LIETI'VIV KATALIKU DIENRAŠTIS |
"DRAUGAS"
Eina kasdieną išskyrus nedėldicnius.
pre\ i mer atos kaina:
CHICAC.OJ IK l'ŽSIENYJE:
Melams $8.00
Pusei Metų 4.00
SUV. VALST.
Metams $6.00
Pusei Metų 3.00
Prenumerata mokasi iškalno. Lai
kas skaitosi nuo užsirašymo dienos
ne nuo Naujų Metų. Norint permai
nyti atįresą visada reikia prisiųsti ir
senas adresas. Pinigai geriausia sių
sti išperkant krasoje ar exprese "llo
ney Order" arba jdedant pinigus i
registruotą laišką.
"DRAUGAS •' PUBL. C0.
2334 S. Oakley A ve.. Chicago.
Tel. Roosevelt 7791
P. House Apie Musų
Kaimynus.
Karo laikais pulkininkas Į
1 loiisfi* Amerikoje buvo plačiai
žinomas. Jis buvo, taip ta-1
riant, dešinėj i ranka ir patarė- j
jas buvusiam prezidentui AYil
sonui. Jis skaitosi konfidenei
jinis jo atstovas visuose svar
besniuose tarimuose. Jis ben
drai su l>. prezidentu daly va-j
vo ir taikos konferencijoje Pa- j
ryžiuje. Tai buvo neatskiria-j
mas b. prezidento draugas.
Tik taikos konferencijos pa- Į
baigoje atsirado svarbiu kliu-j
c i u suirti tam ju tampriam j
draugingumui. Svarbiuose j
klausimuose susikirto ju nuo-j
monės. Po tos konferencijos i
pulk. ]!ouso sugryžo Amen-j
kon ir staiga pragaišo jo vie
šasis veikimas.
Kuomet nesenai Amerikon
atvyko žinomas Lenkas pija- j
nistas Paderewski, pulk. Hou
se spaudoje atsiliepė apie tą Į
"muziką-diplomatą?? ir a])ie|
Lenkiją.
Pliiladelpliijos laikrašty Pu
blic Ledger tuomet pulk.!
House gražiai nurašė apie
Lenkus ir jų nuveiktus dide
lius darbus.
Pasirodo, kad kaip buv. pre
zidentas, taip pulk. House vra
... . v 1
dideli Lenku šalininkai. \paė
pulk. Ilouse filiai supažindina j
tas su Lenkais. I)ėja, vientik |
iš gerosios pusės. Tu žinių jis!
iš kitur-kur negalėjo semti,!
kai]) tik nuo Prancūzų ir nuo'
paties *iiniziko-diploinato\ Xes
laisva Lenkija ir taikos kon
ferencijos nustatyti jai mbe
žiai, tai didelis idealas, rašo
pulk. Ilouse.
Pulk. ilouse, idealizuodamas
Lenki] dabartį, pamini ir Lie
tuvą. Bet tik tiek, kad Len
kijai esą daug palankumo su
Lietuva padaryti federaciją.
Kaip Prancūzai, taip pulk.
House mėgina kai ką intikin-j
ti, kad kuomet Lenkai ties į
Yaršava sulaikė bolševikų ar
mijas, tai jie, Lenkai, ne tik j
išgelbėjo Europą politikos i
žvilgsniu, bet ir Europos civi
lizaciją.
Patys Lenkai apie save taip j
kalba. Ir todėl pulk. House Į
komplimentas dar daugiau
juos sustiprina ju atliktuose į
"dideliuose*- žygiuose, už ką
jiems turi imti skolinga visa!
Europa.
Pulk. Ilouse rašo:
"Tatai visokie klausimai
ir sunkenybės, su kuriais
Lenkija turi kamuoties, yra
mums patiems nesmagumai.
Ir todėl bus geras daiktas,
jei mes taippat tuo užsiim- ■
sime. Ligšiol atlikome tik į
mažai ir paviršutiniai. Iš ki-'
i
tų viešpatijų tik viena Pran
cūzija uoliai rūpinasi tuja
nauja valstybe. Ji veikia
kaipo patarėja ir bičiuolė.
Nes supranta, kad turi ben
druosius su Lenkija pavo
jus, kurie gali pakilti su
"ateinančiu pavasariu ir
vasara."
Kitoj vietoj sako:
"Lenkija yra tokiame pa
rankiame padėjime, kad ga
lėtų sudaryti federaciją, iš
mažesniųjų valstybių Euro
posRvtuose, kaip tai su Lat
vija ir Lietuva iš vienos pu
sės, gi'RumungVir Čeko-Slo
vakija iš kitos pusės."
Tai-gi. Lietuvai federaci
ja su tokiais žmonėmis, kurie
užgina net Lietuvių tautos ir
pačios Lietuvos gyvavimą. Iš
pradžių Lenkai buvo mėginę
Lietuvą praryti ir suvirškinti.
Tam nepavykus, mėgino iš
Lietuvos pasidaryti paprastą
provinciją. Ant galo siūloma
federatyvė sąjunga. Ar tai
jau Lietuva turi but tokia au
ka, nuo ko Lenkai turėtų tuk
ti, o Prancūzams sveikaton
eiti
Xes pulk. House pabaigoje
sako. jog Prancūzija Lenkijoje
mato budrininkę prieš gali
mus Sovietinės Rusijos žy
gius, kurių net Prancūzai bi
josi.
Gerai Lenkams buvo turint
čia tokius šalininkus, kuomet
tie turėjo sprendžiamojo bal
so daugiau už kitus. Šiandie
kas kita. Jei šiandie nori Len
kai paguodos, togu neskriau
džia kitų, sau svetimų žmo
nių. tegu neužgrobia svetimų
žemių.
Ksame nuomonės, kad jei
pulk. House apie Lenkus ir
jų darbus patirtų tikrąją tie
są ir jąja vaduotus, kitaip at
silieptų apie galimybę federa
cijos su Yaršavos ponais.
Prikaišiojami Melai.
Kuomet Tautu Sąjungos ta
ryba pradėjo rimčiau ir tesi il
gia u atsinešti i Vilniaus klau
sim;!, Lenkui pasijuto įžeisti.
Kas-gi davė, kad tasai klau
simas turėtų l>ut paremiamas
teisybe. Juk Lenkai visas lai
kas neteisingai ir žiauriai el
gėsi su Lietuva. Jie norėjo
tad su neteisybe baigti ir Vil
niaus klausimi).
Ir kuomet jiems nepavyko
tas padaryti, Lenkai iš Vil
niaus išvarė pačią Tautu Są
jungos tarybos militarinę mi
siją. Misija su savo visu ofi
su turėjo* persikelti Kaunan.
Iš Vilniaus parėjo žinių, kad
tenai Lenkai prieš misiją bu
vo pradėję kelti demonstraci
jas. Nes misija asmeniškai tu
rėjo progos pamatyti Lenkų
suktybes, j u žiauru apsiejimą
su Lietuviais.
Xors Lenkai turi stiprias ir
begėdingas akis, vis-gi jie ne
drįzdavo kai-kurių išimtinu
neteisybių atlikti misijos aki
veizdoje. Tad fikcijinėmis de
monstracijomis privertė misi
ją pasišalinti, kad drąsiau
Vilniuje veikti pragaištingus
darbus.
Kuomet misija apleido Vil
nių. Lenkai tuojaus mušė te
legramą Paryžiun, jog prieš
misiją Vilniuje buvo pakilę ne
vieni Lenkai, bet, girdi, ir Lie
tuviai. Girdi Lenkai su Lietu
viais kaltinę misiją, kad ta
septynių mėnesių laikotarpiu
nieko neatlikusi plebiscito rei
kalais]
Misijai išvažiavus, Lenkai
ėmė smarkiau ginkluoties ir
dalinti ginklus savo šalinin
kams. Sutraukta daugiau ka
ruomenės su tikslu nepaduo-j
ti Vilniaus Lietuviams, nors
Katalikiškoji Prancūzų Laikraštija.
(Pabaiga)
Retesnėji Spauda.
Sunku pasakyti, kiek yra
Prancūzijoje savaitiniij laik
raščių. Rinkimų laiku jų skai
čius didėja po rinkimų mažė
ja. Po karo tų laikraščių pasi
darė mažiau, nes daugelis žuvo
del poperos brangumo. Vis-gi
skaitoma apie aštuoniolika
šimtų (1S00) visokių savait
raščių Prancūzijoje. Visi tie
laikraščiai, imant drauge,
spausdina kas savaitę apie 7'
ar S milijonus egzempliorių.
Kai-kurie yra menkos vertės
visais žvilgsniais, kai-kurie y
ra įtekmingi, turtingi, galingi
ir geri.
Jau minėjome, kad daugiau
siai skaitytojų turi katalikiš
kas "Pelerin." Geras ir įtek
mingas yra "Le Figaro Illus
tre' \ Kartais jis užtaria ka
talikystę, bet dažniausiai lai
kosi nuošaliai nuo tikėjimi
nių klausinių. Buvo laikų,
kada tas laikraštis buvo blė
dingas.
Prielankus katalikams yra
du didžiausi ir geriausi paveik
sliniai savaitraščiai "Le* Illus
tratiou" (Paveikliuočius) ir
"Le Monde Illustre (Paveiks
1 i ilgas Pasaulis).
Kiekvienos Prancūzijos vys
kupas leidžia savo oficijalį sa
vaitinį laikraštukai vadinamą
"La Seuiaine Religieuse" (Ti
kėjimo Savaitė), prie to var
do pridedama dar vyskupijos
vardas. Ne visose vyskupijose
tie laikraštėliai buva vienaip
gerai redaguojami, bet juose
telpa daug dokumentu žymin
čių tikėjimini Prancūzijos gy
venimą.
Apskritai sakant Prancūzi
jos savaitraščių žymi dauguma
yra palanki katalikams, arba
katalikiška.
Prancūzijoje, kai}) ir kitose
šalyse daug reikšmės turi mė-'
nesiniai laikraščiai, nes jais
naudojasi užvis labiausiai rim
tesnieji ir mokintesnieji tautos
asmenys. Mėnesiniai laikraš
čiai teikia naujesnių žinių apie
mokslo pinnvneiga tiems, ku
X v O c % ,
rie jau yra baigę, mokslus.
Nors tie laikraščiai turi
mažiausia skaitytojų, bet jie
daugiausiai reiškia tautoje, nes
labiausiai pakreipia jos švie
suolius.
Katalikai turi puikų ilius
truotą mėnesinį laikraštį, va
dinamą "Le Mois Illustre"
(Mėnuo su Paveikslais). Tas
laikraštis yra neapsakomai pi
gus, nes labai daug turi skai
tytoju. Jis spaudžiamas ant la
bai gražios žvilgančios pope
ros. Apysakas j jį rašo arba
Prancūzų Akademijos nariai,
Tautų Sąjungos taryba paga
liau lieptų jiems jį sugrąžinti
Lietuvai.
Tas ir kiti Lenkų neteisin
gi- darbai aną dieną buvo pa
žymimi iš Kaimo depešoje.
Depeša buvo padėta ir ang
liškoje spaudoje. Tą depešą at- į
kartojo Cliicagos Lenkų laik-,
rašeiai ir pareiškė, kad tai e- į
santi iš Kauno skleidžiama!
melagystė. Girdi, tuos melus I
. . 1
galinti patvirtinti ir Tautų Są-!
jungos militarinė misija. ,
Lenkai iškraustė iš Vilniaus
misiją ir šiandie jie tą misiją
šaukiasi į liudininkus!
Lenkai visais laikais, ilgais
metais skleidė visokius prasi
manymus ir melus apie Lietu
vą ir Lietuvius. Tik viena jų
žinoma Zeligowskio afera, ro
dos, juos sugėdintų, kuomet
pasaulis patyrė, kad tasai Lie
tuvos dvarponių pakalikas ne
kaip Renė Bazin, arba rašti
ninkai užsipelnantieji teisę
tais nariais tapti. Mokslo
pirmyneigos straipsnius rašo
parinktieji specijalistai.
Rimčiausias Prancūzijos lai
kraštis yra La Revue des
Deux Mondes (Dviejų Pasau
lių Peržvalga). Jis išeina du
kart į mėnesį. Iki 1895 m.
tas Prancūzijos rimtų protų
pakreipėjas buvo priešingas
katalikijai, arba nors sveti
mas. Jo redaktorium buvo di
džiausias paskutinių laikų
Prancūzų literatūros kritikas,
profesorius ir Akademijos na
rys Ferdinandas Bninetiere.
Kaip redaktorius pamažėlį kry
po prie katalikybės, taip ir jo
redaguojamasis laikraštis, iki
galutinai 1895 abudu tapo ka
talikais.
Prieš Brunetier'ui mirsiant
jo pagalbininku ir redakcijos
sekretorium tapo universiteto
profesorius pasižymėjęs nuo
dugniais rimtais mokslingais
veikalais p. Girand, geras ka
talikas. Nors Bninetiere 'ui mi
rus 1907 ni. laikraštis buvo
pradėjęs krypuoti, bet vis-gi
galutinai pasiliko prie katali
kystės.
Kitas taip-gi rimtas laikraš
tis yra Le Correspondant (Ko
respondentas). Jis taip-gi yra
katalikams palankus.
Gana praplitęs prancūziškas
mėnesinis laikraštis yra "La
Leeture pour Tous" (Skaity
mas Visiems). Jis neužgauna
katalikybės nei neužtaria jos.
Grynai Tikėjimo Laikraščiai.
Rimti vien tik katalikiškos
teologijos mokslui pašvęsti
Prancūzu laikraščiai išeinan
*• v
tieji jjo dukart į mėnesį yra
La Kevue du Clerge Francais
(Prancūzų Dvasiškijos Laik
raštis) ir "Les Etudes" (Ty
rinėjimai). Juodu abu lygiai
gilus, įvairus ir rimti. Pirmą
jį leidžia pasaulinė dvasiškija.
Jai padeda • mažesniųjų vie
nuolinių kongregacijų kunigai.
Dėlto tame laikraštije (La Ke
vue du Clerge Francais) pa
sitaiko straipsnių iš įvairių
teologiškų pakraipų.
Laikraštį "Les Etudes" lei
džia kunigai Jėzuitai, todėl
jame yra aiškus ir nuoseklus
tos teologijos krypsnys, kuri
katalikų teologijoje veda šv. Ig
naco mokiniai. Tas krypsnys
yra taip gilus ir rimtas, kad
jį pripažįsta didelė daugybė
ir nejezuitų katalikiškos teolo
gijos mokslininkų.
Jo nepripažįsta l-r su juo
kovoja daugiausiai tėvai Do
mininkonai. Jie turi savo pran
cūzišką, teologišką laikrašti
vadinamą 4'La Eevue Tlio
buvo joks "maištininkas",
bet tiesioginis Varšavos pa
siuntėjas pagrobti Lietuvos
sostinę.
Bet jie neturi gėdos. Patys
melų purvais apžėlę, tad mė
gina ir Lietuvius padaryti me
lagiais. Kaipo didžiausi mili
tarizmo vergai terioja Lietu
vos plotus ir tos pačios Lie
tuvos veikėjams drįsta prikai
šioti melus.
Jei kas šiandie neteisybėmis
ir melais gyvena, tai Lenkai
ir tik Lenkai.
Neklysime pasakę, kad Lie
tuviai gražiuoju Vilniaus ne
atgaus. Lenkai nepildo savo
garbės žodžių. Tai negarbinga
grobuonių {auta. Su tokia
tauta gali susikalbėti tik spė
komis.. Tik šitos ,juos gali pa
lenkti ir pamokinti. Jie to lau
kia. Nes ne vienus Lietuvius,
bet visus savo kaimynus jie;
provokuoja.
jis
toasted
LUCKY
STRIK
miste" (Tomistų Laikraštis).
To krypsnys yra taip pat
nuoseklus, kaip Jėzuitų laik
raščio. Tik Revue Thomiste
turi mažiau bendradarbių ne
gu Les Etudes.
Penki Prancūzijos katalikiš
ki universitetai turi savo lai
kraščių, į kuriuos rašinėja
daugiausiai to universiteto
profesoriai, iš kurio laikraštis
išeina. Tie laikraščiai įvairiai
vadinasi. Juose kartais pasitai
ko labai svarbių pranešimų a
pie profesoriaus mokslinguo
sius išradimus. Bet nespecija
listams jie retai* buva akyvi.
Apskritai sakant rimtesnėse
laikrašti jos rūšyse Prancūzų
katalikai palaikė jiems pri
klausančią vietą. Lengvoje ir
greitoje laikraštijoje jie yra
padarę gražių daigtų, bet ti
kėjimui priešinga laisvama
nija daugiau apvaldė Pran
cūzų dienrašti ją negu tat tu
rėtų buti sulig laisvamanių
skaičiaus tautoje.
Tas liūdnas dalykas įvyko
dėlto, kad katalikai viską da
ro atvirai, o laisvamani ja su
sitariu tylomis ir varo slaptą
diplomatiją. Prancūzų vysku
pai katalikiškai spaudai iki
šiol duodavo ir dabap- tebe
duoda nuoširdų palaiminimą.
Laisvamanių spauda gauna
piniginės paramos iš nežinomų
šaltinių, nors iki kol sustiprė
ja. Karo metu toji parama
laisvamaniškai laikraštijai ir
politikai žymiai sumažėjo, dėl
to katalikybė žymiai atsi
griebia ir politikoje ir laikraš
tijoje.
Naujos Srovės.
Dabar katalikiškoji Prancū
zijos'spauda suprato, kad ir
medžiaga šį-tą reiškia dvasios
gyvenime.. Nežinomų šaltinių
pradedantiems reikalingiems
laikraščiams katalikai negali
(Pabaiga ant 3 pusi)
LIETUVOS PREKYBOS IR PRAMONES
BANKAS
ir jo skyriai
Vilniuj
Lkpojuj
Panevėžj
Klaipėdoj
Šiauliuos
Marijampolėj
Raseinius
Virbalyje
kogreičiausia išįmoka pinigus pasiųstus per savo iurx u
NEWARKE. Kol žemas auksino kuysas, dėk pinigus L. P. P.
Bankan. Ten gausi
7% padėjus 2 metams
5% padėjus 1 metams
3% padėjus neapribuotam laikui.
Pinigus pasiuntimui priima ir informacijas apie susidėjimą
banke duoda Banko agentūros vedėjas ,
M. NARJAUSKAS
747 Broad Street, ITcvvark, N. J.
AMERIKONIŠKA LINIJA
Tiesogrinis Patarnavimu *
NEW YORK IR HAMBURG
Goriausias kdins I.iotaviams ir Itusnms.
Didžiausi Modorni&Icl Ulirui
MONGOMA MINNKRAHDA (Naujas) MANCHURIA
Ikilamlžio 28 Gegužio 21 Birželio 2
(;Srtl Kliasas Tiktai)
Treoia Kliusu iš Nnv Yorko i Eitkūnus $139.00
Tremia Kli:;s»i iš N«v Yorko į Liepoją $132.00
Trečios k lianos pasažioriai valgo didžiam diainj; kambaryj, kur tarnai jiem»
patarnauja. I'ždaryti kambariai mmiiojanii motorinis Ir vaikam*. Atsišaukite
I Kompanijos Ofisą. 14 No. Dearborn St. C'bioturo, arba i I.okalį Agentą.
Dr. F.O.Carter
Duokit Okulistui Pritai
kinti Akinius Jūsų Akims j
Akis
Ausis
t
Nosis
Gerkle
Jusų akis gal reikalauja gy
dymo, arba pritaikymo akinių.
Kaipo Okulistas galiu duoti
jums patarimą.
Aukso Filled $4, $5, $6, 7,
58, 59. 510.
čysto aukso 56, 57, |8, 59.
510, 511, 512.
Apsibuvęs ant State St. per
23 metus.
Ištaisau žvairumą. Gyla u vi
sokias akių ligas. Išpjaunu ton
silus.
FRANKLIN 0. CARTER
M. D.
120 So. State St.
Valandos nuo 9 iki S.
Nedčliomis nuo 10 iki 12.
Tel. liandolph 2898
A. A. SLAKIS
ADVOKATAS
Ofisai vidumiestyj
ASSOCIATION BliDfl.
19 So. La Sallc St.
Valandos: 9 ryto iki 5 po piety
Panedėliais iki 8 vakare
Nedėliomis ofisas uždarytas
GARSINKITĖS 1'DRAUGE.'
Nerviškas?
Tūkstančiai kentėtojų nuo
nemiego
negramuHavimu
dispepsijos
galvos skaudėjimo ir kitų ligų,
randa pagelba vartojant
Dr. Milės' Nervine
Kodėl TU Nepamegini?
Ar esi vartojęs Dr. Milės
Auti-Pili 11 Pilis?
PASIKLAUSK SAVO VAISTININKO
Dr. I. E. MAKARAS
Lictnvys Gydytojas ir Chirurgas
Ofisas 10900 So. Micliigan A ve.,
Vai. 10 iki 12 ryte; 2 iki 4 po
piet, 6:30 iki 8:30 vakare
Residcncija: , 10538 Perry A ve.
Tcl. Pullman 342
DR. S. NAIKELIS
LIETUVIS
GYDYTOJAS m OHEBCRCJA8
Ofisas Ir Gyvenimo vieta
8252 South Halsted Street
Ant viriau* TJnlvcroal Stata Buk
balandos nuo 10 Iki 12 ryte; nuo
i Iki 4 po pietų; nuo 7 Iki S rak.
Nedėiiomis nuo 19 iki 3.
Telafana* Yarda MM
Rcs. 1130 Independence BIvcL
Telefonas Vou Buren 294
DR. A. A. ROTH,
Rusas Gydytojas rl Chirurgas
Specijalistas Moteriškų, Vyrišką
Valkų ir visų chroniškų ligų
VALANDOS: 10—11 ryto 2—3 po
pietų, 7—8 \ak. Nedėliomis 10—U d.
Ofisas 3354 So. Halsted S t., Ghlcafo
Telefonas Drover 9498
Naujas ir Interesingas Pasiulijimas-Dykai Staltiese Dvkai!
Niekados Pirmiau Ne
I buvo Siūloma Tokios
Vertės Dalykai Dykai.
Kodėl nepasinaudoti
proga dabar kol dar
. nevelu. Mes turime tik
tai 500 šitu ranka dir
btu staltiesių su viso
kiomis kvietkomis, kle
tlcutėmis, kurias pasių
sime jums dykai jeigu
jus mums prisiusite
užsakymu ant 4 feran
ku noveliau kaip 30
dienu nuo dabar.
Tiktai pažiūrėk j
šias gražias ferankas
kurios čia parodytos
aut paveikslo,, kurios .j
bus tikra pagražinimu ;
jusu langu. Jos yra Į
vėliausios mados, pa
dirbtos taip kad vienos i
t ferankos užtenka ant
! vieno lango.
WW
• Ju artistiški išmezgimai ir garantuotas ranku darbas jqms priduoda
išvaizda $15.00 vertės ir niekur kitur negausi už mažiausia kaina, o
mes jas siūlome tiktai pa $2.95 už viena, bet jeigu tu užsisakysi del
keturiu langu tu sutaupysi $1.00 nes nfes jas tuomet parduosime už $10.80 ir prie tam dar duosime gra
Žia ^^nfnlf^-nd'šis sueciialis išpardavimas yra Ūktai del šio mėnesio. Užtai Veik greitai; o niekados nesi
gailėkSskS pffim. Tiktai pasiųsk kuponą su 35c. stampomis ant pačto lėšu. Kitus užmokėsi
•taip daiktus pristatys jums į namus.
UNION SALES CO.
I>spt 198
3C-i W. Cllicago Ave.
Clūcago, Dl.
kuria* |dfd« 35c. del pei-ftinntimo *10.50 a» užmokėjui knin „,>i iŠ S!^5 tU
f«H. Aš ux»fenk:'.u keturias k:*.d gaučiau »taltteae DYKA! aplaižysiu daik
Vaidiu
Adr«wn«
Miestas ir Vatstlj:'.
sąmataošuma* jums tikm užgai^dinii^ a^' įiifa^