Newspaper Page Text
LIETUVIU KATALIKŲ DIENRAŠTIS "DRAUGAS" Eina kasdienę išskyrus ncdėldienius. PRENUMERATOS KAINA: CUICAGOJ IR UŽSIENYJE: Metams $8.00 Pusei Metų 4.00 81T. VALST. Metams $6.00 Pusei Metų 3.00 Prenumerata mokasi iškalno. Lai kas skaitosi nuo užsirašymo dienos ne nuo Naujų Metų. Norint permai nyti adresą, visada reikia prisiųsti ir senas adresas. Pinigai geriausia sių sti išperkant krasoje ar exprese "ilo ney Order" arba įdedant pinigus J registruotu laišką. "DRAUGAS" PUBL. C0. 2334 S. Oakley A ve., Chicago. Tel. Roosevelt 7791 Kapitalo Aukos. Amerikoje vargiai rastum nelaimingesnes kapitalo au kas, kaip darbininkus, dir bančius Suvienytųjų Valstijų Plieno Bendrovės (l'nited States Steel Corporation) dirb tuvėse. Kaip seniau, taip karo metu ir šiandie darbininkai dirba po dvyliką, valandų die noje. Ir jų dauguma skursta. Darbas sunkus, pavojingas ir pigiai apmokamas. Karo metu bendrovė nenoro mis padidino darbininkams už mokėsiu. 'Šiandie ji paskelbė, - kad tą užmokėsiu ir vėl ma žinanti. Girdi, reikią grąžinti —- normalius laikus. Kad darbininkai toje ben drovėje velka tokią baudžiavą, iž dalies jie patys kaltu Kelinti metai Amerikos Darbo Fede racija darbuojasi juos suorga nizuoti. Tik maža dalis sutiko įstoti organizacijom Kiti visi be niekur nieko velka jungą. Neorganizuoti darbininkai negali pagerinti savo gyveni - - nio ir buvio. Tas jiems kuo aiškiausia sakoma. Bet ne visi to klauso. Tuotarpu butų didis laikas darbininkams susiprasti. Čia minimos bendrovės vy riausiąja galva yra kapitalis tas (iary. Jis tos bendrovės įs teigėjas. Tai baisus darbinin kams autokratas. Bi>t dar bai sesnis darbininkų organizacijų priešas. ►jįs pais mažai uin suprau nio apie darbininkų vargu?. Tad juos ir spaudžia be pasi gailėjimo. Suvienytųjų Valstijų Plieno Bendrovė įsteigta pirm 20 me tų. Bendrovę šiandie sudaro daugybė atskirų geležies ir plieno kompanijų. Tuo laikotarpiu bendrovė savo akcijonieriams yra išmo kėjusi daugiau milijardo do lierių dividendų. Xejudomoji bendrovės nuo savybė apkainuojama dau giau pusantro milijardo dol. Operacijinis kapitalas siekir. suvirs dviejų milijardų dol. Karo metu bendrovės dirb - tuvėse dirbo arti 300.000 dar bininkų. Perniai apie 250,000. Šįmet dirba apie 170,000 dar bininkų. Ir štai ta turtingiausia visa me pasauly bendrovė taip bjauriai išnaudoja tuos, kurie jai sukrovė turtus. Negarbingas Pro gresas. Amerika visais žvilgsniais myli pirmenybe. Ji yra žinoma ir pragarsėjusi savo techniki ne kultura. Amerika garsi savo išradi linais. Čia visa labai sumanin gai taikinama praktikom Čia galima rasti gražaus stiliaus puikiai papuoštų rūmų, visuo menės įstaigų. Švietimas taip praplitęs, kad jo spinduliai ga li lengvai pasiekti ir vargin-j giausiojo žmogaus grintelę. Tai ištikrųjų kultūringa ša- ] lis. Nerasi čia tokių namų, ku rių gyventojai nevartotų čia visur leidžiamų ir skleidžiamų laikraščių ir kitokių raštu. Dėja, Suv. Valstijos užima pirmąją pasauly vietų ne vien teigiamais — gerais reiškiniais, bet ir neigiamoje — blogoje srityje ji turi pirmenybę. Ir ši tuo atžvilgiu nei vienai kitai šaliai nenori užsileisti. Čia gyvuoja nepaprasta di džiapelnių (profiterininkų) si stema. Didžiapelniai smaugia dešimtis milijonų gyventojų. Ir juokiasi jie iš pastangų vy riausybės, norinčios juos pat varkyti. Čia darbuojasi nesuskaitomi būriai visokios rūšies sukčių ir išnaudotojų. Jie turi nuosa vas organizacijas. Su jais nuo lat kovoja legijonai vyriausy bės valdininkų ir agentų. Bet ta kova — tai kova su vėjinio malimo sparnais. Amerika šiandie stovi pir moje vietoje ir moterystės ry šių ardyme. Dar nesenai iš siskyrimais porose buvo gar įsinga nekrikščioniška.!aponija. j Ameriką ją vis-gi pralenkė. Šiandie nė vienoje vieš patijoj nerastum tokios dau gybės persiskyrimų porose, kaip Amerikoje. Pastarasis tad apsireiškimas ir yra negarbingiausias Su v. | Valstijų progresas. Čia kai-kur galima 14 ar 13 j metų (kai-kuriose valstijose! j dar jaunesniai) išeiti už vyro. ; Bet taippat galima jai tuo v • • jaus i r moterystę sulaužyti u" Uusituokti sn kitu. Tai palen Įgvina patys teismai. Įstatymai įleidžia jaunai mergelei tekėti,j : teismai, laužydami moterystę, įsako, jog per jauna tekėjusi. Xesenai viename mieste (var-j dą praleidžiame) vedęs karei- , vis gryžo namo iš tarnybos. Savo jauną pačią rado tekėju sią už kito. Jam gryžus jo j pati tą kitą pametė ir su su-j I gryžusiu vėl susituokė. Toji visa procedūra atlikta su teis Į mų pagelba. Taip čia yra tmlel, kai i po ras moterystės ryšiu gali su rišti 1ū koks taikos teisėjau! bi koks valdininkas. Antai, j Minnesota valstijoje sugalvo tas Įstatymui projektas, rdant porai civilius šliubus galėtu duoti bi koks žemesnis bankos valdininkas arba notaras. Tuo negarbinguoju šalies progresu čia plačiai naudojasi ir mušu socijalistai su laisva maniais. Visuomenėje girdisi vis dau giau nepasitenkinimo šios ša lies moterystės įstatymais. Nes jie didžiai parankus tik avan turistėms moterims, kurios del pinigų mainininkauja vy rais ir byluojasi teismuose del tūkstančių ir milijonų. P ra vilties, jog su laiku čia būtinai turės but padarytas ga las šiam negarbingam progre sui. Pirmutinė sūrio dirbtuvė Suv. Valstijose buvo įsteigta 1S31 m. mieste Rome, N. Y. Suv. Valstijose yra 126 tek nikinių kolegijų. Ispanija, sakoma, turi apie ketvirtadalį milijono elgetų. Prancūzija turi virš 300 my liu kanalų ir kanalizuotų upių. Lietuvos Rūpesniai ir Vargai. Sekant Lietuvių laikraščius pastebima, kad pastarų dienų Lietuvos visuomenės akys nu kreiptos i Briuselio konferen ciją,iš jos žinoma nieko gero,po to kg. yra Lenkai pareiškę ir p. Hyinansas savo • paskuti niose notose nesitikima, vis tik manoma lenkai turėsią konferencijoj atskleisti save kortas ir' parodyti pasauliui, kas jie ir ko nori. Upas visuo menės yra kiek neramus del gandų esamų visuomenėje apie Lenkų norus išprovokuot Lie tuvius kovon ir tuo budu turė ti įimto pamato Antantės aky se pertraukti derybas su Lie tuviais ir kartu gauti laisvės pašeimininkauti Lietuvoj savo nuožiūra, ko jie jau senai nori. !Su Latviais sienas nusta čius, o jei pavyktų tai pada ryti ir su nenuoramais Len kais, tai Lietuvos gyvenimas rodosi pradėtų visai normalia vaga eiti, to rodos visi nori ir tai butų ytin svarbu mums, kurie turime dar tiek karo padarytų žalų atitaisyti. Vidaus Reikalų Ministerijos įsakymu jau paskirti rinkimai i miestų ir valsčių savi valdybes 12 ir 13 d. Žmonės pamokinti praėjusio lai ko savyvaldybių veikimu ir jojo reikšme ūkinin kų gyvenimui bei gerovei, šį kartą jau taip nuošaliai nebe silaikys ir eis patys rinktis sau tinkamų Į valsčiaus komi tetus atstovų ir tuo budu iš vengs neprašytų "globėjų", ku riems kaip jie -kad parodė ne rinkikų ūkis bei jųjų gerovė rūpėjo, tik savi reikalai bei nauda, ^ Steigiamasis Seimas pradėjo svarstyti visų eilę pamatinių ; Valstybės įstatymų. Šiomis dienomis baigė pirmuoju skai tymu svarstyti pradedamųjų mokyklų įstatymų.. Daug gin čų sukėlė tikybos mokinimas mokykloj. Kaip ir reikėjo tikė tis įvairus socijalistai, vardan "žmonių gerovės", dėjo visas pastangas, kad tikybą išme tus iš mokyklos ir įsikarščia vę kai kurie atvirai pasisakę esą religijos priešai. Tai jau senai mums buvo žinoma ir tik gaila to laiko, kurs jų bu vo suvartotas, kad priparo džius teisybę! Visuomenės gyvenimas lyg apmiręs, nes rytojus vis dar neaiškus ir kiekvieną inicija tvva užmuša tas netikrumas. v t Vis tik justi, kad visiems ši toks gyvenimas be inicijaty vos yra nusibodęs ir kad nori ma kas tai pradėti. Tai ženk las, kad laikas jau pradėti j kulturos darbas: jo visi jau iš troškę, grovimo darbas jau nu sibodo. Laimingai Briuselio I | koniVreneijai savo užduotį pa jdarius butų galima rimtai im Įtis to darbo, drąsiai į akis žiūrint rytojaus dienai. A. K. Kaunas, 18 Bal. 1921. GRĮŽTANTIEMS LIETUVON. Ar pasai-pasportai reikalingi? Daug- laišku tenka gauti nuo gerb. "Draugo'? skaitytojų no rinčiu grįžti tėvynėn, kur klausiama ar reikalingi išva žiuojant iš Amerikos pasai — pasportai. Neturėdami užtek tinai laiko atsakyti kiekvie nam atskirai, šiuomi atsakome. Amerikos laikraščiai, o taip pat ir Lietuvių Amerikoje eina laikraščiai., paskelbė naująSuv. Valstijų įstatymu, kuriuomi naikinama karo metu buvusio ji tvarka — vizuoti pasus, tai yra gauti ypatingi) pažymėji mą, kad tam ar kitam leidžia ma išvažiuoti Europon. šiandien Amerika pasu ne vizuoja, bet pasai vis tik rei kalingi. Važiuojant iš Ameri-j kos nereikia už vizą mokėti $10, teciaus norint įvažiuoti Lietuvon reikia gauti vizos pas visus Konsulus per kurių že mes važiuojama. Pavyzdin kas j plaukia linija Amerika, Ang j lija, Prancūzija, privalo gauti J vizą nuo Anglijos, Prancūzijos, Konsulo; gi kadangi iš Pran elizijos važiuos per Belgiją, ar Šveicariją, o be to per Vokie tiją, turi gauti vizas ir nuo BeJgij ar Šveicarų, o tai pat ir nuo Vokiečių Konsulu. Jeigu kas važiuoja linija Amerika — llolandija, tuomet turi gauti HolamUj, Vokiečių vi zas, ir panašiai. lleiškia tik Amerikos viza nereikalinga, bet kadangi kitos vizos deda mos ant pasų, Amerikos pasas. Imtinai reikalingas. Tiesa, turint vizą pirmos ša lies, į kurią įvažiuoja, galima gauti joje kitų pravažiuoja mų kraštų vizas, bet geriau siai čia visas reikalingas vizas įsigyti, nes tuomet nereikia sutrukti kelionėje, galima iš vengti bereikalingų pragyveni mo išlaidų. Važiuojant Lietuvon, žinoma būtinai reikia gauti Lietuvos Atstovybės viza, nes be jos ne į važiuosi Lietuvon.. Seni aus važiuojant per Vo kietiją Lietuvon reikalinga bu vo Lenkų viza norint perva žiuoti taip vadinamą "kori dorių'\ Dabar Lenkų viza ne reikalinga.' Jaksas. Tremtiniai — Vargo Žmonės. (Tąsa.) Tad nešvaru, oras bjauriausias. Gera dar, kad stotyse spėji at sinešti karšto vandens (Kipia tok-rusiškai vadinamas), ku rio dar nuo kareivių atliko;, ge ra, kad gauni nusipirkt pus svarį duonos... O jau apie pa prastą "buizą"nė kalbos negal but. Kur tu čia gansi? Kas duos? Nebent Dievas iš dan gaus mannos atsiųstų. Todėl žmonės pradėjo viduriais sirgt, ypač vaikai, dar vagonuos te bebūnant... Jau laimei ištraukęs visus šonkaulius, pavelijo išlipti iš vagonų... liepė eit i barakus... Nudžiugo mūsų tremtiniai (kitaip jų ir vadinti • negali ma, nes jie patys nebėgo, bet juos išvežė prievarta--ištrėinė), I gavę jau atsidust ne vagono, j bet grynuoju lauko oru... Bet j vėl nelaimė... Xėr vietos ge resnės už barakus. Barakai — j kad šalti, dar tiek to butų, bet r-ia prąsirgo nevienas kareivis visokiomis ligomis, jie ir neiš valyti. Tremtiniams bus geri, --nes geresnių nėr.. Taip myli savo svečius... Čia prasidėjo gyvų laidojimai... Tėvas dal ijai neteko savo pačios, vaike-1 lių... Žinau tokių atsitikimų į daug, kad iš visos šeimynos! likdavo viens, du — žmonės.: Pavyzdžiui liko 7 metų! mergaitė, kurios motina, bro-j liai, sesers išmirę čia jau ba-j nikuose. Laimė, dar močiutė j liko jai -vienintelė paguoda. LIETUVOS ATSTOVYBES AMERIKOJE PRANE ŠIMAS, LIETUVIŲ IR LENKŲ DE RYBOMS PRASIDĖJUS. Amerikos Lietuviai vienu bent žvilgsniu gali pilnai pasi tikėti deryboms, prasidėju sioms Briusely tarp Lietuvių ir Lenkų, būtent musų delega cijos sąstatu. Musų valdžia y ra pasiuntusi j tas derybas de legaciją po Ern. Galvanauskio vadovybe. Jon įeina jau pa sižymėjusieji musų diploma tai, dalyvavę įvairiose derybo se T. Norus ir P. Klimas, du buvusieji priemierai M.Šleževi čius ir Ern. Galvanauskas, to liau atstovas Prancūzijoj Mi losz, kun. Jurgutis ir be to bu vęs generalio štabo viršinin ku svarbiausiais laikais pulk. Klesčinski ir ''Eltos" Tele gramų Agentūros direktorius d-ras Eretas. Nerandamas yra tik prof. Voldemaras, kursai plačioj Amerikiečių spaudoj labiausiai yra pragarsėjęs. Gal but jo pasiuntimui yra kiek pakenkęs savo rašiniais iš Pa ryžiaus tūlas "Lietuvos" ko respondentas Mucius Scevoia, kursai yra prašęs keletą strai 4/ JL c c psnių, kurie bent savo pamo kinančiu tonu visai panašus į raštus p. Rene Vinci, kursai yra ras į nėjęs Amerikos "Drau gui". Tečiau reikia spėti, jog buvo ir kitos svarbesnės prie žastys, o gal ir patsai prof. Voldemaras netiko važiuoti. Jeigu sulyginti musų delega ciją su Lenkų, kurioj yra tik keturi, iš kurių tik vieno Asz kenazv vardas tėra žinomas,tai musų pergalė yra aiški, ypač kad patsai Aszkenazy nėra dar Briuselin atvykęs ir yra tebelaukiamas. Visa padėtis taip susideda, jog kokių nors didesnių rezultatų sunku lauk ti. Aiškiai matoma, jog Lenkai norėtų kaip nors nuo šių de rybų išsisukti. Kaip tyčia ir pačių derybų antrasis posėdis tapo atidėtas į Balandžio pa baigą. Taip juk nedaroma, kuomet suvažiuoja skaitlingos delegacijos. Su lyg pačios derybų esmės, tai padarytas pirmame posė dyje geri). Ern. Galvanauskio pareiškimas, kad Lenkai pri valo pirmiausia pildyti Su valkų sutartį delei užlaikymo tarp Lenkijos ir Lietuvos de markacijos linijos Varėna-Bas tunai-Molodečno, buvo labai geru žingsniu. Sulig tos sutar ties, Lenkai yra griežtai pasi žadėję neiti toliau tos linijos j Lietuvos Rytus iki nebus ga lutinai išspręsti tarp Lietuvių ir Lenkų visi ginčai. N epai Atminkim, kad šios mergaitės tėvas, kaip ir daugelio kitų šeimynų ir vaikų — buvo ant fronto, karuomenėje. Praretinus tremtinių skaičių šiuo budu, patalpino juos į ki tus barakus... Kurie, tad, to li aus važiavo, daugiaus ir var go pamatė, kurio aš nepajieg siu išpasakoti raštu, daug ge- i riaus jums apsakys patys žmo- 1 nės, kurie išliko. Paklausite manęs, kas to-! liaus su jais buvo f Ar nepa dėjo, nepagelbėjo jiems niekas f Kaip kiti išliko, kad galėjo dar namon parvažiuoti? Kaip pasisekė namon parkeliauti!— Pirmiausia apie jųjų vargus prieš išvažiuojant. Bet tat kai- , bėsiu apie pabėgėlius, kurie su silygino su tikrais tremtiniais, netekę pinigų, bei apie tikruo sius tremtinius. ; Mano akys. į daugiausia atkreiptos į tuos A] 44 DRAUGO" KNYGYNE i Galima gauti iios | MALDAKNYGES [ E Ramybė Jums (brangios odos paauks.) $3.50 E 5 Ramybė Jums (kailio apdar.) .. 2.50 E | Ramybė Jums (audeklo apd.) .... 2.00 | E Šios maldaknygės formatas yra 5Vix3%. Puslapių turi 958, bet ne E stora, nos spausdinta ant plonos popieros. Joje yra jvairių įvairiau- E E sių maldų. • • • • Aniolas Sargas — juodas apd $1.25 E | Aniolas Sargas — juodais mitikšt. apd 1.75 | E Aniolas Sargas — juodais apd 1.50 | E Dangaus žvaigždutė — juod. minkš. apd 1.75 E E Dangaus žvaigždudė — baltas celluloid apd. su paveikslėliu ant af)d 1.75 | E Dangaus žvaigždutė — balto kailelio apd 1.50 E E Dangaus žvaigždutė — juodo audek. apd 1.00 | | Dangaus žvaigždutė — juodais apd. su užsegimu 1.50 = E Aniolėlis — juodais apdarais 1:50 | E Aniolėlis — juodais apdarais 0.75 E E šios maldaknygės yra nedidelės. Turi beveik po 300 puslapių. S E Spauda aiSki. 1 Mažas Naujas Aukso Altorius gražiais apdarais $2.00 E E Pulkim ant kelių 2.50 jjj | Pulkim ant kelių 2.00 | | Pulkim ant kelių 1.85 = | Pulkim ant kelių 1.50 | E ši maldaknygė yra Siek tiek didesnė už pirmesnes. Jos kalnų S E įvairumas priguli nuo apdarų. | Maldų Knygelė 75c. s | Maldų Knygelė 50c. | Užsisakydami adresuokite: "DRAUGO" KNYGYNAS | 2334 So. Oakley Ave. Chicago, 111. E niiiiiiiHiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiimiiiimiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifn sant šios sutarties, jie yra nu ėję su savo Zeligowskiu į Vil nių ir apėmę visus Lietuvos Rytus. Tai-gi pirmas žodis "proszę panams" — išeikite už tos linijos. Mes nežinome, ar taip yra pareiškęs gerb, Galvanauskas, bet sulig esmės tai tas pareiskimas turėjo tą prasme. Jeigu visa delegacija ir nieko kito neatsiektų, tai butų gana šio vieno pareiški mo ir musų delegacijos kelio nė butų pilnai pateisinta. Toliau buvo daromi du po sėdžiai Balandžio 22 ir 2-i die ną Lietuvių Delegacijos su pirmininku Hymansu. Supran tama, jog apie ką buvo tarp savęs kalbėta, pilnų žinių buti negali, bet čion galima išsivaiz dinti, kad bent du klausimu turėjo buti paliesti. Pirmiau sia paties \ įlniaus klausimas, kaipo musų sostinės. Lietuviai yra paskelbę savo nepriklau somybės aktą, aiškiai jame pa brėždami, jog tos naujos -vals tybės sostinė tur but Vilnius. Tą pat į yra pareiškęs pirmame posėdyje ir Steig. Seimas. Nuo to akto didžiai sunku nueiti. Ir Vokietija ir Rusija ir daug kitų valstybių, kurios yra pri pažinusios mumis ar tai de jure j ar dc facto, turėjo skaitytis su tuo pareiškimu, su tokiu Lie tuvių tautos noru, nes jeigu vietoj Vilniaus Lietuviai bu tų apsirinkę savo sostinės vie tą, na, kad ir tokiuose Ra (Pabaiga ant 3 pusl.)^ ^ tremtinius, kurie negalėjo net sau duonos užsidirbti. Pirmoje vietoje skaitau tas vargo naš les, kurių vyrai paimti karuo tnenėn, arba likę tėviškėje. Kas ir į joms darytina, kad aprūpi-, ims save, vaikučius? — Reik iarbo ieškoti, palikus namie saikučius sau vienus. Moterims y[ darbo tinkamo, kaip ir ty 'ia, nebūdavo, kai kur net'dar sų ravėt neduodavo. Gera jei ;arėjo sūnų — dukterį, kokios 13—15 metų, jį siųsdavo į deg ;ukų ar kitą kokį fabriką, dirb-J i, vis vien ar tai dieną jam špuldavo, ar naktį. (Daugiau bus.) Einant traukiniui 60 mylių \] /alandą, tik septyni oliką die ių imtų apibėgti aplink žemę. 1920 m. ŠuvvValstijose pa gaminta • 100,000,000 bačkų < jortlandinio cemento. • OR. A. L VUŠKA j 1900 S. Halsted Str. 11 Tel. Canal 2118 Valandos: 10 ryto iki 8 vakare Gyvenimas: , J 2811 W. 6Srd Str. i Tel. Prospect 8466. R J j Pilone Seeley 7489 DR. I. M. FEINBERG Gydo specijaJiai visokios vyrų irį, moterų lytiškas ligas 2401 . Madison Str., kampas Wes-| tcrn A ve., Chicago i Valandos: 2—4 po piet 7—9 vakJ r-sn&r-i LIETUVIS GYDYTOJAS | IR CHIRURGAS . I 2201 West 22nd Street |Tel. Canal 6222 ■Res. 8114 W. 42nd Street Tel. McKlnley 4#88" Tel. Yards 6666 Blvd. 8448? Dr. V. A. ŠIMKUS Lietuvis Gydytojas, Chirurgas Ir j Akušeras. 8208 & HaUted Bt Chicago. Valandos: 10—12 iš ryto 1—8 lr 6—8 vakar* Ned. lt—II 18 ryto.( t st j J. P. WA1TCHES Lawyer • LIETUVIS ADVOKATAS Vakarais: 4500 S. Ashland Avc. Tel. Yards 1053 Dicn. Room 518—150 N. Clark St. Tel. Randolph 3507 i dr. mmlmi | Perkėlė seavo ofisų po nam | {4729 So. Ashland Avenueį I Spedjallstas pttOVŲ, MOTERŲ ir VYRŲ LIGU j |Valandosnuo 10 iki 12 ifiryto; nao| 12 jkl 5 po pietų; nuo 7 iki 8)80g ■vakavę Nedėllomls 10 kii 1 J Telefonas Drexel 2880 IMMMMHHMO —-— M i*Tel. Randolph 2898 A. A. SLAKIS | ADVOKATAS Ofisas vidumi estyj ASSOCIATION BLDG. Į 10 So. La Salle St. i Valandos: 9 ryto iki 5 po piety Į Panedėllats iki 8 vakare i Nedėliomis ofisas uždarytas i ■■■»* kiflHflIVUHtIIIIIIIIIIKIHSililIlIlIflIlHIIIIIM Res. 1188 Independence Blvd. Telefonas Von Buren 284 BU. A. A, ROTH, Rusas Gydytojas ri Chirurgas Specialistas Moteriškų, Vyriškų Vaikų ftr visų chroniškų ligų VALANDOS: 10—11 ryto 2—8 po f lėtų, 7—8 vale. VeMUomis 10—12 d« rtHas 8864 8o. Halsted St., Oitaago ' Telefonas Drover 8808 iiiiuiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiii1113