktas, jei mes taippat tuo užsiim- ■ sime. Ligšiol atlikome tik į mažai ir paviršutiniai. Iš ki-' i tų viešpatijų tik viena Pran cūzija uoliai rūpinasi tuja nauja valstybe. Ji veikia kaipo patarėja ir bičiuolė. Nes supranta, kad turi ben druosius su Lenkija pavo jus, kurie gali pakilti su "ateinančiu pavasariu ir vasara." Kitoj vietoj sako: "Lenkija yra tokiame pa rankiame padėjime, kad ga lėtų sudaryti federaciją, iš mažesniųjų valstybių Euro posRvtuose, kaip tai su Lat vija ir Lietuva iš vienos pu sės, gi'RumungVir Čeko-Slo vakija iš kitos pusės." Tai-gi. Lietuvai federaci ja su tokiais žmonėmis, kurie užgina net Lietuvių tautos ir pačios Lietuvos gyvavimą. Iš pradžių Lenkai buvo mėginę Lietuvą praryti ir suvirškinti. Tam nepavykus, mėgino iš Lietuvos pasidaryti paprastą provinciją. Ant galo siūloma federatyvė sąjunga. Ar tai jau Lietuva turi but tokia au ka, nuo ko Lenkai turėtų tuk ti, o Prancūzams sveikaton eiti Xes pulk. House pabaigoje sako. jog Prancūzija Lenkijoje mato budrininkę prieš gali mus Sovietinės Rusijos žy gius, kurių net Prancūzai bi josi. Gerai Lenkams buvo turint čia tokius šalininkus, kuomet tie turėjo sprendžiamojo bal so daugiau už kitus. Šiandie kas kita. Jei šiandie nori Len kai paguodos, togu neskriau džia kitų, sau svetimų žmo nių. tegu neužgrobia svetimų žemių. Ksame nuomonės, kad jei pulk. House apie Lenkus ir jų darbus patirtų tikrąją tie są ir jąja vaduotus, kitaip at silieptų apie galimybę federa cijos su Yaršavos ponais. Prikaišiojami Melai. Kuomet Tautu Sąjungos ta ryba pradėjo rimčiau ir tesi il gia u atsinešti i Vilniaus klau sim;!, Lenkui pasijuto įžeisti. Kas-gi davė, kad tasai klau simas turėtų l>ut paremiamas teisybe. Juk Lenkai visas lai kas neteisingai ir žiauriai el gėsi su Lietuva. Jie norėjo tad su neteisybe baigti ir Vil niaus klausimi). Ir kuomet jiems nepavyko tas padaryti, Lenkai iš Vil niaus išvarė pačią Tautu Są jungos tarybos militarinę mi siją. Misija su savo visu ofi su turėjo* persikelti Kaunan. Iš Vilniaus parėjo žinių, kad tenai Lenkai prieš misiją bu vo pradėję kelti demonstraci jas. Nes misija asmeniškai tu rėjo progos pamatyti Lenkų suktybes, j u žiauru apsiejimą su Lietuviais. Xors Lenkai turi stiprias ir begėdingas akis, vis-gi jie ne drįzdavo kai-kurių išimtinu neteisybių atlikti misijos aki veizdoje. Tad fikcijinėmis de monstracijomis privertė misi ją pasišalinti, kad drąsiau Vilniuje veikti pragaištingus darbus. Kuomet misija apleido Vil nių. Lenkai tuojaus mušė te legramą Paryžiun, jog prieš misiją Vilniuje buvo pakilę ne vieni Lenkai, bet, girdi, ir Lie tuviai. Girdi Lenkai su Lietu viais kaltinę misiją, kad ta septynių mėnesių laikotarpiu nieko neatlikusi plebiscito rei kalais] Misijai išvažiavus, Lenkai ėmė smarkiau ginkluoties ir dalinti ginklus savo šalinin kams. Sutraukta daugiau ka ruomenės su tikslu nepaduo-j ti Vilniaus Lietuviams, nors Katalikiškoji Prancūzų Laikraštija. (Pabaiga) Retesnėji Spauda. Sunku pasakyti, kiek yra Prancūzijoje savaitiniij laik raščių. Rinkimų laiku jų skai čius didėja po rinkimų mažė ja. Po karo tų laikraščių pasi darė mažiau, nes daugelis žuvo del poperos brangumo. Vis-gi skaitoma apie aštuoniolika šimtų (1S00) visokių savait raščių Prancūzijoje. Visi tie laikraščiai, imant drauge, spausdina kas savaitę apie 7' ar S milijonus egzempliorių. Kai-kurie yra menkos vertės visais žvilgsniais, kai-kurie y ra įtekmingi, turtingi, galingi ir geri. Jau minėjome, kad daugiau siai skaitytojų turi katalikiš kas "Pelerin." Geras ir įtek mingas yra "Le Figaro Illus tre' \ Kartais jis užtaria ka talikystę, bet dažniausiai lai kosi nuošaliai nuo tikėjimi nių klausinių. Buvo laikų, kada tas laikraštis buvo blė dingas. Prielankus katalikams yra du didžiausi ir geriausi paveik sliniai savaitraščiai "Le* Illus tratiou" (Paveikliuočius) ir "Le Monde Illustre (Paveiks 1 i ilgas Pasaulis). Kiekvienos Prancūzijos vys kupas leidžia savo oficijalį sa vaitinį laikraštukai vadinamą "La Seuiaine Religieuse" (Ti kėjimo Savaitė), prie to var do pridedama dar vyskupijos vardas. Ne visose vyskupijose tie laikraštėliai buva vienaip gerai redaguojami, bet juose telpa daug dokumentu žymin čių tikėjimini Prancūzijos gy venimą. Apskritai sakant Prancūzi jos savaitraščių žymi dauguma yra palanki katalikams, arba katalikiška. Prancūzijoje, kai}) ir kitose šalyse daug reikšmės turi mė-' nesiniai laikraščiai, nes jais naudojasi užvis labiausiai rim tesnieji ir mokintesnieji tautos asmenys. Mėnesiniai laikraš čiai teikia naujesnių žinių apie mokslo pinnvneiga tiems, ku X v O c % , rie jau yra baigę, mokslus. Nors tie laikraščiai turi mažiausia skaitytojų, bet jie daugiausiai reiškia tautoje, nes labiausiai pakreipia jos švie suolius. Katalikai turi puikų ilius truotą mėnesinį laikraštį, va dinamą "Le Mois Illustre" (Mėnuo su Paveikslais). Tas laikraštis yra neapsakomai pi gus, nes labai daug turi skai tytoju. Jis spaudžiamas ant la bai gražios žvilgančios pope ros. Apysakas j jį rašo arba Prancūzų Akademijos nariai, Tautų Sąjungos taryba paga liau lieptų jiems jį sugrąžinti Lietuvai. Tas ir kiti Lenkų neteisin gi- darbai aną dieną buvo pa žymimi iš Kaimo depešoje. Depeša buvo padėta ir ang liškoje spaudoje. Tą depešą at- į kartojo Cliicagos Lenkų laik-, rašeiai ir pareiškė, kad tai e- į santi iš Kauno skleidžiama! melagystė. Girdi, tuos melus I . . 1 galinti patvirtinti ir Tautų Są-! jungos militarinė misija. , Lenkai iškraustė iš Vilniaus misiją ir šiandie jie tą misiją šaukiasi į liudininkus! Lenkai visais laikais, ilgais metais skleidė visokius prasi manymus ir melus apie Lietu vą ir Lietuvius. Tik viena jų žinoma Zeligowskio afera, ro dos, juos sugėdintų, kuomet pasaulis patyrė, kad tasai Lie tuvos dvarponių pakalikas ne kaip Renė Bazin, arba rašti ninkai užsipelnantieji teisę tais nariais tapti. Mokslo pirmyneigos straipsnius rašo parinktieji specijalistai. Rimčiausias Prancūzijos lai kraštis yra La Revue des Deux Mondes (Dviejų Pasau lių Peržvalga). Jis išeina du kart į mėnesį. Iki 1895 m. tas Prancūzijos rimtų protų pakreipėjas buvo priešingas katalikijai, arba nors sveti mas. Jo redaktorium buvo di džiausias paskutinių laikų Prancūzų literatūros kritikas, profesorius ir Akademijos na rys Ferdinandas Bninetiere. Kaip redaktorius pamažėlį kry po prie katalikybės, taip ir jo redaguojamasis laikraštis, iki galutinai 1895 abudu tapo ka talikais. Prieš Brunetier'ui mirsiant jo pagalbininku ir redakcijos sekretorium tapo universiteto profesorius pasižymėjęs nuo dugniais rimtais mokslingais veikalais p. Girand, geras ka talikas. Nors Bninetiere 'ui mi rus 1907 ni. laikraštis buvo pradėjęs krypuoti, bet vis-gi galutinai pasiliko prie katali kystės. Kitas taip-gi rimtas laikraš tis yra Le Correspondant (Ko respondentas). Jis taip-gi yra katalikams palankus. Gana praplitęs prancūziškas mėnesinis laikraštis yra "La Leeture pour Tous" (Skaity mas Visiems). Jis neužgauna katalikybės nei neužtaria jos. Grynai Tikėjimo Laikraščiai. Rimti vien tik katalikiškos teologijos mokslui pašvęsti Prancūzu laikraščiai išeinan *• v tieji jjo dukart į mėnesį yra La Kevue du Clerge Francais (Prancūzų Dvasiškijos Laik raštis) ir "Les Etudes" (Ty rinėjimai). Juodu abu lygiai gilus, įvairus ir rimti. Pirmą jį leidžia pasaulinė dvasiškija. Jai padeda • mažesniųjų vie nuolinių kongregacijų kunigai. Dėlto tame laikraštije (La Ke vue du Clerge Francais) pa sitaiko straipsnių iš įvairių teologiškų pakraipų. Laikraštį "Les Etudes" lei džia kunigai Jėzuitai, todėl jame yra aiškus ir nuoseklus tos teologijos krypsnys, kuri katalikų teologijoje veda šv. Ig naco mokiniai. Tas krypsnys yra taip gilus ir rimtas, kad jį pripažįsta didelė daugybė ir nejezuitų katalikiškos teolo gijos mokslininkų. Jo nepripažįsta l-r su juo kovoja daugiausiai tėvai Do mininkonai. Jie turi savo pran cūzišką, teologišką laikrašti vadinamą 4'La Eevue Tlio buvo joks "maištininkas", bet tiesioginis Varšavos pa siuntėjas pagrobti Lietuvos sostinę. Bet jie neturi gėdos. Patys melų purvais apžėlę, tad mė gina ir Lietuvius padaryti me lagiais. Kaipo didžiausi mili tarizmo vergai terioja Lietu vos plotus ir tos pačios Lie tuvos veikėjams drįsta prikai šioti melus. Jei kas šiandie neteisybėmis ir melais gyvena, tai Lenkai ir tik Lenkai. Neklysime pasakę, kad Lie tuviai gražiuoju Vilniaus ne atgaus. Lenkai nepildo savo garbės žodžių. Tai negarbinga grobuonių {auta. Su tokia tauta gali susikalbėti tik spė komis.. Tik šitos ,juos gali pa lenkti ir pamokinti. Jie to lau kia. Nes ne vienus Lietuvius, bet visus savo kaimynus jie; provokuoja. jis toasted LUCKY STRIK miste" (Tomistų Laikraštis). To krypsnys yra taip pat nuoseklus, kaip Jėzuitų laik raščio. Tik Revue Thomiste turi mažiau bendradarbių ne gu Les Etudes. Penki Prancūzijos katalikiš ki universitetai turi savo lai kraščių, į kuriuos rašinėja daugiausiai to universiteto profesoriai, iš kurio laikraštis išeina. Tie laikraščiai įvairiai vadinasi. Juose kartais pasitai ko labai svarbių pranešimų a pie profesoriaus mokslinguo sius išradimus. Bet nespecija listams jie retai* buva akyvi. Apskritai sakant rimtesnėse laikrašti jos rūšyse Prancūzų katalikai palaikė jiems pri klausančią vietą. Lengvoje ir greitoje laikraštijoje jie yra padarę gražių daigtų, bet ti kėjimui priešinga laisvama nija daugiau apvaldė Pran cūzų dienrašti ją negu tat tu rėtų buti sulig laisvamanių skaičiaus tautoje. Tas liūdnas dalykas įvyko dėlto, kad katalikai viską da ro atvirai, o laisvamani ja su sitariu tylomis ir varo slaptą diplomatiją. Prancūzų vysku pai katalikiškai spaudai iki šiol duodavo ir dabap- tebe duoda nuoširdų palaiminimą. Laisvamanių spauda gauna piniginės paramos iš nežinomų šaltinių, nors iki kol sustiprė ja. Karo metu toji parama laisvamaniškai laikraštijai ir politikai žymiai sumažėjo, dėl to katalikybė žymiai atsi griebia ir politikoje ir laikraš tijoje. Naujos Srovės. Dabar katalikiškoji Prancū zijos'spauda suprato, kad ir medžiaga šį-tą reiškia dvasios gyvenime.. Nežinomų šaltinių pradedantiems reikalingiems laikraščiams katalikai negali (Pabaiga ant 3 pusi) LIETUVOS PREKYBOS IR PRAMONES BANKAS ir jo skyriai Vilniuj Lkpojuj Panevėžj Klaipėdoj Šiauliuos Marijampolėj Raseinius Virbalyje kogreičiausia išįmoka pinigus pasiųstus per savo iurx u NEWARKE. Kol žemas auksino kuysas, dėk pinigus L. P. P. Bankan. Ten gausi 7% padėjus 2 metams 5% padėjus 1 metams 3% padėjus neapribuotam laikui. Pinigus pasiuntimui priima ir informacijas apie susidėjimą banke duoda Banko agentūros vedėjas , M. NARJAUSKAS 747 Broad Street, ITcvvark, N. J. AMERIKONIŠKA LINIJA Tiesogrinis Patarnavimu * NEW YORK IR HAMBURG Goriausias kdins I.iotaviams ir Itusnms. Didžiausi Modorni&Icl Ulirui MONGOMA MINNKRAHDA (Naujas) MANCHURIA Ikilamlžio 28 Gegužio 21 Birželio 2 (;Srtl Kliasas Tiktai) Treoia Kliusu iš Nnv Yorko i Eitkūnus $139.00 Tremia Kli:;s»i iš N«v Yorko į Liepoją $132.00 Trečios k lianos pasažioriai valgo didžiam diainj; kambaryj, kur tarnai jiem» patarnauja. I'ždaryti kambariai mmiiojanii motorinis Ir vaikam*. Atsišaukite I Kompanijos Ofisą. 14 No. Dearborn St. C'bioturo, arba i I.okalį Agentą. Dr. F.O.Carter Duokit Okulistui Pritai kinti Akinius Jūsų Akims j Akis Ausis t Nosis Gerkle Jusų akis gal reikalauja gy dymo, arba pritaikymo akinių. Kaipo Okulistas galiu duoti jums patarimą. Aukso Filled $4, $5, $6, 7, 58, 59. 510. čysto aukso 56, 57, |8, 59. 510, 511, 512. Apsibuvęs ant State St. per 23 metus. Ištaisau žvairumą. Gyla u vi sokias akių ligas. Išpjaunu ton silus. FRANKLIN 0. CARTER M. D. 120 So. State St. Valandos nuo 9 iki S. Nedčliomis nuo 10 iki 12. Tel. liandolph 2898 A. A. SLAKIS ADVOKATAS Ofisai vidumiestyj ASSOCIATION BliDfl. 19 So. La Sallc St. Valandos: 9 ryto iki 5 po piety Panedėliais iki 8 vakare Nedėliomis ofisas uždarytas GARSINKITĖS 1'DRAUGE.' Nerviškas? Tūkstančiai kentėtojų nuo nemiego negramuHavimu dispepsijos galvos skaudėjimo ir kitų ligų, randa pagelba vartojant Dr. Milės' Nervine Kodėl TU Nepamegini? Ar esi vartojęs Dr. Milės Auti-Pili 11 Pilis? PASIKLAUSK SAVO VAISTININKO Dr. I. E. MAKARAS Lictnvys Gydytojas ir Chirurgas Ofisas 10900 So. Micliigan A ve., Vai. 10 iki 12 ryte; 2 iki 4 po piet, 6:30 iki 8:30 vakare Residcncija: , 10538 Perry A ve. Tcl. Pullman 342 DR. S. NAIKELIS LIETUVIS GYDYTOJAS m OHEBCRCJA8 Ofisas Ir Gyvenimo vieta 8252 South Halsted Street Ant viriau* TJnlvcroal Stata Buk balandos nuo 10 Iki 12 ryte; nuo i Iki 4 po pietų; nuo 7 Iki S rak. Nedėiiomis nuo 19 iki 3. Telafana* Yarda MM Rcs. 1130 Independence BIvcL Telefonas Vou Buren 294 DR. A. A. ROTH, Rusas Gydytojas rl Chirurgas Specijalistas Moteriškų, Vyrišką Valkų ir visų chroniškų ligų VALANDOS: 10—11 ryto 2—3 po pietų, 7—8 \ak. Nedėliomis 10—U d. Ofisas 3354 So. Halsted S t., Ghlcafo Telefonas Drover 9498 Naujas ir Interesingas Pasiulijimas-Dykai Staltiese Dvkai! Niekados Pirmiau Ne I buvo Siūloma Tokios Vertės Dalykai Dykai. Kodėl nepasinaudoti proga dabar kol dar . nevelu. Mes turime tik tai 500 šitu ranka dir btu staltiesių su viso kiomis kvietkomis, kle tlcutėmis, kurias pasių sime jums dykai jeigu jus mums prisiusite užsakymu ant 4 feran ku noveliau kaip 30 dienu nuo dabar. Tiktai pažiūrėk j šias gražias ferankas kurios čia parodytos aut paveikslo,, kurios .j bus tikra pagražinimu ; jusu langu. Jos yra Į vėliausios mados, pa dirbtos taip kad vienos i t ferankos užtenka ant ! vieno lango. WW • Ju artistiški išmezgimai ir garantuotas ranku darbas jqms priduoda išvaizda $15.00 vertės ir niekur kitur negausi už mažiausia kaina, o mes jas siūlome tiktai pa $2.95 už viena, bet jeigu tu užsisakysi del keturiu langu tu sutaupysi $1.00 nes nfes jas tuomet parduosime už $10.80 ir prie tam dar duosime gra Žia ^^nfnlf^-nd'šis sueciialis išpardavimas yra Ūktai del šio mėnesio. Užtai Veik greitai; o niekados nesi gailėkSskS pffim. Tiktai pasiųsk kuponą su 35c. stampomis ant pačto lėšu. Kitus užmokėsi •taip daiktus pristatys jums į namus. UNION SALES CO. I>spt 198 3C-i W. Cllicago Ave. Clūcago, Dl. kuria* |dfd« 35c. del pei-ftinntimo *10.50 a» užmokėjui knin „,>i iŠ S!^5 tU f«H. Aš ux»fenk:'.u keturias k:*.d gaučiau »taltteae DYKA! aplaižysiu daik Vaidiu Adr«wn« Miestas ir Vatstlj:'. sąmataošuma* jums tikm užgai^dinii^ a^' įiifa^