Newspaper Page Text
LIET c VI v katalikų dienraštis "DRAUGAS" CfaiA kasdieną Išskyrus uetlėldieuius. PRENUMERATOS KAINA: CHICAGOJ IR UŽSIENYJE: Metams $8.00 Pusei Metų .. ... .. 4.00 SUV. VALST. Metams .... $6.00 Pusei Metų 3.00 Prenumerata mokas! iš kai no. Lai kas skaitosi nuo užsirašymo dienos ne nuo Naujų Metų. Norint permai nyti adresą visada reikia prisiųsti ir senas adresas. Pinigai geriausia sių sti iaperkant krasoje ar exprese "Mo ney Order" arba Jdedant pinigus J registruotą laišką. 1'DRAUGAS '' PUBL. C0. 2334 S. Oakley A ve., Chicago. Tel. Roosevelt 7791 PANAIKINTA CENZŪRA S. Valstijų Paštu sekretorius Hays paskelbė naują vyriau sybės nusistatymą, .lis panai kino cenzūrą socialistu radi kalu laikraščiams. Karo metu demokratą parti jos vyriausybė aštriai perse kiojo tos rūšies laikraščius. Viertus iš ją visai uždarė, ki tus uždraudė siuntinėti antrą ja pastos klesa. Paštą viršininku buvo Bur leson. Buvo žiauru^ biurokra tas ir baisus autokratas. Paš tu darbini tikai ilgas laikas vil ko jungą jam sekretoriaujant. Kuomet kongresas mėgino pa didinti tiems darbininkams algas, Burleson tuojaus sker sai stodavo. N Taip jis pasielgė ir su spau da. Tiesa, karo metu vyriausy bei reikėjo atydžiau prižiūrė ti socialistu radikalu laikraš čius. Bet tam tikslui reik"'jo i pavartoti demokratinę, bet ne biurok ra tinę metodą. Burleson didžiausią kiautą! padarė 1wui%damas tuos Įnik-' rašeius už priešvaldiškus ne tus. Kai-kuriuos laikraščius jis neleido siuntinėti antrąja pastos klesa. Bet nieko uža kydavo kuomet jie buvo; siuntinėjami kitomis pastos klesomis. Tad radikalams nors brtuiiriai kainavo ju siuntinėji-j mas, bet jie savo darlm varu. j Šiandieninis paštu Yiršinin j kas Hays n«i>eikia tą metodą. •Jis sako, jos: prasižengusius Į statymams laikraščiu leidėjus ar redaktorius turi įmušti teis inai, bet ne kas kitas. T r jei kartais laikraštis pasirodo tik rai antivalstybinės tendencijos, tokiam turi Imt atsakytas pįl nas pastoje patarnavimas, bet ue dalinis. Jei laikraštis ne gali but siunčiamas antrąja gali Imt siunčiamas' antrąją pa stos k lesa, jis negali but siunčia mas nė kitokia kokia klesa. Hays pripažįsta, jog ligšiol kai-kurie radikalų laikraščiai bereikalo buvo varžomi. Tas priešinasi spaudos laisvei. Vy riausybes priedermė žiūrėti žmonių gerovės ir drauge ne varžyti spaudos laisvės. Socialistų radikalinė spau da išnaujo sustiprės. Bet žmo nės patys privalo žiūrėti, kas jiems yra sveika, gi kas—nuo dai. • LENKI) VARGAI. Lenku laikraščiai raiula, jog .iii* tautos vargams norą galo. (iirdi, tie vargai ir sielvartai einą vieni paskui kitus. Jie berasi ant Lenku galvų kaip iš kokio gausvbės rago. O » O Sakosi nebaigę jie reikalų su Vilniumi, kaip va reikia kau tu'S su Vokiečiais del Augšto sios Silezi jos. Nieko tikra ne laimėjus tenai, tuėtojau pakį la Rytų (ialicijos klausimas. "Nedėkingieji" Rusinai ne rimsta. Jie priešinasi prieš Varšuvos poniją. .Mėgina nusi kratyti Lenkų valdžios. Kas įdomiausia, kad Kušinai Len kus vadina svetimų 'žemių-gro l)ikais. (ii kas gali žinoti, gal ir Ru sijos bolševikai Lenkams spąs tus taiso. l ž tuos visus savo nepasi sekimus ir vargus Lenkai kal tina Angliją. Sako, Anglija jiems pavydi. Nes, girdi, kuo met Lenkija butu didelė, tuo met Anglijai butų "pavojaus". Lenkai raudoja, bet nepasi sako. kad už tuos vargus jie patys kalti. Jie kalti tiek. kad už tai jiems reiktų ne taip vargti. Jei jie lenda kur ne reikia ir nori atstatyti "Pols ką od morza do morza", tai patys už visa tai ir turėtu dau giausia atkentėti. Nes kokios jie turi teisės savintis kadir Vilnių, (judijos ir paėios Rusijos plotus. Nei vienur, nei kitur juk nėra Len ku daugumos, išėmus jų paėiu sulenkintus tamsius žmones. Tas pat yra ir Augštąja Si lezija ir su (iakicija. Nė prie vienos iš tų šalių jie n«titri t«isės prisiplakti. I>et jie el giasi priešingai ir prakiSo skundžiasi, unekaltas'' ašaras 4ieja. Tai bent žmonės! Dvasios Nepriklausomybė. Kiekvienas asmuo bei atskira tauta siekia prie kuodidesnės gėryneigos ir prie savo teisiu apgynimo. Čia tai ir apsireiš kia visoje galėję vidujis ne priklausomybės troškimas. Bet kaip atskiras žmogus, taip ir visa tauta siekia ne vien prie politinės, ekonominės savo valstijos nepriklausomybės, bet taipat ir prie dvasios nepri klausomybės, t. y. kad savo dvasiai pt*n.Į nereiktų imti iš suterštų materializmu ar ateizmu rankų, priešingai, kad tiktosios tiesos žodį išgirdus iš giliai įsitikrinusių Tiesos skelbėjų. Jeigu mes aanar paimsime Lietuvą, ir pažiuvėsime, kas ten viduje dedasi, bekovojant ka talikams už savo dvasios ne pri klausomybę, pamatysime didesne beesant kovą, negu pv. Vilnių vaduojant. Žinoma, čia ne anuotomis ir ne kulkasvai džiais kovojama. Aštri kova eina už mokyklą. Keno bus mokykla — to bus ateitis. li ne vieu už pradines, bet ir už vidurines ir aukštąsias mok jslo įstaigas. Jeigu pasisektu socialistams bei bedieviams i i « savo rankas sučiupti ir mo nopolizuoti mokyklą — aišku, iš tokios rūšies mokyklos ka talikai tėvai gali vien laukti savo vaikus į socialistus bei be dievius sugrįžtant.* Kova Lie tuvoje tuoni vra aštresnė, kad katalikai savo.pusėje turi ab soliute j daugumoje katalikiš kąją tikinėiąją liaudį, o so cialistai — mokytojus. Nesa kau visus, yra tai pat nema žas būrelis susipratusiu kata liku mokytoju, bet jie; eida mi apart mokytojavimo pap rastai ir kitas kaipo visuome ninko pareigas, yra išsiblaškę ir nėra stipriai susior ganizavę. kaip ju idealogijos priešai. Pradinei mokyklai mokyto-, jus priruošia — išmokina vi <1 ariniu niokykhi — gimnazijų —' mokytojai, ši uos-iri aukšto ji mokykla, kitaip tariant, ( ni vorsi'tetas. Afes negalėsi nįe, nors turėdami ir daug pradiniu mokyklų bei gMnnaziju moky toju, pilną dvasios nepriklau somybe iškovoti, jeigu neturė sime savo Aukštosios Mokv kyklos, kuri ruoštų giinnazi jotns bei mok. seminarijoms mokytojus; mes turėsime savo jaunimą arba siusti užsienin studijuoti, ari m mokslo žinias, praskiestas socializmo bei ma terializmo dvasios, skolintis iš mušu ideologijos priešu. 0 ir užsieny j reikia kerai paieško ti, kur nebūtų ex-professo už gauliojami musų kaipo katali kų jausmai. Iki šioliai, nesant Lietuvoje Universiteto, musų1 inteligentai priversti buvo sau žinių svetur ieškoti. Bet ar vi si gali užsienį pasiekti! Kiek tai yra norinčių, bet delei pra gyvenimo užsieny brangumo nieku budu negali šias mate riales — pinigines įliutis pra šalinti ir turi sėdėti namie. Ir taip pamažu nyksta mums inteligentinės pajėgos. Socia listai-gi tuoan tarpu nesnau džia. Jie žino prie ko eina. Augštuosius Kaune Kursus paėmė standžiai į savo ran kas. Kaip girdėti, žada iš jų Universitetą tikroj to žodžio prasmėj padaryti. Ką-gi kata likai? Pas mus daug galvoja ma ir daug ruošiamasi,• bet prie darbo pamažu imamasi. Kiek jau neseku katalikiškų Lietuvių sparudų, apie Katali kiško Universiteto Lietuvoje reikalą rašant neteko matyti. Gerai butų kad aš apsirikčiau. Pirmutinę šiuo klausimu žinią pamačiau A. L. K. Tautos Fondo atskaitoj, tilpusioj "Drauge" N. 93. I I iš ko bent galiu spręsti, kad susipratusioji Amerikos Lietu vi ij katalikiškoji visuomenė, jau yra pamačiusi ši taip svar bu mušu dvasios nepriklauso mybei .bei tautos pažangai pa grindą. (iarbe Amerikiečiams Katalikams! Bet deja, ten yra ir kitos paduotos sale skaitlinės, k. a. Lietuvos pakraščiams šviesti $10,154.41, arba Kultūros reikalams $3.592.(i2. Našlai čių Fondas $2,677.25, tik Uni versiteto Fondas visij ma žiausis, vos-ne-vos $1,(K>3.73. Amerikiečiai Katalikai t Jei gu mes norime atnaujinti Lie tuvą Kristuje, jeigu mes no rime ir dvasia tapti nepriklau somi nuo katalikystės ir mu šu priešu, su dvigubu uolumu privalome pirm viso ko svars tyti šį klausimą: ar reikalin ga Katalikiškai Lietuvai tu rėti Katalikiškus, Lniversite tas, ar ne? Ir eiti prie nuta rimo įvykinimo. Beabejo, nei vienai susipratęs Lietuvis ka talikas nesiginčys, kad Lietu voj privalo Imti Katalikiškas Universitetas. Bet kaip tai į gyvendinti ir ar atėjo laikas? Pasakykite, maža turime pajė gų tiek medeginii] tiek inte ligentiniu, kad pilną Univer sitetą įkurus tue-tuojauf Taip |tai taip niedeginių nedaugiau siai dar teturime jėgų, bet 1) su mumis duosni katalikų su sipratusi visuomenė tiek Lie tuvoje, tiek Amerikoje, 2) di delių pinigų pradžioje netu rėjo nei socialistai; kas link inteligentinių pajėgi], tai tik verta apsidairyti aplinkui ir tuos žmones, kurie ar tai pro fesoriavo svetimuos universi tetuos, ar kurie pilnai butų tinkami iš jaunesniųjų tarpo, pamatyti. Šiandien kupinai tu rime rimtų profesorių — kan didatų į teologijos bei filozo fijos facultus. Nei jokio nėra reikalo iškarto atidaryti pilną Universitetą. Vien metai po metų galima ku.rti naujas ka tedras bet facultus. Tikrai, čia mums tik daugiau reikia uolumo, o rasis ir reikalingos lėšos ir profesoriai. Iki šioliai musų katalikiškos visuomenės visos pajėgos bu vo visjį laiką nukreiptos prieš mūsų politinės nepriklauso mybės priešus. Čia Amerikie čiai daug gero savo Tėvynei padarė. Lietuvos liistorikai su pagarba minės aukotoju var dus! Bet dvasinė nepriklauso mybė nei kiek nėra mažesnės vertės už politinę nepriklauso mybę. Tą gerai supranta pv. 'užsienių katalikai. Jie nesi Igaili auku savo universitetu n v 4. deficitams padengti; pv. Fri hourgo (Šveicarijoj) katalikai kas metai visi alei vienas pri valo maž-daug apie 1 -franką universiteto užlaikymui .sumo kėti. Mūsų kaipo katalikų viena pirmutinių yra užduotis — į kurti Lietuvoj Tikrojo Mok slo Židinį — Universitetą, iŠ kurio plačiai po Tėvynę-Lietu vą praplistų tikroji apšvieta. įsikūrę Katalikiškąjį Universi tetą Lietuvoje, mes galėsime drąsiau ateitin pažiūrėti, ga lėsime sparčiu žingsniu žengti prie idealo — atnaujinti Lie tuvą Kristuje! Bitikas. P. S. Manau, naudinga bu- j tų, jei visuomenė per laikraš čius šiuo reikalu vispusiškai išsitartu. B. ! •• PETROGRADO GYVEN TOJAI, Bolševikams įsigyvenus Ru suose Petrogradas neteko 71 g y ve u to j u nuošiin e i o. Apie tai patirta iŠ bolševikų nesenai išleistos knygos vardu "Raudonoji Maskva". . Petrogrado' žmonės skubiai ėmė kraustytis pakilus revo liucijai Rusijoje. Tuomet žy jiniausioji turtingesniųjų gy l ventoju dalis pasprūdo į užsie nius. Paskui daugelį žmonių iš ten išvijo pakilusi šiltinė ir kitos epidemijos. (ialop dešimtis tukfcjtanėių žmonių ištrėmė ba das. Pžvaldžius Petrogradu bol ševikams, žmonės smarkiai mirė. Pirm karo iš 1,000 žmo nių mirdavo S. Šiandie iš kiek vieno tūkstančio po 22. Anot bolševikų, Maskva tu rėjjusi nfaaiau nukentėti.' Te nai gyventojų skaičius suma žėjo apio 50 nuoš. To priežas tis yra tame, kad Maskvon su plaukė daugybė visokios rū šies bolševikų valdžios valdi ninkų ir darbininku. Tik vie nas centraiis bolševikų sovie tas tenai skaito apie 360,000 atstovų, valdininkų ir valdiniu kėlių. * Bolševikai skelbia, kad Ru sijoje žymiai padidėjęs susi tuokusiu skaičius. Kur-gi ne bus. Juk šiandie Rusijoje 1110-' tėvystės ryšiai sutrankomi, ve dusiu luomas paniekintas. Bol ševikai pirmon vieton pastatė ir gaibina kimo geidulius. Tokių laisvos arba geriau gamtos įstatymams priešingos moterystės pasekėjų netrūksta. Beveik visuomet, jeigu žmo nės prie savo silpnybių prisi pažįsta. tai vien dėlto kad a pie jas daugiaus nekalbėtu. (A. Guinon.) Draugo dramatizuota apysaka V.'K-as. Už Tėvynę Malonu Kentėti Lietuvos Karo Vaizdai. (Tąsa) KARININKAS. J V t tai labai lengvai galėjo pakliūti ir išduoti savo ir .jus, uos ir lenkiškai reikėjo mokėti. E. (i INTA KAS. Tame ir dalykas, kad jie mokėjo visi vilenskai lenkiškai kalbėti! KAKIN1NKAS. Na, ir kaip viskas užsibaigė? K. GINTARAS. Labai gerai. Jie pralindo po vienai, po du. Pradėjo l'umlyti namininkės, o paliokneiai jų mėgsta gerai. Ižsigėre da linksmiau pradėjo šokti ir mūsiškiai šoko. KARININKAS. O jus žiūrėjote ištolo per langių ir seile rijote. Ar ne ? K. GINTARAS. No. Mus nervai Įsitempė. Kvapą beveik užėmė, širdys ėmė smarkiau plakti. Laukėme ženklo kada už pulti, nes buvo baisu, kad Lenkų žvalgai neužeitų. O tuomet po mųs. KARININKAS. Tai tiesa, kad turėjo buti nejauku: prie šas prieš akis ir da priešas nežinia iš kur galįs išlysti. Bet kas toliausi Labai įdomus žygis. E. GINTARAS. Bet štai ties langu tris kartus most, most ranka. Aa. Gerai—ištarėme ir tuo visi prie namų, į vidų. Bai sus triukšmai. Lenkai legijoninkai metė i šalį merginas, su ku riomis Šoko, o puolėsi prie ginklų į kampus, kur buvo susidėję. KARININKAS. Ir prasidėjo pjovynė — skerdynė. EL. GINTARAS. Ne, Tamista. Net sužeistu nebuvo. KARININKAS. Na,kaip taip atsitiko ?A r gi jie kaip avinai jums ir pasidavė? E. (1 INTA RAS. Neturėjo ką daugiau daryti kaip tik pa rduoti. Ąlat, mus beginkliai užvaldė jų ginklų. Prie mųs beginklių prisiliejo da keli vyrai, kurie buvo legijonininkų pa imti į nelaisve ir sėdėjo kampe surišti, kada kareiviai šoko. Mųs beginkliai vieną paliuosavo ir padavė jam peilį. Tas pa liuosavo kitus. Jr kada mes j puolėme per duris, anie visi sustvėrė paliokų ginklus. Paliokai buvo iš dviejų pusių su remti ir pasidavė. Susirišome kaip avinus ir skubiai išga benome pas mūsų komendantą. ( KARININKAS. Sumaniai padaryta. Bet galėjote lengvai kliūti. Na, gyvuok sveikas. Kėliausiu toliau. E. GINTARAS. Laimingai. Tik buk, Tamista, atsargus, pasiimk palydovus/ nes čia Lenkai, kaip zftikiai nuolat iš gi rios bando į laukus prie želmenų išlysti. • KARININKAS. Ačiu. Ir Tamistai prisiųsiu čia daugiau, nes vienam pavojinga. E. GINTARAS. Ačiu. Lauksiu. (Karininkas eina tolyn. Gintaras pasiremia vėl ant šautuvo ir žiuri į tolį). Jr vėl kas ten juda toli. Lyg but gyvulys. Gal koks jautelis iš Lenkų ne laisvės ištrukęs rioglina sau Jjer laukus. Bet jei ten bus Len kų kareiviai, tai man bus karšta rugiapjūtė. Jei ten ne jautis, tai jau tikrai keli žmonės. Rodos eina į čią. Nagi pažiurusiu per žiūroną. Gal įtėmysiu. ^Žiuri per žiūroną. Po valandėlės). Ne. Ne jautis. Aiškiai matyti — žmonės. Bet kas butų, nega j įima da atskirti. Reikia .apžiūrėti ginklus, kol dar laiko yra. Į (Žiuri šautuvu revolverį). Rodos viskas tvarkoje. Jie manęs nemato vis tiek. Aš juos įžiurėsiu greitai. (Vėl žiuri). Jau nėra abejonės. Tai Lenkų vilkai grįžta pasiplėšę. Bet k jį jie veda, tai negaliu įžiūrėti. Tegu prieis arčiau. O, širdis mano dega. (Žiuri. Sudrebę.). O nevidonai! O žvėrys! Jie vedasi mergaitę, apkrovę pagrobtais daigtais. (Smarkiai-luirštai). Ner dovanosiu, nepraleisiu! Nors nelygi bus kova, bet negaliu iškęsti. Kad ir žusiu, bet saldu bus mirti už Tėvynę, už sa vuosius, už nekaltybe. Jau netoli. Dieve, ąš stoju už teisybę. Stiprink mane. (Įeina trys Lenkų, kareiviai. Du eina pirmų, tarp jų mergaitė, nešina didelį našulį ant pečiu, trečias kareivis eina iš užpakalio. E. Gintaras tiesia šautuvą, šauja.Užpalcalinis kareivis krinta. Kreipia į pirmutinį, bet nuleidžia šautuvu bi- . jo, kad nenušautų mergaitės. Šautuvu metų, puolų pirmyn su revolveriu. Ša uja. Lenkai kareiviai paleidžia mergaitę, griebia si ginklų, puolasi prie Gintaro. Gintaras sauja, piniokai sauja. Mergaitė iš užpakalio smarkiai puola prie vieno kareivio, nu stveria jį už rankų. Tas smarkiai purtosi, kad net mergaitė le kioja į šonus, bet nepaleidžia ir šaukia, sukandus dantis "Ne paleisiu, kad ir mirsiu'\ Gintaras sužeistas. Tiesioji ranka nu drimba nesivaldanti. Ima'revolverį į kairę, bet Lenkas karei vis duria durtuvu. Gintaras numuša ranka durtuvų į šalį, bet nuo smarkaus susitrenkimo išlekia jam revolveris. Lenkas susigriebia vėl durt. Į tų sykį mergaitė kokia tai nepaprasta jiega taip pasuka kareivį, kurį jį buvo nustvėrusi iš užpaka lio už rankų palei alkūnes, kad tas nulekia toli į šalį ir par griūva. (Pabaiga bus). "DRAUGO" KNYGYNE Galima gauti šios MALDAKNYGES Ramybė Jums (brangios odos paauks.) $3.50 Ramybė Jums (kailio apdar.) 2.50 Ramybė Jums (audeklo apd.) .* 2.00 žios maldaknyges formatas yra f>%x3Puslapių turi 958, bet ne 6tora, nes spausdinta ant plonos popieros. Joje yra jvairių Jvairiaiu sių maldų. • • • • Aniolas Sargas — juodais minkšt. apd 1.75 Aniolas Sargas _ juodais apd 1.50 Dangaus žvaigždutė — juod. rninkŠ. apd 1.75 Dangaus žvaigždudė — baltas celluloid apd. su paveikslėliu ant apd 1.75 Dangaus žvaigždutė — balto kailelio apd 1.50 f)angaus žvaigždutė — juodo audek. apd 1.00 Dangaus žvaigždutė — juodais apd. su užsegimu 1.50 Aniolėlis — juodais apdarais 1:50 Aniolėliš — juodais apdarais 0.75 šios maldaknygės yra nedidelis. Turi beveik po 300 puslapių. Spauda aiški. Mažas Naujas Aukso Altorius gražiais apdarais $2.00 Pulkim ant kelių , 2.50 Pulkim ant kelių 2.00 Pulkim ant kelių 1.85 Pulkim ant kelių 1.50 Užsisakydami adresuokite? "DRAUGO" KNYGYNAS 2334 So. Oakley Ave. Chicago, HL American Line Tiesus Patarnavimai NEW YORK - HAMBURG Parankiausias Kelias Husams ir Lietuviams Dideli ir Moderniški T\vin-Sere\v Laivai Mongolia Birželio 16 Manchuria V. Birželio 30 3-eia Kliasa Tiktai Red Star Line NEW YORK — HAMBURG DANZIO — LIBAU Gothland Birželio 18 Samland Liepos 16 3-eia Kliasa Tiktai Atsišaukite j Kompanijos Ofisą. 14 N. Dearborn St. Chicago. Arba pas Lokalius kentus. DR, A, L. YUŠKA 1900 S. Haltted Str. ' Tel. Canal 2118 Valandos: 10 ryto Iki 8 rak&r* Gyvenimas: 1 2811 W. «3rd Str. Tel. Prospect 8466. (Tel. Canai 6222 i DR. C. .L CHERRYS j LIETUVIS DENTISTAS 2201 West 22-nJ & So. Leavitt St. Cliicago (valandos: 9:30 A. M. to 12 N. 1:00 P. M. to 8:00 P. M. M£t&Q9 Q *.Q • OitO #o ik DR. A. K. RUTKAUSKAS Gydytojas ir Chirurgas 4442 So. Wcstcrn Ave. Telefonas Lafayette 4146 Valandos: 9-11 rytais 1-2 po pietų ir 7-8 vakarais. Ncdėldie niais^ tiktai po pietų 2 iki 5. PJione Seeley 7439 Į DR. I. M. FEINBERG |Gydo spt-cijallat visokia* rynj it | moterų lj tiška* ligas 12401 Madtson Str., kumpai Wea { j tern Are., Cbicafio [Valandos: 2—4 po plet 7—9 rak. ................t...••.iimiimUIIIIIIIIIIIIIIIHS Res.. 1130 Indepcndence Blvd. Telefonas Von Bttren SM į DR. A, A. ROTU, Rasas Gydytojas ri CbJrurgaa 8pccijalbtas Motertikų, Vyriška Vaikų lr visą chroniškų Ug\| VALANDOS: MM-ll ryta *—» P* ptctę, 1 r-9 vak. Nedėliotais 10—II A Ofisas &*o4 So. Halsted 81, Cfhtaaffo Telefonas Drover HU iiiunimiiiiiiimH'"""'"""""'