Newspaper Page Text
URBANA, ILL. "DkaiJOAS Pnhli>hcd Daily Eicept Kundays One Year $8.00 Si* $1.00 ontM< *»•* \i:\Tf;-sT\\ns sc. a copy DRAI/GAS PIBLISHINCi CO., Inc., 2334 S. Oakley A ve. Cliicago, m, Tel. Itoosevelt "701 SIŲSKITE PINIGUS l LIETUVA PER'"DRAUGĄ" KAINA O PRICE O CENTAI CENTS (LITHUANIANIDAILY FRIEND) Pnhltshed and distributed nnder pormit (No. 468), anthorized by the Act of October 6, 1917, on file at jįhe Post Office of Chioago, 111. By the ordcr of the President, A. 8. Bnrle»oa, Po8txpmrter Gcnenl CHICAGO, ILLINOIS, ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIS, (JUNE) ll D., 1921 M. COUNTRY ĖDITION METAI-VOL VI. No. 137 ENTERED AS 8ECOND-CLASS MATTElt MABCH SI, 191C, AT (bfflOAGO, ILLINOIS UNDER THE ACT OF MARCH 3, 1879. Lietuvių Suvažiavimas Washingtone, D. C. (Mūsų Specialio Korespondento Pranešimas). * * ' • • "■ T i A (Tąsa). Xe\varko kolionijos veikėjai pranešė, kad pietų pertrauko je jie matėsi su savo valstijų senatoriais ir kongreso nariais. Paskui ]>. Vileišis kalbėjo apie naują paskolą. Jis taip gi pareiškė, kad pinigai Lie tuvos paskolos nuošimčiams yra Amerikoje, ir kad nuo šimčiai bus išmokami visiems' norintiems juos gauti. Tie pi nigai yra dalis sukeltosios, paskolos. Toliau p. Vileišis iš reiškė pageidavimą, kad Lie-j t u vos piliečiai suaukotu nuo-j šilučius Lietuvos valstybei, j grąžindami jai kuponus. Toliau p. Vitaitis kaltinai Lietuvos valdžią už n? teisin gą apsiėjimą su žmonėmis. .Ji< j pasakoja, kad jo pažįstamas pateko į kalėjimą. P. Mastau-Į skas pataria Imti atsargiems prieš kaltinsiant Lietuvos val dv.ią. P-no Vitaiėio sumany mas pabarti Lietuvos valdžią pasiustas į rezoliucijų komisi ją. P. Lazauskas paremia p. j Vitaiėio įnešimą ir taip-gi kai-Į tina Lietuvos valdžią. Kitas kalbėtojas primena p. Lazaus kui, kad Steigiamasis Seimas turi skundu komisiją, kuri są žiningai tyrinėja ir baudžia valdininku nusikaltimus. Dar j vienas kalbėtojas sako, kad p. j Vitaiėio sumanytoji rezoliuei-j ja nereikalinga; l>et reikia, kad j Lietuvos valdžia baustu tuos, j kurie neperka paskolos bono, kai neduotu jiems pas portu į Lietuvą. Septintas kalbėtojas paivmia šeštojo pa žiūrą. Kun. Milukas sako, kad Amerikiečiams nepritinka bū ti Lietuvos valdžios peiki kais, nes tą peikimą nuoširdžiai iš pildo Lenkai. P. Karuža sa ko. kad Lietuvos valdžia nėra taip baisi, kaip rodosi susiva žiavimo nariu daliai. Žemieji valdininkai kartais spustelėja parvažiavusius tėvynėn Ame rikiečius. nes tie Amerikiečiai labai dažnai nepaiso Lietuvos įstatu. Lietuvos teismai bau džia nusikaltėlius. Amerikie čiams nepritinka statyties tė vynės mokintojais. Jei-gu Lie tuva visko nesuskubo sutvar kyti, tai sutvarkys vėliau. Re zoliucijai ne vieta. Dar vienas kalbėtojas reikalauja, kad Mi sija neduotu pasporto. nei vi zos tiems, kurie nėra pirkę bo nų. P. Vileišis Aiškina, kad Mi sija negali to padaryti, nes ne gali versti Vokiečius, Anglus ir kitus važiuojančius Lietuvon, % kad jie turėtu paskolos bo nu. Nestatant kokio nors rei kalavimo kitataučiams, negali ma jo už lėti ant Lietuvių, kad savųjų padėtis tėvynėje ne taptų blogesnė, negu svetimų. Kun. Milukas įneša sumany mą pertraukti suvažiavimą. Pirmininkas ginčijasi su į ne šėju ir sumanomo neduoda balsuoti. Sumanymas sudėti po vieną dolierį apmokėti suvažiavimo išlaidas. Visi neša po dolierj. Kili uaugiau; vienas miuuu i\> dolierių. Bot prezidija iki va karienei ne pagarsino, kiek pi nigų surinkta. P. Klimas rezoliucijų komi sijos vardu skaito rezoliucijos projektą, kad susirinkimas prašytu paskolos stotis, idant jos aiškintu žmonėms, kad del sunkios padėties Lietuva ne dali mokėti nuošimčių už bo nus ir del to ragintų visus au koti tuos nuošimčius Lietuvai, l>et kas nenorės aukoti, tam pinigai bus išmokėti. Rezoliu cija tapo priimta. Tada kai kurie balsuotojai pareiškė, kad rezoliucija bloga, kad po sėdi jo pirmininkautų kitas. Rezoliucija skaitoma antru kart. P. Vileišis pareiškia, kad ji visai priešinga jo praneši mui, kuris stipriai pareiškia, kad Lietuvos valdžia yra pa siryžusi mokėti nuošimčius. Jam bekalbant susipainioja kas ix i n kas ir jis išsitaria, kad Lietuvos valdžia pinigų netu ri, užmiršdamas pridėti "tiek daug, kiek reikėtų visiems dideliems dabarties reikala ms " Kyla sumanymas grąžin ti priimtų rezoliuciją komisi jai. Kiti priešingi grąžinimui, tik reikalauja, kad ji taptų pataisyta. Balsavimas sutaria grąžinti rezoliucijų komisijai. P. Brendza primena, kad reikia uždaryti posėdį. Pirmi ninkas ginčijasi su p. Brend za. Pats pirmininkas paduoda priešingą p. Brendzos įnešta jam sumanymą tęsti posėdį iki 7:00 vakare, paskui padaryti pertrauką ir atnaujinti posėdį S-tai mušus. Tas sumanymas priimtas. r-n a s Klimas skaito patai syt.^ bonu nuošimčių rezoliuci ją, kurioje pasakyta, kad tu bonų savininkai dovanotu nuo šimčius. P. Mastauskas siijlo įtraukti p. Vileišio praneši mg, į rezoliuciją, pažymint, kad nuošimčiai bus išmokėti. Ki tas kalbėtojas reikalauja-, kad nuošimčių aukotojai butų vie šai garsinami. Rezoliucija pri imta su }). Mastausko pataisa. Po klausimui apie nuošim čius eina klausimas apie toles nį paskolos vedimą. Rezoliu ciją komisijos pagamintame | tekste įžanga neaiški, bet re zoliucija priimta, kad, ir to liau paskola butų vedama tuo pačiu budn, kaip iki šiol. į (Daugiau bus). BOLŠEVIKAI GAVĘ Iš CHI CAGOS MAISTO. Berlynas, Birž. 10. — Čia gauta žinių, kad andai Pet rogradan iš užsienių atvežta daug visokio maisto. Daugu ma to maisto, tai Chicagos produktai. Reiškia, Rusijos bolševikų valdžia iškalno gaminasi atei nančiai žiemai. Nes kas žie*na i ji prisikentėjus!. i | PLATINKITE 4"DRAUGĄ." 0 PAKIRS SPARNUS VOKIE ČIŲ LAKŪNAMS. Sąjungininkai nurodys, kokie lėktuvai Vokiečiams, leidžiami. Paryžius, Birž. 10. — Am basadorių taryba čia nuspren dė, ivl.ant Vokietijos lakuniją tvarkytų vyriausioji Sąjungi ninkų taryba. Kadangi Vokietijos vyriau sybė reikalauja, idant tas klausimas veikiau butų išriš tas, matyt, sekančioji vyriau sios tarybos konferencija tuo užsiims. Versailleso sutarty pasaky ta, jog Vokietija gali'užlaiky ti ir naudoties vientik pirkly bos lėktuvais. Ir tai tik to kiais, kurie negali but pakeisti militariais. Sąjungininkų ekspertai tad darbuojasi, kokią, surasti tek Įnikalę priemonę, kad pirklv bos lėktuvai negalėtų but pa keisti militariams tikslams. Ir kol-kas tie ekspertai re komenduoja nustatyti lėktu įvams didumą, taip kad jais nebūtų galima vežti didelių sunkenybių. Taipgi nustatyti jiems augščiausią greitumo pa jčgą. . Sąjungininkų komisija pa galiau turi kontroliuoti Vo kiečių lėktuvų gaminimą, i 4aut nebūtų dirbami didesni lėktuvai. Tai sunki problema. Versai lleso taikos sutarties auto riams lengva buvo pasakyti, kad lėktuvai negalėtų but pa keičiami kitokiais. Praktikoje tas išpildyti yra sunkus dai ktas. • BOLŠEVIKAI GRŪMOJA JAPONIJAI. Tokyo, Birž. 10. — Vietos laikraščiai paskelbė perspėji mų ir grūmojimų Japonijai nuo Rytų Siberijos bolševisti nės valdžios iš Čita. Ta valdžia kaltina Japonus už tai, kad jie leidę prieš bolševistinėms spėkoms užim ti Vladivostoku ir įsteigti ten naujų valdžių. Japonai tapgi kaltinami už nuginklavimų Čitos valdžios milicijos Vladivostoke. Čitos valdžia pareiškia, kad, jei Ja ponija neatitaisys tų savo pa darytų klaidų, Rytų Siberijos respublika pakels militarį vei kimų prieš Vladivostoku ir pačius Japonus. Pagaliau ta bolševistinė val džia reikalauja Japonų pripa žinti milicijos autoritetų Vla divostoke. REIKSIĄ DAUGELIO JAVŲ Berlynas, Birž. 10. — Ru sijos komunistų kongresas nu sprendė priversti valstiečius valdžiai "parduoti" 7,200,000 tonų javų. Tiek javų ateinan tiems metams bus reikalinga valgydinti darbininkus nacio nalėse (komunistinėse) Rusi jos industrijose. Rio Janeiro, Birž. 10. — Čia įvykusioje konvencijoje busimuoju Brazilijos preziden tu nominuotas Artliur da Sil va Bernardes, Minas Geraes valstijos governoras. JAPONIJA $TATO REIKA LAVIMUS BOLŠEVI KAMS. ——— Nori kontroliuoti rytinės Si beriios teritorijas. Ryga, Birž; 10. — Depe šoje iš Maskvos pasakyta, kad Japonija Rytki Siberijos res publikos valdžiai pasiuntė rei kalavimus. Tie reikalavimai — pavesti Japonams kontro liuoti tris tos respublikos te ritorijas: Chabarovską, Bla govieščenską ir Čitą. Be to, Japonija nori, kad butų duota teisių svetimša liams eksploatuoti kasyklas, miškų koncesijose ir liuosą plaukiojimu Amūro upe. Pagaliau Japonai nori tin kamo atlyginimo nuken tėjusiems Japonijos valdi niams rytinėje Siberijoje civi lio karo metu. LENINAS BUSIĄS LONDO NE. Berlynas, Birž. 10. — Kuo met Rusijos bolševistinė val džia paskelbė įsileisti Rusijon svetimų šalių kapitalistus, Vo kietijos ir Anglijos kapitalis tai pirmieji pakilo darbuoties gauti pirmenybę Rusijoje. Bot kaip tie, taip kiti turi visą eilę abejonių, ar bolše vikų valvl.žia duos tinkamų gvarantijų. Gauta ižinių, kad tuo tiks lu Berlynan ir Londonan ke liausiąs patsai Leninas. Nes jo atstovų žodžiais nepasitikima. Girdi, patsai Leninas vesiąs tarybas su kapitalistais. 3 ŽUVO KOVOJE. Toledo, O., Birž. 10. — Na muose po mim. 611 Walrmt gat, staiga papaiko įnamis Tliomas Kelley,. 48 m., iš Ok lalioma. Jis pradėjo grūmoti šeimininkei su revolveriu, kuomet ta pareikalavo atsily ginti už butą. J pakilusį šauksmą, atbėgo vienas kaimynas. Kelley jį nu žudė. Pašaukta būrys polici jos. Papaikėlis užsibarikada vo namų pastogėje ir prane šė nepasiduosiu. Nužudė vie ną, policmoną. Atgabenta kulkasvaidis ir rankinių granatų. Ant namų stogo paleista kulipkų kruša. Ir tuo keliu Kelley įveiktas. Jis nukautas. 1 PLĖŠIKAS NUKAUTAS IR 2 SUŽEISTA. Vakar naktį detektivų bū rys važiuodamas automobiliu užtiko bevažiuojančius auto mobiliu 4 plėšikus. Kuomet detektivai mėgino juos sustabdyti, tie atsisukę pradėjo šaudyti. Kad taip, tad ir detektivai tuo pati m at sakė ir nusprendė neleisti jiems pasprusti. Pasekmėje vienas plėšikas nukautas, du kitu sužeista ir vienas sveikas paimtas. Visi iš Town of Lake. Jie važiavo pavogtu automobiliu. Daugybę žmonių buvo apiplė v / sę. Nužudytas yra: John Ja nick, sužeistu: Micliael Tome cheki ir John Peisli; suimtas James Garbacia. IIIIIIIIIIIIIIIJIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIllll SVEČIAI Iš LIETUVOS. "Draugas" gavo žinių, kad Rugpjūčio mėnesiu iš Lietu vos Amerikon atvažiuoja pp. Martynas Yčas ir Stasys Šim kus. iiiiuiiiiiiiiiimiiiimiiiimmiiiuiiiiiiiiiiij ADMIROLAS SIMS IMAMAS NAGAN. Washington, Birž. 10. — Suv. Valstijų admirolas Sims praeitą antradienį viename su sirinkime Londone, Anglijoje, kalbėjo apie Airiją. Įžeidė jis Amerikonus, kurie prielan kiauja Airijos nepriklausomy bei. Palygino jis juos prie a silų. Sakė, kuomet jie reika lingi pinigų, tuomet jie stato si Amerikonai. Bet atsistojo kur nnt pagrinrlų, jie yra sinn-feineriai. Del to čia pakeltas trukš mas. Karo laimio sekretorius Denby ima nagan admirolą. Nežinia kuo tas pasibaigs. ŽUVO AMERIKOS LEGIO NO VIRŠININKAS. Indianapolis, Ind., Birž. 10. — Nacionalis Amerikos Legi ono viršininkas Galbraith žu vo ir Illinois valstijos to pa ties Legiono departamento vir šininkas Foreman mirtinai su žeistas, kuomet jiems vakar naktį važiuojant automobilius nusirito nuo vieškelio pyly mo. v. Automobilių valdė to Legi ono amerikanizavimo skyriaus direktorius Ryan. Jis mažai sužeistas. Nelaimė įvyko per smarkiai važiuojant. Ant užsi sukančio vieškelio Ryan nete ko aiitomobi liaus kontrolės. Foreman paeina iš Cliicagos. KUBĄ LAUKIA AUGŠTOS MOKESTYS. Havana, Birž. 10. — Kubos respublikos valdžia specialė mis iiuo gyventojų mokestimis turi surinkti 32 milionu dol. Reikia apmokėti extra bonu sais valdžios darbininkus. S. V. ARMIJA 150,000 VYRŲ Washiiigton, Birž. 10. — Se natas galutinai paskyrė atei nantiems fiskaliniams metams išlakias užlaikyti armijai iš 150,000 vyrų. Didesnės armi jos amendmentai atmesti. VOKIETIJA ATSIPRAŠĖ PRANGITOS. Paryžius, Bii&. 10. — Čia Vo kietijos ambasadorius Mayer savo vyriaus; bės vardu atsip rašė Pranelio; už užpuolimą Prancūzų ka ^ivių Silezijoje. Tai įvykusi I.laida, sakė am basadorius. SERGA BUVrS KARALIUS.! Paryžius, B i 110. — Iš Bel grado praneša, kad susirgęs buvęs Serbijos • aralius. Kara liūnas Aleksandras čia vieši. Jis šaukiamas rimo. CICERO, TLL. Gegužės 28 d. Lietuvon iš važiavo pp. Juoz. ir Em. Gie drikai, darbuotojai ir rėmėjai visų prakilnių reikalų. Sąjungininkai Remia Graikas Kare sn Turkais KONSTANTINAS KELIAU JA SMIRNON. Atnaujintas karas Graikų su Turkais. Atėnai, Graikija, Birž. 10. — Čia oficialiai paskelbta, kad karalius Konstantinas rytoj iš keliauja Smirnon karo laivu. Karaliui draugaus sosto į pėdinis, premjeras Gounaris, karo ministeris Theotokis ir generalio štabo viršininkas gen. Dousmanis. Galimas daiktas, kad su ka ralium dar keliaus jo broliai. Konstantinopolis, Birž. 10.— Atnaujintas karas Graikų su Turkais nacionalistais. Graikų karo laivai užvakar pradėjo bombarduoti Turkų Uostus Juodose jurose. Pasirodo, kad Sąjungininkai pagaliau ima remti Graikus. Leido jų karo laivams naudo ties visais Turkijos vandeni mis. Del didesnio parankumo Graikams Italų karuomenė e vakuoja Adai i ją. Iš Sansum praneša, kad Turkų nacionalistų valdžios įsakymu visi Turkijos paval diniai Graikai siunčiami Tur kijos gilumon. Karo metu su Graikais buvp taip pasielgta. Mažas skait lius jų gryžo iš to ištrėmimo. Taigi tas įsakymas tarpe Grai kų sukėlė neišpasakytą pasiau bų. Ir jie reikalauja - leisti ijiems verčiau' iškeliauti Grai kijon. Sakoma, Graikai atsižada savo visų nuosavybių ir pasi žada nekuomet negryžti Tur ki jon, jei jiems bus leista iš keliauti Graikijon. Neramybė Konstantinopoly. į Sultano valdžios nariai čia apimti baimės del naujų į vykių Turkijoje. Jie jaučia, kad Sąjungininkai sultano val džią intaria bičiuoliavimąsį su kemalistais. Tokiuo bud n Sąjungininkai gali atsisukti ir prieš pačią sultano valdžią. - Iš Sąjungininkų komisionie rų pasielgimo matosi, jog Są* jungininkai ima remti Orai-; kus su tikslu sutraškinti na cionalistų spėkas ir pamušti Turkiją. Sąjungininkai duos Grai kams pinigų, karo medžiagos ir, galimas daiktas, dar šta bo oficierų. Taipgi, kaip spė jama, Sąjungininkai ims blo kuoti Turkijos uostus ir to kiu budu daugybė Graikų bus paliuosuota ir pasiųsta Turki jos gilumon. Sugryžę čia iš Anatolijos nacionalistų agentai tvirtina, kad Turkams nėra baimės ka riauti su vienis Graikais. Var go butų tik tuomet, jei Są jungininkai Graikams pagel bon prisiųstų nors kokias ke turias divizijas. Bet Turkai gali jausties laimingi, kad Są jungininkai negali to padaryti; Neleidžia jiems gyvuojantieji sentikiai Europoje. Prastas Graikų stovis. Nacionalistai agentai tvirti-T na, jog Graikų kareivių mora lis padėjimas labai blogas. Vi-! soje armijoje augštesnės ran-' gos karininkai pamainyti ro jalistais karininkais, mažai išmanančiais apie inilitarizmą. Taigi kareiviai jais nepasitiki, Antai Isnii.įo fronte Graikai kareiviai, pasidalinę į veneze-i listus ir rojalistus, pradėjo šutinties kulkasvaidžiais. ; Lenkai Silezijoje Kryžiuoja Suimtus Vokiečius VOKPČIAI UŽPUOLA LEN KUS NELAISVIUS. Lenkai gražiuoju apleidę Ro senbergą. Londonas, Birž. 10. — Ko va Vokiečių su Lenkais pra eitu pirmadienį ties Kandr zin, Augstojoj Silezijoj, pasi baigė skaudžiu Lenkams smū giu su didžiausiais nuostoliais. Lenkai atliko net penkias ne pavykusias kontr-atakas. Apie visa tai praneša Dai ly Mail korespondentas. Vokiečiai toje kovoje paė mė nelaisvėn 1,700 Lenkų maištininkų. Pakilo nuožmusis reginys, kuomet nelaisviai pristatyti miestan Kandrzin. Vokiečių minia užpuolė ka reivines, kuriose buvo Lenkai neflaisviai, ir dešimts šitų nu žudyta. Vokiečiai be galo įnirtę prieš Lenkus. Bavarai sako, jie ar timajame miške atradę nu kryžiuotus tris Bavaras stu dentus. Tai juk Lenkų dar bas. Lenkai bėgdami nuo Vokie čių suplaišino tiltus, apiplėšė ir padegė sodžius, sakoma de pešoje. Dabar kova sekanti aplinlc Birawą. Tas pat korespondentas pa reiškia, jog Anglai Rosenber gą užėmę be pasipriešinimo*. Lenkai išanksto apleidę tį miestą. NEATIMSIĄ PINIGŲ. Ryga, Birž. 9. — Maskvoje bolševikai paruošę parėdymą, sulig kurio ateity nuo privat tinių asmenų nebus atimami ir konfiskuojami pinigai. Tai galės padaryti tik karo teis mas. PMim KURSAS. . f i Svetimų šalių pinigų vertė, mai nant nemačiau $25,000, Birželio 9 buvo tokia pagal Merc&ants Lo* an and Trust Co.: Anglijos sterlingų svarui 3.81 Prancūzijos šimtui frankų 8.07 Italijos šimtui lirų 5.03 Vokietijos šimtui markių 1.45 Lietuvos šimtai auksinų 1.45 Lenlyjos Šimtui markių .09