Newspaper Page Text
UnWersity of Illinois Library Gr. URBAN A, ILL. DRAUGAS" Pnblished Daily TCxrept Snndays One Yt*ar $8.00 Six Months $4.00 AT XE\YS-STAVnS 3c. A COFY DRAUGAS Fl'BLJftHING CO., Ino., 2S34 S. Oakley «\vo. Chioago, IU. Tol. R&osevelt 7791 PIRKITE LIETUVOS PASKOLOS BONUS KAINA O C pa te E *X i ^ Puhlished and dlstribntod ūnflcr permit (No. 4* AI CENTS (LITHUANlANpDAILY FRIEND) thortecd by the Act of October 0, 1917, on filc at the Post Offlce of Clilcago, 111. By the order of the Presldent, A. S. Barlcson, Postuinster General. CHICAGO, ILLINOIS, PIRMADIENIS, GEGUŽĖS (MA Y) 16 D., 1921 M. " * » nr^rr. rTumvin mni? Afrr nr «r/tvr ENTEItED AS SECOND-CLASS'MA1TEII MAKCH SI, 1»16, AT CHICAGO, ILLINOIS UMDER THE ACT OF MAKCH 3, I87D. COUNTRY EDITION METAI-VOL. VI. No. 115 —^ IV — Lenkai Drumsčia Ramybę Europoje Vokiečiai Rengiasi Pulti Len kus Silezijoje ANGLIJOS PREMJERAS A PIE LENKŲ MAIŠTUS. Turi but surastos priemonės prieš maištininkus. Londonas, (ieg. 14. — Ang lijos ministeris pirmininkas Lloyd (ieorge vakar parlamen te kalbėjo apie padėtį Aukš tojoj Silezijoj. Kuoastriausiais žodžiais jis atsiliepė apie Lenkus, kurie ten kelia maištus. Ar kam patinka, ar nepatin ka. sekė premjeras, bet reikia pasakyti tikrą teisybę, jog Lenku pasielgimas grūmoja Europai naujomis suirutėmis. Lenkai savo pasielgimu pa niekina ir peržengia Yersallle so taikos sutartį. Tr jei sutar tis bus taip niekinama, kai daro Lenkai, tuomet nieko ge ra negalima laukti Europoje. Europai reikalinga taika ir industrijinis patvarkymas. Prie tokių aplinkybių nei tas, nei kitas negalimas. „i Premjeras išreiškė baimę, jog bloga bus visiems, jei ne bus atsižvelgiama į teisybę, j jei nebus surastos tinkamos priemonės patvarkyti Lenkus, jei jie patys nesusipranta. Taikos sutartis, kurią mes parašais patvirtinome, turi but pildomi, sakė premjeras. PRANCŪZŲ KAREIVIAI KELIA MAIŠTUS. Atsidarė patogi dirva komu nistams. Paryžius. Geg. 14. — Kuo met paskelbta, kad Vokietija' pripažino Sąjungininkų ulti matumu tarpe sumobilizuotų Prancūzų atsarginių, su ku riais buvo norėta užimti Ruhr apskritį, pakilo dideli nepasi tenkinimai. Kai-kurie laikraščiai padėjo žinių ape sukilimus 112-ame pulke Toulone. kur atsarginiai iš 1919 metų užpuolė su ak menimis vieną, karininką ir smarkiai sužeidė. Laikraštis Humanite rašo, kad atsarginių būriai kaiku riose vietose dainavę Rusų bolševikų internacijonalą. Komunistai agitatoriai la bai užimti su savo propaganda sumobilizuotų atsarginių tar pe. Ir kuomet paaiškėjo, jog okupavimas Ruhr atidedamas, komunistai savo propagandą dar labjaus padidino. Vyriausybė imasi visų ga limų priemonių prieš tą pro pagandą. P ASILIUOSA V O REICHS TAGAS. Berilas, Geg. 14. — Porai savaičių Reichstagas pertrau kė sesiją. VOKIEČIAI GRŪMOJA LENKAMS MAIŠTININ KAMS. i Lenkai stiprina savo pozicijas. Oppeln. A lig. Silezija, CJeg. 14. — Kairiajame upės Oder (Odros) šone Vokiečių spėkos kasdien didinasi. Tenai atke liauja vis dangau ginkluotų Vokiečių jaunimo iš Breslau. Spėjama, jog siunčiami ten sa vanoriai ir iš Vokietijos gilu mos. Keli šimtai policijos iš Ham burgo, Kiel ir iš kitu miestu O Į i. v prisiųsta į Brieg, nuo čia už 20 mailių. Tai visa ruošiama prieš Len kus, kurie neteisotai užėmė didesne dali Augštosios Sile i v o zijos. Čia nuomoniaujama, kad kuomet Vokiečiai tinkamai pa sitvarkys ir jausis turi užtek tinai spėkų, tuomet pakils o fensvvon prieš Lenkus, nežiū rint to, kad tam griežtai bus priešingi Prancūzai, Del to kitame upės šone ir kitose vietose Lenkai stiprina savo pozicijas, kai-kur staty dina savo sunkiąją artileriją. Lengva suprasti, iš kur jie gau na tu ginklu ir reikalingos ka ro medžiagos. Prancūzai perspėja Vokie čius, idant jie nesi maišytų į 'Silezijos reikalus. Xes tai, gir di, butų peržengimas sutarties. Tie patys Prancūzai tyli, kuomet Lenkai truškina taikos sutartį. Tad kas vieniems yra galima, tai kitiems — ne. Vokiečių vadai tvirtina ki taip. Jie sako, jei Lenkams v ra galima savarankiauti po a kių Sąjungininkų, tai ir jiems yra galima. KAS YRA MAIŠTININKŲ VADAS. Tai buvęs Reichstago narys. Baignow, Augšt. Silezija, Geg. 14. — Lenkų maištininkų vyriausias vadas, kaip paaiš kėjo, yra grafas Matliias Mie lczvnski, kituomet buvęs kai zerio valdinis ir Vokietijos Reichstago narys. Maištų me tu jis pasivadino Doliwa. Štai ką jis pats sako apie save: "Aš penkiolika metų buvau Vokietijos Reichstago nariu, paskui tarnavau Vokiečių ar mijoje. 4 4 Šitas Lenkų sukilimas Si lezijoje, tai prigimties reakci ja prieš Vokiečių brutalybę. Pakilus maištams, Korfantv mane pakvietė vadovauti mai štininkams. Tam tikslui viską suorganizavau. 4'Mano pienas buvo užimti kasyklų apskričius Beuten, Kattowitz ir Gleiwitz ir pas MEKSIKOS SOČI J AUST Al RADIKALAI ŽUDO KA TALIKUS. RADIKALAMS GELBSTI POLICIJA. Pramatomi nauji sumišimai. Me- Cit*7 " \, Geg\ 14. — Dn sos tinėj* lienio —i ja nt? «\ HjJlC V>.. likų už tai, kad tie pakėlė d'e monstrativį protestą prieš nie kinimą katalikų bažnyčių. Praeitą, sekmadienį įsiutusių radikalų būriai tenai, mieste Morelia, įsilaužė į kelias kata likų bažnyčias. Sunaikino dau gybę stovvlų ir visokių kitų šventų daiktų. Pagaliau iš ka tedros bokšto išskleidė savo raudonų palų, neva vėliavų.. Buvo priežasties katalikams ne tik kelti protestus, bet im ties ir kitokių griežtų priemo li i n. Tuo labjau, kad su radi kalais bendravosi vietos poli cija. Tečiau katalikai keletu die nų ramiai užsilaikė. Ir tik ket virtadienio pavakarėje jų bū riai pradėjo kelti protesto de monstracijas už tokius švent vagiškus nedorėlių darbus. Demonstruojančius katali kus tuo jaus užpuolė radikalai. Katalikams prisiėjo ginties. Bet tuč-tuojaus radikalų pu sėje stojo policija ir paleido darban savo ginklus. Pasiliejo nekaltų žmonių kraujas. Katalikai gindamiesi visgi daugybę nukovė ir pa čių nedorėlių. .Žuvo ir vienas Morelia socijalistų vadas kaž koks Ariaga. Valstijos valdžia už tų krau jo praliejimų kaltina policijos inspektorių Coyt, artima soci jalistų radikalų sėbrų. Kad neįvyktų daugiau kru vinų riaušių, į Morelia pasiųs ta karuomenė. ANGLŲ MILITARĖ MISIJA SIBERIJOJE. Ryga, Geg. 14. — Iš Mask vos pranešta, jog Čitoje lan kosi Anglų militarė misija. Oldenburgo princas Siberi joje prieš bolševikus organi zuojąs naujas spėkas, sakoma Revely gautoje depešoje. ANGLIJOS GELEŽINKELIE ČIAI SU ANGLEKA SIAIS. Londonas, Geg. 14. — Gele žinkeliečiai, kad paremti strei kuojančius anglekasius, nus prendė neišvežioti po šalį iš ki tų šalių atsiųstų anglių. kui frontą pratęsti ligi Če koslovakijos rubežių. "Pirmoji kampanijos dalis pavyko. Musų sekantis veiki mas tai bus jau diplomatinės ir politinės rųšių. "Mes bendrai veikiame su Sąjungininkais. Su Prancūzais nėra jokių nesutikimų (sup rantama!). Bet mes smarkiai susikirtome su Italais, kurie maršavo su Vokiečių būriais. Didžiai apgailime, kad turėjo žūti Italų." H j PRANCŪZAI NEAPLEISIĄ ! DUESSELDORPFO. Lauksią, ar Vokiečiai pildysią, sąlygas. Paryžius, (ieg. 14. — Vokie tija reikalavo, idant Prancu zai apleistų nesenai okupuotą miestą Duesseldorffą. Prancū zai atsisako. Sako, jie to mies to neapleisią taip ilgai, kaip ilgai Vokietija nepradėsianti tikrai pildyti taikos sutarties sąlygai ir visų savo pasiketi nimų Sąjungininkams. VOKIETIJA PILDYS SĄLY GAS. Berlynas, CJeg. 14. — Naujas Vokietijos kanclieris Dr. Wi rtli pareiškė, jog vyriausybė pilnai pildys taikos sutarties sąlygas. Nes taip nori pats Reichstagas, kurs pripažino Sąjungininkų ultimatumą. Taigi visokios priešingos kalbos apie Vokietiją, sako, yra tik prasimanymas. [NUŽUDYTA 3 DARBININ KAI. Williamson, W. Va., Geg. 14.J — Be darbiau jau tie,] i angleka siai aną naktį kasyklų apvlin- i kėse pakėlė .kovą su valstijine policija, kuri tarnauja kasyk-j lų kompanijoms ir žiauriai ap sieina su streikininkais. Kom panijos yra, paskelbusios "lo kautu '' darbininkams. Kovoje žuvo trys darbinin kai. Laukiami nauji susirėmimai. Gal bus pasiųsta karuomenė. Youngstown, Ohio, Geg. 13. — Oia gaisras sunaikino dau gybę trobesių ir vieną medžių sandelį. Nuostoliai apskaitomi ligi $750,000. NAUJAUSIOS ŽINIŪS. LONDONAS. — Anglijos ministeris pirmininkas Lloyd George kaltina Varšavą už inuotikius Augt. Silezijoj. Nors Lenkai ginasi, bet tai tuščias daiktas. Premjeras sako: "Vil nių užėmė reguliarė Lenkų karuomenė. Varšavos valdžia buvo liepiama atšaukti iš ten karaomenę. Valdžia atsakė: i "Mes neturime už tai atsa komybės." Taip dabar įvyko ir su Silezija. Tokie pat Len kų valdžios išsisukinėjimai. Ginklai siunčiami iš Lenkijos, karininkai pareina sieną, ir Varšavos valdžia dar teisina si." I OPPELN, Silezija. — Iš Varšavos čia skelbiamos viso kios melagingos žinios su tiks lu dar labjaus sukurstyti Len kus maištininkus. Sąjunginin kų komisija atšaukia, kai-ku riuos iš Varšavos skleidžia mus melus. OPPELN. — Kas valanda laukiamas Vokiečių spėkų puo limas prieš Lenkus. Vokiečių spėkos sutrauktos kairiajame upės Oder šone. Sąjungininkai neturi reikalingų pajėgų sulai kyti Vokiečius. Kuomet Vokie čiai pakils, Silezijoje prasidės civilis karas. CHICAGO "ŠLAPIAS" MIESTAS. Proliibicijonistai atranda, jog Chicagoje nesama nei kiek sausumo. Miestas "šlaputė lis." Nes svaigalų prohibici jos įstatymas čia su reikiamu atsidėjimu nevykinaiuas. Gal prohibicijonistai ir turi tiesą. CHIGAGOJE. NIEKO YPATINGA. Chicagos policija vis dar nesuranda žmogžudžių, kurie nužudė 19-os wardos politinį veikėją D'Andrea, ir kurs už vakar mirė ligoninėje. Nelengvas, daiktas policijai surasti reikiamus liudininkus, kiekvienas bijosi keršto. Nes su Italais nėra juokų. Areštuotas Paul Labriola. Tečiau tasai ginasi. Policija visgi turi aiškių prirodymų. Turi nufotagrafa vusi žmogžudžių pirštų • at spaudas, turi pamestas -skry bėles. 19-oje wardoje kaipir karo padėtis.' Bijomasi naujų žmo gžudysčių.' Detektivų ir polici jos uniformoje kiekviename žingsny galima sutikti. PENKI PATRAUKTI TEIS MAN. r Grand jury apkaltino ir pa traukė teisman 5 žmones iš darbininkų unijų, surištų su statydinimu namų, už ėmimą papirkimų. Tardymai vedami toliau. Ke lios dešimtys darbininkų "prietelių" turės papulti tei sman. TAI KAS DAROMA. Mieste Gary ir East Chica goje susekta, jog daugelis ge ro pieno kasdien išliejama į vandens nuovadas. -Tai daro Milk Producers kompanija, i dant pienas negalėtų atpigti suvartotojams. CHICAGOS SKAUTAI. Chieagos skautų organiza cija šiandie per vieną valandą (nuo 11:00 ligi 12:00 dieną) turėjo progos susipažinti su valdymu miesto. Skautai buvo paėmę savo rankosna miesto majoro ofisą ir kitas valdvietes. Michigan gatvėje skautai per vieną va landą buvo užėmę ir policmo mj vietas. Tikrieji miesto valdininkai skautams aiškino ir nurodė, kaip miestas valdomas. TRUKŠMAS ORO PASTOJE. | i Pastaraisiais laikais pradė jo žuti daug lakūnų, -kurie oru vežioja paštą. Pasirodė, kad oro pastos viršininkai he pildo kaip reikiant savo parei gu. Dažniausia jie girti ir to kie būdami lakūnams duoda » i įsakymus. Jei gerai ''traukia'' virši ninkai, tad ir mechanikai se ka jų pavyzdžiu. Taigi d4l to dažnai nei lėktuvai nepenžiu rimi prieš išleisiant juos ke lionėn. r Prasidėjo griežti tardymai. ŽINIOS IŠ LIETUVOS STEIGIAMOJO SEIMO DAR BIJOTĖ. Steigiamojo Seimo 79-tas po sėdis 1921 m. Balandžio 12 d. prasidėjo 10 vai. ryta, pirmi ninkaujant Steigiamojo Seimo I Pirmininkui A. -Stulginskiui. Prie darbų tvarkos atst. Jur gutis Finansų ir Biudžeto Ko misijos vardu siųlo No. 2 pri imti "Algų nustatymo Vals ' tybės apdraudimo įstaigos val dininkams įstatymą" ir No. 3 priimti "Žemės IJkio ir Vals tybės Turtų Ministerijos eta tų sumanymą" (1 skaitymu). Atst. Krikščiūnas siųlo No. 4 priimti "Žemės Reformos įstatymo sumanymą." Pasiū lymai priimti-. Vvriausis sekretorius Natke vičius perskaitė gantus raštus, kurie paskirstyti Komisijoms svarstyti. Perskaityta at. Galdikienės paklausimas Ministerių Kabi netui., .kodėl buvo daryta kra ta pas Lazdžnų Pelėdą, ieškant lenkiškų prokliaanaėijų. Toliau eina "Pradedamosios Mokyklos įstatų sumanymas'1 | (I skaitymo tąsa). Plateliai, (Kretingos apskr.). Nesenai čia pagryžo Platelių dvaro savininkas, Suazel de Guffe, kuris per didįjį karą, kasžin kur buvo. Pagryžęs pradėjo varinėti senus darbi ninkus/ kurie dvarui bedirb dami ir sveikatos neteko. Šio dvaro kumečiai ir kiti darbi ninkai yra dideliame varge r butai be stogų, be langų, dir ba nuo tamsos iki tamsai, or dinarija menka. Gryždamas Suagel de Guffe parsivežė ko kį tai globėją Prancūzą; ma tyties, kad daug pasitikėda mas Prancūzų galybe, atsisa ko pripažinti Lietuvos val džią ir neduoda reikalaujamų rekvizicijų. LENINAS IŠBARĖ KAPSU KĄ. Žinomas musų tautos išsigi mėlis Mickevičius, kursai kar paskutiniu laiku, kaip prane ša iš Maskvos, bolševikų caro Lenino išbartas už tai, kad ma žai platino bolševizmą, Lie tuvoje. Jaim tai Leninas įsakė steigti 1' profesines " sąjungas, per kurias galėtų Lietuvos valdžią paimti į savo rankas. Tam tikslui Kapsukas gauda vo milijonus pinigų, kad dau giau agitatorių samdytų ir greičiau plotintų bolševizmą. Bet Lietuvoje jau darbininkai susiprato, pažino prie ko ve da profesinės sąjungos ir bol ševizmas, todėl ir nerašosi, O jeigu dar valdžia padėtų la biaus persekioti visokius ne teisingus valdininkus, smar kiau bausti plėšikus, vagis ir kitokius bolševizmo platinto jus, tai tokie Kapsuko agen tai visai neišdrįstų pasirodyti musų šalyje. Kaunas. Balandžio 19 d, at vyko Kaunan Didžiųjų Britų komisaras, įgaliotas ministe ris P. Wilton iš Briuselio, o Bal. 20 d. išvaižiavo į Rygą, KAUNAS. Protestas. Mes visų Šančių fabrikų katalikai proletarai be tautų skirtumo susirinkę Bal. 17 d. ir turėdami o.menyje, kad mo kytojai yra visuomenei, o ne visuomenė mokytojams, griež tai protestuojame prieš sauva lingų mokytojų suvažiavimų Kaune, nutarimų prašalinti ti kybos dėstymą mokyklose. Jei mokytojų nusistatymas neata tinka tėvų nusistatymui, tokie vaikų auklėtojai patys tuojau privalo pasišalinti iš mokyk lų. Priešingame atvejuje mes, — proletarai visomis išga lėmis stosime į kovų prieš mo kytojų kėsinimosi užmesti savo diktatūrų ir nei jokių bu du neleisime mindžioti šven čiausiųjų musų teisių. Centr. Intendantūros Dirbtuvių įga liotiniai: — M. Valodka, Koi ro, Br. Papečkis. Šmidto fab. Ig.: Izbianskis, V. Šulas. Visų dank. Arsenalo įg. A. Dabu šinskas, J. Višnevski. Gelžke lių dirb. įg.: S. Karauskas, T. Golubas. Batų skyriaus dirb. įg.: Izbiamskis, V. Šulas. Visų kitų darb. vardu: Z. Mackevi čius, J. Laščinskas ir P. Glizi ckis. LENKAI UŽPUIiDINĖJ A LIETUVIUS. Kaunas. Iš neutralinės zo nos pareina žinių, kad Lenkai užpuldinėja ant Lietuvių kai mų su plėšimo tikslu. Nuo šių metų pradžios užpuolimus da ro dideli kareivių būriai, ap siginklavę kulkasvaidžiais. Gyventojai suimami, muša mi, neatsižvelgiant į moteris, vaikus ir senius. Daug vaikų ir moterų sužeista, kiti už mušti. Gyventojai maldaute mal dauja Lietuvos valdžios ir Sl. Seimą gelbėti ir apdrausti juos nuo žiaurių sauvalingų Lenkų kankinimų. Kaunas. Susisiekimo Minis terija nupirko iš Klaipėdos krašto direktorijos garlaivį " Nemunąkuris šiomis die nomis atvyko j Kauną ir pra dėjo plaukioti tarp Kauno ir Jurbarko. Kaunas. Estų prekybos ir pramonės delegacija išvažiuo dama iš Lietuvos, atsiuntė mū sų Užsienių Reikalų ministe riui telegramą: "Išvažiuodami iš Lietuvos, reiškiame Tamis-' tai ir Lietuvos visuomenei tik rą padėką už širdingą priė mimą. " • ORAjS. — Gražus oras šian die ir rytoj; vėsu. PINIGŲ KURSAS. Svetimų šalių pinigų vertė, mai nant nemažiau $25,000, Gegužės 13 buvo tokia pagal Merchants Lo an and Trust'Co.: Anglijos sterlingų svarui $4.00 Prancūzijos šimtui frankų 8.59 Italijos šimtui lirų 5.65 Vokietijos šimtui markių 1.Ž0 Lietuvos šimtui auksinų 1.80 Lenkijos šimtui markių .13